-
Etikos komisija: V. Ilgiaus žodžiai apie K. Škirpą – nepagarbūs ir nepadorūs 23
Už šiuos ir kitus pasisakymus Etikos komisija priėmė sprendimą pripažinti kaltu pažeidus politinio elgesio kodeksą.
Š. m. liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu, svarstant klausimą „Dėl trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“ Tarybos narys V. Ilgius pasisakė apie Kazio Škirpą: „Man atrodo, kad mes bemaž ketverius metus politikai ir visuomenė viešai, privačiai nagrinėjome Škirpos alėjos klausimą ir tikrai per artėjančias dvi ar tris savaites mes nieko naujo vienas kitam nepasakysime. Man atrodo, yra daugiau nei akivaizdu, kad Škirpa ir Škirpos bendraminčiai, voldemarininkai 40-41metais buvo profašistinių nacionalsocialistinių pažiūrų, kvietė kurti tokią Lietuvą, kurios mes tikrai nenorėtume nei sau nei savo vaikams ir todėl čia nėra ką spręsti, dabar yra metas skubos tvarka apsispręsti dėl šitos alėjos ir nebedaryti sau daugiau gėdos tampant mirusį šunį po po po asfaltą“.
Nėra ką spręsti, dabar yra metas skubos tvarka apsispręsti dėl šitos alėjos ir nebedaryti sau daugiau gėdos tampant mirusį šunį po po po asfaltą.
Savo pateiktame Komisijai paaiškinime V. Ilgius nurodė, kad tiek būdamas politiku ir turėdamas teisę, laisvę ir pareigą laisvai ir emocingai dėstyti politinius vertinimus, tiek turėdamas humanitarinės krypties istoriko išsilavinimą, nemato pagrindo abejoti, kad minėtame posėdyje pasakyti teiginiai nebuvo geri, derami ar teisingi kitų asmenų atžvilgiu. Pasak V. Ilgiaus, dalis visuomenės sveikino priimtą Tarybos sprendimą. Savo pasisakymais jis nei melavo, nei veidmainiavo, nei šmeižė, o elgėsi sąžiningai. Kalbant apie pasisakymo emocijas, reikia pripažinti, kad politiko priedermė yra aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Iš politikų rinkėjai tikisi aiškaus, nedviprasmiško, dažnai emocingo, spalvoto pozicijos pareiškimo, kol tai nepažeidžia priimtinų normų. Jis nevartojo necenzūrinės leksikos, pavartotas posakis yra pakankamai dažnas, internete aptinkamas ne vieno visuomenės asmens pasisakymuose. Jis nebuvo adresuotas aptariamajam istoriniam asmeniui. Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija ne kartą svarstė šį klausimą, bet dėl įvairiausių priežasčių nenorėjo jo spręsti. Jausdamas nepasitenkinimą dėl keturis metus vilkinimo jis pavartojo tokį sodrų pareiškimą. V. Ilgius Komisijai pareiškė, kad nejaučia poreikio atsiprašyti, nes nieko neįžeidė ir nieko neetiško nepadarė.
Komisija, susipažinusi su visais tyrimo metu surinktais duomenimis, pažymi, jog Savivaldybės tarybos narys turi teisę reikšti savo nuomonę, tačiau nuomonės reiškimas turi būti suderintas su politiko etika. Šiuo atveju, Savivaldybės tarybos 2019 m liepos 10 d. posėdyje svarstant klausimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, V. Ilgiaus pasisakyme buvo naudojami žodžiai „<...> ir nebedaryti sau daugiau gėdos tampant mirusį šunį po asfaltą.“ menkinantys kitus Savivaldybės tarybos narius, susijusius suinteresuotus asmenis ir pačią Vilniaus savivaldą su jos institucijomis, t. y., nuomonė buvo pareikšta pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas.
„Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijos nuomone, V. Ilgiaus pasisakymai buvo itin neetiški. Komisijos objektyvumas dar kartą parodo, kad priimant svarbius miestiečiams klausimus taryba turi įvertinti istorinius faktus kartu su ekspertais, o ne vadovautis emocijomis, iškraipyti faktus“, – teigė tarybos narys Vytautas Kašėta.
-
Vilniaus valdžia įpylė žibalo į konfliktų laužą 21
Visuomenės reakcija
Prieš maždaug tris savaites Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Kazio Škirpos alėjos pavadinimą pakeisti į Trispalvės, o ankstyvą liepos 27-osios rytą R.Šimašiaus nurodymu nuo Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Pastarasis įvykis sukėlė itin didelį dalies visuomenės pasipiktinimą sostinės politiko veiksmais.
