Šalių ir regionų, kuriems netaikomas kelionių draudimas, „baltasis sąrašas“ išplėstas įtraukiant į jį Albaniją, Šiaurės Makedoniją, Serbiją, Libaną, Jungtines Valstijas, Taivaną, Makao ir Honkongą.

ES šalys narės vis tiek galės nuspręsti reikalauti keliautojų iš šių teritorijų pateikti neigiamą COVID-19 testo atsakymą ar laikytis karantino, bet kai tik naujasis sąrašas bus patvirtintas, galios rekomendacija netaikyti visiško kelionių draudimo.

Dėl pandemijos ES 2020 metų kovą uždarė savo išorės sienas nebūtinoms kelionėms ir pastaruosius vienus metus nuolat atnaujindavo blokui nepriklausančių šalių, kurių gyventojams leidžiama atvykti į Europą, sąrašą.

Šiame sąraše jau buvo Japonija, Australija, Izraelis, Naujoji Zelandija, Ruanda, Singapūras, Pietų Korėja ir Tailandas.

Šalys į sąrašą gali būti įtrauktos, jei sergamumas per dviejų savaičių laikotarpį jose yra mažesnis nei 75 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Jungtinėse Valstijose šis skaičius yra 73,9, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

Naujienos, kad JAV bus įtrauktos į minimą sąrašą, pasirodė kitą dieną po amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir ES vadovų Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) bei Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) susitikimo, kurio metu Briuselis ir Vašingtonas atnaujino draugiškesnius santykius.

Šalys, kuriose naujų COVID-19 atvejų savaitės rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 50–200 atvejų, nebebus priskiriamos „rizikos zonai“. Tačiau toliau išliks kelionių suvaržymai į šalis ir iš jų, kur šis rodiklis yra didesnis arba kur išplitusios kitos viruso atmainos, tokias kaip Britanija ar Indija.

„Su vasara į Vokietiją sugrįžta viltis ir pasitikėjimas. Daugelyje vietų naujų atvejų skaičius mažėja, ir vakcinuojama vis daugiau ir daugiau piliečių“, – kalbėjo H. Maasas.

„Po ilgų karantino mėnesių pagaliau galime tikėtis daugiau normalumo, tai galioja ir kelionėms“, – sakė jis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad rekomendacijų nevykti į tam tikras šalis panaikinimas neturėtų būti laikomas „kvietimu elgtis nerūpestingai“.

Kalbėdamas apie naujas viruso atmainas jis perspėjo, kad „2021 metų vasarą niekas negali teigti, kad atostogaudamas netikėtai susidūrė su pandemija“.

Vokietija pastarosiomis savaitėmis atlaisvino daugumą dėl koronavirusinės pandemijos įvestų suvaržymų, leido atsidaryti parduotuvėms ir restoranams, penktadienį septynių parų naujų susirgimų vidurkiui siekiant 19 atvejų 100 tūkst. žmonių.

Tačiau iki šiol išlieka reikalavimas dėvėti apsaugines kaukes parduotuvėse, reguliariai testuoti moksleivius, o iš namų dirbantys darbuotojai kol kas negrįžta į darbo vietas.

Čekijos policija ir ginkluotosios pajėgos visoje šalyje įrengė 500 patikros postų.

Draudimai netaikomi keliaujantiems darbo reikalais ar pasirūpinti giminaičiais.

Suvaržymais siekiama stabdyti labiau užkrečiamos „britiškosios“ koronaviruso atmainos plitimą. Nuo pirmadienio šalies gyventojai, išeinantys į lauką pasportuoti, negali išvykti už savo savivaldybės ribų. Uždaryti vaikų darželiai ir mokyklos ribotų galimybių vaikams, tačiau toliau dirba būtiniausių prekių parduotuvės.

Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareiškė, kad suvaržymais siekiama užkirsti kelią sveikatos apsaugos sistemos kolapsui dėl COVID-19 pacientų antplūdžio.

Šalies ligoninėse sekmadienį buvo gydoma per 7 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Daugiau kaip 1,5 tūkst. jų reikalinga intensyvioji slauga.

Vidutinis per vieną savaitę užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius nuo vasario 14 dienos padidėjo nuo 70,75 iki 109,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

JAV Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto duomenimis, tai prasčiausias rodiklis pasaulyje.

