Vietoj piliulių nuo prieššventinio galvos skausmo siūlome dviejų mados dizainerių – Lauros Mizgirytės-Latour ir Kęstučio Lekecko – komentarus apie kalėdinį aprangos stilių.

Jei nėra aprangos kodo – žaiskite saugiai

Laura Mizgirytė-Latour, mados stilistė, dizainerė, dėstytoja, tinklaraštininkė, šiuo metu su šeima gyvena Kalifornijoje. Už Atlanto pasiruošimas Kalėdoms prasideda gana anksti, iškart po Padėkos dienos. Žmonės suka galvas, kaip kuo įspūdingiau papuošti namus, kaip ypatingiau atrodyti per kalėdinį darbo ar draugų rengiamą vakarėlį. Taigi, kaip?

Anot Lauros, vieno atsakymo čia nėra. Jei šventė vyksta kažkieno namuose, reikėtų atsižvelgti į šeimininkų prašymą arba lūkesčius, t. y. ko jie tikisi iš svečių.

„Neseniai gavau kvietimą į teminį kalėdinį vakarėlį. Kadangi kitų metų šeimininkas – Medinis Drakonas, tokia ir šio vakarėlio tema. Vadinasi, svečiai neapsiribos tik juodais ar raudonais drabužiais. Visiems teks pasukti galvas, kaip atrodyti originaliau“, – dalijasi Laura.

Ji taip pat pataria įvertinti: jei tai firmos šventinis vakaras, reikia žiūrėti, kokį aprangos kodą siūlo jo rengėjai. „Atsižvelkite į situaciją, nuo jos priklauso ir jūsų garderobas“, – primena stilistė.

Laura nesutinka, kad dėvėti kalėdiniais atributais puoštus drabužius namuose – blogo tono požymis. Namai – kiekvieno tvirtovė, todėl kiekvienos šeimos reikalas, kuo ir kaip ji rengsis laukdama švenčių. „Buvo laikas, kai ir mūsų šeima dėvėjo kalėdines pižamėles ar vadinamuosius baisiuosius kalėdinius megztinius. Sakote, kičas? O gal tiesiog žvilgsnis į šią šventę su humoru?“ – kviečia susimąstyti pašnekovė.

Netikėta: o kodėl ne?! L. Mizgirytės-Latour siūlo Kalėdų vakarėliui pasipuošti šilkine pižama. / L. Mizgirytės-Latour asmeninio archyvo nuotr.

Ji pabrėžia, kad šventės turi būti smagios, atnešti daug gerų emocijų. Net jei ta kalėdinė apranga namuose – gryniausias kičas, bet visiems smagu, tuomet tikslas pateisina priemones.

Niekada neprašausite per kalėdinį vakarėlį pasipuošę juodos, raudonos spalvų ir metalo spindesio drabužiais. Dar tinka sniego baltumo ir visos iki vienos brangiųjų akmenų spalvos – skaisti rožinė, bordinė, smaragdinė žalia ir kt.

„Nesu tokia mama, kuri verstų vaiką rengtis taip, kaip jis nenori. Juo labiau per šventes. Kiekvienu atveju leidžiu spręsti jam pačiam. Nesvarbu, kas tai būtų, – eilinė savaitės diena ar Kalėdos“, – tikina ji.

Pati mados dizainerė su šeima stengiasi per Kalėdas nebūti namuose. „Būsiu nepopuliari, bet kad išvengtume viso to kalėdinio sambrūzdžio – karštligiškų dovanų paieškų, namų puošimo, spūsčių mieste – mes išvykstame į kelionę. Jei liekame namuose, švenčiame. Vyras gerbia mano lietuviškas šventes, aš – jo amerikietiškas, todėl ir Padėkos diena, ir Kūčios pas mus švenčiamos“, – kalbėjo ji.

Vis labiau populiarėja šventiniai darbo vakarėliai, kurių dalyviams norisi sužibėti ypatingu stiliumi. Laura įsitikinusi, kad kalėdinės mados – nepaisant to, kokios tą žiemą dominuoja tendencijos, – gana konservatyvios.

„Jei nenurodytas aprangos kodas – žaiskite saugiai. Niekada neprašausite per kalėdinį vakarėlį pasipuošę juodos, raudonos spalvų ir metalo spindesio drabužiais. Dar tinka sniego baltumo ir visos iki vienos brangiųjų akmenų spalvos – skaisti rožinė, bordinė, smaragdinė žalia ir kt. Visos jos tinka, kad ir ką pasirinktumėte, – elegantišką suknelę ar dviejų dalių kostiumą“, – aiškina ji.

Prie minėtų spalvų drabužių Laura siūlo prisitaikyti įspūdingus aksesuarus. Jei pasirinkote klasikinį variantą – juodą mažą suknelę – tradicinį jos vaizdą neatpažįstamai galite pakeisti būtent aksesuarais. Skirtinga avalyne, šukuosena, papuošalais – bendru įvaizdžiu.

Vis dėlto svarbu apsispręsti, kas jūsų šventiniame įvaizdyje svarbiau: drabužis ar aksesuarai? Jei norite akcentuoti drabužį – aksesuarus rinkitės paprastesnius, o jei renkatės kuklesnį apdarą –  eksperimentuokite su išraiškinga bižuterija.

Kaip prikalbinti paeksperimentuoti renkantis aprangą vyrus? Į šį klausimą stilistė neturi atsakymo, nes jos vyras apranga, savo įvaizdžiu rūpinasi pats.

„Aišku, tai neatėjo iš karto. Jis pamažu suprato, kad mada suteikia daug pasitikėjimo savimi ir, jei tik yra proga, mano vyras puošiasi pats“, – sako Laura.

L. Mizgirytės-Latour asmeninio archyvo nuotr.

Juk nenorite atrodyti kaip Kalėdų eglutė?

Kaip rengtis, kad kalėdiniame vakarėlyje atrodytume ne tik madingai, bet ir komfortiškai, pataria Kauno technologijos universiteto Dizaino centro docentas technologijos mokslų daktaras Kęstutis Lekeckas.

– Kalėdos – ypatinga šventė, tad ir atrodyti norisi ypatingai. Ką patartumėte: ar šventinį vakarą atrodyti žaismingai, ar madingai?

– Kuriant įvaizdį svarbu, kad pasirinkti elementai, stilius, spalvos ir formos būtų artimi ir harmoningai papildytų asmenybę. Vieni gerai jaučiasi pasirinkę žaismingus elementus, kiti – madingus, treti galbūt renkasi klasiką. Svarbu, kad įvaizdis padėtų sukurti šventinę nuotaiką, o puošnumo ir tematinio prieskonio gali suteikti aksesuarai, papuošalai, priedai ar šventinis makiažas.

– Nors stilistai nesižavi kalėdiniais atributais puoštais drabužiais,  žmonės mėgsta jais susikurti bendrą šeimos įvaizdį. Ką pasakytumėte šios aprangos gerbėjams?

– Nematau nieko blogo rinktis tradicinę šventinę atributiką. Svarbu, kad tokie pasirinkimai suartintų ir padėtų sukurti išskirtinę atmosferą namuose. Be kalėdinių atributų, tokią nuotaiką gali padėti sukurti spalviniai sprendimai – šilta ir jauki kreminė spalva, kiti žemės atspalviai. Galima pasirinkti šventinių spalvų aksesuarų, kurie suteiks žaismingumo. Minkštos ir švelnios formos, žieminiai megztiniai ar net šiltos raštuotos naminės kojinės taip pat padės kurti jaukią šeimynišką atmosferą.

Patarimas: mados dizaineris K. Lekeckas šventinės aprangos siluetus, elementus ir spalvas pirmiausia siūlo derinti prie žmogaus asmenybės. / K. Lekecko asmeninio archyvo nuotr.

– Kalėdos – šeimos šventė, tačiau vis labiau populiarėja šventiniai darbo vakarėliai. Juose norisi sužibėti ypatingu stiliumi. Kaip susikurti stilingą kalėdinį įvaizdį?

