Griežti karantino reikalavimai panaikino galimybę surengti iškilmingą Sausio 15-osios paminėjimą prie 1923 metų sukilimo paminklo, tačiau vieno reikšmingiausių Lietuvos istorijos įvykių klaipėdiečiai nepamiršo.

Minėdami 98-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo metines, viltingai žvelgiame į artėjantį 100-metį, suprasdami, kad tai ne mūsų vienų – klaipėdiečių ir Klaipėdos krašto žmonių, bet didinga visos Lietuvos šventė.

„Stovėdamas sakralioje vietoje, noriu pasveikinti su svarbia Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos istorijos diena. Paradoksas, kuo labiau tolstame nuo tų tolimų 1923 metų sausio įvykių, tuo labiau suvokiame tos datos svarbą, reikšmę ir įtaką ne tik Klaipėdos miestui, kraštui, bet ir visai Lietuvai, mūsų šalies istorijai. Tikiuosi, kad to kasmet vis labiau augančio supratimo valstybėje bus daugiau ir daugiau. Kalbu apie Klaipėdos svarbą Lietuvai, apie uosto svarbą miestui ir visai šalia, ne tik ekonominę, bet ir politinę, diplomatinę naudą.

Tada, prieš 98-erius metus, narsūs vyrai tos svarbos galbūt ir negalėjo žinoti. Jie ėjo į mūšį tikėdami pergale. Šiandien mūsų pareiga tą tikėjimą paversti konkrečiais darbais, konkrečiomis veiklomis, siekiais ir pasiekimais, kurie garsina Klaipėdą, Klaipėdos kraštą, Lietuvą, kaip šiuolaikinę jūrinę valstybę, vieną tautą, galingą, šiuolaikišką, demokratinę valstybę, kurios piliečiais visi mes esame. Minėdami 98-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo metines, viltingai žvelgiame į artėjantį 100-metį, suprasdami, kad tai ne mūsų vienų – klaipėdiečių ir Klaipėdos krašto žmonių, bet didinga visos Lietuvos šventė“, – išplatintame vaizdo įraše, nufilmuotame prie paminklo 1923 metų įvykių aukoms paminėti, kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jis tradiciškai prie paminklo padėjo Lietuvos vėliavos spalvas atkartojančių gėlių puokštę.

Penktadienį Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys prie paminklo uždegė žvakę ir padėjo gėlių ant Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų Lėbartų ir Joniškės kapinėse.

Trečiadienį uostamiestyje paminėtas, anot istorikų, drąsiausias tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnis – Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Respublikos.

Pagal planą krašto perėmimo operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis.

Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Derybos tarp Ambasadorių konferencijos sausio 17 d. paskirtos Ypatingos komisijos, vadovaujamos Georges Clinchant ir Lietuvos vyriausybės ypatinguoju atstovu Klaipėdos kraštui sausio 20 d. paskirto buvusio prezidento Antano Smetonos, baigėsi suvereniteto teisių Klaipėdos krašte perdavimu Lietuvos Respublikai.

Šios ofenzyvos metu žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių – leitenantas Viktoras Burokevičius, kapitonas Eduardas Noreika, eiliniai – Jonas Petkus, Jonas Simonavičius, Povilas Trinkūnas, Adolfas Viliūnas, Karo mokyklos kariūnas Vincas Stašelis, Milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas, šauliai – Algirdas Jesaitis, Flioras Lukšys, Jonas Pleškys, Antanas Ubavičius ir eilinis snaiperis Martynas Jonkus.

(Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Šiandien žuvusieji pagerbti iškilmingu Klaipėdos karinės įgulos ir šaulių paradu, sveikinimo kalbomis ir šautuvų salvėmis.

Trys šautuvų salvės, nugriaudėjusios prie memorialo, skirtos sukilėliams, Lietuvos kariuomenei ir Lietuvai tėvynei.

Vėliau skambėjo kariliono varpai.

Minint Klaipėdos krašto sugrąžinimo Lietuvai 95-ąsias metines prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ anksti ryte įžiebta šviesų instaliacija.

Taip pat tradiciškai padėtos  gėlės ant Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse ir ant Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse.

Į Skulptūrų parką prie paminklo, skirto 1923 m. sukilimo dalyviams, kariai ir miestiečiai rinkosi vidurdienį. Čia ceremonijai rikiavosi Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos dalinių vienetai: Karinių jūrų pajėgų būrys, Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės būrys bei Karinių jūrų pajėgų orkestras. Dainavo Žvejų rūmų  mišrus choras „Klaipėda“.

Ceremonijos metu į susirinkusiuosius kreipėsi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, ši data išskirtinai svarbi visai Lietuvai ir yra viena žymiausių šalies istorijoje.