Nuo pandemijos pradžios Čekijoje išaiškinta apie 1,24 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 20,4 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Skiepijimo iššūkiai

Po ketvirtadienį vaizdo konferencijos formatu vykusio viršūnių susitikimo, per kurį buvo atkreiptas dėmesys į naujus, sparčiau plintančius viruso variantus, keliančius pavojų gyventojų imunizavimo strategijai, ES vadovai žurnalistams sakė, kad pakankamoms vakcinų atsargoms sukaupti reikės ne kelių savaičių, o mėnesių.

"Epidemiologinė padėtis išlieka rimta, o nauji variantai kelia papildomų iššūkių, – sakoma po susitikimo paskelbtame 27 lyderių pranešime. – Taigi, privalome išlaikyti griežtus suvaržymus didindami pastangas spartinti apsirūpinimą vakcinomis."

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis perspėjo: "Žinome, kad kelios ateinančios savaitės vakcinavimo klausimu bus sunkios." Tačiau jis taip pat išreiškė tam tikrą optimizmą, sakydamas: "Turime priemonių, turime išteklių, turime pajėgumų pasiekti sėkmę per kelis ateinančius mėnesius."

Briuselio skiepijimo strategiją trikdo gerokai mažesnis, nei planuota, vakcinų tiekimas pirmąjį šių metų ketvirtį, Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos milžinei "AstraZeneca" drastiškai sumažinus savo įsipareigojimus.

Farmacijos sektoriaus lyderiai, įskaitant "AstraZeneca" vadovą Pascalį Soriotą, per atskirą susitikimą su Europos Parlamento nariais žadėjo, kad padėtis gerės, stiprinant gamybos pajėgumus ir randantis naujų vakcinų. Kiek anksčiau "AstraZeneca" pranešė, kad tiekimo grandinės ES bus pajėgios užtikrinti tik pusę visų antram ketvirčiui numatytų vakcinos dozių, tačiau bendrovė esą bandys trūkstamų dozių pristatyti iš kitur.

Naujų mutacijų grėsmė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri prieš pasukdama į politiką pati dirbo gydytoja, sakė, kad Didžiojoje Britanijoje pirmąsyk nustatytas koronaviruso variantas B117 dabar jau aptiktas visose 27 ES šalyse.

"Pietų Afrikos variantas nustatytas keturiolikoje valstybių narių, o braziliškasis – septyniose", – pridūrė ji, turėdama omenyje užkrečiamesnes koronaviruso atmainas, keliančias didelį susirūpinimą sveikatos apsaugos pareigūnams. "Priešakyje mūsų laukia daug iššūkių", – perspėjo ji.

Priešakyje mūsų laukia daug iššūkių.

Įžvelgia diskriminaciją

Vis dėlto ES sostinės šiuo metu patiria spaudimą atšaukti dalį griežtų suvaržymų ir kelionių apribojimų. Kai kurie lyderiai nori, kad Europa sukurtų žaliojo paso sistemą, leidžiančią paskiepytiems asmenims grįžti prie įprasto gyvenimo.

Po viršūnių susitikimo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas sakė, kad šis siūlymas sulaukė plataus palaikymo. Tačiau U.von der Leyen ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad tokiai schemai parengti reikėtų mažiausiai trijų mėnesių.

A.Merkel sakė, kad per šį laiką daugelis ES šalių jau gali būti sukūrusios nacionalines skiepų korteles ir kad jos būtų suderinamos Europos lygiu, todėl, turint daugiau informacijos, kelionės būtų įmanomos.

Vis dėlto kanclerė perspėjo, kad tai nereiškia, jog neturintiems skiepų pasų keliauti nebūtų leidžiama.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu pareiškė: "Ne visi mūsų gyventojai turi prieigą prie vakcinų, šiuo metu skiriamų savanorišku pagrindu ir, kol kas, vadovaujantis amžiaus kriterijais, todėl toks dokumentas paskiepytiems asmenims ypatingų teisių nesuteiktų."

E.Macronas atkreipė dėmesį, kad vakcinos pirmiausia skiriamos senyviems ir pažeidžiamiems žmonėms, taip pat perspėjo, jog jaunesni žmonės kelionių klausimu negali būti diskriminuojami.

