„Google“ pranešė, kad po metus trukusių derybų su politikais atidarė naująjį centrą Ispanijos pietiniame Malagos mieste.

Europos Sąjunga ir technologijų milžinė įspėjo, kad Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą rodo, jog naudojant įvairias kibernetines priemones galima destabilizuoti demokratines valstybes.

„Google“ pasaulinių reikalų vadovas Kentas Walkeris (Kentas Vokeris) žurnalistams sakė, kad per praėjusius metus kibernetinių atakų skaičius išaugo 38 proc. ir tampa vis agresyvesnis.

Jis pabrėžė, kad siekiant užkirsti kelią šioms grėsmėms reikia tarptautinio bendradarbiavimo.

Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Dita Charanzova (Dita Čaranzova) vaizdo pranešime teigė, kad kasdien parsisiunčiama apie 230 tūkst. kenkėjiškų programų.

„Neabejojame, kad Europos rinkimai taps dezinformacijos ir kibernetinio kišimosi taikiniu“, – nurodė ji.

„Google“ nurodė, kad Malagoje įsikurs ekspertai, kurie kurs kovos su kibernetinėmis grėsmėmis priemones. Technologijų milžinė jau turi kibernetinio saugumo centrus Miunchene ir Dubline.

Taip pat bus rengiami mokymai pareigūnams, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

„Google“ jau ne vienerius metus stiprina savo kibernetinio saugumo pajėgumus.

Prieš dešimtmetį ji įsigijo Malagoje įsikūrusį startuolį „VirusTotal“, kuris dabar turi vieną didžiausių pasaulyje kenkėjiškų programų duomenų bazių.

Praėjusiais metais ji už daugiau nei 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) įsigijo JAV kibernetinio saugumo įmonę „Mandiant“. Tai vienas didžiausių „Google“ pirkinių 2022-aisiais.

Kyjivas šį sprendimą pavadino žingsniu narystės NATO link.

NATO bendras kibernetinės gynybos kompetencijos centras (CCDCOE) pridūrė, kad prie jo taip pat prisijungė Islandija, Airija ir Japonija.

„Ypač džiaugiamės matydami Ukrainą čia kartu su mumis“, – CCDCOE išplatintame pranešime buvo cituojamas Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).

„Tai suteikia unikalią galimybę vienu metu prisidėti prie Ukrainos gynybos žiauriame Rusijos kare ir mokytis iš kibernetinių mūšių lauko, siekiant pagerinti visų [NATO] narių kibernetinį saugumą“, – priduriama pranešime.

Ukrainos ambasadorė Estijoje Mariana Beca palankiai įvertino šį įvykį pavadinusi jį svarbiu žingsniu Ukrainos narystės NATO link.

Šis centras, kuris šiuo metu apima NATO valstybes nares ir dar aštuonias šalis, buvo įsteigtas 2008 metais Taline.

Centre dirba duomenų specialistai iš visos Europos ir JAV, siekdami apsaugoti NATO informacijos perdavimo tinklus.

Kaip ketvirtadienį informavo NKSC, naujas įrankis, t.y. vadinamoji DNS užkarda, neleis naršant internete pasiekti jau žinomų žalingų interneto tinklalapių.

„Tai reiškia, kad net ir paspaudus ant sukčių atsiųstos nuorodos, naudotojas nepatirs žalos, nes kenkėjiškas adresas bus blokuojamas, o naudotojas bus apie tai informuotas“, – pranešime sakė NKSC Kibernetinės gynybos departamento direktorius Deividas Stumbras.

DNS užkarda – tai vieša DNS paslauga su papildoma saugos funkcija. Nuo įprastos domenų vardų sistemos (angl. Domain Name System, DNS) ji skiriasi tuo, kad joje yra įdiegta papildoma apsauga nuo kibernetinių grėsmių, pavyzdžiui, nuo netikrų bankų svetainių, nesąžiningos prekybos platformų, kenkimo kodą platinančių ir kitų NKSC patvirtintų žalingų svetainių.

KAM nuotr.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus pabrėžia, kad šis įrankis aktualus augant klastojamų interneto svetainių ir suklaidintų interneto vartotojų skaičiui.

