Skirtingi prioritetai

Šiuo metu Seime svarstomi Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimai, kurie susiję su keleivių ir transporto patekimo į keltus pirmumo tvarka ir sąlygomis. Tai apima kėlimą į Kuršių neriją ir iš jos per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją.

Nemaža dalis valstybės tarnybų naudojasi ir pirmumo teisėmis, ir nemokamo kėlimo lengvatomis, tačiau vienos nemokamai keliamos 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, o kitos kėlimo prioritetus gauna nuo pirmadienio 00 val. iki penktadienio 18 val.

Dėl to daugiausia ir laužoma iečių. Vyriausybė nėra linkusi didinti nemokamai keliamų asmenų sąrašą, nes už nemokamą kėlimą yra kompensuojama iš biudžeto, tiksliau iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Šiuo metu Seime svarstoma nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo birželio 1 d.

Miškai dega ir savaitgaliais

Daugiausia argumentų pareiškė miškų urėdijų darbuotojai. Jiems nemokamas kėlimas buvo numatytas tik darbo dienomis. Miškininkams pavyko įtikinti Vidaus vandenų transporto kodekso 30 str. pakeitimų rengėjus, kad jiems svarbu turėti nemokamo kėlimosi teisę ir savaitgaliais.

Tokia teisė susijusi su miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių, nes stebėjimo ir profilaktinės priemonės privalo būti užtikrintos nuolat.

Miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis. Miškininkai reikalavo nustatyti tokį patį 24 valandų per parą ir 7 dienų per savaitę patekimo į keltą režimą, kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams. Miškininkai tikino, kad taip pat turi pirmines miško gaisrų gesinimo komandas, priemones.

Vyriausybės nuostata buvo tokia, kad keičiant Vidaus vandenų transporto kodeksą daugėja asmenų kuriems suteikiama išimčių, todėl kiekvienas atvejis turi būti gerai apsvairstytas. Didinant nemokamai keliamų asmenų skaičių, iš esmės reikėtų kurti ir naują informacinę sistemą apie tai, kam tokia teisė suteikiama.

Papildomo mokesčio nebus

Atskiro vertinimo sulaukė siūlymas iš keleivių ir transporto kėlimo į Smiltynę surenkamos pinigų sumos vieną procentą skirti Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

Seimo teisininkų vertinimu, tai daryti būtų netikslinga. Pinigų suma būtų paimta iš valstybės įmonės „Smiltynės perkėla“ ir perduota Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijai. Kam tą daryti, kai ši administracija yra išlaikoma iš valstybės biudžeto?

Iš esmės tai reikštų, kad paimant iš „Smiltynės perkėlos“ pelno dalies mažinami jos dividendai, kurie atitenka valstybei, nes ji valdo 98,99 proc. akcijų.

Dėl vieno procento skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijai nepritarė ir Vyriausybė. Manoma, kad tai iš esmės reikštų naujo mokesčio įvedimą. Ta suma nebūtų didelė, tačiau jos surinkimo kaštai taptų nepro-porcingi, suma sunkiai apskaičiuojama ir administruojama.

Suabejota, ar tai nepažeistų Lietuvos Konstitucijos, ar nebūtų formuojama išskirtinė biudžetinė nuostata dėl vieno valstybės subjekto.

Siūloma, kad pirmumo teisę keltis keltais turėtų Neringos mieste ir Klaipėdos miesto Smiltynės dalyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys bei jų automobiliai, Kuršių nerijoje registruotų įmonių darbuotojai bei transporto priemonės, neįgalieji, keleivių vežėjai, įvairios tarnybos.

Keltais be eilės taip pat galėtų naudotis Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinės transporto priemonės, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atliekantys tarnybines funkcijas bei dirbantys darbus Smiltynėje. 

Pirmumo teisė persikelti dabar taikoma tik specialiajam transportui, pažymėtam skiriamaisiais ženklais, pavyzdžiui, policijai, greitajai medicinos pagalbai ir kitam, nors niekur nėra reglamentuota įleidimo į keltus pirmumo tvarka.

Vienas pataisų iniciatorius liberalas Simonas Gentvilas BNS teigė, kad pataisomis siekiama aiškiai numatyti, kas gali keltais keltis be eilės.

