Pasak prokuratūros, Jaroslavo Narkevičiaus dalies gegužę pasirašyto įsakymo panaikinimas būtų savitikslis veiksmas, nes kelio remontas tokiu atveju būtų atliekamas taip pat iš valstybės biudžeto lėšų, tik iš skirtingų programų.

„Procedūrinis pažeidimas buvo nustatytas, tačiau jis nebuvo toks, dėl kurio reikėtų kreiptis į teismą“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.    

Anot prokuratūros, įsakymu skirtas finansavimas atitiko esminius aprašo reikalavimus, o aplinkybė, jog prašymą skirti lėšų pateikė ne Kelių direkcija, o Trakų rajono savivaldybė, vertintina kaip procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos įsakymo teisėtumui iš esmės, juo labiau, kad jį pasirašant jau buvo pradėta kelio perdavimo savivaldybės žinion procedūra. 

Anksčiau prokurorai teigė, kad Kelių direkcija neprašė finansuoti šio kelio remonto, o savivaldybės ar Susisiekimo ministerija pagal šių lėšų skirstymo tvarką negali prašyti pinigų valstybinės reikšmės kelių remontui ir priimti sprendimus dėl jo būdo – tai yra Kelių direkcijos kompetencija.

Procedūrinis pažeidimas buvo nustatytas, tačiau jis nebuvo toks, dėl kurio reikėtų kreiptis į teismą.

Todėl prokuratūra rugpjūtį nurodė Susisiekimo ministerijai atšaukti finansavimą visiems trims keliams arba pataisyti įsakymą taip, kad jis neprieštarautų teisės aktams. 

J. Narkevičius iš karto po to atšaukė beveik 700 tūkst. eurų finansavimą dviejų Šalčininkų rajono kelių remontui – 2,4 km ilgio ruožui per Dainavos kaimą (400 tūkst. eurų) bei 1,7 km ilgio keliui per Turgelių miestelį (271 tūkst. eurų). 

Tuo metu dėl beveik vieno kilometro kelio nuo Šklėrių iki Aluonos remonto Kelių direkcija rugsėjį pasirašė 478 tūkst. eurų vertės sutartį su „Kauno tiltais“. Papildoma beveik 200 tūkst. eurų suma bus skirta arba iš Kelių programos, arba iš 150 mln. eurų vadinamojo COVID-19 paketo.

Rūdiškių seniūnas Tadeušas Pavlovskis BNS sakė, kad kelias dar nepradėtas asfaltuoti. Anot jo, tai bus spėta padaryti iki gruodžio – pavyzdžiui, Anglininkuose vieną kilometrą rangovai išasfaltavo per savaitę.

Į prokurorus dėl visiems trims minėtiems keliams skirto finansavimo kreipėsi Seimo konservatorių frakcijos nariai. Visi trys keliai nebuvo įtraukti į Kelių direkcijos paraišką, nes nėra prioritetiniai.

Greitai įgyvendinamiems kelių projektams iš vadinamojo COVID-19 paketo J. Narkevičius papildomai paskirstė iš viso 150 mln. eurų. Visi darbai turi būti baigti iki gruodžio 1-osios.

J. Narkevičius į Seimą yra išrinktas Trakų rajone, o Šalčininkų, kaip ir Vilniaus rajono, taryboje daugumą turi ministrą į Vyriausybę delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Terminas – 5 dienos

Vyriausybei nutarus skirti 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, Susisiekimo ministerija išplatino pranešimą, jog tokių prašymų teikimui teskiriamos penkios darbo dienos.

Pranešta,kad finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 d.

Už šias lėšas galės būti remontuojami valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, asfaltuojami gyvenvietėse esantys ir jas jungiantys žvyrkeliai, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiamos kitos kelių saugumo priemonės.

Lėšos taip pat galės būti naudojamos remontuoti ir rekonstruoti kelius į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, bei tvarkyti kelius, vedančius į lankytinas ir rekreacines vietoves, kurortines teritorijas.

Galimybės – su išlygomis

Kelių remonto ir rekonstrukcijos darbai už skiriamas lėšas turės būti atlikti dar šiais metais, todėl numatoma finansuoti tik tuos projektus, kurių įgyvendinimui tinkamai pasirengta.