Pasak NKSC ekspertų, įrenginyje aktyvavus DNS užkardą, ji naudotojui leis naudotis visa NKSC sukaupta žalingų svetainių duomenų baze ir taip sustiprinti savo apsaugą.

Įrankis yra nemokamas, informacija, kaip pasirinkti šios paslaugos DNS nustatymus, pateikiama adresu nksc.lt/uzkarda.html.

Įrenginyje aktyvavus DNS užkardos nustatymus, blokuojamų interneto adresų sąrašas bus atnaujinamas automatiškai, NKSC papildžius žalingų adresų sąrašą.

Pabrėžiama, kad nei NKSC, nei DOMREG įrankį aktyvavusių naudotojų informacijos nerinks ir niekaip naršomo turinio nestebės, sistema tik atliks apsaugos funkciją, blokuodama žinomus žalingus interneto adresus.

Įrankis šiuo metu yra testuojamas ir tobulinamas, planuojama, kad visa apimtimi jis pradės veikti 2023 metų pradžioje.

„Informacinių technologijų srities specialistų, ypač vadovų, poreikis rinkoje yra itin didelis ir ne pirmus metus fiksuojamas šios srities specialistų trūkumas. Todėl sunku pritraukti reikalingos kvalifikacijos kandidatų ir jiems pasiūlyti rinkos vertę atitinkantį darbo užmokestį“, – BNS nurodė ministerija.

KAM artimiausiu metu trečią kartą planuoja skelbti konkursą NKSC vadovo pareigoms eiti.

Pirmieji du skelbti pernai spalį ir lapkritį, tačiau dėl per mažo dalyvių skaičiaus konkursai neįvyko.

Kol bus rastas naujasis NKSC vadovas, jo pareigas laikinai eis centro Kibernetinės gynybos departamento direktorius Deividas Sbumbras, informavo ministerija.

Tuo metu R. Rainys BNS nurodė, kad karjerą tęs privačiame sektoriuje.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlieka kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę bei akreditavimo funkcijas.

Jis taip pat vieno langelio principu teikia pagalbą tiek valstybės institucijoms, tiek verslui ir gyventojams.

Dabartinio direktoriaus kadencijai einant į pabaigą, ministerija paskelbė naują konkursą šioms itin svarbioms ir atsakingoms pareigoms eiti. Dabartinio NKSC direktoriaus Ryčio Rainio ketverių metų kadencija baigiasi 2022-ųjų balandį.

„Kibernetinis saugumas yra aiškus šios Vyriausybės prioritetas, todėl ieškome ambicingo asmens, kuris norėtų prisidėti ir pats daryti esminius pokyčius kibernetinio saugumo srityje visos valstybės mastu. Atsakomybė yra didelė, bet didelės ir galimybės, todėl pratęsiame terminą, kad konkurse galėtų dalyvauti daugiau kompetentingų ir motyvuotų kandidatų“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministro teigimu, NKSC yra sėkmingai veikianti mūsų šalies kibernetinį saugumą užtikrinanti institucija, todėl naujasis vadovas turės neprarasti pasiekto pagreičio, lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti Lietuvą geriausiai kibernetinį saugumą užtikrinančia valstybe. Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) sudarytame pasaulio kibernetinio saugumo reitinge šiais metais Lietuva užėmė šeštąją vietą, o Europoje yra ketvirta.

Kibernetinis saugumas yra aiškus šios Vyriausybės prioritetas, todėl ieškome ambicingo asmens, kuris norėtų prisidėti ir pats daryti esminius pokyčius kibernetinio saugumo srityje visos valstybės mastu.

Šią vasarą NKSC atliktas tyrimas apie Kinijos 5G išmaniųjų telefonų keliamas saugumo rizikas susilaukė didelio susidomėjimo iš užsienio institucijų ir žiniasklaidos, nustatydamas saugumo grėsmes įrenginiuose.

Atsižvelgiant į Lietuvai kylančias kibernetines grėsmes, kasmet augantį kibernetinių incidentų skaičių ir jų sudėtingėjimą, ir toliau reikės stiprinti visapusišką valstybės kibernetinį atsparumą. NKSC vadovas ypatingą dėmesį turės skirti kibernetinių incidentų identifikavimo, prevencijos ir valdymo sistemos tobulinimui ir efektyvumo didinimui.