Išreikšti savo pasipiktinimo R.Šimašiaus siekiu perrašyti Lietuvos istoriją ir sukiršinti įvairių tautybių Lietuvos piliečius praėjusį trečiadienį keli šimtai žmonių susirinko į mitingą "Apginkime Lietuvos didvyrius!" prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Mitingo dalyviai atsinešė Lietuvos vėliavas, merą R.Šimašių kritikuojančius, Generolą Vėtrą bei K.Škirpą ginančius plakatus. Mitinge, į kurį atvyko įvairaus amžiaus asmenys, atstovaujantys įvairioms organizacijoms bei judėjimams, nuskambėjo daug kritikos R.Šimašiui bei jį palaikantiems.
Šis mitingas – ne pirma protesto forma prieš savivaldybės sprendimus. Prieš savaitę ant Vinco Kudirkos ir Petro Cvirkos paminklų buvo užkabintos miesto merui skirtos lentelės su užrašais "Šimašiau, ar aš kitas?" ir "Drauge Šimašiau, didžiuojuosi". Miesto centre taip pat buvo galima pamatyti išklijuotus plakatus su K.Škirpos ir J.Noreikos-Generolo Vėtros atvaizdais. Greitai lentelės ir plakatai buvo pašalinti, o dėl ant V.Kudirkos paminklo užkabintos lentelės policija pradėjo tyrimą.
Turime nustoti bijoti
Kaip teigė vienas mitingo organizatorių Sakalas Gorodeckis, kurio tėvas buvo J.Noreikos pavaduotojas Lietuvių tautinėje taryboje, valstybės žlugimas prasideda nuo jos simbolių niekinimo.
"Tie žmonės, kurie kūrė Lietuvos valstybę, tapo šios valstybės simboliais, o dabar mes juos prarandame, tad visai realu, jog rytoj prarasime visai ką kita. Šis mitingas surengtas priešais Vrublevskių biblioteką, prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Tik niekas nežino, ar neišauš diena, kai kažkam pasirodys, kad ir Mindaugas nevertas atminimo. Matome, kaip griaunamas pasitikėjimas savo valstybe, neatsižvelgiant net į teismų sprendimus. Valstybė, kaip tokia, neformuoja bendros politikos, ką reikia daryti su tų žmonių, kurie kuria Lietuvos valstybę, atminimo įamžinimu, kad ir kokios tautybės jie būtų", – sakė mitingo dalyvis.
Anot S.Gorodeckio, tiems, kurie nenori sutikti su didžiosios visuomenės dalies požiūriu, diskusijų niekada nebus gana. Tačiau yra teismo sprendimai, yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pažymos, prezidento Algirdo Mykolo Brazausko apdovanojimas J.Noreikai – to niekas nedarė nepaskaitęs, nepasidomėjęs, neišanalizavęs. Tad dabar kvestionuoti tuos faktus, švelniai tariant, nerimta.
"Kai politikas priima sprendimą, turime paklausti, ar tas sprendimas naudingas Lietuvos valstybei. Jeigu ne, kyla kitas klausimas – kam, priimdamas tą sprendimą, jis tarnavo?" – sakė S.Gorodeckis.
Kai politikas priima sprendimą, turime paklausti, ar tas sprendimas naudingas Lietuvos valstybei.
Anot jo, pasiduodame spaudimui iš išorės, kuris visiškai neatitinka Lietuvos valstybės interesų. Tai jau Lietuvos suvereniteto klausimas – ar tarptautinė komisija sprendžia, ką turi daryti mūsų valstybė? Jeigu leisime bet kam šeimininkauti savo kieme, rytoj atsiras kiti – iš Rytų – kurie pasakys, kad mes turime sugrąžinti tarp savo simbolių kokią nors žvaigždę, nes 1941 m. birželio sukilimo metu K.Škirpos vadovaujami savanoriai netoli mitingo vietos nušovė keletą raudonarmiečių. Lietuva privalo suformuoti savo istorinės atminties politiką ir ją vykdyti. Ir galų gale nustoti bijoti. Dabar bijome kažkokios tarptautinės opinijos, užuot demonstravę savo stiprybę, tai, kad turime tuos savo simbolius ir turime ką ginti.
Pasipriešinimas būtinas
Filosofas Arvydas Juozaitis, prisiminęs Lietuvai svarbius istorinius įvykius ir žmones, teigė, jog tautos didvyrių akivaizdoje dabartinis Vilniaus meras "yra nykštukas" – praeis šiek tiek laiko ir jo pavardė pasimirš, tad neverta jos net minėti.
"Kai Poncijus Pilotas Jėzaus Kristaus paklausė, kokia yra svarbiausia žmogaus savybė, kas žmogų daro žmogumi, jis atsakė vienu žodžiu – drąsa. Visa kita yra išvestinės sąvokos. Drąsa yra aukščiausia vertybė. Ir šiandien mes esame drąsūs, nors mus gąsdina. O gąsdina kas? Vilniaus meras, kuris tiesiog kasa antisemitizmo šaknį ir sako: žiūrėkit, žiūrėkit. Reikia pasakyti: tai gi pats esi didžiausias antisemitas", – kalbėjo politikas.