Pasak jo, pernai dėl kėlimosi keltais buvo sumaištis, iš pradžių perkėlimus keltais reguliavo įmonė „Smiltynės perkėla“, ji nustatydavo tvarkas, ką keldavo be eilės, o paskui tas funkcijas perėmė Kelių direkcija, kuri taip pat tvirtina nemokamus leidimus keltis.  

„Įdedu į įstatymą, kad nebūtų dviprasmybių, kad biurokratai be eilės į keltus neįleistų kad ir savo draugų. Įstatyme būtų aiškiai pasakyta, kokios tarnybos gali keltis be eilės“, – BNS aiškino parlamentaras.

S. Gentvilo teigimu, dabar siūloma apkarpyti be eilės galinčių keltis asmenų sąrašą. 

„Net susiaurinau, kai kurios tarnybos išbrauktos, urėdijų darbuotojai, prokurorai, Klaipėdos savivaldybės įstaigos, kad eitų į bendrą eilę“, – aiškino jis. 

Pataisos taip pat numato, kad 1 proc. nuo perkėlimų per Kuršių marias kainos būtų skiriama Kuršių Neringos nacionaliniam parkui. 

Pataisas taip pat teikia „valstietė“ Virginija Vingrienė, konservatoriai Aistė Gedvilienė ir Vytautas Kernagis bei socialdemokratų frakcijos narys Linas Balsys.

Siekia atlyginti nuostolius

Po to, kai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) išaiškino, kad 2,5 tūkst. leidimų išduoti asmenims ir jų transporto priemonėms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ar registruota buveinė nėra Kuršių nerijoje, buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų įvertinta valstybei padaryta žala ir atlyginti nuostoliai.

Tūkstančiai esą negaliojančių leidimų persikelti nemokamai per Kuršių marias nustatyti patikrinus bendrovės "Smiltynės perkėla" sąrašą.

Tų leidimų galiojimas panaikintas.

Iki pernai sausio leidimai nemokamai keltis keltu buvo išduodami pagal Klaipėdos ir Neringos savivaldybių pateiktą informaciją bendrovei "Smiltynės perkėla".

Nuo šių metų pradžios dokumentus tokiems leidimams išduoti tikrina pati LAKD, kuri inicijavo ir jų išdavimo tvarkos pataisas.

Meras įžvelgė trūkumų

Neringos savivaldybės tos pataisos netenkino ir jos vadovybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad būtų peržiūrėta persikėlimo per Kuršių marias kompensavimo tvarka.

"Galime pasidžiaugti, kad derybose su Vyriausybe nemažai pasiekėme, tačiau manome, kad čia dar labai daug liko neteisingumo. Naujoje tvarkoje pakeistas vos vienas kitas formalumas. Dabar palikta ta pati sistema, o tai reiškia, kad po kelerių metų vėl gali prasidėti bylos, kaip dabar po buvusio ministro Roko Masiulio iniciatyvų. Šiuo metu yra iškeltos 24 bylos, kuriose bylinėjamasi su FNTT. Į teismus priversti vaikščioti apie 70 žmonių, tad pas mus turbūt neteistų nebeliks", – ironizavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Anot mero, teisės aktai turėtų būti tokie, kad jie nestumtų žmonių į nusikaltimą.

Šiandien yra nemažai bylų, iškeltų įmonėms, kurios veikė pagal panaudą ir naudojosi nemokamu persikėlimu per Kuršių marias "Smiltynės perkėlos" keltais.

"Tačiau to meto Vyriausybės nutarimai leido pagal panaudą keltis per marias nemokamai. Visi tą aiškiai supratome. Pavyzdžiui, Neringoje statybas vykdantys žmonės sudarydavo panaudos sutartį su kažkokį objektą statančia įmone, ji gabeno statybines medžiagas keltu nemokamai. Ir tai buvo konkurencinga verslo atžvilgiu. Viskas buvo visiems suprantama, ir staiga tai tapo nelegalu, žmonėms iškeltos bylos. Dabar pakeista tvarka, jau panaudos sutarties nebereikia, tačiau dabar "Regitroje" automobilio pase įrašomas jo naudotojas ir jam jau suteikiama teisė keltu keltis nemokamai. Tai kas pasikeitė?" – klausė D.Jasaitis.

