Nerimą keliantys ženklai

Karalienės Luizės jaunimo centrą lanko apie pusantro tūkstančio uostamiesčio vaikų, kurie čia mokosi šokti, dainuoti, piešti, vaidinti teatro scenoje, jie kasmet dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, kur itin dažnai skina laurus, garsindami Klaipėdos miestą pasaulyje.

Centre dirba per pusšimtis mokytojų, iš kurių – 13 ekspertų ir 16 mokytojų metodininkų.

Kitaip tariant, šios įstaigos veikla liečia nemenką dalį Klaipėdos bendruomenės.

Ir klaipėdiečiai labai sunerimo po vasario pabaigoje vykusio savivaldybės darbo grupės posėdžio dėl neformaliojo švietimo paslaugų kokybės gerinimo ir optimizavimo.

Posėdyje buvo pristatytos Klaipėdos neformaliojo švietimo įstaigų veiklos, jaunimo politikos plėtros strategija ir būsimojo Jaunimo medijų centro steigimas miesto centre.

Remontas: Karalienės Luizės jaunimo centro kieme esanti salė, skirta vaikų kūrybinėms veikloms, ne taip seniai buvo kapitališkai suremontuota. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

O viena numatomų naujojo Jaunimo medijų centro rezidencijos vietų įvardytas Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro pastatas (Puodžių g. 1).

Per šį posėdį Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Deividas Petrolevičius pateikė informaciją, kad yra kuriama dar viena darbo grupė, kuri rūpinsis Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro pertvarka.

Tai irgi bendruomenei sukėlė nemažai klausimų: kodėl tik šį centrą ketinama pertvarkyti, juk mieste jų yra daugiau?

Visi šie dalykai yra oficialiai užfiksuoti vasario 23 d. darbo grupės posėdžio protokoluose.

Istorija vėl kartojasi?

Šiuos žingsnius Karalienės Luizės jaunimo centro bendruomenė suprato nedviprasmiškai – veikiausiai kažkam ūmai prireikė pastato miesto centre, todėl dabar ten veikianti įstaiga turėtų būti pertvarkyta, kas realiai reikštų jos faktišką sunaikinimą.

Kadenciją daugiau nei prieš metus baigęs, bet vis dar Jaunimo centrui vadovaujantis Aleksas Bagdonavičius (nes iki šiol konkursuose neišrinktas naujas vadovas) teigė, kad apie tai neturi jokios oficialios informacijos.

Reikėjo kautis kaip Žalgirio mūšyje, kai gana atvirai buvo gviešiamasi mūsų centro pastato Puodžių gatvėje.

Tačiau gandais apaugusios kalbos apie centro pertvarką ir vėl kažkam parūpusį istorinį pastatą jam priminė nepriklausomybės pradžią, kai 10 metų teko aršiai kovoti, kad šis pastatas liktų miesto vaikams.

1991 m. buvo minimas senojo statinio šimtmetis, tada į renginį buvo pakviesti Klaipėdos vokiečių bendrijos atstovai.

Po to staiga kažkas panoro, kad čia vėl būtų atkurta vokiečių gimnazija, ir visur imta siųsti raštus.

Aleksas Bagdonavičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Tuomet man reikėjo kautis kaip Žalgirio mūšyje, kai gana atvirai buvo gviešiamasi mūsų centro pastato Puodžių gatvėje. Tada kalbėta, kad reikia atstatyti istorinį teisingumą ir atkurti vokiečių gimnaziją. Pas mus staiga ėmė lankytis jaunuoliai, vilkintys odinėmis striukėmis, nagrinėjo mūsų tvarkaraščius ir bandė įrodyti, kad pas mus vaikų nėra. Paskui pastato prireikė Vakarų bankui. Ir dabar turiu nuojautą, kad vėl kažkas panašaus bręsta“, – kalbėjo A.Bagdonavičius.

Dabar esą istorija kartojasi, nes kažkam parūpo miesto centre esantis „gardus kąsnis“, kuriame nežinia kas turi kažkokių sumanymų.