Jis prisiminė, jog kadaise, Sąjūdžio pradžioje, Lietuvos piliečiai dažnai skandavo žodį "gėda", kuris buvo sakomas svetimai valdžiai. Dabar tenka sakyti tą patį. Vadinasi, ir dabar valdžia svetima. Taip, ji svetima Lietuvai. Ji daro Vilnių įvairiausių tarptautinių eitynių miestu, ji neįsileidžia į Lukiškių aikštę Vyties, ji kartu su barbarais, kurie nudaužė Generolo Vėtros atminimo lentą, pritardama ją nukabino.
"Amerikos Konstitucija sako: kai nusikaltimas tampa įstatymu, piliečių pasipriešinimas būtinas. Ir dabar mes tai darome – mes priešinamės. Ir nereikia čia jokios ideologijos. Esame lietuviai vien dėl to, kad pirmieji du žodžiai Lietuvos Konstitucijos preambulėje kaip skamba? Lietuvių tauta sukūrė šitą valstybę. Šios preambulės autorius – Justinas Marcinkevičius. Kai kurių dabartinių valdžios atstovų akimis žiūrint, jis, žinoma, yra nacionalistas. Dar daugiau – jis, ko gero, už savo žodžius, kad lietuvių tauta sukūrė šią valstybę, gali būti pavadintas naciu. Gėda apie tai net kalbėti", – sakė filosofas.
Veiksmai nepateisinami
Mitinge dalyvavo ir į susirinkusius kreipėsi Laisvės kovotojų sąjungos pirmininkė, patriotinių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė partizano Jono Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė. Ji teigė besididžiuojanti, kad gyvena Lietuvoje, kurios žmonės yra savo šalies patriotai. Ir ne tik lietuviai – ir lenkai, ir rusai, ir tie patys žydai. Todėl, jos įsitikinimu, nereikia leisti kažkokiam vienam politikui supriešinti ir sukiršinti visų gražiai čia gyvenančių tautų.
Linkiu visiems nepasiduoti mero R.Šimašiaus iniciatyvoms supriešinti mus, gyvenkime taikiai, draugiškai ir neleiskime pamiršti mūsų tautos didvyrių.
"Mūsų tauta turi tvirtą sielą, kuri padėjo jai nepalūžti ir iškovoti Nepriklausomybę. Tokių – iškentėjusių baisius kankinimus, badą, šaltį, tačiau nepalūžusių – buvo daug. Vienas iš jų – mano tėtis, kuris dabar gali garbingai paliudyti jaunimui, kas vyko tuomet Lietuvoje. Tikiu, kad pastarieji įvykiai tik dar labiau paskatins jaunimą domėtis Lietuvos istorija ir kas iš tiesų vyko Lietuvoje", – sakė A.Jakavonytė. Susirinkusiems ji perdavė savo tėvo, partizano Tigro žodžius: "Neleiskite sumenkinti Lietuvos istorijos patriotų."
"Linkiu visiems nepasiduoti mero R.Šimašiaus iniciatyvoms supriešinti mus, gyvenkime taikiai, draugiškai ir neleiskime pamiršti mūsų tautos didvyrių", – sakė partizano dukra.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Gvido Rutkausko teigimu, svarbiau – ne tautybė, o tai, kad visi dirbtume Lietuvos labui, visi stengtumėmės, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, ir laikytumėmės Lietuvos įstatymų.
R.Šimašiaus veiksmus jis pavadino akibrokštu, kurio priežastis gana paprasta: naujai susikūrusiai politinei partijai, kuri kitąmet norės patekti į Seimą, reikia reklamos, o bloga reklama taip pat yra reklama.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, pasak G.Rutkausko, nepritaria tam, kas pastaruoju metu vyksta. Atminimo lenta Generolui Vėtrai, sąjungos narių manymu, nuimta neteisėtai ir ji turi būti grąžinta. Paskubėta ir su K.Škirpos alėjos pervadinimu – tad pavadinimas turėtų būti grąžintas, kol teismas išaiškins, ar kažkas blogo buvo padaryta. O Lukiškių aikštė turi tapti reprezentacinė, joje turi stovėti visiems suprantamas monumentas visų laikų kovotojams už laisvę – Vytis.
"Visoms tautoms Lietuvoje gyventi gera. Kol kas gyvenome gerai, džiaugėmės vieni kitais, dirbome kartu, ir vienas akibrokštas visa tai gali sugriauti. Nesipykime, dirbkime Lietuvos labui, jeigu prireiks – ginkime jos Nepriklausomybę. Jeigu mes stengsimės, ir Dievas mums padės", – sakė G.Rutkauskas.
