-
Iš Austrijos kalnų – į Kauno operacinę 5
Neatsikabino slidė
Prieš dvejus metus sausį su šeima išvykusi atostogų į Austrijos Badgasteino slidinėjimo kurortą kaunietė net neįtarė, kad nelaimė tykos jau pirmąją dieną.
"Neapdairiai pagalvojau, kad šią dieną galiu baigti juoda trasa. Greitis buvo didelis, skubėjau pirma nusileisti nuo kalno. Staiga slidė pagavo ledo, nebegalėjau kontroliuoti savo veiksmų ir nuo kalno jau leidausi kūlversčiais", – prisiminė L.Kardelienė.
Ji svarstė, kad galėjo atsipirkti tik išgąsčiu, jeigu abi slidės būtų atsikabinusios nuo batų. "Pajutau labai aštrų skausmą kelio srityje, kiek pasėdėjusi ant žemės ir, skausmui atlėgus, bandžiau stotis, tačiau koja tiesiog nelaikė manęs ir pati linko. Sūnus iškvietė pagalbą, ir nuo kalno buvau nuleista gelbėtojų rogėmis", – tęsė pasakojimą pašnekovė.
Kalno papėdėje jos jau laukė greitosios pagalbos automobilis. Ligoninėje paaiškėjo, kad nutraukti priekiniai kryžminiai kelio raiščiai. Buvo reikalinga operacija, tiesa, neskubi.
"Grįžusi į Lietuvą nedelsiant kreipiausi į medikus, ir po mėnesio man buvo atlikta kelio raiščių plastika – operacijos metu į buvusiųjų raiščių vietą įsodinti nauji raiščiai. Po operacijos Kauno klinikų gydytojas Rimtautas Gudas, kuriam esu be galo dėkinga, pasakė, kad operacija yra tik mažas žingsnelis gydant traumą. Pats svarbiausias dalykas – reabilitacija", – kalbėjo moteris.
Reabilitacijos stebuklai
Po operacijos svarbiausiu ji vadina sprendimą, kur kreiptis dėl reabilitacijos. Pasirinkusios "Ortopedijos techniką" ir jos gydytoją reabilitologę Gintarę Skrupskienę L.Kardelienės laukė du sunkūs, bet viltingi mėnesiai – tiek tęsėsi sudaryta individuali reabilitacijos programa, į kurią įėjo kineziterapija, magnetinio lauko terapija, elektrostimuliacija, sausas ir povandeninis masažai, ultragarso terapija.
"Sunkiausiai po operacijos buvo atkurti kojos lenkimą. Kasdienių užsiėmimų metu lenkimo kampas vis didėjo, tuo džiaugiausi ne tik aš, bet ir kineziterapeutas Ruslanas Maglionok – kiekvienas laipsnis buvo ne tik mano, bet ir jo pasiekimas", – apie savo ir mediko pastangas pasakojo moteris.
Pajutau labai aštrų skausmą kelio srityje, kiek pasėdėjusi ant žemės ir, skausmui atlėgus, bandžiau stotis, tačiau koja tiesiog nelaikė manęs ir pati linko.
Šiandien ji džiaugiasi R.Maglionok ryžtingumu: kasdien naujos užduotys, jokių nuolaidų, namų darbai savaitgaliams, švenčių dienoms ir taip reikalingas moralinis palaikymas.
"Užsiėmimai pas jį būdavo sunkūs, o kartais net skausmingi, bet viską atpirkdavo rezultatas – koja kiekvieną dieną stiprėjo, lenkimo kampas didėjo, o Ruslanas mokėjo taip motyvuoti, kad griežtai laikiausi visų jo nurodymų ir nebandydavau kažkuo sau palengvinti ar nepadaryti visų pratimų", – džiaugėsi L.Kardelienė ir pridūrė, kad po mankštos skirti masažai ir kitos procedūros būdavo tikra atgaiva.
