-
Nutekintų duomenų banga, panašu, vilnija toliau: šįkart akiratyje – pažinčių svetainės vartotojai 2
Tiesa, duomenys nutekinti ne šiomis dienomis. Forume informacija apie 400 tūkst. asmenų informacijos nutekinimą pasirodė 2020-ųjų rugpjūčio 31 dieną.
Kaip rašo informaciją paskelbęs asmuo, nutekinti išties konfidencialūs duomenys: vartotojų vardai, slaptažodžiai, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, lytis, amžius ir kita informacija.
Taip pat priduriama, kad šie duomenys buvo nutekinti iš 2016 metų duomenų bazės.
Apie kibernetinių nusikaltėlių atakas rašyta ir vasario 18 dieną. Viename forume programišiai paskelbė parduodantys buvusios lažybų bendrovės „Orakulas“ klientų duomenis, šią įmonę prieš kelerius metus įsigijusi bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“, valdanti prekinį ženklą „OlyBet“, sako, kad dabartiniai vartotojų duomenys yra saugūs.
Forume įdėta dalis lažybų portalo vartotojų vardų, paviešinti jų elektroninio pašto adresai. Įrašą padaręs asmuo anglų kalba skelbia, kad iš viso yra daugiau nei 257 tūkst. vartotojų duomenų, su kuriais galima prisijungti prie paskyros ir taip valdyti ten esančius pinigus, kuriuos vartotojai naudojo statymams. Programišius nurodo, kad iš sąrašo pašalinti visi neaktyvūs vartotojai bei vadinamosios šlamšto anketos.
Taip pat pridėta informacija, kad visi duomenys suskirstyti daugiau nei 3 tūkst. lentelių. Dalis slaptažodžių esą yra nulaužti, todėl galima laisvai naudotis visais prisijungimo duomenimis. Forume nurodyta, kad už pilną nutekintų duomenų informaciją norima 1,5 tūkst. dolerių, tačiau juos prašoma sumokėti bitkoinais.
„Tai, kas paskelbta internete, nėra mūsų duomenų bazė, tai – orakulas.lt duomenų bazė, kuri realiai neturi nieko bendro su dabartine „OlyBet“ duomenų baze“, – BNS sakė bendrovės vadovas Tomas Palevičius.
Jis nurodė, kad jokie duomenys nebuvo nutekėję. „Mes, kaip įmonė, nuo įsigijimo neturėjome duomenų nutekinimo ar jų vagystės, todėl teigiame, kad mūsų klientų duomenys yra saugūs. Matosi, kad tie duomenys labai seni, aš net bijau sakyti, kurių metų, nes patys el. paštai yra tokie, kurie neegzistuoja“, – BNS komentavo „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius.
Nukentėjo ir „CityBee“ vartotojai
Taip pat antradienio naktį nutekinta apie 110 tūkstančių Lietuvoje registruotų automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ vartotojų informacija. Kaip pranešė bendrovė, nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė trejų metų senumo vartotojų duomenis.
Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei užkoduoti slaptažodžiai.
Dėl įvykio ikiteisminį tyrimą pradėjo policija, įvykį aiškinasi ir kitos tarnybos.
-
SEB kviečia pasitikrinti, ar neįkliūtumėt finansiniams sukčiams 1
SEB bankas, siekdamas didinti gyventojų finansinį raštingumą ir padėti apsisaugoti nuo dažniausiai pasitaikančių elektroninių apgavysčių, sukūrė interaktyvų saugumo internete testą www.seb.lt/pinkles. Jame ne tik pateikiami šiuo metu dažniausiai sukčių naudojami apgaulės metodai, bet ir susisteminta šias apgaules atpažinti padėsianti informacija.
„Plėtojantis moderniosioms technologijoms, nesnaudžia ir sukčiai, kurie vis atranda naujų ir išradingesnių sukčiavimo būdų. Nukentėti nuo kibernetinių sukčių gali bet kas. Kaip rodo praktika, nei išsilavinimas, nei amžius ar socialinė padėtis negali apsaugoti nuo kibernetinių sukčių, kurie dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, yra įgudę manipuliuoti žmonių psichologija. Todėl pagrindinis saugiklis yra žinios, kaip atskirti sukčių taikomus metodus ir neatskleisti jiems asmeninės informacijos“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola.
SEB banko duomenimis, kibernetiniai sukčiai dažniausiai apsimeta banko atstovu ar valstybės pareigūnu ir taip bando išgauti prisijungimo prie asmens interneto banko duomenis, siūlo praturtėti investuojant, vilioja milžiniškomis nuolaidomis internete ar siunčia apmokėti netikras sąskaitas.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, antrą šių metų ketvirtį bendra finansų įstaigų klientų patirta žala buvo 200 tūkst. eurų mažesnė negu pirmą – 1 mln. eurų. Nors sukčiavimų žala ir skaičius mažėja, pastaruoju metu pastebima, kad daugėja techniškai sudėtingesnių apgavysčių internete, todėl ypač svarbu būti budriems, atidiems ir kritiškai vertinti įvairius pasiūlymus.
SEB bankas savo sukurtu saugumo internete testu nori atkreipti dėmesį į pavojus ir parodyti, kaip juos atpažinti ir apsisaugoti.
„Jau puikiai žinome, kad negalima nešiotis užrašyto banko kortelės PIN kodo ar atskleisti jo tretiesiems asmenims. Taip pat žinome, kodėl būtina reguliariai atnaujinti savo kontaktinius duomenis banke – tai padeda bankui greitai susisiekti su asmeniu, jeigu jo sąskaitoje pastebimos neįprastos operacijos, kad būtų galima išvengti didesnės žalos. Kita vertus, pernai SEB Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis elektroninės prekybos naudotojų netikrina elektroninių parduotuvių, kuriose įveda savo kredito kortelės duomenis, patikimumo arba apie jas pasidomi labai paviršutiniškai. Todėl akivaizdu, kad, norint būti saugiam internete, svarbu nuolat gilinti ir atnaujinti savo žinias“, – sako A. Šapola.
SEB banko sukurtą saugumo internete testą galima rasti www.seb.lt/pinkles.
Daugiau informacijos apie elektroninį sukčiavimą, kaip jo išvengti, elgesio taisykles naudojantis finansų paslaugomis internete galima rasti specialioje banko svetainėje www.seb.lt/saugumas-internete