Mitinge kalbėjęs jaunalietuvių vadovas Stanislovas Buškevičius kaip visada buvo griežtas: "Vilniaus miesto meras, lietuvių tautos išdavikas R.Šimašius paniekino Lietuvos laisvės kovotojų K.Škirpos ir J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimą. R.Šimašius įžeidė lietuvių tautos garbę ir orumą. R.Šimašius sukurstė lietuvius su lietuviais, lietuvius su žydais, suskaldė visą Lietuvos visuomenę. Kas galėtų paneigti, kad R.Šimašius nėra Maskvos agentas? Niekas. Tačiau R.Šimašius apsiriko, pats sau iššovė į koją. Kas iki šiol nežinojo, kas tokie yra K.Škirpa ir J.Noreika-Generolas Vėtra, dabar tą žino geriau – ar bent jau ne blogiau – už mokyklos istorijos mokytoją. Šiandien R.Šimašius savo veiksmais sukėlė masinę patriotizmo bangą. Šimašiau, tu pralaimėjai."
Mitingo organizatoriai Vilniaus miesto vadovams ir politikams pateikė aiškius reikalavimus: atšaukti pirmojo savanorio, pulkininko, diplomato K.Škirpos alėjos pervadinimą, atstatyti kapitono J.Noreikos-Generolo Vėtros paminklinę lentą ir įgyvendinti Lietuvos valstybės simbolio – Vyties – įprasminimo paminklo statybų Lukiškių aikštėje idėją.
Lietuvos žydų bendruomenės veiksmai
Lietuvos žydų bendruomenė protesto akcijos išvakarėse pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat dėl galimų vandalizmo aktų prašoma užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente papildomą apsaugą.
"Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančių žmonių, tarp kurių yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo", – rašoma pranešime.
Bendruomenė piktinasi, kad "viena politinė partija" nuolat reiškia norą pripažinti Lietuvos žydus žudžiusius asmenis šalies didvyriais, taip pat reikalavimą tuos asmenis pagerbti atminimo lentomis ir kitais būdais.
"Toleruojami ir lieka nebaudžiami viešuose partijų ir jų pirmininkų paskyrose viešinami antisemitiniai komentarai ir įrašai, net krikščionių šv. Marija yra pavadinta "žydelka", dar labiau priverčia susimąstyti, ar esame saugūs? Norėtume išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone", – teigiama pranešime, kuriame referuojama į konservatorių partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio eilėraštį.
V.Landsbergis rugpjūčio pradžioje feisbuke paskelbė eilėraštį, kuriame teigiama: "Labiausiai nenorėčiau, kad mano tautiečiai nusiteiktų prieš žydus po ir dėl Šimašiaus užtemimo", taip pat reiškiamas lūkestis, kad "atsirastų vienas kitas žydas protingas ir drąsus nepritariąs Šimašiui".
"Ir visiems broliams lietuviams sakau ir sakau iš tikrųjų jau ketvirtį amžiaus: niekada nepamirškite, kad Dievo Motina, kuriai meldžiamės, kurios užtarimo prašome, buvo šventa žydelka", – eilėraštį baigia V.Landsbergis.
Lietuvos žydų bendruomenė piktinosi ir tautininkų organizuotu mitingu prie paminklo Karaliui Mindaugui Vilniuje. Mitingo organizatoriai teigia reaguojantys į sostinėje nuimtą J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą K.Škirpos alėją.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad į policiją nesikreipė ir kreiptis neketina.
"Pareiškimo neparašėme ir, ko gero, nerašysime. Mūsų supratimu, tai galbūt nebuvo realūs grasinimai, o grėsmingo pobūdžio laiškai", – sakė F.Kukliansky.
Ji teigia, kad "reikalas ne tame", ar kreiptasi į policiją, o tame, kad kažkas tuos laiškus rašo ir nuolat siunčia bendruomenei.
"Atsiunčia paštu, tai yra ne vienas ir ne du laiškai. Ir sistemingai mes juos gauname. Jie pastaruoju metu atsirado. Jų niekada nebuvo", – teigė žydų bendruomenės pirmininkė.
Pasak F.Kukliansky, sinagoga uždaroma tol, kol pasibaigs "tas sąmyšis ir nepagrįstas susierzinimas".
"Visokių incidentų gali būti, todėl mes taip nusprendėme. Vis tiek kalbame apie žydų tautybės žmones ir jų naikinimą, todėl tam, kad būtume tikri, kad nieko neatsitiks mūsų žmonėms, nusprendėme uždaryti šias lankomas įstaigas", – sakė F.Kukliansky.
-
Vilniuje – paramos J. Noreikai ir K. Škirpai mitingas 9
„Kas kitas? Vincas Kudirka? Jonas Basanavičius? Karalius Mindaugas? Neliečiamos Vilniuje tik NKVD ir KGB žudikų „atminimo“ lentos. Grįžta gūdūs sovietų laikai, todėl pasipriešinkime, ginkime Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių šventą atminimą!“ – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame renginio aprašyme.