– Kalbant apie darbo kolektyvo kalėdinę šventę, manau, pirmenybę reikėtų teikti pusiau formaliai stilistikai. Tai šiek tiek griežtesni siluetai, suderinti su žemės spalvomis. Jie kuria oficialesnę, bet kartu ir jaukią atmosferą. Tikrai tiktų švarkas, kuris šiandien yra šiek tiek primirštas darbinėje aplinkoje, bet vakarėlyje sukurtų puošnumo ir iškilmingumo efektą.

– Kiek, šventiškai apsirengus, svarbūs aksesuarai?

– Aksesuarai iš tiesų gali būti esminis akcentas. Šiandien, siekiant mažiau vartoti, naujumo siūlau ieškoti ne tik perkant naujus drabužius, bet ir kuriant naujus derinius. Puikus pasirinkimas – bazinė eilutė, kurią drąsiai galite papildyti įdomesniais aksesuarais ar išradingu elementų tarpusavio derinimu.

– Tradicinės Kalėdų spalvos – raudona ir žalia, tačiau mados ir stiliaus tendencijos kasmet pakoreguoja šventinę paletę. Į kokių spalvų drabužius ir aksesuarus dairytis norintiems atrodyti stilingai?

– Tradicinės Kalėdų spalvos naudojamos daugiau dekorui nei įvaizdžiui: juk turbūt nedaug kas nori atrodyti kaip Kalėdų eglutė?! Todėl siūlau pasirinkti subtilesnius variantus. Šiemet pagrindinis pasirinkimas tiek Kalėdoms, tiek ir Naujiesiems sutikti – šiltos žvilgančių metalų spalvos: varis, žalvaris, bronza. Siluetus, aprangos elementus ir spalvas pirmiausia siūlyčiau derinti prie asmenybės, kad įvaizdis būtų komfortiškas, o tik paskui – prie aplinkos, kurioje vyks susibūrimas. Galiausiai galima pagalvoti ir apie mados tendencijas. Jeigu kažkuri mados propaguojama spalva, forma ar siluetas atitinka pirmus du kriterijus, drąsiai galite juos rinktis.

– Labiausiai Kalėdų laukia mūsų mažieji, jie mielai puošiasi žaisminga apranga. O gal nepakanka vien užvilkti megztuko su elnio ar sniego senio atvaizdu? Gal verta labiau pasistengti kuriant ir vaikų šventinį įvaizdį?

– Be abejo, mažieji neturi likti nuošalyje, nes dažnai būtent jie padeda ir suaugusiesiems pajusti tikrąją Kalėdų dvasią. Vaikus džiugina galimybė atkartoti suaugusiųjų pasirinkimus, todėl drąsiai leiskime jiems tai daryti. Šventinę nuotaiką padeda sukurti nekasdienių drabužių pasirinkimas – tarkim, pūstas skrajojantis siluetas ar blizgantis elementas. Svarbiausia, kad mažieji taip pat jaustųsi pasipuošę, išskirtiniai ir ypatingi šventės dalyviai.

K. Lekecko asmeninio archyvo nuotr.

– Sunkiausia prikalbinti eksperimentuoti renkantis aprangą vyrus, tačiau, atradę kažką sau tinkančio ir patinkančio, jie irgi mielai puošiasi. Jūsų patarimai jiems...

– Čia tikriausiai reikėtų nepamiršti esmės, kodėl siekiame sukurti išskirtinį įvaizdį. Jeigu vyrai, apsirengę siūlomą drabužių variantą, jaučiasi nekomfortiškai, reikėtų ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Pasiūlykite jiems pasirinkti spalvą kaip visą aprangos ansamblį jungiantį elementą arba sužaisti aksesuarais. Vis dėlto siūlyčiau vyrams nebijoti eksperimentuoti ir šventinį laikotarpį skirti naujiems dalykams išbandyti, paieškoti naujo įvaizdžio. Visiems linkiu gražių, jaukių ir šiltų švenčių!

Aksesuarai – stiliaus akcentas

Prieš didžiąsias metų šventes visi ieško tiek dovanų, tiek stiliaus inspiracijų, kurios prisidėtų prie šventinės nuotaikos kūrimo. Kauno „Akropolyje“ įsikūrę daugiau nei 220 parduotuvių, kavinių, restoranų, paslaugų ir pramogų centrų, tad čia artėjant šventėms lankytojai plūsta ne tik papramogauti, skaniai pavalgyti, nupirkti dovanų, bet ir išsirinkti stilingų aprangos derinių, akcentų.

Kauno „Akropolio“ šventinės fotosesijos įvaizdį kūrusi stilistė Emilija Viskontaitė pataria renkantis šventinę aprangą didesnį dėmesį teikti aksesuarams.

„Šį sezoną parduotuvėse galima pastebėti ypač daug gražių stiliaus akcentų – nuo papuošalų, įvairių galvos aksesuarų iki išskirtinių batelių. Tikriausiai kiekvieno spintoje yra nuostabus klasikinis kostiumas ar suknelė, tad per šventes rekomenduoju prie jų priderinti naujus, įdomaus dizaino ar stilistikos aksesuarus. Taip lengvai sukursite modernių, stilingų ir, svarbiausia, atitinkančių asmeninį stilių derinių, kurie šventės dieną suspindės naujai, dar nematytai. Nuo auksinių, sidabrinių iki ryškiaspalvių aksesuarų – visi jie puikiai tiks kuriant gražiausius šventinius įvaizdžius“, – sako E. Viskontaitė.

Tiesa, ant ryškiausių podiumų iš prabangiai atrodančio ir išskirtines savybes turinčio audinio gimę vyriški paltai dar retas reiškinys. Būtent tai lietuvį kūrėją ir įkvėpė fotosesijoje įamžinti naująją, analogų kol kas neturinčią kolekciją.

„Iki šiol paltai iš alpakų vilnos buvo moterų privilegija, – šypsosi kūrėjas. – Kodėl? Čia tik mano nuomonė, bet vyrai dažnai mėgsta likti šešėlyje, pasirinkti neišsiskiriantį įvaizdį arba pirmenybę teikti visiškai klasikai. Tačiau suri alpakų vilnos paltas atrodo labai įspūdingai, primena kailinius. Dabar atsiranda daugiau stilingų vyrų, kurie nebijo išbandyti netradicinių audinių ir modelių. Be to, ir mada vystosi tokia linkme, kad nelieka ribos tarp vyriškos ir moteriškos stilistikos.“

Anot jo, šaltuoju metų sezonu vyrams savo spintose paltą turėti rekomenduojama dėl daugelio priežasčių – šiluminių savybių, universalumo ir galimybės jį derinti prie bet kokio stiliaus aprangos.

„Su striuke, kad ir kokio dizaino ar tipo ji būtų, visada atrodysite sportiškai, o vilkėdami paltą galite pasiekti visą įmanomą stilistikų skalę – nuo to paties sportinio, klasikinio iki visiškai modernaus“, – kalba dizaineris K. Lekeckas, už tvarius vyriškus kostiumus pasaulinio lygio konkurse „A‘ Design Award & Competition“ pelnęs pirmąją vietą.

Į klausimą, kuris viršutinis drabužis vis dėlto geriau apsaugo nuo žvarbos, kūrėjas atsako taip: daug kas priklauso nuo audinio sudėties. Pavyzdžiui, paltai gali būti pasiūti iš avių, merinosų, kupranugarių, kašmyro ar alpakų vilnos audinių – tuomet skiriasi ir medžiagos švelnumas, ir šiltumas. Be sudėties, anot kūrėjo, dar svarbus ir jos storis – tarkime, kašmyras dažnai būna plonas, nes jo šiluminės savybės yra puikios, o audinys – brangus.

