Nesibaigiančios žvalgytuvės
Dar prieš dešimtmetį tuometis susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas priėmė vienos didžiausių Kinijos valstybės jūrų uostų, kelių ir tiltų statybos kompanijos "China Communications Construction Company" atstovus, kurie pristatė savo įmonės veiklą ir išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti įgyvendinant infrastruktūros projektus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
Kinų verslo ir valdžios delegacijos į Klaipėdą vyko nuolat, jų susidomėjimas kasmet augo.
2015-aisiais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viešėjo 140 metų gyvuojančios transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto vystymo bei finansų kompanijos "China Merchants Group" atstovai, kuriuos irgi domino galimybės investuoti Klaipėdos uoste.
"Kinija Klaipėdos uostui rodo išskirtinį dėmesį. Tai aukščiausias įvertinimas tokios megavalstybės kaip Kinija", – po pernykščio dar vieno kinų verslo delegacijos vizito žurnalistams kalbėjo tuometis Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Ypatingą susidomėjimą kinai parodė, pasigirdus ketinimams Klaipėdoje statyti išorinį uostą.
Tačiau šis kinų susidomėjimas Lietuvos pajūriu kai kuriems politikams kelia įtarimų.
Politikė įžvelgė grėsmių
Lygiai prieš metus tuometė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė viešai prabilo apie ekonominę galią demonstruojančių ir politinių ambicijų nestokojančių kinų siekius vis glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva.
Politikė priminė, jog kalbos, kad Klaipėda gali tapti vienu prekybos tiltų iš Azijos į Europą, netyla jau ne vienerius metus.
Tačiau, anot L.Andrikienės, tik dabar, jau regint pavyzdžius kitose valstybėse, pradedamos matyti tokio scenarijaus galimos pavojingos pasekmės.
Apie grėsmes, susijusias su Kinijos investicijomis Lietuvoje, dar pernai Seimui patvirtino ir Lietuvos valstybės saugumo departamentas.
Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką?
"Ne Lietuvos pieno ir mėsos produktų importas į Kiniją domina Kinijos valdžią, ne investicijos į šias pramonės šakas Lietuvoje. Kinus domina Klaipėdos uostas, taip pat inovatyvios pramonės šakos, aukštosios technologijos. Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką, kad galėtų plėsti savo politinę įtaką ne tik mūsų regione, bet visoje ES? Matyt, kad ne", – lygiai prieš metus kalbėjo L.Andrikienė.
"Planas B" – galimybės Palangoje
Aptilus išorinio uosto statybų planams, kaip tik praėjusią savaitę Palangos savivaldybėje lankėsi ir su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei.
Pirmą kartą Palangoje besilankančio Kinijos ambasadoriaus oficialus tikslas – aptarti galimas bendradarbiavimo sritis.
Ambasadoriui buvo pristatyta ne tik Palangos kurorto infrastruktūra, bet ir potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 ha teritorija šalia oro uosto.
Šios teritorijos detalusis planas šiuo metu yra rengiamas, o šią procedūrą baigus bus ieškoma galimų investuotojų.
Š.Vaitkus atkreipė dėmesį, jog teritorija yra labai patogioje bei gražioje vietoje, ir ateityje miestas norėtų matyti turistinį objektą, pavyzdžiui, pramogų kompleksą arba geoterminius baseinus.
Kinijos ambasadorius teigė pristatysiąs Palangą ir jos siūlomas investavimo galimybes besidomintiesiems.