Jį organizuoja grupė tautines pažiūras deklaruojančių asmenų. Kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybėje, 18 val. planuojamas mitingas-piketas su savivaldybe suderintas, jame tikimasi sulaukti apie 200 dalyvių. Policija informavo, jog renginį prižiūrės sustiprinusi pajėgas.
Visuomenėje prieštaringų vertinimų sulaukė miesto valdžios sprendimai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nuimti atminimo lentą J. Noreikai-Generolui Vėtrai bei pervadinti Kazio Škirpos alėją į Trispalvės.
Atmosferai kaistant, Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) antradienį pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę.
Sprendimą nukabinti J. Noreikos lentą sostinės meras Remigijus Šimašius argumentavo tuo, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. Diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė pervadino, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.
-
R. Šimašius nusprendė perrašyti Lietuvos istoriją 41
Turi daugiau planų
R.Šimašiaus teigimu, priežastis nuimti atminimo lentą buvo tai, kad, nepaisant vėlesnių nuopelnų priešinantis sovietų okupacijai, J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, vykdė nacistinės Vokietijos administracijos užduotį "izoliuoti į getą Šiaulių apskrities žydus, konfiskuoti jų turtą" ir jis tą darbą atliko.
Vilniaus meras sako, kad Vilniuje ir toliau bus siekiama atsisakyti pagarbos ženklų, paminklų su nacių ar sovietų režimu siejamiems asmenims. Žiniasklaidai jis tvirtino, kad šiuo metu jau priimtas sprendimas nuimti atminimo lentą poetei Valerijai Valsiūnienei Žvėryne. Jos išdavystė leido sovietų saugumui suimti J.Noreiką-Generolą Vėtrą.
"Daugelis nežino, kas ji tokia yra, bet ji buvo poetė, galbūt nelabai smarkiai žinoma, patriotiškus eilėraščius rašiusi iki Antrojo pasaulinio karo, po to buvo išsiųsta į Sibirą, ten pradėjo bendradarbiauti su NKVD, įdavė nemažai savo piliečių. Būtent dėl to ir ta lenta atsirado Žvėryne, Vytauto gatvėje. Yra sprendimas nukabinti tą lentą", – patvirtino R.Šimašius.
Vilniaus savivaldybė pranešė, kad antradienio rytą atminimo lenta poetei V. Valsiūnienei Žvėryne buvo nukabinta.
Ateityje, anot mero, bus sprendžiama ir dėl rašytojo, sovietmečiu Rašytojų sąjungai vadovavusio Petro Cvirkos paminklo. Anot jo, situacija su paminklu P.Cvirkai yra sudėtingesnė, nes skulptūra yra kultūros paveldo registre. Šiuo metu aiškinamasi, ar paminklą galima perkelti į kitą vietą.
Piketo organizatorių, B. Barausko nuotr.
R.Šimašius tikino, kad, šalinant atminimo ženklus, kai kuriems asmenims sostinėje "neprasideda raganų medžioklė", nes atsisakant įamžinimo siekiama nubrėžti "aiškią ribą".
"Jei žmogus davė įsakymus ar išdavinėjo saugumo struktūroms, ar padėjo organizuoti žudymus, teisių atėmimus, suvaržymus ir dėl to realiai nukentėjo kiti žmonės, man atrodo, čia yra labai aiški riba", – teigė meras.
Anot jo, šią ribą yra peržengę diplomatas ir karininkas K.Škirpa, raginęs išvaryti žydus iš Lietuvos, taip pat su žydų izoliavimu susijusius nacių vadovybės raštus tvirtinęs J.Noreika-Generolas Vėtra, nors ir "ne iš piktos valios".
"Ir P.Cvirka peržengė tą ribą, konkrečiai savo kolegą poetą Kazį Jakubėną įduodamas saugumo struktūroms, taip pat susidorodamas ir su kitais, ir aktyviai dalyvaudamas. Ir V.Valsiūnienė peržengė tą ribą. Dėl kitų – čia jau galbūt didesnės analizės reikia", – svarstė R.Šimašius.
Būtina suvokti visumą
Kalbėdamas su "Vilniaus diena" Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas pastarųjų dienų įvykius pavadino "administraciniu vandalizmu". Ir žmonių reakcija į tai visiškai natūrali – niekas tam nepritaria, net jei skirtingai vertina istorinius įvykius, tų įvykių dalyvius.
"Niekas nepritaria tokiam veiksmui, kuris padarytas be atvirų diskusijų su visuomene, nors meras sako, kad diskutuota. Tokių sprendimų priėmimui, akivaizdu, trūksta viešumo ir demokratiškumo", – teigė politikas.
Arvydas Anušauskas, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.