„Ypač aktualus ir populiarus audinys – suri alpakų, jis atrodo tarsi prabangus kailis, yra keturis kartus šiltesnis už įprastą vilną. Moterys jau seniai yra pamėgusios šį audinį, o vyrų garderobe tai vis dar išskirtinė naujiena“, – pastebi pašnekovas ir pasakoja, kad suri alpakų yra tik apie 10 proc. visų alpakų populiacijos, todėl tai nėra tas pluoštas, kurio galima lengvai nusipirkti. Jo kaina gerokai aukštesnė – prasideda nuo 150 eurų už metrą.

Anot jo, prabangesni pluoštai dažnai pasižymi ne tik išskirtine išvaizda, bet ir geresnėmis šiluminėmis savybėmis.

Dabar atsiranda daugiau stilingų vyrų, kurie nebijo išbandyti netradicinių audinių ir modelių.

„Todėl, jeigu norisi plono ir šilto palto ar kito drabužio, galima rinktis kašmyrą ar jau mano minėtą alpakų vilną. Aišku, reikia suprasti, kad jeigu to paties pluošto audinys bus storesnis, tai ir jo šiluminės savybės bus geresnės. Yra nusistovėjusi tokia praktika, kad iš prabangių žaliavų dažnai audžiami plonesni audiniai. Jie, galima sakyti, atitinka standartinių paltinių audinių šilumines savybes, bet gaminys būna lengvesnis, minkštesnis ir komfortiškesnis. Be abejo, yra ir storesnių kašmyrinių audinių, dažnai vadinamų double cashmire, bet jų kaina jau prasideda nuo 250 eurų už metrą“, – žiniomis dalijasi K. Lekeckas.

Paklaustas, koks audinys yra brangiausias, dizaineris sako, kad nuaustas iš vikunijų vilnos. Tai – alpakų protėviai, kurie daugiausia gyvena Peru, aukštai kalnuose, ypač permainingomis klimato sąlygomis, todėl ir jų vilna ypatinga. Vikunijų vilnos audinys gali būti šiltesnis už avių net iki aštuonių kartų, o mažiausia 1 m kaina siekti 3 tūkst. eurų.

Būkime išradingi

Tvarios mados dizaineris Kęstutis Lekeckas – vienas iš nedaugelio pašnekovų, žinojusių, kad spalio 13-ąją paminėta Tarptautinė kostiumų diena. Ji primena vilkėti kostiumą ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu, taip įrodant, kad šis oficialus drabužis gali būti universalus.

"Būkime išradingi. Raskime platesnį kostiumo panaudojimą, nei iki šiol buvome įpratę, – siūlo Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centro docentas, kviečiantis ir moteris pasidairyti po savo vyrų spintas. – Susiveržkite per plačias kelnes diržu, užsidėkite vyrišką oversize tipo švarką – kodėl gi ne?"

Neseniai už savo kurtus vyriškus kostiumus pasaulinio lygio konkurse "A‘ Design Award & Competition" K.Lekeckas įvertintas aukso medaliu. Ekspertams jis pateikė vienetinių tvarių vyriškų kostiumų pavyzdžių.

"Pasiūti po antrą tokį kostiumą neįmanoma, nes nebūčiau gavęs identiškų audinių – skirtųsi spalvos, faktūra, raštai. Būtent karantinas man suteikė galimybę peržiūrėti savo mados namų archyvus, kuriuose radau nemažai itin brangių ir kokybiškų audinių likučių. Iš jų ir gimė auksu profesionalų mados kategorijoje įvertinta kolekcija", – pasakoja mados namų "leKeckas" įkūrėjas, pats darbe kostiumo nedėvintis.

Nepasiduoda mados kaprizams

"Nepatogu", – sako jis ir prisipažįsta labiau mėgstantis rengtis įvairius švarkus, kuriuos derina su skirtingomis kelnėmis. Pasak dizainerio, toks derinys gali vadintis kostiumu nebent plačiąja prasme. Tradiciškai kostiumu laikomas tos pačios medžiagos ir tos pačios spalvos kelnių bei švarko komplektas.

Pašnekovas tvirtina, kad kostiumų savo drabužinėje turi nemažai, bet mėgsta juos nešioti iškomplektuotus: švarkus – su džinsais arba laisvalaikio kelnėmis.

"Kostiumus mėgstu dėvėti visokiais būdais, bet tradiciniu turbūt mažiausiai, – juokiasi jis. – Nebent, kai reikia ypatingo puošnumo arba privalau laikytis etiketo, paisyti aprangos kodo, – tuomet iš pagarbos organizatoriams apsirengiu tradicinį kostiumą."

Tvarių vyriškų kostiumų kūrėjas teigia, kad vyriškajai lyčiai kostiumas vis dar lieka svarbia aprangos dalimi. Dažniausios progos, kai prireikia šio drabužio, – proginiai arba verslo susitikimai, reikalaujantys paisyti tam tikro aprangos kodo.

"Kasdien vyrai renkasi ne kostiumus, bet švarkus, kuriuos derina prie džinsų ar kitų laisvalaikio tipo kelnių. Prasidėjus šaltajam sezonui, švarkai dažnai būna šiltesni, pasiūti iš paltinės medžiagos, kuriuos jie nešioja vietoj paltuko."

Tvari mada bando mus perauklėti. Ji siekia, kad žmogaus pasąmonėje nebeliktų sezonų, kad jis išmoktų pratęsti drabužio gyvenimą.

Paklaustas apie kostiumų tendencijas, dizaineris primena, kad yra lėtosios mados atstovas ir siūlo nepirkti vienam sezonui skirtų kostiumų – ryškiai geltonų ar mėlynų. Provokuojančios spalvos kitais metais jau gali būti nebemadingos. Kita vertus, anot pašnekovo, pats kostiumo dizainas jau savaime yra klasikinis, tad negreitai pasiduoda mados klyksmams.

Populiariausi – laisvesni siluetai

Ilgą laiką buvo populiarūs įliemenuoti vyriški kostiumai su siauromis kelnėmis, bet jau keletą metų iš eilės ant podiumų karaliauja laisvi siluetai. Mados eksperto teigimu, šiandien kostiumai yra kur kas laisvesni ir ilgesni.

Ir nors dar daug vyrų, atvykusių į mados namus "leKeckas" užsisakyti kostiumo, vis dar norėtų siauresnių švarkų su siauresnėmis kelnėmis, pamažu pavyksta juos įtikinti, kad tokie laikai jau praeityje.

"Smagu, kad tas mąstymo laisvumas ir kostiumo tema palengva ateina į žmonių pasąmonę. Jie jau lengviau leidžiasi mano įkalbami ir taip smarkiai nebesipriešina mados naujovėms", – džiaugiasi dizaineris, siūlantis laisvesnio silueto ilgesnius švarkus ir platesnes bei ilgesnes kelnes.

K.Lekeckas ragina atskirti du dalykus – kostiumo dėvėjimo etiketą ir madą, nes jie labai dažnai vienas kitam prieštarauja. Jis siūlo įvertinti, kur žmogus eina, koks jo stilius, ir ar ten, kur eina, būtina laikytis aprangos kodo. Svarbu žinoti, kiek tam tikroje vietoje privaloma laikytis etiketo, o kiek į savo įvaizdį galima įsileisti mados.

Patogu: dizaineris K.Lekeckas prisipažįsta retai vilkintis kostiumą, labiau mėgsta švarkus derinti su skirtingomis kelnėmis. Laimučio Brundzos nuotr.

"Jei vyras renkasi šiuo metu itin madingą oversize tipo kostiumą su per ilgomis kelnėmis, tai kokių nors taisyklių čia negali būti. Tą derinį reikia nurašyti mados kaprizams. Kita vertus, jei kalbame apie klasikinį kostiumą, apribotą etiketo, tai kelnių ilgis privalo būti toks, kad priekyje kantas nulūžtų, o nugaroje – ne. Kuo kelnės siauresnės – tuo jos turi būti trumpesnės. Ir atvirkščiai: kuo kelnės platesnės – tuo ilgesnės", – aiškina mados žinovas.

