VDU užtikrina, kad šie laiškai nėra siunčiami iš VDU el. pašto dėžutės.

Toks kenkėjiškas laiškas atrodo patikimai, tarsi siunčiamas vadovo, kolegos ar administratoriaus. Naudojantis šiuolaikinėmis interneto technologijomis, galima sukurti bet kokį atgalinį el. pašto adresą, bet po matomu adresu gali slėptis tikrasis sukčių el. adresas. Tokiu atveju į dėžutę nėra įsilaužta, jos el. adresas tik imituojamas.

Tokiuose laiškuose sukčiai:

    pateikia sąskaitos numerį tikėdamiesi, kad patiklūs vartotojai perves prašomą pinigų sumą

    ragina paspausti pateiktą nuorodą, siekiant išgauti Jūsų slaptažodį

„Prašome kritiškai vertinti el. paštu gaunamus laiškus, nespausti ant įtartinų nuorodų ir nesisiųsti tokiuose laiškuose prisegtų bylų. Jei kyla įtarimas, kad kenkėjišką laišką gavote iš patikimo kontakto, rekomenduojame informaciją pasitikslinti telefonu“, - ragina VDU atstovai.

Šią savaitę Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai interneto vartotojai sulaukia el. laiškų, atsiųstų įtikinamai suklastojus žinomų organizacijų arba privačių asmenų el. pašto adresus. Dažniausiai laiškai parašyti lietuvių kalba, apipavidalinti žinomais logotipais.

Prie šių iš pirmo žvilgsnio įprastų pranešimų būna prisegtas *.doc formato priedas. Atidarius jį, aktyvuojamas kenksmingas programinis kodas. Galimos pasekmės – el. pašto informacijos, kontaktinių duomenų, vartotojo prisijungimo duomenų bei kitų asmeninių duomenų rinkimas iš kompiuterio ir jo programų.

Nors tokių laiškų siuntėjo pavadinimas nurodo į žinomą įmonę, instituciją ir net konkretų joje dirbantį asmenį, tai tėra imitacija. Pabandžius atsakyti į žinutę spaudžiant „reply“, adreso eilutėje atsiranda tikrasis siuntėjo adresas, neturintis nieko bendra su patikima organizacija arba jos atstovais.

LBA ekspertai primena, kad visus gaunamus elektroninius pranešimus ir žinutes socialiniuose tinkluose reikia vertinti itin apdairiai, ypač jei juos gavote ne kaip atsaką į jūsų siųstą užklausą. Taip pat būtina visada pasitikrinti, kokį veiksmą tvirtinate naudodamiesi elektroniniais asmens identifikavimo įrankiais.

Atsidarius el. laišką su kenksmingu kodu ar jo priedą, rekomenduojama pasitikrinti savo kompiuterį atnaujinta antivirusine programa arba internetu prieinamais vadinamaisiais virusų skeneriais. Taip pat reikėtų atnaujinti operacinę sistemą ir naudojamas programas bei pakeisti naudojamų el. pašto, socialinių tinklų, kitų svetainių paskyrų prisijungimo duomenis.

„Lietuvos draudimas“ ragina gyventojus neatidaryti elektroninių laiškų, kurių siuntėjas nėra žinomas ar su juo anksčiau nebuvo turėta jokių kontaktų, taip pat neatidaryti jokių su laišku siunčiamų priedų ar dokumentų, neaktyvinti ir nespausti laiške esančių nuorodų, atidžiai tikrinti siuntėjo adresą bei išlikti budriems, o esant abejonei, konsultuotis su „Lietuvos draudimo“ specialistais telefonu 1828. „Lietuvos draudimas“ savo klientų informavimui naudoja tik oficialius bendrovės el. pašto adresus, kurie baigiasi @ld.lt.

Sukčių siunčiamuose laiškuose rašoma: „Prašome rasti pridedamus perdavimo dokumentus. Tai automatinis pranešimas, neatsakykite.“

„Swedbank“ perspėja gavus tokį ar panašų elektroninį laišką iš banko darbuotojais prisistatančių asmenų ir dvejojant, ar jis tikrai skirtas klientui (nežinomas nei siuntėjas, nei tema) – neatidaryti jokių prie laiško prisegtų priedų ir bylų, nes tai gali būti kenkėjiška programa.

Bankas rekomenduoja likti budriais, nepasitikėti iš nežinomų asmenų gaunamais el. pašto laiškais, o kilus įtarimams kreiptis į banką.

„Swedbank“ apie panašius sukčiavimo atvejus skelbė dar liepą. Tuo metu bankas taip pat informavo, kad banko klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių. Laiške nurodoma, kad mokėjimo pavedimas nebuvo įvykdytas ir prašoma atidaryti prisegtas bylas.

Pranešime teigiama, kad laiškai turi prisegtukus. Laiškai siunčiami iš „universitetas@s176679.smrtp.ru“ adreso.

VU ragina šį siuntėją užblokuoti, o jo laiškuose esančių prisegtukų neatidarinėti.

Aukštoji mokykla primena, kad visi jos oficialūs adresai turi „vu.lt“ domeno galūnę.

Taip pat primenama, kad visuomet būtina pasitikrinti, kas yra tikrasis laiško siuntėjas, kas pasirašo, ar naudojama taisyklinga lietuvių kalba ir kreipiniai.