Pats politikas tvirtina, jog šis prašymas nereiškia, kad jis persigalvojo, tiesiog laikosi karantino režimo ir vengia gyvų kontaktų.

„Situacija yra tokia, kad ponas Guoga yra informuotas apie komisijos posėdį, buvo informuotas, kad komisija pageidauja jį posėdyje matyti gyvai fiziškai, tačiau jis informavo, kad sausio 21 dienos posėdyje gyvai negalėtų dalyvauti, nuotoliniu būdu prisijungtų“, – trečiadienį BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pasak jos, VRK nariai diskutavo, ar parlamentaras gali mandato atsisakyti per nuotolį, ir suabejojo tokia galimybe.

„Svarstysime jo prašymą atidėti šio klausimo nagrinėjimą, kadangi ponas Guoga informavo, kad tik kovo pradžioje galėtų fiziškai dalyvauti komisijos posėdyje. Rytoj aptarsime situaciją ir kaip mums reikėtų pasielgti šiuo atveju“, – teigė VRK vadovė.

Darbo partijos frakcijos narys A. Guoga taip pat informavo Seimo valdybą, jog trečiadienį išvyksta į Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę asmeniniais tikslais.

Svarstysime jo prašymą atidėti šio klausimo nagrinėjimą, kadangi ponas Guoga informavo, kad tik kovo pradžioje galėtų fiziškai dalyvauti komisijos posėdyje.

Pateikti tokią informaciją Seimo valdybai parlamentarai privalo pagal galiojančias vidaus taisykles.

Ši žinia sukėlė abejonių valdybos nariams, ar politikas iš tiesų ketina vykdyti siekį atsisakyti parlamentaro mandato.

„Kiek žinau Antanui Guogai rytoj VRK posėdis, kuriame jis turėtų įgarsinti savo pranešimą (apie mandato atsisakymą – BNS). Nežinau, kaip čia suprasti tą prašymą, ar tai reiškia, kad tas posėdis iki kovo bus atidėtas?“ – per valdybos posėdį klausė Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Valstietis“ Jonas Jarutis svarstė, gal A. Guogai prireikė daugiau laiko „galutiniams apmąstymams“.

Pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlė Seimo valdybai nepritarti A. Guogos kelionei.

„Antanas Guoga tikrai gyvai turi nueiti į VRK posėdį. Toks yra reikalavimas atsisakant Seimo nario mandato. Nes jeigu mes jį šiandien išleisime į kelionę – jis nori nuo 20 dienos keliauti – tai būsime kalti, kad jis negalės atsisakyti Seimo nario mandato“, – sakė jis.

Tačiau laikinoji Seimo kanclerė Lina Milonaitė informavo, jog valdyba nesprendžia, ar pritarti kelionei ar nepritarti, ji tiesiog yra informuojama.

Pasipiktino VRK veiksmais

Trečiadienį pats A. Guoga savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad jo apsisprendimas nepakito, bet jis laikosi karantino režimo vengti susibūrimų, todėl norėjęs VRK posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

„Pasirodo, net tokiu smulkiu klausimu komisija balsavo ir nusprendė neleisti man dalyvauti posėdyje per nuotolį. Paprašė atvažiuoti gyvai. Jūs rimtai? Per visuotinį karantiną? Vaikams pas tėvus nuvažiuoti ir vaistų nuvežti jau daug savaičių draudžiama, o čia sako, atvažiuok gyvai, pasiglėbesčiuosim“, – parlamentaras stebėjosi VRK pozicija.

Paprašė atvažiuoti gyvai. Jūs rimtai? Per visuotinį karantiną? Vaikams pas tėvus nuvažiuoti ir vaistų nuvežti jau daug savaičių draudžiama, o čia sako, atvažiuok gyvai, pasiglėbesčiuosim.

„Kažkoks akmens amžius. Jau seniai savo svarbiausius reikalus tvarkome nuotoliniu būdu. Internetu tvarkome savo sveikatą, pinigus, verslus darome. Net Seimas pandemijos fone pradėjo įstatymus distanciniu būdu leisti. O čia kažkoks cirkas. Atvažiuok gyvai pas mus, nes per kompiuterio ekraną atsisakyti mandato negalima. Gal ten ne tu būsi“, – teigė jis.

Seimo narys pakartojo, kad iš tiesų nori atsisakyti mandato ir stebėjosi, jog „išeiti iš Seimo yra kur kas sudėtingiau, negu įveikti patį klaidžiausią labirintą“.

„Nesiruošiu gyventi pagal VRK politines užgaidas. Sąžiningai laikausi karantino taisyklių ir turiu svarbesnių užsiėmimų negu parodomieji VRK posėdžiai“, – pareiškė jis.

Advokatė Evelina Davidavičiūtė teigia, kad svarbu žinoti, ar vykstama į Šengeno erdvę, ar į jai nepriklausančias šalis. Jei vykstama ne į Šengeno erdvės valstybes, tokiu atveju tėvai turi pasirūpinti, ar nereikia vizos ar išankstinės registracijos, kaip, pavyzdžiui, vykstant į Jungtines Valstijas. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar vaiko asmens dokumentas galioja, nes vaikų dokumentai galioja trumpiau nei suaugusiųjų.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad, laikinai vykstant į užsienį su vienu iš tėvų, kito tėvo ar motinos sutikimo nereikia. Tiesa, jeigu išvykstama ilgam laikui, su kartu nekeliaujančiu tėvu ar motina susitarti yra privaloma. Jei susitarti nepavyksta, reikėtų kreiptis į teismą. Specialistės teigimu, jei nėra gaunamas sutikimas, tuomet tėvas, liekantis Lietuvoje, turi teisę kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą arba imtis dar rimtesnių priemonių.

„Jei nėra žinoma, į kurią valstybę vaikas vyksta, tėvas gali kreiptis net ir į policiją, kad būtų paskelbta paieška“, – sako E. Davidavičiūtė.

Advokatė taip pat pažymi, kad jei vaiko pavardė skiriasi nuo vieno iš tėvų, su kuriuo keliaujama, tuomet su savimi reikia turėti vaiko gimimo liudijimą.