Auksinės taisyklės

Paklaustas apie tinkamą švarko ilgį, dizaineris pamini keletą auksinių taisyklių. Nuleidus ranką, švarko apačia turi būti ties plaštakos krumpliais. Buvo laikas, kai švarkas turėjo siekti nuleistos rankos riešą (t.y. rankovės apačią), bet šiuo metu madingesni ilgesni švarkai. Švarko rankovė turi baigtis ties riešu.

Gražu, kai iš jos subtiliai kyšo marškinių kraštelis. Kai jo nesimato – negerai. Vadinasi, arba marškinių rankovės yra per trumpos, arba švarko rankovės per ilgos. Saikingai (apie 1 cm) išlindusių marškinių rankovių kraštelis vyro įvaizdžiui suteikia elegancijos ir išbaigtumo.

K.Lekeckas primena etiketo taisykles, kad viskas, kas tolsta nuo žmogaus kūno, turėtų tamsėti. Vadinasi, marškiniai turėtų būti šviesiausi, kaklaraištis ir liemenė – šiek tiek tamsesni, švarkas – dar tamsesnis, o paltas – visų tamsiausias.

Tie patys dėsniai galioja ir kostiumo apačiai. Kojinės privalo būti tamsesnės už kelnes (arba kelnių spalvos), batai – dar tamsesni. Kita vertus, jei pasižiūrėsime, kas šiuo metu karaliauja ant podiumo, labai nustebsime išvydę vyrus šviesiais kostiumais ir juodais marškiniais.

"Toks derinys ilgą laiką buvo neįsivaizduojamas, bet tvari mada bando mus perauklėti. Ji siekia, kad žmogaus pasąmonėje nebeliktų sezonų, kad jis išmoktų pratęsti drabužio gyvenimą. Juk, sutikite, baltas švarkas tinka nešioti ne tik vasarą, bet ir žiemą. O megztuką, kurį rengiamės per šalčius, galime drąsiai paversti vasariniu paltuku", – pateikia stilingų idėjų dizaineris.

Kojinės prie kostiumo turėtų būti pakankamai ilgos, kad, vyrui atsisėdus ir kelnėms natūraliai pakilus aukštyn, neišlįstų nuoga koja. Spalva? Jei paisytume etiketo – subtili, jei mados – ryški ir išsiskirianti.

K.Lekeckas sako, kad tie elementai, kurie ne visada matosi kostiume (pvz., kostiumo vidus, pamušalas, kaklaraištis, kojinės), ir atskleidžia kostiumo dėvėtojo esybę. Dizaineris siūlo vyrams nebijoti atsiskleisti ir drąsiai žaisti subtiliomis kostiumo detalėmis.

Kiekvieno drabužio – sava paskirtis

Paklaustas, ar viešose vietose, renginiuose jis stebi kostiumuotus vyrus, K.Lekeckas juokiasi, kad tai jau profesinė liga. "Bet paprastai stebiu įdomesnius variantus – arba kas labai blogai, arba kas labai gerai, įdomu, nematyta. Kiekvieno kostiumo tikrai neanalizuoju, nes jei atėjau į renginį, stengiuosi įžvelgti jo esmę, o ne žiūrėti, kaip kas apsirengęs", – juokiasi jis.

Garsus dizaineris sutinka, kad laikas, kai visi dirbome iš namų vilkėdami treningais, pasitarnavo kostiumo nenaudai. Vis dėlto jis siūlo sportinius drabužius palikti sportui ir namams, o ten, kur reikia, laikytis etiketo.

"Kiekvienas drabužis turi savo paskirtį. Jei vilkėdamas treningais ateisi į verslo susitikimą, kur turi pademonstruoti savo intelektinius gebėjimus, kažin, ar tavo įvaizdžio kalba bus tinkamai suprasta", – abejoja dizaineris.

Jei pradėsime verslo reikalus tvarkyti su treningais, vargu ar verslo sandoriai pasiseks taip gerai, kaip turėtų. "Čia lygiai tas pats, jei į sporto salę žmogus ateitų dėvėdamas klasikinį kostiumą – ar bus patogu su juo daryti prisitraukimus, bėgti ant takelio, kilnoti svarmenis?!" – retoriškai klausia jis ir siūlo išmokti naudotis drabužiu kaip papildoma pagalba. Griežtos linijos, geometrizuoti siluetai, ramūs raštai, mėlynai pilkos spalvos kalba apie žmogaus loginį mąstymą, intelektualumą, ramybę.

Pašnekovas susirūpinęs, kad šiais laikais kostiumas nepelnytai mažai naudojamas mūsų garderobe. Tad kviečia vyrus nebijoti improvizuoti ir kostiuminius švarkus derinti prie laisvalaikio tipo kelnių, o kostiumines kelnes dėvėti prie laisvalaikio megztinių, kad kostiumo stilius atsirastų ir kasdienybėje – ne vien protokoliniuose renginiuose.

Moterį, dėvinčią kostiumą, dizaineris vertina labai palankiai. "Jau ne pirmą sezoną moterys vaikšto ant podiumo oversize tipo švarkais. Todėl kviečiu ir jas į savo vyrišką butiką. Kodėl gi ne? Dėvėkime drabužius išradingai, juolab kad laikmetis tam labai palankus", – sako L.Lekeckas.

Išskirtinių progų apdaras

Eglė Pelienė-Venslovė, psichologė

Ar atkreipiu dėmesį į vyrus, dėvinčius kostiumus? Gal labiau į vyrus, kuriems tie kostiumai puikiai dera. Tas pats kriterijus galiotų ir moterims. Kodėl? Todėl, kad mane domina ne pats kostiumo dėvėjimo faktas, bet tai, kaip tas kostiumas dera prie jų asmenybių. Labai dažnai matau vaizdą, kai kostiumas eina sau, o žmogus – sau. Kitaip tariant, man rūpi visumos derinys. Kartais net juokinga, kai žmogus eina tarsi ne su savo kostiumu, o kitąsyk gėriuosi, kaip gražiai sutampa drabužis su asmenybe. Ar pati turiu vyriško stiliaus kostiumą? Ne. Mano gyvenime buvo etapas, kai penkiolika metų turėjau dėvėti kostiumus ir kostiumėlius (to reikalavo mano užimamos pareigos), tad ši apranga man primena suvaržymą. Štai kodėl šiuo metu dėviu tik tai, ką noriu, kas man patogu ir kas atitinka dabartinį mano gyvenimo būdą. Ką manau apie moteris, dėvinčias vyriško stiliaus kostiumus? Matau čia kelis dalykus. Pirmas – mada. Antras – emancipacija, lygių teisių su vyrais deklaravimas. Atrodo, Greta Garbo ir Marlene Dietrich įsirašė į mados istoriją drąsiu savo įvaizdžiu. Žiūrint į moteris, dėvinčias kelnių kostiumus, peršasi mintis, kad jos, visų pirma, nori pabrėžti savo nepriklausomumą, išskirtinumą, lygias teises. Kai pamatau vyrą, einantį gatve su rožiniu kostiumu? Na, man kostiumas yra išskirtinių progų apdaras, skirtas griežtiems protokolo renginiams. O visi tie nukrypimai nuo klasikos – rožiniai, gėlėti, geltoni – primena psichologinį narcisizmą. Man visada kelia abejonių žmonės, kurie daugybę laiko, finansų investuoja į savo aprangą. Kas slypi po tuo? Dažnai tiesiog žema savivertė.