Anot jo, dabar meras mėgina prisidengti darbininkais, nuėmusiais atminimo lentą. Tai nelabai merui tinkanti pozicija – paprastai politikai prisiima visą atsakomybę, nesvarbu, kas vykdė jų nurodymus ir kaip vykdė. Nepaisant to, jog meras sako, kad tai darbininkų klaida, vis dėlto visa atsakomybė tenka jam.
"Aš manau, reikia pagaliau suvokti, kad mes Lietuvoje ir neturime tokios akcentuotos valstybinės atminties politikos, nes daug žmonių pasisakė prieš būtent tokią, kad valstybė viską iškart sureguliuotų ir sudėliotų į "lentynėles" – prisiminkime diskusijas dėl atmintinų datų, dėl Atminties komisijos ir panašiai. Visuomenė nori tame procese dalyvauti laisvai, demokratiškai, atvirai reikšti savo nuomonę. Apie K.Škirpą tikrai buvo nemažai kalbų pasakyta ir diskusijų surengta. Galiausiai priimtas politinis sprendimas. O politiniai sprendimai gali būti ir pakeisti. Dėl generolo Vėtros R.Šimašius priėmė vienasmenį sprendimą. Ir nors dabar mėgina už kitų nugarų atsistoti, bet faktas, kad sprendimas yra vienasmenis, nedemokratiškas ir ne viešas", – sakė A.Anušauskas.
Čia iš tiesų visai ne atminimo lentos klausimas – čia praeities suvokimo klausimas. Meras nori mums ją "supaprastinti", kad beliktų suvirškintas surogatas.
Jo teigimu, R.Šimašius nėra istorikas ir turėtų su tuo susitaikyti. Pakankamai kompetencijų jis neturi, todėl turėtų remtis specialistų išvadomis.
"Ir čia aš neturiu galvoje nei savęs, nei kokių komisijų, – aiškino A.Anušauskas. – Aš kalbu apie visai kitus dalykus. Faktus istorikai surašė. Bet reikia suprasti vieną dalyką – tuo laikmečiu gyvenę žmonės dažnai atsidurdavo ir vienoje, ir kitoje pusėje, kartais net abiejose iškart. Tai buvo labai dramatiškas periodas, o tas dramatizmas atsispindėjo ir žmonių likimuose. Ir čia iš tiesų visai ne atminimo lentos klausimas. Čia, ko gero, tos praeities suvokimo klausimas. Aš manau, meras nori mums ją supaprastinti, kad beliktų suvirškintas surogatas informacinio amžiaus žmogui, kad būtų viskas paprasta. Bet juk buvo sudėtinga."
Savo pastaraisiais veiksmais, istoriko manymu, R.Šimašius atidarė Pandoros skrynią ir, mėgindamas subalansuoti savo veiksmų nedemokratiškumą, neviešumą, sako, kad dabar mes už vieną J.Noreiką dar nuimsime lentą V.Valsiūnienei, dar kažkam. Galima juk ir daugiau "prirankioti". Už P.Cvirką – "išgraužti" iš KGB rūmų fasado visas sušaudytųjų pavardes, nes ten taip pat yra dramatiško likimo žmonių. Beje, ten taip pat yra ir J.Noreikos pavardė. Rezultatas – V.Valsiūnienė ir kiti vietoj adekvataus vertinimo taps atpirkimo ožiais. Taip, anot A.Anušausko, V.Valsiūnienė buvo užverbuota. Bet užverbuota kur? Tremtyje. Ji buvo 1941 m. tremtinė, mokytoja. Tad ar mes mėginame suvokti istorijos visumą, ar iš žmogaus gyvenimo, kaip ir J.Noreikos atveju, išimame vieną biografijos fragmentą ir pasakome, kad būtent dėl to fragmento jis yra blogiausias.
"Tai, kas vyksta, paremta tokiu supaprastintu požiūriu į istoriją. Mums tiesiog norima tokį šablonišką požiūrį įdiegti ir kad mes matytume pasaulį būtent per šituos akinius. Bet aš manau, kad turime matyti jį kur kas įvairesnį. To dramatizmo iš jo neišplėši. Ne visiems to meto žmonėms verta statyti paminklus, bet iš istorijos jų taip pat nereikia išbraukti", – sakė A.Anušauskas.
Jo manymu, visais šiais pastarųjų dienų įvykiais labiausiai džiaugiasi žmonės Latvių gatvėje (Rusijos federacijos ambasadoje – red. past.), nes mes patys susipriešinome tarpusavyje dėl atminimo ženklų. Padarėme tai, ko Rusija, mėgindama visais būdais, nesugebėjo pasiekti. Šįkart meškos paslaugą šia prasme mums patiems padarė mūsų politikas.
Įlindo, kur neturėjo
Politologas, VU filosofijos doktorantas ir sambūrio "Pro Patria" pirmininkas Vytautas Sinica "Vilniaus dienai" teigė, kad R.Šimašius savo veiksmais susiruošė ne tik kad perrašyti, o ištrinti Lietuvos istoriją.