"Niekada neleisiu, kad galimybė atvykti į vieną ar kitą šalį priklausytų nuo vienokio ar kitokio sertifikato", – pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Bendrijoje nesutarimus taip pat įžiebė kai kurių valstybių įvesti griežti suvaržymai pasienyje, kuriais siekiama pažaboti naujų atmainų plitimą. Europos Komisija šias priemones laiko neproporcingomis ir išsiuntė įspėjamuosius laiškus Belgijai, Danijai, Suomijai, Vokietijai, Vengrijai ir Švedijai dėl jų taikomų priemonių, nurodžiusi iki kitos savaitės pabaigos atsakyti.

Įgyvendinamas tikslas

Nepaisant būgštavimų, kad kai kurios valstybės nepakankamai pasirengusios paskirstyti milijonus vakcinų dozių, U.von der Leyen išreiškė įsitikinimą, kad pavyks pasiekti tikslą iki rugsėjo vidurio visiškai paskiepyti 70 proc. suaugusių bloko gyventojų.

Žurnalistams ji pateikė viršūnių susitikime aptartus duomenis, rodančius, kad iki birželio galo ES turėtų būti gavusi beveik 600 mln. skirtingų vakcinų nuo pandeminio koronaviruso dozių.

Šio kiekio pakaktų dviem dozėmis paskiepyti visus 255 mln. suaugusių Bendrijos gyventojų, jei sutarti vakcinų pristatymo terminai būtų patvirtinti.

Anot Europos Komisijos vadovės, iki šiol bent pirma doze paskiepyti maždaug 6,4 proc. iš 450 mln. bloko gyventojų. "Atėmus vaikus ir paauglius, tai yra 8 proc. visų suaugusių gyventojų", – sakė ji.

Tačiau Briuselis nerimauja, kad dėl naujų koronaviruso atmainų gali reikėti papildomų injekcijų, sukurtų būtent šiems viruso variantams. Tai reikštų, kad vakcinų sertifikatai turėtų būti nuolat atnaujinami.

Daugiau naujų vakcinų

Kol Europoje skiepijimo procesą trikdo vakcinų tiekimo trikdžiai, pasaulyje patvirtinama naujų vakcinų arba liberalizuojama iki šiol taikyta sudėtinga anksčiau patvirtintų vartojimo schema.

Kinijos vaistų kontrolės agentūra užregistravo dvi naujas šalies farmacijos bendrovės "CanSino Biologics" ir "Sinopharm" sukurtas vakcinas. Dvidozės "Sinopharm" veiksmingumas siekia 72,51 proc., o viendozės "CanSino" – 66 proc.

Bahreinas tapo pirmąja pasaulio šalimi, ekstremalios padėties sąlygomis patvirtinusia vienadozę JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakciną nuo COVID-19.

JAV maisto ir vaistų administracijos teigimu, ši vakcina labai veiksmingai apsaugo nuo sunkių koronavirusinės infekcijos formų ir Pietų Afrikoje bei Brazilijoje aptiktų COVID-19 mutacijų. Vakcinos veiksmingumas Jungtinėse Valstijose siekė 85,9 proc., Pietų Afrikos Respublikoje – 81,7 proc., o Brazilijoje – 87,6 proc.

Nepriklausoma JAV Maisto ir vaistų administracijos ekspertų grupė netrukus turėtų išduoti leidimą platinti "Johnson & Johnson" vakciną ekstremalios padėties sąlygomis.

Europos vaistų agentūra (EVA) ir Pasaulio sveikatos organizacija taip pat svarsto galimybę patvirtinti "Johnson & Johnson" vakciną: EVA gali patvirtinti šį preparatą kovo viduryje.

"Johnson & Johnson" patvirtino planus per šiuos metus ES pasiūlyti 200 mln. savų vakcinų. Visam pasauliui ši kompanija tikisi šiemet pagaminti maždaug 1 mlrd. vakcinos dozių.

"Johnson & Johnson" vakcina yra paremta genetiškai modifikuotu peršalimą sukeliančiu adenovirusu, kuris nebegali daugintis. Į ją yra įtrauktas svarbus koronaviruso baltymo genas, patenkantis į žmonių ląsteles. Tai priverčia ląsteles gaminti šį baltymą ir paruošti imuninę sistemą kovai su šiuo virusu.

