Jis penktadienį lankėsi Kernavėje, kur susitiko su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovu Ramojumi Kraujeliu bei apžiūrėjo vietovę.

„Kernavės piliakalniams tvarkyti šių metų biudžeto perskirstyme numatyta 360 tūkst. eurų. Apžiūrėjome, įvertinome situaciją. Po kiekvienos rimtesnės liūties – reali grėsmė“, – feisbuke rašė ministras.

Rezervato vadovas teigė, kad iš numatytų skirti lėšų būtų galima likviduoti avarinę situaciją Mindaugo sosto piliakalnyje bei Lizdeikos kalne.

„Lėšų užtektų avarinės būklės likvidavimui ir geologiniams fizikiniams tyrimams atlikti visuose piliakalniuose. Pirmas žingsnis būtų tyrimai, tada avarinių darbų aprašo parengimas ir rudenį galėtų prasidėti tvarkybos darbai“, – BNS pirmadienį sakė R. Kraujelis.

Nenorėtume, kad vasarą burgztų statybinė technika. Preliminariai norėtume sutvarkyti viską iki vėlyvo rudens.

Jo teigimu, tvarkybos darbai galėtų trukti apie mėnesį, norima juos baigti iki vėlyvo rudens.

„Nenorėtume, kad vasarą burgztų statybinė technika. Preliminariai norėtume sutvarkyti viską iki vėlyvo rudens“, – teigė rezervato direktorius.

Pasak R. Kraujelio, detalesniems ir platesniems tyrimams reikėtų daugiau lėšų – apie 700 tūkst. eurų, tokių tyrimų Kernavėje dar nebuvo atlikta.

BNS kovo pradžioje skelbė, kad pastebėtos nuošliaužos Mindaugo sosto piliakalnio vakariniame šlaite, taip pat būta deformacijų šiauriniame šio piliakalnio šlaite bei Lizdeikos kalne.

Rezervato direktorius tuo metu teigė, kad direkcija pati neturi lėšų avarinei būklei šalinti ir tikisi Kultūros ministerijos bei Vyriausybės sprendimų.

Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą iš viso sudaro penki piliakalniai.

Pasak jo, prasidėjus atlydžiui ir staiga ištirpus daugiau nei metro storio sniego sluoksniui bei įmirkus gruntui, vakariniame Mindaugo sosto piliakalnio šlaite penktadienį pastebėtos maždaug 5 metrų pločio ir apie 15-18 metrų ilgio dviejų nuošliaužų juostos. Įtrūkimų gylis – apie metras.

„Vasario 25-26 dienomis, kai temperatūra šoktelėjo, prasidėjo Mindaugo sosto piliakalnio trūkimas, per parą pajudėjo visas šlaitas. Pati nuošliauža yra sustojusi, mes ją stebime. Tikimės, kad nuošliauža sustos, jei ne – situacija pakankamai rimta“, – BNS trečiadienį sakė R. Kraujelis.

Iš viso vakariniame šlaite pažeista vieta, anot jo, yra maždaug 40 metrų pločio ir apie 20 metrų ilgio.

„Tie pakibę plotai taip pat gali nuslinkti, todėl skaičiuojame maksimalų deformacijų plotą – ne tam, kad išgąsdintume visuomenę, bet kad įvertintumėme grėsmes. Bet net ir gavus finansavimą tvarkymui, kol nepradžius, nieko nepadarysi“, – tvirtino jis.

Deformacijos stebimos ir šiauriniame piliakalnio šlaite, kur taip pat yra įtrūkimas – ši vieta jau buvo tvarkyta prieš du dešimtmečius. Direkcijos vadovas sako, kad nuošliaužos piliakalniuose kartojasi periodiškai, kas 5-10 metų, ypač staiga pasikeitus temperatūrai, kaip įvyko pastarosiomis dienomis.

R. Kraujelio teigimu, nuo 1979-ųjų jau buvo tvarkyti iš esmės visi Mindaugo sosto piliakalnio šlaitai.

Įtrūkimai pastebėti ir kitame piliakalnyje – Lizdeikos kalne, čia, pasak R. Kraujelio, kol kas nuošliaužų nėra.

Savaitgalį ištirpus sniegui, tikimasi, kad nuošliaužos nustos slinkti, šiuo metu dėl avarinės piliakalnio būklės šalinimo konsultuojamasi su Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamento paveldosaugininkais, Nacionalinio muziejaus ir Vilniaus Gedimino kalno tvarkymo ekspertais.

Įstaigos direktorius pabrėžė, kad direkcija pati neturi lėšų avarinei būklei šalinti ir tikisi Kultūros ministerijos bei Vyriausybės sprendimų.  Ketvirtadienį Kultūros ministerijai žadama pristatyti išsamią padėties apžvalgą.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pripažįsta, kad situacija kelia nerimą ir žada, jog ministerija dėl to kreipsis į Vyriausybę.

„Matyt, kreipsimės į Vyriausybę, nes situacija yra pakankamai grėsminga. Lyginant su praeitais metais, mastelis nuošliaužų ir tos ekstremalios situacijos yra kur kas didesnis ir ministerija čia, matyt, viena nesugebės šitų padarinių operatyviai likviduoti. Manau, laukti kitų metų biudžeto – čia irgi vargu ar yra ta situacija“, – Seimo Kultūros komiteto posėdyje trečiadienį sakė R. Mikaitis.

Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą iš viso sudaro penki piliakalniai.