Mano pasaulyje – liberalesnis aprangos kodas

Neda Malūnavičiūtė, džiazo vokalistė

Kostiumas, mano galva, lyg ir turėtų puošti vyrą, daryti jį elegantišką. Turbūt tokia yra pirminė kostiumo misija? Bet, žinote, per savo gyvenimą esu sutikusi tiek daug kostiumuotų vyrų, kurie viduje neturėjo nieko gero. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad kuo žmogus šviesesnis, inteligentiškesnis, labiau išprusęs – tuo mažiau jį pamatysi kostiumuotą (juokiasi). Bet čia tik mano patirtis. Nežinau, gal esu neteisi: juk nesisukioju tame pasaulyje, kur vyrams reikalingas kostiumas. Mano pasaulyje tiek vyrams, tiek ir moterims galioja liberalesnis aprangos kodas. Kita vertus, puikiai suprantu, kad kitiems kostiumas yra darbo dalis. Ir kad jų būna labai ištaigingų, kaip ir labai paprastučių. Ką tik vedė mano sūnus. Kadangi niekada nebuvau mačiusi jo su kostiumu – žavėjausi tuo vaizdu be galo be krašto. Tai buvo ta ypatinga proga, kai šviesus kostiumas ir liemenė labai derėjo. Man, kaip meno pasaulio žmogui, patinka, kai vyrai dėvi skirtingų spalvų švarkus ir kelnes.

Puikiai nuteikia languotos kelnės arba languotas švarkas. Man norisi, kad žmogus išsiskirtų iš masės. Betgi aš ne specialistė, nežinau aprangos taisyklių. Kadangi pati dažniausiai nesilaikau jokių taisyklių, tai sakau, ką matau (juokiasi). O matau, kad kostiumas – nebūtinai protingo žmogaus įvaizdžio dalis. Pakalbini tokį – o kalbos nėra... Didesnį įspūdį man darys apdriskęs žmogus, kuris pasakys įdomių minčių. Ir tas žmogus man bus labai gražus. Toks, kaip mano džiazo mokytojas Vladimiras Čekasinas, pasaulinio lygio muzikantas. Jis iki šiol eina į sceną su nudryžusiu paltu arba kroksais, nes visiškai nesureikšmina savo įvaizdžio. Svarbiausia – muzika ir turinys. Bet įdomiausia, kad publika irgi to nesureikšmina, nes paprasčiausiai to nemato. Nepagarba žiūrovams? Matote, į džiazo festivalius žmonės su kostiumais nevaikšto, bet jei mano mokytojas eitų į kokį valstybinės reikšmės renginį, apsirengtų padoriau. Visur turėtų būti pusiausvyra. Žmogus turėtų būti visapusiškai gražus – ne tik jo fasadas. O dabar, kai pasižiūri į dažno vidų – puvėsiai, kičas, neišmanymas, nekompetencija. Ar įsivaizduoju save su kostiumu? Labai įsivaizduoju. Kažkada buvau pasisiuvusi tokias kliošines kelnes ir ilgą švarką. Kadangi esu plačių pečių, man tie vyriški stiliai labai tinka ir patinka.

Kostiumas įpareigoja pasitempti

Ugnė Siparė, LRT laidų vedėja

Televizijoje dažnai tenka vilkėti oficialų kostiumėlį, nes tai tarsi mano darbo uniforma. Ji nebūna nuobodi ir manau, kad ryto aprangai net labai tinka. Ar patogu kostiumą dėvėti studijoje? Tikrai taip. Jis visiškai manęs nevaržo. Priešingai – įpareigoja šiek tiek pasitempti, išlaikyti oficialumą. Ar atkreipiu dėmesį į kostiumuotus vyrus? Na, gal labiau pastebiu kostiumuotas moteris. Man įdomūs deriniai: juk kostiumėlis gali būti ir su sijonu, ir su kelnėmis. Vyrams, dėvintiems kostiumus, palikta mažiau vietos vaizduotei. Labiausiai į akis krinta ne vyro ir kostiumo visuma, bet tvarka. Kostiumas vyrui turi kristi kaip ledas. Bet jei pasimato nešvarūs batai, neišlyginta marškinių apykaklė – išsyk bado akis ir kerta per to žmogaus vertę. Manau, kad tokie aplaidumo ženklai kažkiek atspindi ir patį žmogaus charakterį. Mano spintoje daugybė oversize tipo švarkų, kaip ir griežtų vyriškų kostiumėlių. Mėgstu įvairius spalvų derinius. Kartais man patinka rengtis juodai, kartais – baltai, o kartais ir labai ryškiai. Gyvename puikiu laiku, kai galime iki soties varijuoti. Tarkime, apsirengi kostiumą, apsiauni aukštakulnius ir esi klasikinė dama, o po darbo persiauni kedus, persivelki palaidinę po švarku ir esi pasiruošusi švęsti savaitgalį.

– Dėstymas universitete, vadovavimas įmonei ir kūrybinis darbas. Gal pradėkime nuo pastarojo – kiek metų jau esate mados ir kūrybos kelyje?

– Mados srityje dirbu nuo 1999-ųjų pabaigos, tad ką tik sukako labai gražus 20-ies metų darbinės veiklos jubiliejus. Didžiausias pasiekimas yra tai, kad ir po šitiek metų kūrybos mados sritis man vis dar įdomi. Ir toliau noriu joje dirbti. Todėl dažnai kartoju jaunimui, kad vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime – pasirinkti tokią veiklą, kuri teiktų malonumą. Pastaruosius trejus metus dirbau su vyriškos mados prekės ženklu "Harmman", kuris praėjusių metų pabaigoje veiklą nutraukė. Šiuo metu esu užsikasęs darbais "leKeckas" aprangos dizaino studijoje ir tikiuosi artimiausiu metu išleisti mišrią aprangos kolekciją, skirtą tiek vyrams, tiek moterims. O kur dar įvairūs įvaizdiniai projektai ir bendradarbiavimas su televizija... Žodžiu, veiklos turiu į valias.

Kažką išmesti iš spintos rekomenduočiau tik kraštutiniu atveju, nes viską galima pritaikyti, panaudoti kituose deriniuose, perdaryti, atnaujinti, pataisyti – sukurti šiuolaikinį įvaizdį pasitelkiant jau dėvėtus elementus.

– Bendraudamas su žiniasklaida visada akcentuojate kūrybiško požiūrio vystymą, kuris, jūsų nuomone, labai svarbus visose srityse. Kur dar kasdieniame gyvenime, be tiesioginio darbo, naudojate kūrybinį žvilgsnį?

– Visur – gaminant maistą, ruošiantis paskaitoms, auklėjant vaikus ir t.t. Pastebėjau, kad, pasitelkus kūrybinį mąstymą, nebelieka dalykų, kurie nepavyksta, nes viskas yra tik kūrybinis procesas. O jis gali turėti įvairių scenarijų ir baigčių. Optimizmas šalia tokio požiūrio, manau, taip pat yra ne mažiau svarbus!

– Buvo laikai, kai visos bent kiek kūrybiškesnės moterys buvo priverstos verstis per galvas gaudydamos žurnalus "Burda" ir siūti pagal jų iškarpas, nes parduotuvėse nieko nebuvo. Dabar, atvirkščiai, parduotuvių pasiūla milžiniška. Kuris laikotarpis, jūsų galva, dėkingesnis žmonių kūrybiškumui ugdyti?

– Kūrybiškumas ir yra žmonių gebėjimas sukurti kažką iš nieko, todėl nepriteklius gali būti motyvacija kūrybiniam mąstymui. Kita vertus, dabartinės galimybės atveria kelius įvairiapusiškam tobulėjimui, stiliaus jausmui ir estetikos suvokimui tobulinti. Visa naujausia mados informacija pasiekiama akimirksniu, todėl žmogui lieka tik pasirinkti, kas patinka. Per socialinius tinklus galima pasidomėti, ką apie tai mano autoritetai, ir jau tada pateikti savo originalias interpretacijas. Manau, kad dabartiniai laikai, suteikiantys mums daugiau galimybių, nebūtinai leidžia kažko pasiekti lengviau. Tiesiog dabar viskas yra kitaip.

– Nors už lango – vasaris, lauke jau skamba paukščių trelės, o feisbukas mirga snieguolių žiedais… Metas lįsti į spintas ir ieškoti ten pavasarinių drabužių. Kokie jie turėtų būti pasitinkant šį pavasarį?