Kadangi visuotinis kibernetinis atsparumas yra tiesiogiai susijęs ir su kiekvienos institucijos atsparumu, lygiavertis dėmesys turės būti skiriamas ir atsakomybės už Kibernetinio saugumo įstatymų nuostatų įgyvendinimui bei administracinio poveikio priemonių už reikalavimų nesilaikymą taikymui.

Tarp svarbiausių NKSC prioritetų yra tarptautinio bendradarbiavimo ir šiais metais įkurto Regioninio kibernetinės gynybos centro Kaune plėtojimas, kad jis taptų pagrindine Lietuvos ir JAV dvišalio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje platforma.

„Vadovas turės žengti koja kojon su tokiomis virsmo technologijomis, kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, ir pan., kurias reikės kūrybingai pritaikyti NKSC veikloje bei sugebėti valdyti jų keliamas grėsmes valstybės kibernetiniam saugumui. Inovacijos ir tyrimai yra neatsiejama pažangos dalis, todėl bendradarbiavimas su verslo ir mokslo bendruomenėmis yra svarbi NKSC vadovo darbo dalis“, – pažymi ministras.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras – kaip pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija savo veiklą pradėjo 2018 m. ir yra atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją.

Kaip BNS sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, NKSC daugiau nei prieš dvejus metus įspėjo svarbiausias valstybės finansines institucijas – Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), „Sodrą“, Statistikos departamentą ir Lietuvos banką, kad jų naudojama rusiška „Abbyy eForm Filler“ programinė įranga „kelia riziką nacionaliniam saugumui, valstybės ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams“ bei rekomendavo ją pašalinti.

„Mes kreipėmės jau praėjus dviem metams, prašydami institucijas informuoti, kokių veiksmų jos ėmėsi, ar jau ta programinė įranga pašalinta. Didelei mūsų nuostabai, esame informuoti, kad svarbiausios valstybės finansų institucijos ir toliau naudoja tą programinę įrangą ir esame nuliūdę matydami, kad, pavyzdžiui, mokesčių inspekcija ją pašalinti planuoja tik 2028 metais“, – BNS sakė M. Majauskas.

Mokesčių inspekcija ją pašalinti planuoja tik 2028 metais.

NKSC informavo komitetą, kad VMI žada įrangą naudoti iki 2027-ųjų pabaigos, „Sodra“ teigė naudosianti įrangą iki 2022-ųjų liepos, Statistikos departamentas jos atsisakytų nuo 2023-iųjų. Lietuvos bankas informavo, kad įrangos atsisakys, kai kitos institucijos pakeis ataskaitinių duomenų teikimo priemones.

„NKSC vertinimu „ABBYY“ programinės įrangos pašalinimas vykdomas nepakankamai sparčiai“, – teigė centras.

Pasak jo, dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija yra inicijavusi nepatikimų gamintojų ryšių ir informacinių sistemų įrangos pašalinimo reglamentavimo sukūrimą.

„Patvirtinus tokį reguliavimą, NKSC turėtų įgaliojimus skirti konkretų nurodymą subjektams pašalinti nepatikimą „ABBYY“ programinę įrangą iki konkrečios datos“, – tvirtino Kibernetinio saugumo centras.

M. Majausko nuomone, į šią problemą dėmesį turėtų atkreipti Krašto apsaugos ministerija bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

„Programinę įrangą reikia pakeisti kita, tai gali kainuoti pinigų. Bet kai šiandien kalbame apie nacionalinio saugumo klausimą, pinigų tam atsiras“, – sakė jis.

Įranga gali pasinaudoti Rusijos žvalgyba

Komiteto pirmininko teigimu, NKSC, remdamasi operatyvinę veiklą vykdančių institucijų informacija, nurodo, kad Rusijos teisinis reguliavimas žvalgybos ir saugumo tarnyboms „suteikia teisinius įgaliojimus ir technines galimybes įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių subjektų, kurie naudoja rusišką programinę įrangą“.

