„Mūsų vertinimu, dalyvių, gyventojų, žmonų pasitikėjimas ir motyvacija kaupti turėtų padidėti, nes asmuo žinos, kad išskirtiniais atvejai, kai bus išskirtinė svarbi priežastis ir tikslo kaupti nebebus, jam pačiam ar artimiesiems bus galima pasiimti sukauptas lėšas“, – BNS ketvirtadienį sakė T. Gudaitis.

„Kaip mes suprantame šį sprendimą – teismas pasakė, kad kaupimas yra tinkamas, masiškumas ir vientisumas turi būti. Kaip pasakė teismas, turi būti numatyti išskirtiniai, išimtiniai atvejai, kai dėl svarbių priežasčių kaupimas tampa betikslis“, – pridūrė jis.

T. Gudaičio teigimu, pensijos kaupimas tampa betikslis, kai žmogus žino, kad jos nesulauks, todėl svarbia priežastimi, kuri leistų pasitraukti iš sistemos, galėtų būti kritinės ligos.

Jo nuomone, dėl išskirtinių atvejų apibrėžimo dar reikia išsamių diskusijų.

Kaip pasakė teismas, turi būti numatyti išskirtiniai, išimtiniai atvejai, kai dėl svarbių priežasčių kaupimas tampa betikslis.

 

„Kai asmuo žino, kad pensijos tikrai nesulauks, tai kam kaupti, mokėti „Sodros“ įmokas, jeigu žinau, kad senatvės pensijos nesulauksiu. Tikriausiai kalbame apie tokius atvejus, kurie, tikėtina, apibrėžiami kaip sunki, kritinė liga“, – sakė T. Gudaitis.

„Reikia žiūrėti gerąją kitų šalių praktiką, pasižiūrėti, kuriose pažangiose šalyse yra tokie atvejai ir kaip apibrėžti“, – sakė jis.

Pasak jo, kritiniais atvejais žmogus turėtų turėti galimybę sukauptus pinigus panaudoti.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

Pensijų kaupimo dalyvių skaičius išliko stabilus – 1,29 mln. Nors dalis gyventojų kaupimą nutraukė, juos pakeitė naujas kaupimo sutartis pasirašę gyventojai.

Įmokos ir valstybės paskatos pervestos 820 tūkstančių gyventojų, aktyviai dalyvaujančių kaupime. Aktyvių pensijų kaupimo dalyvių vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo maždaug 2,5 proc., arba beveik 20 tūkst.

Tai lėmė, kad dalis gyventojų, dalyvaujančių kaupime, tą mėnesį neturėjo darbo ar pajamų, taip pat dalis kaupimą sustabdė, pasirinkdami pinigus palikti pensijų kaupimo fonde, tačiau kol kas nemokėti įmokų.

Nepaisant to, valstybės paskatų suma išliko beveik tokia pati, kaip ir sausį, nes didelė dalis pensijų kaupimo dalyvių, pradėjusių kaupti pereinamuoju 1,8 proc. tarifu, pasirinko mokėti didesnes 3 proc. darbo užmokesčio įmokas ir atitinkamai gauti didesnę valstybės paskatą – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Be to, „Sodros“ duomenimis, keturi iš penkių gyventojų, sudarančių naujas pensijų kaupimo sutartis, iškart renkasi 3 proc. tarifą ir didesnę valstybės paskatą.

„Pervedimai į pensijų kaupimo fondus išlieka stabilūs, kaip ir pensijų kaupimo dalyvių skaičius. (...). Matome, kad vieni gyventojai itin aktyviai sudaro naujas pensijų kaupimo sutartis, didina pensijų kaupimo tarifą, kiti kaupimą stabdo ar nutraukia. Reiškia, jie turi laisvę ir galimybę priimti sprendimus ir rinktis, kaip taupyti senatvei“, – sakė „Sodros“ laikinasis vadovas Ježy Miskis.

Visi pensijų kaupime dalyvaujantys gyventojai gauna paskatą iš valstybės biudžeto. Gyventojams, kurie nuo savo atlyginimo kaupimui skiria 3 proc., valstybė į jų pensijų kaupimo sąskaitas perveda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) paskatą – 16,4 euro per mėnesį, arba beveik 200 eurų per metus. Jeigu gyventojas kaupia pereinamuoju 1,8 proc. tarifu, valstybės paskata yra 3,3 euro per mėnesį.

Be to, šiuo metu savarankiškai dirbantys gyventojai pradėjo deklaruoti savo pajamas ir mokėti socialinio draudimo įmokas.

„Sodra“ primena, kad savarankiškai dirbantys gyventojai, dalyvaujantys kaupime ir deklaruojantys praėjusių metų pajamas, įmokas dar mokės pagal iki praėjusių metų pabaigos pasirinktą modelį. „Sodra“ jų įmokas ir valstybės paskatas už visus praėjusius metus į pensijų fondus perves tuomet, kai jie deklaruos pajamas, sumokės socialinio draudimo bei pensijų kaupimo įmokas.

Kitąmet antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai savo lėšų į būsimų pensijų kaupimą turės investuoti dvigubai daugiau nei šiemet, tačiau tai nesulaiko žmonių sudaryti naujas pensijų kaupimo sutartis, rašo "Lietuvos žinios".

"Tai siečiau ne su šiek tiek keičiama įmokų į fondus schema, o veikiau su darbo rinka. Pastebime, kad į fondus ateina daugiau jaunų žmonių, kurie pasirašo sutartis vos atėję į darbo rinką", - sakė didžiausią antrosios pakopos pensijų fondų turto dalį valdančio "Swedbank investicijų valdymo" vadovas Aurimas Maždžierius.

Lietuvos banko duomenimis, pernai kas mėnesį būdavo sudaroma vidutiniškai po 3,8 tūkst. naujų pensijų kaupimo antrosios pakopos fonduose sutarčių. Šiemet sausį-rugpjūtį šis rodiklis padidėjo trečdaliu - kas mėnesį buvo sudaroma vidutiniškai po 5 tūkst. sutarčių. Iš viso rugpjūčio pabaigoje galiojo 1,197 mln. sutarčių.

Nuo 2016 metų sausio pradės veikti vadinamoji kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose schema 2+2+2: kas mėnesį 2 proc. fondų dalyvio darbo užmokesčio į jo sąskaitą perves "Sodra", dar 2 proc. darbuotojo algos į jo sąskaitą pensijų fonde perves darbdavys, o iš valstybės biudžeto kaupėjo sąskaita kas mėnesį bus papildoma suma, atitinkančia 2 proc. ankstesnių metų pabaigoje buvusio šalies vidutinio statistinio darbo užmokesčio.Šiemet dar galioja schema 2+1+2.