Verslui – nevienodos sąlygos

Neatlygintinai per Kuršių marias turi teisę keltis Neringos savivaldybės ar Klaipėdos savivaldybės, tai yra Smiltynės gyventojai, neįgalūs asmenys bei juridinių įmonių ar įstaigų atstovai, registruoti ir dirbantys šioje savivaldybėje.

Vis dėlto naujoje tvarkoje atsirado tam tikri momentai, kurie iškreipia rinką.

"Pavyzdžiui, įstatyme įrašyta, kad, jei kuras į Neringą keltais gabenamas cisternomis, tai tas automobilis per marias turi teisę būti keliamas nemokamai. Pas mus savivaldybėje šildymui 90 proc. naudojamas biokuras, kuris vežamas ne cisternomis. Tai kur čia lygybė? Gal šiuo įstatymu yra proteguojama ir lengvatos suteikiamos kažkokiai vienai įmonei, bet tikrai ne "Neringos šilumos tinklams"? – stebėjosi D.Jasaitis.

Meras teigė, kad su tuo susidūrė ir verslas. Jei vieni poilsio namai šildomi dujomis, tai jos per marias gabenamos nemokamai, o jei – biokuru, kelto paslaugos jau kainuoja.

"Klausimas, kaip jiems konkuruoti? Ar čia lygios sąlygos verslui? Jau iš žemyno į Kuršių neriją malkų atgabenimas yra brangus, tai dar kainuoja ir kelto paslaugos. Mūsų manymu, visi šitie dalykai valstybės turi būti finansuojami", – teigė D.Jasaitis.

Klausimas dėl viešųjų pirkimų

Neringos merui antrino ir teisininkas, advokatų kontoros "Ellex Valiunas" ekspertas Audrius Petkevičius, kuris pritarė, jog tos nuostatos, kurios taikomos šiuo metu, nėra pakankamai teisingos.

"Dabar daliai verslo, keliantis per Kuršių marias, atsiranda pareiga mokėti už kelto paslaugas. O tai reiškia, kad visa savivaldybė negauna tinkamų paslaugų ar prekių, nes jos dėl keltų mokesčio yra brangesnės nei kitur, ir dėl to atsiranda tam tikras verslo diskriminavimas", – pastebėjo A.Petkevičius.

Anot teisininko, nuolaidas persikėlimui gauna tik tas verslas, kurio buveinė registruota Neringoje.

Tačiau esą tai nereiškia, kad verslas tik ten "daromas", kur registruotas.

"Juk Neringai reikia ir statybininkų, ir kelininkų, kitų specialistų. Ir jie, vykdami atlikti paslaugas gyventojams, turistams ar savivaldybei, privalo mokėti už keltą. Tai išeina, kad dėl formalaus reikalavimo yra iškreipiama rinka. Mūsų manymu, siekiant teisingumo, visas verslas, kuris realiai dirba Neringoje, nesvarbu, kur registruotas, keltais turėtų keltis nemokamai", – įsitikinęs A.Petkevičius.

Jo teigimu, tai liečia ir viešuosius pirkimus.

Neringoje neregistruotos įmonės negali konkuruoti su formaliai šioje savivaldybėje registruotomis įmonėmis jau vien dėl to, kad joms reikės mokėti už persikėlimą per marias, kai jų konkurentai tam turi lengvatas.

"Kontrolė turėtų būtų labai griežta. Lengvatomis neturėtų naudotis tie, kuriems nepriklauso. Tačiau savivaldybėje dirbantys turėtų naudotis keltais neatlygintinai", – pabrėžė A.Petkevičius.

Greitai suvaldyti nepavyks

Surinkti parašai ir peticija išsiųsta prezidentūrai, Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir Neringos savivaldybei, kuri pati siuntė užklausas Vyriausybei, tačiau iki šiol negavo aiškaus atsakymo, kaip bus sprendžiama ši problema.

Tad kas gi turėtų priimti sprendimą šioje situacijoje ir galutinai įvardyti, ar liks dabartinė tvarka, ar bus grąžinta senoji?

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirštu duria į įmonę "Smiltynės perkėla" ir aiškina, jog įmonei pavesta išspręsti situaciją.