„Po tuo patenka ir būtent „ABBYY“ gamintojų kuriama įranga, kurių būstinė yra Maskvoje. Todėl būtent šios organizacijos teikiamų paslaugų konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas gali būti paveiktas trečiųjų šalių“, – tvirtino M. Majauskas. 

Kaip skelbė LRT, 2017-ųjų birželį Ukrainoje naudota buhalterinės apskaitos programa „BBYY eFormFiller“, skirta elektroninių dokumentų apsikeitimui tarp įmonių, buvo užpulta viruso. Pasak buvusio Ukrainos ekonomikos ministro patarėjo Dariaus Tamausko, Kijevui patyrus viruso rusišku pavadinimu „notPetya“ ataką, didžioji dalis verslo ir valstybinio sektoriaus kompiuterių tiesiog buvo išjungti, o darbuotojai paleisti namo.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Rytis Rainys sako, kad augant kibernetinių incidentų skaičiui, dėmesio sistemų, tinklalapių saugumui vis dar stinga.

Tiek pavasarį galiojusio karantino metu, tiek rudenį vėl įvedus ribojimus, kibernetinių atakų skaičius nuosekliai augo. Išpuolių nemažėjo ir vasarą.

Tačiau antroiji koronaviruso banga ir dėl jos įvestas karantinas, anot R. Rainio, parodė, kad nemaža dalis vartotojų – ir valstybės institucijų, ir verslo įmonių – jai deramai nepasiruošė, todėl šiuo metu vėl susiduria su saugumo rizikomis elektroninėje erdvėje.

„Labiausia neramina situacija su pasirengimu apsaugai nuo kibernetinių atakų. Akivaizdu, kad jis nepakankamas. Nors antros COVID-19 bangos situacijoje įmonės, organizacijos, viešasis sektorius turėtų būti geriau pasiruošęs apsaugai, nes žinome, kad išeiname į nuotolinį darbą, pradedame naudoti priemones nuotoliniu būdu, paštą, serverius, prieigas prie duomenų bazių ir panašiai, tačiau matome, kad incidentai vyksta dideliais mastais ir metų gale jų nesumažėjo, o tik didėjo ir stebime nuolatinį didėjimą“, – BNS sakė R. Rainys.

Išsami kibernetinio saugumo vertinimo ataskaita bus pristatyta kitų metų pradžioje.

Atakos – ir politiniais, ir pasipelnymo motyvais

Vienas didžiausių pastarųjų metų kibernetinių – informacinių išpuolių įvykdytas gruodžio pradžioje, Vyriausybių kaitos išvakarėse.

Jo metu buvo prisijungta net prie 22 valstybės institucijų tinklalapių, piktavaliai į juos įkėlė tris skirtingas tikrovės neatitinkančias naujienas: „Lenkijos diplomatas sulaikytas įvažiuojant į Lietuvą“, „Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimo yra FEIKAS“, „Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai padaliniai patikslina karo prievolininkų šauktinių sąrašus“.

Freepik.com nuotr.

Tuo pačiu metu buvo platinami suklastoti elektroniniai laiškai, imituojant Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų bei Šiaulių savivaldybės administracijos elektroninio pašto adresus. Laiškuose buvo atkartojamas melagienų turinys ir pateikiamos internetinės nuorodos į pažeistus tinklalapius.

„Tai hibridinės atakos – ir kibernetinės, ir informacinės vienu metu. Akivaizdu, kad tai yra politiškai motyvuotų, labai gerai organizuotų struktūrų veikla“, – sakė R. Rainys.

Pasak jo, tokios gerai organizuotos kenkėjiškos politinio pobūdžio atakos nėra itin dažnos, bet pastaruoju metu jų skaičius auga.

Dar labiau dažnos tampa pasipelnymo tikslais rengiamos atakos.

Tai hibridinės atakos – ir kibernetinės, ir informacinės vienu metu. Akivaizdu, kad tai yra politiškai motyvuotų, labai gerai organizuotų struktūrų veikla.

Anot NKSC vadovo, piktavaliai aktyviai siekė išnaudoti dėl pandemijos susidariusią situaciją, kuomet daugelis vartotojų veiklas buvo priversti perkelti veiklas į elektroninę erdvę.