Meras džiaugiasi iniciatyvumu

Kai Karalienės Luizės jaunimo centro bendruomenė sužinojo apie savivaldybės vykdomą neformaliojo švietimo paslaugų teikimo optimizavimą ir naujo darinio – Jaunimo medijų centro sukūrimo planus, centro darbuotojai raštu kreipėsi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską.

Esą šiuos klausimus kuruojančios darbo grupės posėdžio protokoluose atvirai įvardyta, kad viena iš numatytų Jaunimo medijų centro rezidencijos vietų yra Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro pastatas Puodžių gatvėje.

Todėl Jaunimo centro bendruomenei kilo pagrįstas nerimas.

Atsakydamas į Karalienės Luizės jaunimo centro tarybos kreipimąsi, meras apgailestavo, kad bendruomenė nebuvo supažindinta su savivaldybės administracijos numatytomis užduotimis, kurių tikslas – išgryninti ir pagerinti teikiamų neformaliojo švietimo įstaigų paslaugų kokybę.

„Džiaugiuosi Jaunimo centro iniciatyvumu ir išreikštu rūpesčiu dėl Klaipėdos mieste vykstančių strateginių procesų. Kviečiu aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie Klaipėdos miesto darnaus vystymosi bei plėtros“, – rašte teigia meras V.Grubliauskas.

Vis dėlto koks bus tas Jaunimo medijų centras ir kur jis turėtų atsirasti?

„Ta idėja Klaipėdoje gyva ne vienerius metus, ji tokia tarsi plaukiojanti. Todėl pirmiausia labai norėtųsi aiškaus to medijų centro apibrėžimo ir atviros diskusijos, kas tai galėtų būti. Reikėtų atsiklausti ir paties jaunimo, ko jiems reikia. Todėl savivaldybės atstovai turi aiškiai pasakyti, ką daro ir ko nedaro. Juk sąmokslo teorijos ir gimsta tada, kai nėra aiškios informacijos“, – teigė Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė.

„Niekas į jį nesikėsina“

Jaunimo medijų centro sumanymą koordinuojantis Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas sakė, kad pati Jaunimo medijų centro idėja kildinama iš Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų.

„Jie parašė raštą savivaldybei ir pasiūlė pasinaudoti Kretingos pavyzdžiu, kur bibliotekoje yra įrengtas nedidelis Jaunimo medijų centras. Nesuprantu, iš kur atsirado tas gandas, kad šis centras Klaipėdoje turėtų atsirasti būtent Karalienės Luizės jaunimo centro pastate, Puodžių gatvėje. Ten patalpos tam nėra tinkamos, ten mokyklos tipo patalpos, o čia reikėtų modernių patalpų“, – tikino R.Zulcas.

Mintis apie Jaunimo medijų centrą buvo pateikta Klaipėdos miesto akademinių reikalų tarybai ir visi aukštųjų mokyklų vadovai esą labai pritarė idėjai, kad toks centras atsirastų uostamiestyje.

„Buvo pritarta, kad toks Medijų centras reikalingas ir kad jis tarnautų ne tik studentijai, bet tai būtų specializuota erdvė jaunimo susitikimams, su moderniai įrengtomis patalpomis, su medijų prietaisais, skirtais teletiltams, ir panašiai. Buvo prasitarta, kad būtų gerai, jog toks objektas atsirastų miesto centre, bet konkreti vieta nebuvo įvardyta. Noriu nuraminti klaipėdiečius: nė minties nebuvo kurti Medijų centrą Puodžių gatvėje 1, tai yra labai gražus paveldosauginis pastatas, bet į jį niekas nesikėsina“, – tikino R.Zulcas.

Esą mieste yra ne viena vieta, kur galėtų atsirasti naujasis Jaunimo medijų centras.

R.Zulcas teigė, kad kuriant ekonominę strategiją buvo kalbama apie tai, kaip sustabdyti iš Klaipėdos išvykstantį jaunimą, tam esą ir reikalingos jaunimą pritraukiančios naujos erdvės.