– Kalbant apie tendencijas ir rekomendacijas, pirmiausia reikia pabrėžti, kad svarbiausia – individualaus stiliaus paieškos. Atrasti spalvas, siluetus, asortimentą, kuris tinka, padeda siekti tikslų, dera prie situacijos ir konteksto – štai kur pagrindinis kiekvienos moters uždavinys. Ir ne tik šį pavasarį. Mada dabartiniais laikais – tik antras planas, kuris padeda atrodyti šiuolaikiškai. Kažką išmesti iš spintos rekomenduočiau tik kraštutiniu atveju, nes viską galima pritaikyti, panaudoti kituose deriniuose, perdaryti, atnaujinti, pataisyti – sukurti šiuolaikinį įvaizdį pasitelkiant jau dėvėtus elementus.

Laimučio Brundzos nuotr.

– Ar dažnai reikia sukti galvas ir ieškoti atsakymo legendinei frazei: ko nori moterys?! Ko gi jos iš tiesų nori – originalumo, paskutinio mados klyksmo ar patogumo?

– Svarbiausia – įgyvendinti moters svajonę. Kartais reikia originalumo, kartais – ekstravagancijos, kartais – patogumo, kiekvieną kartą – vis nauja istorija ir vis naujas originalus jos sprendimas.

– Kodėl pasirinkote dar ir akademinę kryptį – dėstytojo darbą? Dėstote KTU mados inžinerijos studijų studentams?

– Taip. Ir ne tik. Pradėjau dirbti ir su Kauno kolegija. Labai džiaugiuosi akademine savo veikla, nes ji priverčia domėtis naujovėmis, nestovėti vietoje ir nepasenti – nuolat būdamas tarp jaunų kolegų turiu ir pats labiau pasitempti. Tiesa, mano išsilavinimas labiau susijęs su techniškąja mados puse, bet dabartinės veiklos ir moksliniai tyrimai daugiausia siejasi su dizainu. Tad drauge su studentais generuojame naujas idėjas, įvairiais aspektais tiriame ir analizuojame mados srities objektus. Gautais rezultatais dalijamės per mokslinius straipsnius, renginius ir konferencijas, iš kurių taip pat pasisemiu naujausių žinių, įžvalgų ir tendencijų. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje teko dalyvauti 4D dizaino konferencijoje Osakoje, kur daug dėmesio buvo skiriama dizaino socialiniam aspektui.

– Ar su mada susijusių specialybių studentai, atėję į jūsų paskaitas, kažkuo išsiskiria savo išvaizda? Ar jie demonstruoja savo stilių akademinėje bendruomenėje? Koks jis?

– KTU studijas renkasi studentai, kurie geba kūrybinę idėją paversti inžineriniu projektu, todėl jų stilius nėra maištaujančio menininko, kaip jį suprantame mes. Dažniausiai tai stilingi, tačiau neprovokuojantys pasirinkimai. Visai kas kita yra specialybių, kurios orientuotos į kūrybinės idėjos vystymą ir konceptualų mąstymą, studentai – tarp jų pasitaiko labai originalių ir drąsių jaunų žmonių.

– Ar jus džiugina lietuvių gatvės mada šią žiemą? Ko pasigendate joje? Kokių esminių klaidų matote?

– Tenka daug keliauti po pasaulį, tad galiu drąsiai sakyti, kad lietuviai pakankamai dėmesio skiria savo išvaizdai, aprangai ir bendram įvaizdžiui. Tai gerai. Dauguma jų tikrai neišeina į gatvę apsirengę bet kaip: pagalvoja, kur eina ir ką nori reprezentuoti savo apranga. Klaidų nemėgstu ieškoti. Dažniau ieškau paaiškinimų, kodėl žmogus renkasi tą arba aną… Gal tik šiek tiek gaila, kad tokie aprangos elementai kaip paltai šią žiemą nėra dominuojantys minios aprangoje. Pasitaiko vos vienas kitas. Tai elementas, kuris turi tradicijas. Kuris gali būti tiek klasikinis, tiek labai modernus, tad laisvai galėtų atspindėti mūsų lokalų identitetą.

Laimučio Brundzos nuotr.

– Išduotumėte paslaptį: jūs – žvaigždžių dizaineris?

– Tikriausiai kiekvienas mados kūrėjas turi galimybę dirbti su žinomais žmonėmis. Negalėčiau išskirti, kad su žvaigždėmis darbas labai skiriasi nuo darbo su kitais individualiais klientais. Kiekvienas juk turi savo estetikos ir grožio supratimą, tad autorystė visada būna bendra – dizainerio ir kliento. Tikrai ne visada iš karto priimami visi pasiūlymai ir atsiranda pasitikėjimas – sakau tai iš ilgametės patirties. Reikalingas gana ilgas procesas, kol klientas išdrįsta pabandyti sau nelabai įprastus dalykus. Bet man patinka tokie iššūkiai. Jeigu klientai tampa nuolatiniais, tai dažniausiai seka ilgas kelias tobulėjimo link. Vieni pasiduoda greičiau ir lengviau – išdrįsta išbandyti naujus siluetus ir sprendimus. Kiti leidžia prisiliesti tik minimaliai – tai tik smulkios detalės, subtilūs atspalvių pakeitimai, proporcijų derinimas.

– Jei Dievas pateiktų ultimatumą: "Kęstuti Lekeckai, galiu duoti tau tik vieną iš trijų gėrybių: stiliaus pojūtį, mados nuojautą ar darbščias rankas." Ką pasirinktumėte?

Tikiu žmonių sąmoningumu ir neabejoju, kad tvarios mados idėjos ilgainiui nugalės.

– Manęs dažnai klausia, ką dar norėčiau veikti, jeigu nedirbčiau mados srityje. Aš atsakau, kad tikrai dalyvaučiau bet kokioje kūrybinėje veikloje. Todėl darbščios rankos (be galimybės išsiugdyti estetikos suvokimą) tikriausiai suteiktų man galimybę užsidirbti, bet nesuteiktų veiklai prasmės ir malonumo kiekvieną dieną ja užsiimti. Manau, kad rinkčiausi stiliaus pojūtį – jis būtų pats tinkamiausias. Kita vertus, ir mados pajautimas yra beveik tas pats. Tai populiariausias šią minutę egzistuojantis stilius! Bendrąja prasme stilius gali būti ir individualus. Todėl rinkčiausi stilių, kuris apima platesnę sąvoką nei tik mada.

– Puiki dienos pradžia – pusė darbo. Kelintą valandą ir nuo ko – kokių kasdienių tradicinių ritualų – pradedate savo darbo dieną?

– Mėgstu ryte pamiegoti, o vakare – ilgiau padirbti, todėl, jeigu pavyksta taip susidėlioti dienotvarkę, tai jau neblogai. Labiausiai nemėgstu blogos nuotaikos, rietenų, barnių ir manau, kad kiekvieną problemą galima išspręsti ramiai ir taikiai. Todėl, jeigu pasitaiko tokių išpuolių, jie mane ne juokais išmuša iš vėžių.

– Jūsų darbas – dažnai imti į rankas pieštuką. O ką manote apie akrilą, kreidinę pastelę, guašą, akvarelę? Gal laisvalaikiu piešiate ne tik drabužių eskizus? Kokie pomėgiai jums padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienybės?

– Deja, kitų piešimo priemonių paimti į rankas taip dažnai nepasiseka. Nors to labai pasiilgstu, ypač patinka piešti su anglimi. Na, o darbinėje veikloje dažniausiai darau eskizus su pieštuku ir specializuotais žymikliais arba kompiuterinėmis programomis. Ypatingų hobių neturiu, nes pagrindinis mano hobis – mano veikla. Nebent galiu paminėti, kad labai mėgstu keliauti. Kelionėse pavyksta atsipalaiduoti, pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo tolimesnėms veikloms.

– Dažnai akcentuojate, kad kūryboje labai svarbi lietuviško identiteto išraiška. Ar tautiškumo elementai kasdienėje aprangoje vis dar yra populiarūs?