„Matome, kad suaktyvėjo išpuolių vadinamojo kenkėjiško kodo, kuris susijęs su virusų platinimu, kai koduojama informacija aukos kompiuteryje, ji tampa neprieinama, reikalaujama išpirkos. Tai skausmingi incidentai, kurie lemia nuostolius bet kuriuo atveju – bandant atstatyti duomenis ir panašiai“, – sakė R. Rainys.

Šių metų statistikoje, pasak centro vadovo, atsispindės ir išaugę dar kitokio pobūdžio išpuolių, kurie taip pat susiję su pinigų reikalavimu, skaičiai.

„Tai vadinamas „atsisakymas tarnauti“ – atakos, kuriomis siekiama išjungti servisus iš interneto, kad jie taptų neprieinami, kad negalėtų funkcionuoti elektroninio pašto, elektroninės prekybos ar įmonių, organizacijų servisai internete ir už tokių atakų nutraukimą prašoma vėlgi išpirkos“, – pasakojo NVSC direktorius.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Užkardyti bandymai paveikti rinkimų sistemas

NKSC vadovo teigimu, šiemet sėkmingai pavyko apsaugoti elektronines sistemas per rudenį vykusius Seimo rinkimus.

„Galiu patvirtinti, kad taip, buvo bandymai atlikti tam tikrus kibernetinius įvykius, tačiau pasirengimas leido juos laiku užkardyti. Saugumo lygis buvo pakeltas aukščiau ir visi įtartini skenuojantys, bandantys ieškoti pažeidžiamumų mūsų rinkimų sistemose, buvo efektyviai  užblokuoti. Todėl kibernetinių incidentų rinkimų metu neįvyko. Bet neįvyko ne todėl, kad niekas nebandė, o todėl, kad buvo užkardyta“, – kalbėjo R. Rainys.

Galiu patvirtinti, kad taip, buvo bandymai atlikti tam tikrus kibernetinius įvykius, tačiau pasirengimas leido juos laiku užkardyti.

Jis teigė saugumo sumetimais negalįs atskleisti daugiau detalių apie minėtus veiksmus per Seimo rinkimus ir užsiminė, jog informacija apie juos perduota žvalgybos institucijoms.

„Naivu būtų tikėtis, kad oponentų valstybės nebandytų to daryti. (...) Informacija buvo surinkta ir operatyvinės institucijos tai nagrinėja. Nenorėčiau to detalizuoti, kad nesutrikdyčiau kolegų darbo“, – teigė centro vadovas.

Pasak jo, kai kurie požymiai akivaizdžiai bylojo, kad į rinkimų elektroninių sistemų silpnųjų vietų paieškas mestos gerai organizuotos, ne mėgėjų pajėgos.

„Atsižvelgiant į tai, kad tai buvo sistemingai ir nuolat daroma, ne fragmentiškai – ir prieš rinkimus ir pačių rinkimų metu, ilgą laiko tarpą, labai atkakliai, tai nėra diletanto mėgėjo veiksmai, o suplanuoti bandymai ir buvo bandoma, kada parodysime silpnumą ir kažkokią paliktą spragą paliktą, kad būtų galima ja pasinaudoti“, – paaiškino R. Rainys.

„Tai nebuvo bandymai pasiekti, kad rinkimai neįvyktų, (...) tai buvo labiau rafinuoti veiksmai, siekiant likti labiau nepastebėtiems“, – pridūrė jis.

Apmokys 2 tūkst. tarnautojų

Užkardyti kenkėjiškus veiksmus per Seimo rinkimus, Kibernetinio saugumo centro vadovo teigimu, padėjo tinkamas pasirengimas sustiprinant saugumo priemones dar prieš pusmetį jiems įvykstant.

Dalies kibernetinių incidentų ir jų sukeliamos žalos, pasak R. Rainio, pavyktų išvengti, jei visi vartotojai geriau įsiklausytų į rekomendacijas ir skirtų didesnį dėmesį kibernetiniam saugumui.