"R.Šimašius pradėjo nuo tų veikėjų, istorijos dalyvių, kurie iš tikrųjų jam nuosekliai, logiškai pagal pažiūras turėtų nepatikti. O norėdamas pridengti šito proceso šališkumą, dabar jau metėsi į tai, kad "trinti" reikia viską, nors, tiesą sakant, nelabai suprantu kodėl – liberalams veltis į istorijos ginčus ir nukėlinėti paminklus niekada nebuvo būdinga. Tad R.Šimašiaus elgesys čia gana keistas ir, man atrodo, jis kyla iš nevilties, nes jis pats save įsispraudė į tokį kampą", – svarstė V.Sinica.
Vytautas Sinica, Butauto Barausko nuotr.
Anot jo, R.Šimašiaus veiksmai vis dėlto nebuvo netikėti. Jau ne pirmus metus Lietuvoje pačiuose liberaliausiuose visuomenės sluoksniuose skambėjo mintis, kad reikėtų "nuvainikuoti" 1941 m. rezistencijos dalyvius, nes jie esą kolaboravo su naciais. Tos kalbos brendo, brendo ir subrendo iki veiksmų. Tad čia net nėra kokios nors slaptos schemos ar užslėptų motyvų – paprasčiausiai vadovaujamasi liberalų viešai deklaruota nuostata, kad negali būti šiandienėje valstybėje gerbiami tie, kurie kaip nors, jų teigimu, kolaboravo su naciais. Su tuo sutiktų visi, ne tik liberalai. Tačiau ką reiškia "kolaboravo"?
Kita problema – prasidėjus antrai mero kadencijai R.Šimašius rodo, kad jis gali šeimininkauti mieste, kaip nori.
"Niekas negali užginčyti ir 100 proc. pasakyti, kad neturėjo tie dabar "trinami" žmonės ryšių su naciais. Turėjo, nes buvo toks laikmetis, buvo nacių okupuota Lietuva, ir jeigu norėjai jai kažką gero padaryti, buvai priverstas turėti ryšį, – teigė politologas. – Bet ar tas ryšys laikytinas kolaboravimu, t. y. ar jis yra jau smerktinas ir valstybės išdavystė ar dalyvavimas holokauste? Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasakė, kad ne, aš manau, kad ne, daug istorikų mano, kad ne, o R.Šimašius mano, kad taip."
Anot V.Sinicos, meras R.Šimašius pastarosiomis dienomis tarp eilučių pats pripažino, kad nenorėjo veiksmų imtis dieną, nes būtų daug reakcijų, kažkas būtų pamatęs, kažkas prieštaravęs, tad nuspręsta, jog geriau viską daryti ramiai, netrukdant vilniečių. O tas "netrukdant vilniečių" realybėje reiškia, kad niekas jam netrukdytų įvykdyti jo planų.
Tad situacija, politologo teigimu, susiklostė dviprasmiška. Iš vienos pusės, suprantamas R.Šimašiaus, kaip politiko, noras įgyvendinti savo tikslus tyliai, iš kitos pusės, tai atrodo kaip lindimas naktį į kamarą kažko pasivogti.
"Neskaniai atrodo. Ir pats sprendimas yra klaidingas, ir klaida padaryta jį įgyvendinant. Ir ne tik dėl nuėmimo laiko. Pažeista daugybė įvairių procedūrų – ir privalomų, ir neprivalomų. Praktiškai meras vienasmeniškai viską padarė neteisingai, – sakė V.Sinica. – Kita problema – prasidėjus antrai mero kadencijai R.Šimašius rodo, kad jis gali šeimininkauti mieste, kaip nori. Jei jis ir toliau taip elgsis, manau, miestiečių požiūris į jį keisis. Čia panašiai kaip ir su tais paminklais: didžiajai visuomenės daliai jie visiškai nerūpi, bet yra daug žmonių, kuriems rūpi. O kai R.Šimašius pradės versti įvairioms visuomenės grupėms svarbius paminklus, tiek visuomenės nukreips prieš save, kad nežinau, ar nepasigailės įlindęs į šią sritį, kur visiškai neturėjo lįsti."
V.Sinica įsitikinęs, kad R.Šimašius visai nenorėjo sukelti tokio masto triukšmo, bet dabar jis jau nebeturi kur trauktis. Atsitraukimo nesuprastų jo ištikimiausi idėjiniai šalininkai. O kad jo veiksmai neatrodytų šališki, kad jo pasiteisinimai skambėtų bent kažkiek įtikinamai, jis dabar jau mato, ką turi dar griauti. Juk iki visų šių įvykių visuomenė gal nelabai ir žinojo apie atminimo lentą, pavyzdžiui, V.Valsiūnienei, o dabar jau žino.