– Kadangi mane žavi lėtoji mada, šioje kategorijoje ir stengiuosi darbuotis. Tautinio identiteto išraiška čia visada aktuali ir nepavaldi jokiai madai nei laikui. Todėl, kurdamas visas kolekcijas, pirmiausia galvoju, kaip jose galėtų atsiskleisti lietuviškas identitetas. Įkvėpimo šaltiniai įvairūs – nuo tautinio kostiumo, baltų kultūros iki lietuvių liaudies tautosakos.

– Užsiminėte apie lėtąją madą, kuri, kaip ir lėta gyvensena, dabar pasaulyje populiari. Jei žavitės ir propaguojate lėtąją madą. Ar savo paties gyvenime taip pat bandote laikytis esminių jos principų?

– Tikiu žmonių sąmoningumu ir neabejoju, kad tvarios mados idėjos ilgainiui nugalės. Pats esu kelyje iš greitosios kultūros į lėtąją. Juk, sutikite, nėra taip paprasta viską greitai pakeisti. Tikiu, kad, atradus naują kryptį savo kūrybai ir veiklai, natūraliai keičiasi ir paties kūrėjo gyvenamoji aplinka, įpročiai.

Lietpaltis – klasikinis drabužis, todėl turėtų būti kiekvienos moters garderobe. Jei jo neturite, suskubkite – dar pavasarį šį lietingų dienų apdarą ant podiumo užkėlę dizaineriai įsitikinę, kad jis ir rudenį gali būti ryški stiliaus detalė. Jūsų įvaizdžiui šis drabužis suteiks jaunatviškumo, romantikos ir rafinuotos elegancijos.

"Madinga viskas – nuo išgrynintos klasikinės formos trenčo, laisvo silueto pončo, patogios tunikos iki kniedėmis išryškintos pank stilistikos, laku žvilgančios odos ilgaskvernių apdarų iš garsaus filmo "Matrix", ultramodernių perregimo vinilo ar spalvoto, tviskančio latekso variantų", – vardija neribotą madingo lietpalčio pasirinkimo laisvę dizaineris.

Jis atkreipia dėmesį, kad siluetas išlaisvėja – lietpaltis primena 1970–1980 m. madingus laisvo kirpimo švarkus su išplatinta, aukšta, gerai išformuota pečių linija. Pastaroji detalė – pagrindinis akcentas, skiriantis šio sezono aktualiją nuo populiarių over size (didesnio dydžio) stiliaus drabužių, kurių pečiai nukritę, beformiai. Madingas ilgis – nuo midi iki maksi, apykaklės – pačios įvairiausios.

Kęstutis Lekeckas

Kam patinka išgrynintas minimalizmas – puiku, tačiau pilkoms rudens dienoms praskaidrinti dizaineriai siūlo įvairiausių detalių: ryškias, dekoratyvias vertikalias siūles, daugybę sagų, antpečius, kišenes su atvartais ir uždėtines kišenes, transformuojamas apykakles, gobtuvus, diržus, konkretų stilių paryškinančias jam būdingas detales, pavyzdžiui, kaubojiško stiliaus lietpalčio dekoras – kutai. Užsegimas gali būti vieneilis ar dvieilis, vietoje sagų – užtrauktukai.

Drabužis gali ir neturėti užsegimo – pakanka, jei yra diržas.

"Drabužis gali ir neturėti užsegimo – pakanka, jei yra diržas. Beje, šiuo metu rekomenduojama vietoje jo naudoti spalvingą šalį ar skarą. Diržas leidžia lietpaltį dėvėti skirtingais būdais, harmoningai prisiderinant prie figūros, – sako dizaineris ir vardija itin madingus variantus: – Lietpaltį galite vilkėti atsegtą, sujuostą, susegtą viena ar visomis sagomis, jei yra užtrauktukai, juos galite skirtingai prasegti, galite originaliai surišti diržą, pastatyti apykaklę."

Spalvų paletė vis dar leidžia mėgautis vasara, bet ieškančios santūrumo jau gali įkvėpti rudens brandumo. Madingų spalvų pasirinkimas platus: mėlyna rašalo, avokado, gvakamolės žalia, neoninė mėtos ir kitos akį rėžiančios spalvos, klasikinis pasirinkimas – juoda, prigesinti gelsvi, rusvi ir rudi atspalviai, bordo, burgundiško vyno spalvos.

Stebina raštų įvairovė – vasariškos gėlės ir augalų motyvai konkuruoja su vištų kojelių, šacmatiniu (pepita) raštu ir škotiškais langeliais, vienspalvis audinys nenusileidžia žaismingiems žirnelių, lietsargių, paukščių ir kitiems miniatiūrinio dydžio motyvams.

Prieš peržengiant namų slenkstį būtina pasvarstyti, kuo apsiausime. Itin madingos būsite pasirinkusios lietpalčio ir botų duetą. Pastarieji gali būti guminiai ar juos imituojantys odiniai, klasikinio stiliaus su stambiu kvadrato formos kulnu, pank stiliaus – su grubiu, storu padu, sportinio – su į apačią išplatėjančia vientisa platforma.

Įvaizdį stilingai išbaigs galvos apdangalas. Nepriekaištingai atrodys elegantiška skrybėlė, kepė, beretė, panamos tipo kepuraitė – idealu, jei bus pasiūtos iš tokio pat audinio, kaip ir lietpaltis. Jaunatvišką nuotaiką pabrėš megzta rankomis ar plono trikotažo kepuraitė.

Rakto skylutė

"Kardinalių, itin ryškių naujovių šiame sezone nėra: ruduo perima gražiausias pavasario–vasaros sezono tendencijas, kai ką pasiskolina iš praėjusių metų, savaip interpretuoja, kartu įveda kažką naujo, modernaus, priderina prie esamo laikotarpio ypatumų. Kaip tik todėl aktualiausia išlieka septintojo ir devintojo dešimtmečių stilistika, Viktorijos laikmetis, ryškesnis tampa futuristinis stilius", – pasakoja dizaineris.

Devintojo dešimtmečio apraiškos – išplatinti, statesni ar nukritę pečiai, pažemintos rankovės iš vasariškų suknučių ir lino marškinių persikelia į didelės apimties, beformius, patogius, oversize stiliaus švarkus, paltus, parkas, dygsniuotas striukes. Septintojo dešimtmečio hipių stilistika išryškėja itin gyvybinguose audinių raštuose ir vis dar labai populiarioje kutų apdailoje – jie daromi iš įvairių medžiagų, skirtingo ilgio, kelių sluoksnių, atsiranda pačiose netikėčiausiose apdaro vietose.

Pasak pašnekovo, spintoje kelią drąsiai skinasi futuristinis stilius – juo mėgaujasi ne tik avangardiškas jaunimas, bet ir drąsios vyresnio amžiaus moterys. Futurizmas siejamas ne tik su itin moderniais, netgi keistais modeliais ir siluetais, bet ir su neįprastais kirpimo, siuvimo sprendimais, originaliomis apdailos detalėmis, itin ryškiomis spalvomis, audiniais, kurių ir audiniu dažnai nepavadinsi, pavyzdžiui, perregimu ir neperregimu plastiku, metalo folijos lakštu.

"Bene ryškiausias šaltojo sezono akcentas, sakyčiau, Viktorijos laikmečio gedulo suknelė: santūri, paryškinanti krūtinę, liemenį, pečius, su stovele, tik priekyje vietoje įprasto užsegimo mažomis sagutėmis – rakto skylutės iškirptė, – intriguoja K.Lekeckas. – Viršuje prakirpimas nedaug susiūtas ar susegamas viena sagute, o žemiau gali būti net iki pat liemens, sagų nėra. Prakirpimas gali būti ir kiek padidintas, kad net ir nejudant matytųsi kūnas."