Imunitetui susiformuoti pakanka vienos šios vakcinos dozės. Be to, šios vakcinos nereikia laikyti itin žemoje temperatūroje, todėl ji yra lengviau platinama.

Supaprastino laikymo sąlygas

JAV leido laikyti "Pfizer/BioNTech" vakciną įprastuose šaldikliuose. JAV Maisto ir vaistų administracija leido vakcinos užšaldytus buteliukus iki dviejų savaičių laikyti įprastuose farmacijos šaldikliuose. Šiuo sprendimu buvo sušvelnintas ankstesnis reikalavimas vakciną laikyti esant itin žemai temperatūrai – nuo –80 iki –60 °C. Įprasti farmacijos šaldikliai palaiko apie –20 °C temperatūrą.

"Alternatyvi pervežimo ir saugojimo temperatūra padės sumažinti naštą, keliamą būtinybės įsigyti itin žemą temperatūrą palaikančios įrangos skiepijimo vietose ir turėtų padėti pristatyti vakcinų į didesnį skaičių vietų", – sakė administracijos Biologinių produktų vertinimo ir tyrimų skyriaus direktorius Peteris Marksas.

Atlikusi preparato stabilumo laikant mažesniame šaltyje tyrimus, pati "Pfizer/BioNTech" pasiūlė minėtai JAV institucijai supaprastinti vakcinos laikymo sąlygas.

Šių vakcinų, sukurtų naudojant naują technologiją, pagrindinis komponentas yra sintetinės informacinės RNR (iRNR) molekulės, kurias sušvirkštus pernešama genetinė informacija, skatinanti žmogaus organizmo ląsteles pradėti gaminti vieną iš pandeminio koronaviruso apvalkalo baltymų. Tokiu būdu infekcija nesukeliama, bet žmogaus imuninė sistema išmoksta atpažinti koronavirusą ir į jį sparčiau reaguoti.

Informacinės RNR molekulės apgaubiamos lipidų dalelėmis, kurios jas apsaugo, bet šie sudėtingi dariniai vis tiek yra sparčiau negu tradicinės vakcinos, todėl preparatą reikia laikyti saugesnėmis sąlygomis.

Atitirpinti vakcinos buteliukai gali būti iki penkių dienų laikomi šaldytuve, palaikant nuo 2 iki 8 °C temperatūrą. Esant kambario temperatūrai, preparatas gali būti laikomas ne ilgiau kaip dvi valandas.

Po vaizdo konferencijos formatu vykusio viršūnių susitikimo, per kurį buvo atkreiptas dėmesys į naujus, sparčiau plintančius viruso variantus, keliančius pavojų gyventojų imunizavimo strategijai, ES vadovai žurnalistams sakė, kad pakankamoms vakcinų atsargoms sukaupti reikės ne kelių savaičių, o mėnesių.

„Epidemiologinė padėtis išlieka rimta, o nauji variantai kelia papildomų iššūkių“, – sakoma po susitikimo paskelbtame 27 lyderių pranešime.

„Taigi, privalome išlaikyti griežtus suvaržymus, didindami pastangas spartinti apsirūpinimą vakcinomis“, – pridūrė jie.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis (Šarlis Mišelis) perspėjo: „Žinome, kad kelios ateinančios savaitės vakcinavimo klausimu bus sunkios.“

Tačiau jis taip pat išreiškė tam tikrą optimizmą, sakydamas: „Turime priemonių, turime išteklių, turime pajėgumų pasiekti sėkmę per kelis ateinančius mėnesius.“

Epidemiologinė padėtis išlieka rimta, o nauji variantai kelia papildomų iššūkių.

Naujų variantų grėsmė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri prieš pasukdama į politiką pati dirbo gydytoja, sakė, kad Didžiojoje Britanijoje pirmąsyk nustatytas koronaviruso variantas B117 dabar jau aptiktas visose 27 ES šalyse.

„Pietų Afrikos variantas nustatytas 14-oje valstybių narių, o braziliškasis – septyniose“, – pridūrė ji, turėdama omenyje užkrečiamesnes koronaviruso atmainas, keliančias didelį susirūpinimą sveikatos apsaugos pareigūnams.