Ugdo gerus įpročius
Po dviejų reabilitacijos mėnesių dar kelis mėnesius R.Maglionok nurodymu tam tikrus pratimus ji atlikdavo namuose savarankiškai.
Sporto salę lankyti pradėjo praėjus pusmečiui po operacijos. "Po truputį grįžau į visiškai sveiko žmogaus gyvenimo ritmą. Po traumos liko tik nedidelis pjūvio randas ant kojos, jokių kitų liekamųjų reiškinių", – atsiduso moteris, tarstelėjusi, kad netrukus pirmąkart po traumos ji vėl važiuos slidinėti.
"Jei kas manęs klaustų patarimo, ką daryti, kad neatsitiktų tokia trauma – atsakymo nežinau. Aš per daug pasitikėjau savimi, buvo per didelis greitis, todėl gal patarčiau įvertinti savo jėgas, patirtį ir saugoti tiek save, tiek aplinkinius. O jei jau atsitiko nelaimė ir patyrėte traumą, žinokite, kad gydytojas jums nepadarys stebuklingos operacijos, po kurios atsikelsite ir eisite. Po operacijos laukia labai ilgas kelias, kol visiškai pasveiksti, todėl reikėtų labai atsakingai rinktis, kur bus atlikta reabilitacija, ir nusiteikti dideliam darbui. Kita vertus, tokia reabilitacija gali išugdyti ir labai gerų įpročių – kasdien užsiimti sportu", – optimizmo nestokojo L.Kardelienė.
Apsaugos ir fizinis pasirengimas
Gydytojas ortopedas traumatologas Gintautas Pocius pasakojo, kad slidinėjant dažniausiai pažeidžiamas aukščiau čiurnos esantis kelio sąnarys, nes pėda ir čiurnos sąnarys fiksuotas tvirtu slidininko batu.
G. Pocius/"Ortopedijos technikos" nuotr.
"Dažniausiai kelio sąnarys sužeidžiamas krintant ir laiku neatsisegus slidės apkaustui, todėl būtina atkreipti dėmesį į apkaustų sureguliavimą pagal jūsų svorį. Krintant kelio sąnarį veikia didelės rotacinės bei šoninės jėgos ir dažniausiai plyšta kelio sąnario kryžminiai, šoniniai raiščiai ir meniskai. Retesniais atvejais, esant didelei kinetinei energijai, galimi ir blauzdikaulio ar šlaunikaulio intrasąnariniai lūžiai", – vardijo medikas.
Snieglentininkų patiriamų traumų pobūdis gerokai skiriasi nuo slidininkų. Pirmųjų kritimus dažniausiai lydi rankų sužalojimai, stipinkaulių lūžiai tipinėje vietoje, žastikaulių lūžiai ar išnirimai.
"Fizinis pasiruošimas ir organizmo prisitaikymas labai svarbus atlaikyti didesnes fizines perkrovas, ypač kalnuose, kur didesniame aukštyje gali stigti ir deguonies. Bent kelis mėnesius prieš išvykstant slidinėti būtina didinti raumenų ištvermę fiziniam krūviui, gerinti koordinaciją atliekant pratimus ant balansinės platformos. Antraip raumenys greitai pavargs, pablogės koordinacija ir galimybė patirti traumą išaugs kelis kartus", – atkreipė dėmesį G.Pocius.
Prieš tokias išvykas pravartu pasikonsultuoti su patyrusiu reabilitologu ar kineziterapeutu, kuris individualiai parinktų raumenų ir koordinacijos stiprinimo programą. Jei jūsų sąnarys jau buvo traumuotas anksčiau, būtina prieš išvykstant pasitarti su jus gydančiu ortopedu traumatologu, ar reikėtų dėvėti specialų ortopedinį įtvarą", – kalbėjo G.Pocius.
Įsiklausius į visus gydytojo patarimus dar labai svarbu tiesiog nepervertinti savo galimybių, protingai rinktis trasą, greitį ir stebėti šalia čiuožiančius žmones.
