Pasigenda žinomumo
"Kas yra samariečiai? Nežinau... Gal kokia sekta?" – pribloškė vienos ponios, užkalbintos Laisvės alėjoje prie prabangios parduotuvės durų, atsakymas. Tik trečias kalbintas kaunietis pasakė, kad samariečiai padeda vargstantiems, o viena garbaus amžiaus moteris nustebino žiniomis – samariečių veikla ir jų pavadinimas yra sietinas su Biblijoje minimo gerojo samariečio elgesiu.
"Kai kurie atsakymai manęs nestebina – mes ir patys tai girdime, nors dirbame nuo 1992 m. Gal per retai ir per mažai kalbame apie save viešai? Todėl ačiū už progą bent iš dalies užkaišyti šią spragą", – sakė G.Žemaitis, dešimtmetį paskyręs savanorystei Kauno samariečių bendrijoje.
Pastūmęs į šalį šūsnį popierių ant rašomojo stalo Kauno samariečių buveinėje, Šv.Gertrūdos gatvėje, pašnekovas priminė, kad Lietuvos samariečių bendrijai (LSB) Lietuvoje rastis visokeriopai padėjo Vokietijoje 1888 m. įkurta samariečių organizacija. G.Žemaitis priminė ir samariečių veiklos devizą: "Skubėkime daryti gera." Tai kaip Kauno samariečiams sekasi tai daryti?
Prezidentas dirba Kaune
"Šiuo metu Kaune, Vilniuje, Kelmėje, Jurbarke, Šiauliuose ir kituose miestuose veikia 14 skyrių, kurie vienija apie 3 tūkst. samariečių. Šiemet jų veiklai vadovauja nauju prezidentu išrinktas Sigitas Klimas, inauguruotas Kaune. Mat prezidento būstinė iš Vilniaus perkelta į Kauno samariečių patalpas.
Tiesa, mūsiškiame pastate dar reikia atlikti nemažai remonto darbų, bet vis vien jis 100 kartų geresnis, patogesnis nei ankstesnis, buvęs prie Istorinės LR Prezidentūros, – tvirtino G.Žemaitis. – Tačiau net ir tada samariečiai, dar patys netvirtai stovėdami ant kojų, dalijo vargingiausiems miesto gyventojams duoną, kitus produktus ar dėvėtus drabužius, įvairų inventorių neįgaliesiems. Žinoma, neapsieita be bendraminčių iš Vokietijos, kai kurių Kauno duonos kepyklų, prekybos centrų paramos."
Du vaikų dienos centrai
Anot pašnekovo, dabar Kauno samariečių patalpose veikia du vaikų dienos centrai, kuriuos lanko apie 60 vaikų iš rizikos grupės šeimų. Juos prižiūri ir auklėja keturi socialiniai pedagogai. Šie vaikų dienos centrai vasarą atlieka dienos stovyklų funkcijas. LSB Kauno skyriuje kasdien dirba apie 30 savanorių.
"Vieni jų vežioja, tegul ir senais greitosios medicininės pagalbos automobiliais, ligonius į inkstų dializės procedūras, kiti slaugo namuose neįgaliuosius, atveža jiems maisto. Pastarosios paslaugos gyventojams nėra teikiamos nemokamai – tai perimtos kai kurios socialinės paslaugos iš miesto savivaldybei priklausančių institucijų. To siekiame teikdami projektus Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros ministerijoms. Vis dėlto tik menka dalis labai reikalingų senstančiai visuomenei socialinių paslaugų yra mokamos", – patikino G.Žemaitis.
Paslaugų įvairovė
Anot pašnekovo, daugybę visuomenei reikalingų paslaugų samariečiai teikia nemokamai: nuomoja gyventojams įvairias slaugos priemones, pradedant funkcinėmis lovomis, baigiant tualetinėmis kėdėmis ar lazdomis. "Esame įkūrę penkis labdaros punktus, kuriuose dalijame nemokamai kai kuriuos maisto produktus, drabužius, gaunamus iš Vokietijos. Visi skurstantieji žino mūsų maisto produktų dalijimo punktą Partizanų gatvėje.
Mes jau daug metų atkakliai mokome visuomenę teikti skubią pirmąją pagalbą. Mūsų savanoriai – didžiausia LSB vertybė. Jie mokosi teikti įvairias socialines paslaugas specialiuose kursuose. Net ir lankantys bei prižiūrintys senelius, neįgalius žmones namuose ar padedantys nelaimės atveju – pvz., savanoriai padeda greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nunešti gulinčius ligonius iš bet kurio namo aukšto į automobilį – yra išklausę kursus", – vardijo pašnekovas.
Nesprendžiama maisto problema
Kaip sakė G.Žemaitis, Kaune šiuo metu gyvena maždaug 85 tūkst. senjorų. Daliai jų kiekvieną dieną reikalinga vienokia ar kitokia pagalba. Samariečiai kiekvieną mėnesį suteikia įvairios pagalbos maždaug 400 žmonių, kurių dauguma būtent senjorai arba įvairių negalių, socialinių problemų kamuojami žmonės.
"Noriu atkreipti dėmesį į vieną labai sunkiai sprendžiamą problemą – maisto produktų panaudojimą, baigiantis jų vartojimo terminui. Pagalvokite – pasaulyje per metus išmetama 88 mln. tonų maisto, Lietuvoje – 500 tūkst. tonų. Suomiai tokio maisto visai neišmeta. Jie jį parduoda pigiau – yra tokių parduotuvių tinklas – arba išdalija vargstantiems žmonėms. Manau, kad samariečių skyriai Lietuvos savivaldybėse galėtų tokius produktus atiduoti vargingiems gyventojams. Bėda ta, kad tokio naudingo ir labai reikalingo visuomenei žingsnio nereglamentuoja joks įstatymas, ir todėl prekybos centrai, vengdami atsakomybės, verčiau išmeta tokius produktus, nei atiduoda mums", – apgailestavo G.Žemaitis ir kartu išreiškė viltį, kad kada nors kalendoriuje atsiras diena, skirta savanoriams, – jie to tikrai nusipelnė.