„Priešakyje mūsų laukia daug iššūkių“, – perspėjo ji.

Briuselio skiepijimo strategiją trikdo gerokai mažesnis nei planuota vakcinų tiekimas pirmąjį šių metų ketvirtį, Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos milžinei „AstraZeneca“ drastiškai sumažinus savo įsipareigojimus.

Farmacijos sektoriaus lyderiai, įskaitant „AstraZeneca“ vadovą Pascalį Soriot (Paskalį Sorijo), per atskirą susitikimą su Europos Parlamento nariais žadėjo, kad padėtis gerės, stiprinant gamybos pajėgumus ir randantis naujų vakcinų.

Vis dėlto ES sostinės šiuo metu patiria spaudimą atšaukti dalį griežtų suvaržymų ir kelionių apribojimų.

Kai kurie lyderiai nori, kad Europa sukurtų „žaliojo paso“ sistemą, leidžiančią paskiepytiems asmenims grįžti prie įprasto gyvenimo.

Po viršūnių susitikimo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) sakė, kad šis siūlymas sulaukė plataus palaikymo. Tačiau U. von der Leyen ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad tokiai schemai parengti reikėtų mažiausiai trijų mėnesių.

A. Merkel sakė, kad per šį laiką daugelis ES šalių jau gali būti sukūrusios nacionalines skiepų korteles ir kad jos būtų suderinamos Europos lygiu, todėl turint daugiau informacijos kelionės būtų įmanomos.

Vis dėlto kanclerė perspėjo, kad tai nereiškia, jog neturintiems skiepų pasų keliauti nebūtų leidžiama.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo ruožtu pareiškė: „Ne visi mūsų gyventojai turi prieigą prie vakcinų, šiuo metu skiriamų savanorišku pagrindu ir, kol kas, vadovaujantis amžiaus kriterijais, todėl toks dokumentas paskiepytiems asmenims ypatingų teisių nesuteiktų.“

E. Macronas atkreipė dėmesį, kad vakcinos pirmiausiai skiriamos senyviems ir pažeidžiamiems žmonėms, taip pat perspėjo, kad jaunesni žmonės kelionių klausimu negali būti diskriminuojami.

„Niekada neleisiu, kad galimybė atvykti į vieną ar kitą šalį priklausytų nuo vienokio ar kitokio sertifikato“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Įgyvendinamas tikslas

Nepaisant būgštavimų, kad kai kurios valstybės nepakankamai pasirengusios paskirstyti milijonus vakcinų dozių, U. von der Leyen išreiškė įsitikinimą, kad pavyks pasiekti tikslą iki rugsėjo vidurio pilnai paskiepyti 70 proc. suaugusių bloko gyventojų.  

„Tikime, kad pavyks įgyvendinti šį tikslą“, – sakė ji žurnalistams.

Ji pateikė viršūnių susitikime aptartus duomenis, rodančius, kad iki birželio galo ES turėtų būti gavusi beveik 600 mln. skirtingų vakcinų nuo pandeminio koronaviruso dozių. 

Šio kiekio pakaktų dviem dozėmis paskiepyti visus 255 mln. suaugusių Bendrijos gyventojų, jei sutarti vakcinų pristatymo terminai būtų patvirtinti. 

Anot Europos Komisijos vadovės, iki šiol bent pirma doze paskiepyti maždaug 6,4 proc. iš 450 mln. bloko gyventojų.

„Atėmus vaikus ir paauglius, tai yra 8 proc. visų suaugusių gyventojų“, – sakė ji.      

Tačiau Briuselis nerimauja, kad dėl naujų koronaviruso atmainų gali reikėti papildomų injekcijų, sukurtų būtent šiems viruso variantams. Tai reikštų, kad vakcinų sertifikatai turėtų būti nuolat atnaujinami. 

Bendrijoje nesutarimus taip pat įžiebė kai kurių valstybių įvesti griežti suvaržymai pasienyje, kuriais siekiama pažaboti naujų atmainų plitimą. Europos Komisija šias priemones laiko neproporcingomis.         

Ji išsiuntė įspėjamuosius laiškus Belgijai, Danijai, Suomijai, Vokietijai, Vengrijai ir Švedijai dėl jų taikomų priemonių, nurodžiusi iki kitos savaitės pabaigos atsakyti.