Tuo metu, minėta gruodį surengta didelio masto ataka atskleidė, kad ir nemaža dalis valstybės, savivaldos institucijų į šias problemas žvelgia atsainiai ir net pakartotinai teikiamos centro rekomendacijos lieka neįvykdytos. O vyraujančio nuotolinio darbo sąlygomis saugumas turėtų rūpėti ne tik įstaigoms, bet ir privatiems vartotojams, dirbantiems iš namų, besinaudojantiems wi-fi ryšio sistemomis.

„Pasirengimas apsaugai nuo kibernetinių atakų, tos gynybos sistemų atnaujinimas, naujausių versijų turėjimas, spragų, pažeidžiamumo aptikimas ir užlopymas, saugumo administravimas, slaptažodžių administravimas, keitimas – visiems tai turi būti svarbu, bet, deja, ta, matyt, ir covido situacija ir tas pasimetimas rodo, kad nepakankamai į tai investuojama“, – pabrėžė centro direktorius.

Todėl šiuo metu svarstoma dėl priemonių, kurios padėtų spręsti nepakankamo dėmesio kibernetiniam saugumui problemas.

„Matyt, greičiausiai į galvą ateinanti priemonė – priversti, bausti, ir Seimo nariai dar visai neseniai davę suprasti, kad tas priemones reikėtų taikyti. Iš dalies tiesa, bet asmeniškai abejoju, ar tai duos proveržį ir tą įtaką, kurios siekiame. Vien tai, kad surasim kaltus ir nubausim, situacijos bendrai nepakeis. Mes galvojame, kad reikia stiprinti viešinimą, sklaidą, stiprinti kompetencijas. (...) Skirti tikslingai finansus konkrečiai kibernetinio saugumo priemonėms“, – svarstė R. Rainys.

Pasak jo, kitąmet ES struktūrinių fondų lėšomis kibernetinio saugumo įgūdžių numatoma apmokyti du tūkstančius valstybės tarnautojų. Vadovo aiškinimu, tai nebus vienos valandos ar dienos mokymai, bus išsamesni, truks keletą dienų, numatant egzaminus ir sertifikavimą.

„Mes savikritiškai vertiname – nors pasaulinėje statistikoje Lietuva ketvirtoje vietoje pagal kibernetinio saugumo pasirengimą, bet šiemet visa eilė įvykusių kibernetinių incidentų, kurie turėjo poveikį, žalą, darė įtaką, rodo, kad nors ir daug energijos, bet turbūt nepakankamai skiriame. Reikia rasti kitas strategijas, kad tas poveikis būtų didesnis. Tą darysime artimiausiais mėnesiais, nustatysime naujus prioritetus“, – kalbėjo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas.

„Šis, Vyriausybių pasikeitimo išvakarėse įvykdytas kompleksinis išpuolis, yra vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių. Atliktas tyrimas rodo, kad ataka buvo vykdyta tikslingai ir jai buvo pasiruošta iš anksto. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad atakos metu buvo neteisėtai prisijungta net prie 22 interneto svetainių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Tai rodo didžiules viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo spragas”, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Šis, Vyriausybių pasikeitimo išvakarėse įvykdytas kompleksinis išpuolis, yra vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių.

Pasak ministro, NKSC prie Krašto apsaugos ministerija parengė ir išsiuntė rekomendacijas savivaldybėms. Jas taip pat galima rasti NKSC interneto svetainėje.

Išpuolis įvyko šių metų gruodžio 9 d. 17- 21 val. pasinaudojus vieno iš Lietuvos interneto tinklalapių kūrėjo saugumo spraga, vykdant prisijungimus prie tinklapių turinio valdymo sistemų. Įvyko neteisėti prisijungimai prie 22 viešojo sektoriaus tinklalapių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Prisijungę piktavaliai įkėlė tris skirtingas tikrovės neatitinkančios naujienas: „Lenkijos diplomatas sulaikytas įvažiuojant į Lietuvą“, „Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimo yra FEIKAS“, „Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai padaliniai patikslina karo prievolininkų šauktinių sąrašus“.

Tuo pačiu metu buvo platinami suklastoti el. laiškai imituojant Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijų bei Šiaulių savivaldybės administracijos el. pašto adresus. Laiškuose buvo atkartojamas melagienų turinys ir pateikiamos internetinės nuorodos į pažeistus tinklalapius.