Per penkias darbo dienas pateikti paraišką yra labai sudėtinga, tačiau tai dar nėra pati didžiausia problema.

"O tai reiškia, jog galimybę pasinaudoti šiomis lėšomis turės tik tos savivaldybės, kurios jau yra parengusios projektus ir faktiškai šiomis dienomis jau turėtų būti pasirengusios pirkti rangą", – situaciją komentavo Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.

Rajono savivaldybė šiais metais yra ėmusi įgyvendinti ne vieną projektą, net ir tiems objektams, kuriuos derėtų vykdyti ne savivaldybės, o valstybės lėšomis.

"Valstybinės reikšmės kelius prižiūri Lietuvos automobilių kelių direkcija. Susisiekimo ministerijos kvietime teikti paraiškas nėra nurodyta, kokia sumos dalis skiriama vietinės, kokia – valstybinės reikšmės keliams. Atsakymo į šį klausimą mes dar neturime. Antras klausimas yra dėl terminų. Per penkias darbo dienas pateikti paraišką yra labai sudėtinga, tačiau tai dar nėra pati didžiausia problema. Taip pat nurodoma, jog projektai turės būti įgyvendinti iki rudens. Tai reiškia, jog kvietimu galės pasinaudoti tik tos savivaldybės, kurios turi jau parengtus projektus: turi būti atliktos visos procedūros, atlikti techniniai projektai, gauti statybos leidimai. O tai užtrunka. Paprastai tariant, visi dokumentai jau turi būti ant stalo", – pasakojo A.Balnionienė.

Siekis – kelios gatvės

Šiame kvietime neturi šansų dalyvauti tie projektai, kuriems įgyvendinti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Vadinasi, tai turi būti tie projektai, kurie suplanuoti iš savivaldybių biudžetų lėšų.

"Mes atidžiai analizavome situaciją, tikrai tokių projektų turime ir teiksime paraiškas finansavimui. Konkrečiai įvardinti adresų dar nedrįstame, nes, negavus finansavimo, gyventojai vis tiek plieks savivaldybę, kodėl pažadai nevykdomi. Tačiau galiu patvirtinti tik tiek, jog kalba būtų apie projektus gyvenamosiose teritorijose, poros gatvių asfaltavimą. Taip pat yra projektai, kurių finansavimui gavę šios programos lėšas savivaldybės sutaupytus pinigus galėtume nukreipti į kitus projektus", – paaiškino A.Balnionienė.

Klaipėdos rajono savivaldybėje kol kas verda diskusijos, kurių objektų imtis. Mąstoma apie galimybę asfaltuoti Skaidriąją gatvę, kuri driekiasi tarp Gargždų karjerų, o ja galėtų būti sujungti du atskiri kvartalai.

Kaip Eltai sakė komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, kyla klausimų, kaip Kelių direkcija spės įgyvendinti patvirtintą planą.

„Situacija yra sudėtinga tuo, kad per keturis metus Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad turime išasfaltuoti 1700 kilometrų žvyrkelių. Dabartinė situacija – 2017 metais buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas buvo paruošęs projektų ir rangos sutarčių 600 kilometrų išasfaltuoti. (...) Fiziškai buvo išasfaltuota 500 kilometrų“, – Eltai sakė V. Ąžuolas.

„Pernai fiziškai buvo išasfaltuota nepilnai 100 kilometrų. Vadinasi, didžiulis programos įgyvendinimo kritimas į apačią“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Pasak jo, norint, kad programa būtų įgyvendinta, šių metų pabaigoje turėtų būti pasirašytos rangos sutartys, tačiau kyla abejonių, kaip tai padaryti esant dabartiniam tempui. 

„Ateina signalai iš regionų, kad masiškai neįvyksta konkursai už 10-15 mln. eurų ir neateina nė vienas rangovas į konkursus. Norime išsiaiškinti, kokia yra programos stabdymo priežastis“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Jis nurodė, kad į posėdį pakviesti Kelių direkcijos, Finansų ministerijos, rangovų atstovai.

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas anksčiau yra sakęs, kad šiais metais planuojama išasfaltuoti 445 kilometrų žvyrkelių.