Visa ši pastaruoju metu Lietuvoje susiklosčiusi situacija, politologo teigimu, labai džiugina Rusiją. Tai labai svarbus nacionalinio saugumo aspektas. Mat Rusija niekada nepripažino 1940 m. Lietuvos okupacijos ir visada vaizdavo partizanus banditais, o 1941 m. sukilėlius – fašistais ar kolaborantais. Jai tas melas visada buvo sunkus darbas, kuriam reikėjo skirti daug jėgų, kad kas nors juo patikėtų. Dabar gi pati Lietuva, Lietuvos valdžia, vienas svarbiausių asmenų – sostinės meras patvirtina, kad visas tas Rusijos naratyvas yra tiesa, kad čia iš tiesų buvo nacių kolaborantai.
"Ką tai reiškia? Loginė grandinė yra labai paprasta: jeigu čia buvo nacių kolaborantai, 1941 m. birželio sukilimas buvo kolaboravimas, o ne pasipriešinimas sovietų okupacijai. Tai reiškia, kad iš tikrųjų sovietai "banditus tvarkė", o ne laisvės kovotojus, – sakė V.Sinica. – Tad ne atsitiktinai Kremlius iškart reagavo pozityviai, Rusijos žiniasklaida mirga nuo džiaugsmų tiek, kiek jie apskritai gali skirti dėmesio Lietuvai, kad čia labai geri sprendimai priimti. Išryškėjo gal kiek netikėta sąjunga tarp Rusijos penktosios kolonos – atvirai prorusiškų veikėjų, ir to, ką prof. Vytautas Radžvilas vadina šeštąja kolona – kultūros ir politikos veikėjų, kurie elgiasi tarsi labai europietiškai, bet, prisidengdami liberalumu, pasitarnauja Rusijai propagandiniuose karuose. Akivaizdu, kad atviri Kremliaus šalininkai neturi jokios įtakos, o šie liberalūs kultūrininkai – šeštoji kolona – nudirba didelius darbus savo subtiliu veikimu. Po to vadinamieji vatnikai juos sveikina."
Rokas Masiulis, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Žmonės supriešinti
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis viešai išsakė savo nuomonę dėl R.Šimašiaus veiksmų: "Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą."
R.Masiulis teigė negalintis likti nuošalyje, mat jo senelis kalėjo tame pačiame nacių konclageryje Štuthofe, kaip ir generolas Vėtra, o vėliau, toje pačioje generolo Vėtros byloje, buvo teisiamas jau sovietų ir ištremtas į lagerį, lageryje atsidūrė ir R.Masiulio tėvas.
Mero R.Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas.
Vilnius, anot politiko, pilnas totalitarinių režimų simbolių, o šios atminimo lentos nuėmimui suteikiamas prioritetas. Sovietų kankintas ir nužudytas generolas Vėtra prilyginamas totalitariniam režimui, kuris jį sunaikino.
"Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju – lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių. To, kas vyko karo metu ir pokariu, neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės, melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos, – kalbėjo R.Masiulis. – Ir būtent todėl mero R.Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas. Jei dabartinių išvadų dėl generolo Vėtros veiklos neužtenka – kvieskime ekspertus, ieškokime atsakymų, išklausykime visų pusių argumentus, pagerbkime abiejų pusių aukas – tik taip galime tikėtis, kad šios žaizdos ims gyti. Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas."
Turėtų vertinti teisėsauga
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas sakė, kad R.Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą generolui J.Noreikai turėtų vertinti teisėsauga. Pasak parlamentaro, Vrublevskių biblioteka yra įrašyta į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, o lenta nuimta be atsakingų institucijų sutikimo.
"Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas draudžia nuo paveldinių pastatų nuimti atminimo lentas. Tai galima padaryti tik oficialiu Kultūros paveldo departamento pritarimu. Bet meras pažeidė ir šią nuostatą. Manau, kad situacija yra labai rimta, savivalės mastas stebinantis ir mero veiksmus turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos", – išplatintame pranešime cituojamas A.Gumuliauskas.
Seimo narys taip pat priminė, kad jo vadovaujama komisija šį pavasarį po atminimo lentos generolui Vėtrai nuniokojimo paragino visus sprendimus, susijusius su istorine atmintimi, priimti tik vadovaujantis ekspertų, tai yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadomis.
"Pernai jo išvada J.Noreikos klausimu buvo aiški – J.Noreika su nacių režimu nekolaboravo, žydų žudyme nedalyvavo. Lietuvą reguliariai šmeižiantys asmenys skundė šią išvadą teismui, bet teismas patvirtino jos teisėtumą. Tačiau Vilniaus meras sprendimą priėmė, ignoruodamas ekspertų išvadas, Seimo komisijos poziciją, net neklausdamas Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sprendimo. Žodžiu, pats vienas", – tvirtino parlamentaras.