ES šalių atstovai ketvirtadienio naktį nusprendė, kad ši įstaiga bus įkurta Rumunijos sostinėje Bukarešte, BNS pranešė laikinai Lietuvos ambasadoriaus pareigas ES einantis Simonas Šatūnas.

„Šiąnakt vykusiame balsavime daugiausiai palaikymo sulaukė trys šalys. Tarp septynių konkuravusiųjų Lietuva liko trečia. Daugiausiai balsų surinko Rumunija, kurioje kol kas nėra nė vienos ES agentūros“, – teigė diplomatas.

Lietuva savo paraiškoje teigė, kad centre Televizijos bokšte galėtų dirbti 30-50 darbuotojų.

Buvo planuojama, kad Lietuvos indėlis per penkerius pirmuosius centro darbo metus siektų apie 1 mln. eurų, centro veikla bus finansuojama ES biudžeto lėšomis.

Lietuvos iniciatyva grupė ES šalių šiemet sukūrė greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Tarp pluošto priemonių numatytas finansavimas regioninio kibernetinio saugumo centro Kaune kūrimui, taip pat planuojama diegti modernias perspėjimo sistemas kritinės infrastruktūros objektuose.

Šiuo planu įgyvendinama anksčiau patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija.

Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas BNS sakė, kad Kibernetinio saugumo centro kūrimas Kaune yra „kūrimo fazėje“.

Plane numatyta 2019 metais kartu su Jungtinėmis Valstijomis kuriamam centrui skirti beveik 1,3 mln. eurų, bet jis tikriausiai bus patikslintas, pakeičiant datą į 2020 metus.

„Viskas priklauso nuo statybos darbų, bet pats pastatas nėra sudėtingas. Mes turime tokį tikslą, kad 2020 metų pabaigoje tas centras veiktų“, – sakė J. Skardinskas.

Lietuvos pareigūnai derasi su amerikiečiais dėl galimybės, kad centre dirbtų JAV Pensilvanijos gvardijos kibernetinio saugumo specialistai. Amerikiečiai taip pat turėtų pateikti dalį įrangos.

Pagal planą, naujasis centras Kaune veiktų kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro padalinys, iš čia taip pat galėtų būti valdomos ir Lietuvos iniciatyva planuojamos kurti ES greitojo reagavimo kibernetinės pajėgos.

Dirbtinis intelektas padės tai daryti greičiau – jo paskirtis ir yra daryti tai greičiau nei žmogus.

Priemonių plane taip pat numatyta 2019 – 2021 metais skirti 430 tūkst. eurų kurti išankstinio perspėjimo sistemas, jos siųstų signalus kritinės infrastruktūros valdytojams apie galimas kibernetines atakas.

Pasak J. Skardinsko, Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre mokslininkai jau šiuo metu kuria tokias sistemas, jos veiktų dirbtinio intelekto pagalba.

Šias sistemas planuojama pagaminti ir įdiegti per penkerius – šešerius metus.

„Pagal tam tikrus indikatorius, analizuojant srauto metaduomenis galima nustatyti, kad tinkle vyksta jam nebūdinga veikla. Tada jau galima giliau pasižiūrėti, kas ir kodėl“, – kalbėjo specialistas.

„Dirbtinis intelektas padės tai daryti greičiau – jo paskirtis ir yra daryti tai greičiau nei žmogus“, – teigė jis.

Konkretus valstybės kritinės infrastruktūros sąrašas yra įslaptintas, jis apima valstybinius ir privačius energetikos, finansų sistemos, transporto, komunikacijų ir kitų sektorių IT sistemų valdytojus.

Valdžia taip pat planuoja kitąmet numatyti beveik pusę milijono eurų kuriamam kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionui, kad šis galėtų įsigyti kibernetinės gynybos priemonių.

Konkrečios įrangos Krašto apsaugos ministerija nedetalizuoja, nes tai įslaptinta informacija.

Kibernetinio saugumo pareigūnai sako, kad Lietuvoje daugiausiai veikiama prieš valstybės institucijas ir energetikos sektorių.