"Mes esame pavedę vietinei valdžiai pasiūlyti patį protingiausią mechanizmą. Čia yra viena medalio pusė. Kita, kad iki šiol į Nidą, į Smiltynę keldavosi daug žmonių, kurie nelegaliai gaudavo tą leidimą. Vien šiais metais, kai Kelių direkcija perėmė iš savivaldybės funkciją išduoti leidimus, jau 2,6 tūkst. leidimų panaikinome. Dabar skundų yra iš vietinių gyventojų, bet buvo skundų iš visų kitų žmonių, kodėl be eilės keliami prabangūs automobiliai – vienas nemokamai, antras be eilės. Reikia ir šitą dalį suvaldyti, bet taip staigiai nepavyks", – aiškino R.Masiulis.

Direktorius nieko nežino?

Tačiau įmonei laikinai vadovaujantis Mindaugas Čiakas tik gūžčiojo pečiais ir tikino nežinantis, kas turi priimti galutinius sprendimus dėl automobilių spūsčių perkėloje.

"Mes esame pasiruošę bendradarbiauti ir išspręsti visus šiuos klausimus. Mes nekovojame ir nesakome, kad eilė (tik neringiškiams – A.A.) turi būti sugrąžinta. Kas turi priimti sprendimą? Aš nežinau. Manau, kad greitai viskas išsispręs. Aš vienas nieko negaliu nuspręsti. Tai ne mano asmeninis kiemas", – mykė laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis M.Čiakas.

"Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Idėja – iš perkėlos?

Susisiekimo ministerija vis dėlto įvardijo, jog ažiotažą sukėlusią tvarką priėmė įmonė "Smiltynės perkėla", tad ji ir turi aiškintis, ar ji tinkama.

"Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja teisės keltis be eilės keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją, o numato tik lengvatą bilieto kainos kompensavimui, kuri nesuteikia teisės keltis be eilės. Sprendimą keisti transporto eismo organizavimo tvarką Naujojoje perkėloje – nuo šių metų birželio 6 d. atsisakyti pirmenybinės eilės – priėmė įmonė "Smiltynės perkėla". Susisiekimo ministerija buvo informuota apie planus panaikinti pirmenybinę eilę, tačiau ministerija ne kartą siūlė šį sprendimą įgyvendinti ne sezono metu ir tik atsakingai įvertinus keleivių poreikius ir srautus", – situaciją komentavo Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.

Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad bendrovė "Smiltynės perkėla" turi peržiūrėti eismo organizavimo tvarką perkėlos teritorijoje ir užtikrinti keleivių, transporto, viešojo transporto susisiekimą pagal numatytus ir suderintus grafikus.

"Taip pat privalo kėlimą į Kuršių neriją organizuoti kuo optimaliau, kad būtų išvengta eilių", – akcentavo E.Banienė.

Šiokiadieniais eilių nemato

"Smiltynės perkėlos" viešųjų ryšių specialistas Jevgenijus Bardauskas tikino, jog įmonė kol kas laikosi teisės aktų.

"Mes laikomės teisės aktų ir nieko daugiau nežinome. Man sunku komentuoti, ką ministras turėjo galvoje, sakydamas, jog duotas nurodymas vietos valdžiai. Teisės aktai nenumato pirmenybinės eilės niekam, išskyrus specialųjį transportą. Neringos savivaldybė taip pat kreipėsi į Vyriausybę. Kol kas lauksime sprendimų. Mes padarėme viską, ką galėjome. Ryte ir vakare paleidome po papildomą keltą. Vakarais po darbo dirba trys keltai. Taip, savaitgaliais būna eilių, visi tai matome", – pasakojo J.Bardauskas.

Įmonės atstovas aiškino, jog padidėję srautai perkėloje negalėtų būti siejami su pasikeitusia tvarka.

"Savaitgaliais perkeliama tūkstantis ar du tūkstančiai automobilių, o Joninių savaitgalį perkelta keturi. Išaugo srautai. Darbo dienomis problemų nėra. Nė vieną penktadienį nesiformavo eilės, jų buvo tik sekmadieniais. Jei matome didesnį srautą, pradeda dirbti papildomas keltas", – tikino įmonės atstovas.