„Lietuvoje labai suprantama veikla siekti nepriklausomybės. Tačiau šis istorinis puslapis labiau primena kovą dėl priklausomybės būti viena Lietuva. Tai unikalus atvejis Lietuvos istorijoje. Be jokios abejonės, buvo daug padaryta ir suprasta, kad Klaipėdos kraštas tai – vartai į jūrą, į pasaulį. Tačiau ir šiandien pasigendu dėmesio iš aukščiausių valstybės vadovų. Tikrai galėtų būti daugiau ženklų pagarbos ir dėkingumo Klaipėdos kraštui. Prisiminti, matyt, reikėtų neprimenant. Tačiau tai nė kiek nesumenkina mūsų šventės“ – kalbėjo V. Grubliauskas.

Kad Klaipėda – unikalus kraštas, turintis išskirtinę istoriją teigė ir sveikinimo kalbą sakiusi Lietuvininkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė.

„Profesorius Edvardas Gudavičius yra pasakęs, kad jis vieno 1918 m. savanorio nekeistų į visus didžiuosius kunigaikščius sudėjus juos į krūvą. Tai daug ką pasako. Savanorių tikslai yra ginti savo tėvynę, o kunigaikščiai kartais žiūri ir į svetimas žemes, o paskui praranda ir savas. Savanoriais galima laikyti ir 1918 m. Tilžės akto signatarus, kurie priėmė nuomonę, kad Mažoji Lietuva nori jungtis prie Didžiosios. Tų savanorių likimas tikrai buvo liūdnas“, – įsitikinusi E. Barauskienė. 

Nuskambėjus sveikinimo kalboms ant paminklo sukilimo dalyviams padėtos gėlės. Miesto centre suskambo Klaipėdos kariliono varpai.

Ketvirtadienį uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną. Diena tradiciškai prasidėjo nuo kovojusiųjų už krašto prijungimą pagerbimo. Prie žuvusiųjų padėtos gėlės, jie pagerbti šūvių salvėmis. Klaipėdiečiai prisiminė istorinius įvykius ir jų reikšmę nūdienai.

Klaipėdos minima Sausio 15-oji. Nors šiemet istorinę datą nuspręsta paminėti netradiciškai – mieste netrūks pozityviai nuteikiančių renginių, tačiau rytas prasidėjo, kaip įprasta, žuvusiųjų už Klaipėdos krašto lietuvybę atminimo pagerbimu.

Ketvirtadienio rytą tautinių organizacijų nariai bei krašto istorijai neabejingi klaipėdiečiai aplankė Lėbartų kapinėse Sausio 15-osios sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapą.

Joniškės senosiose kapinėse buvo aplankytas ir Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapas.

Ant minėtų istorinių įvykių veikėjų amžinojo poilsio vietų padėtos gėlės bei uždegtos atminimo žvakutės. Vėliau prisiminti kovojusiųjų klaipėdiečiai, uostamiesčio valdžios atstovai bei kiti garbūs miesto svečiai rinkosi Skulptūrų parke.

Čia prie 1923 metų sukilime žuvusiems kariams skirto paminklo buvo surengta tradicinė minėjimo ceremonija. Susirinkusieji neabejojo, kad Sausio 15-osios įvykiai vienodai svarbūs kaip ir Kovo 11-osios ar Vasario 16-osios.

Prie padėjus gėles žuvusiųjų atminimui nuaidėjo šūviai bei pagarbą atidavė kariškiai. Kiek vėliau miestą užtvindė Klaipėdos kariliono varpų gaidos.

Ketvirtadienį mieste vyks ir daugiau renginių. Tiesa, šiemet nuspręsta į kraujo pareikalavusius įvykius pažvelgti pozityviau, mat būtent ši diena Klaipėdai padovanojo uostą bei teritorinį vientisumą.

Temstant miestą nušvies šviesių projekcijos, bus atidengta skulptūra „Undinėlė“, sušvis žvakučių jūra, o renginius vainikuos šventinis fejerverkas, kurį gyventojai kviečiami stebėti iš Meridiano aikštės bei paminklo vieningai Lietuvai arba Biržos tilto.

Nidos kultūros ir informacijos centre „Agila“ nuo penktadienio, rugpjūčio 2 d., pradės veikti paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti. Šia proga 21 val. „Agilos“ parodų salėje vyks atlkėjo Vyganto Kazlausko akustinis koncertas.

V. Kazlauskas - vienas populiariausių ir publikos itin šiltai sutinkamų dainuojamosios poezijos atlikėjų. Bardas kuria nuoširdžias dainas pagal Violetos Palčinskaitės, Dalios Saukaitytės, Sandros Avižienytės,  Pauliaus Širvio, Bernardo Brazdžionio eiles, kurios ir skambės šio proginio koncerto metu.

Parodoje „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės” atsispindės reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.

27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.

Įėjimas į parodą ir koncertą – nemokamas.

Kultūrinio renginio organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.