Drąsūs deriniai

Sezono ypatumai diktuoja ir audinius. Podiumo lydere galima įvardinti odą: matinė, versta, lakuota, puošta holograminiu vaizdu, tradiciniais reptilijų odos ar meniškai sukurtais motyvais. Odinė suknelė, sarafanas, sijonas, švarkas, striukė, paltas – kuriant stilingą įvaizdį fantazijos riboti neverta. Tiems, kuriems stinga drąsos, derėtų prisijaukinti odos ir minkšto aksomo, velveto ar jaukaus tvido duetą. Beje, būtent tvidas ilgai laikytas nuobodžiu, senovišku audiniu pastaraisiais metais atgimsta naujais spalvų deriniais, raštais, faktūromis – dizaineriai iš jo kuria jau ne pavienius drabužius, o ištisas kolekcijas. Šiandien tvidas atkakliai skinasi kelią į mados podiumą: pasaulyje jis prilyginamas angliškai kokybei – aukšto IQ, gero išsiauklėjimo, prestižinio universiteto ir solidžios sąskaitos banke požymis.

"Atgimsta moteriški tvido kostiumėliai ne tik su sijonu, bet ir su kelnėmis, pailgintais švarkais, elegantiški, klasikinio silueto paltai. Beje, toks paltas – itin aktuali stiliaus detalė vyriškame garderobe", – sako pašnekovas ir pastebi, kad modernų, šiuolaikišką drabužio įvaizdį kuria apdaila, subtilios detalės, tarp kurių šiuo metu madingiausios – prakarpos rankovėse.

Šaltymetis neįsivaizduojamas be kailio. Pasak dizainerio, galimi du variantai: tarybinis avikailis – sunkus, grubiai išdirbtas, jo idealus pavyzdys – aviatorių striukės ir ilgaplaukis, be jokios aliuzijos į natūralų dirbtinį kailis. Aktualiausias sezono motyvas – leopardo kailio raštas.

"Svarbiausia yra kūrybiškas požiūris: dirbtinis kailis gali būti margintas keliomis skirtingomis spalvomis ir raštais, jei raštas tradicinis – spalvos neįprastos, plaukeliai įvairiai iškarpyti ar lazeriu sukurta originali faktūra. Stilingiausias įvaizdis – iš kailio pasiūtas visas drabužis arba tik kailiniai rankogaliai", – pabrėžia K.Lekeckas.

Trikotažas, megzti apdarai yra persunkti dešimtojo dešimtmečio stilistika. Drabužiai megzti rankomis ar imituoja tokį mezgimą, dekoruoti spurgelių, kankorėžių, eglučių ir kitais senoviškais raštais, tiesa, pynės šį sezoną nėra madingos. Tokiu pat būdu ir iš tokių pat verpalų megztuko, sijono ar suknelės ir palto komplektas, anksčiau laikytas seniena, šiandien – stilingas ir labai harmoningus drabužių derinys.

Svogūno principas

Jokių apribojimų nėra ir renkantis siluetą: sijonas ar kelnės gali būti tiek itin siauros, tiek plačios, paltas – saikingai liemenuotas, tiesus ar išplatėjantis ir laisvas, nukritusiais pečiais, pažemintomis rankovėmis, atitinkamai ilgas ar trumpesnis.

Silueto ypatumai šį sezoną nėra labai svarbūs, kur kas aktualesnė drabužių dėvėjimo maniera – sluoksniavimas.

"Viskas priklauso nuo pasirinkto stiliaus, – akcentuoja dizaineris ir kalbėdamas apie viršutinius drabužius išskiria sezono perliuką – sklendžiantį, plasnojantį siluetą. – Vėl į madą sugrįžta erdvios ir laisvos skraistės, išskirtinis sprendimas – švarkas-skraistė ar paltas-skraistė."

Beje, vidutinio ilgio švarkų jau nebelieka – jie arba ilgi, dengiantys klubus, arba gana trumpi – sulig ar aukščiau liemens linijos.

Prieš porą metų jaunimą pavergusios naktinukų tipo suknutės niekur nedingsta – joms puikiai tiks aksomas, oda ir šilkas. Kompaniją šioms suknelėms palaiko iš jaukesnių, tankesnių audinių pasiūti pižamos stiliaus kostiumėliai. Jų, kaip kasdienio apdaro, įvaizdį kuria audinio raštas ir įvairios detalės: apsiuvai, sagutės.

"Silueto ypatumai šį sezoną nėra labai svarbūs, kur kas aktualesnė drabužių dėvėjimo maniera – sluoksniavimas. Tai "svogūno", "kupsto" principas, pagal kurį vienas ant kito esančių drabužių rankogaliai ir apačios turi kyšoti. Kitaip tariant, ilgos rankovės apačioje, viršuje – drabužis trumpomis rankovėmis ar visai be jų. Tokia dėvėjimo maniera ne tik stilinga, bet labai praktiška: pirma – šilta, antra – galimi įvairūs deriniai," – šypsosi K.Lekeckas.

Gėlių puokštė

Rudens spalvų paletė kiek neįprasta – joje nedominuoja tradicinis, mums įprastas rudeniškas koloritas: siūloma panirti į pilką arba kūno spalvą ir jų atspalvius arba rinktis sodrią aguonos raudoną, raudonos kriaušės vyšninė, alyvuogių, žemės oranžinę, garstyčių ar žalsvai geltoną, krokų violetinę, dūminę ar jūros mėlyną. Šias spalvas ne tik galima derinti tarpusavyje – didžiausias menas suderinti skirtingus vienos spalvos atspalvius.

"Visas drabužių komplektas gali būti vieno atspalvio – toks įvaizdis atrodys itin harmoningai, bus ypač elegantiškas, stilingas", – tikina pašnekovas.

O juoda spalva? Jos minėti net neverta – ji visada madinga: solidi, paslaptinga, įdomi, deranti bet kur ir bet kada – be jos sunku išsiversti!

Dinamiką garderobe kuria ne tik spalvų deriniai, bet ir raštai. Jau antrą sezoną ant podiumo dominuoja languoti, dryžuoti audiniai. Sezono lyderis – leopardo kailio motyvas, didžiausia staigmena – jaukūs, romantiški gėlių ir augaliniai motyvai, kurie sušildo, suteikia ypatingą nuotaiką šaltymečio apdarams. Minėti motyvai vienodai gražiai dera prie vienspalvių, žvėrių kailio rašto ar kitų augalinių raštų.

Jaunatvišku sezono akcentu lieka poparto stilistika: stambūs, ryškūs užrašai nuo trikotažo marškinėlių, švarkelių persikelia ant paltų, striukių, parkų. Beje, kam įdomu: parka – plona, didelės apimties, gan ilga striukė, labai tinkanti įgyvendinti daugiasluoksnį svogūno principą.

Garderobo akcentai

Bet koks įvaizdis be skoningai parinktų aksesuarų bus ne iki galo baigtas – kaip sako stilistai, jie sudeda visus taškus ant "i", yra garderobo razina. Nors daugelis puoselėja santūrų minimalistinį stilių, visgi stilingos, charizmatiškos moters papuošalų dėžutėje būtini masyvūs auskarai ir daug įvairiausių apyrankių, puiku, jei liemenį apjuosite originaliu diržu, prie jo prikabinsite nedidelę rankinę. Beje, šio sezono akcentas – miniatiūrinės rankinės, jas galite ne tik prisegti prie diržo, bet ir pasikabinti ant kaklo, persimesti įstrižai per krūtinę.

Ne mažiau už aksesuarus svarbi avalynė. Pasak pašnekovo, batų noselės linkę smailėti, o štai kulnas gali būti labai įvairus – nuo itin plono iki labai storo, masyvaus, pageidautina dar ir originalios formos. Jei orai šilti, sausi, puikiai jausitės avėdamos tekstilinius atlaso, aksomo batelius ar ilgus virš kelių batus-kojines, jei paspaus šaltukas, užeis lietūs, stilingiausias pasirinkimas – vadinamieji žvejo batai ar kutais puošti laukinių Amerikos vakarų kaubojų batai.