Prestižinė jūrų mokykla

Klaipėdos laivininkų ir Lenkijos Darlovo jūrų mokyklų istorijos yra panašios. Jos abi kūrėsi pokaryje. Darlovo mokykla šventė 60 metų jubiliejų, Laivininkų mokyklai šiemet sausį sukako 57-eri.

Lietuvoje jūrinių specialybių siekiantys moksleiviai turi ko pavydėti lenkams. Mokykla gauna pakankamai pinigų, nes ją finansuoja Lenkijos Švietimo ir Transporto ministerijos.

Panašios mokyklos Lenkijoje dar yra Gdanske ir Svinouiscyje. Jose mokoma eilinių jūreivių, laivų mechanikų, navigatorių specialybių.

Darlovo mokykla yra išleidusi per keturis tūkstančius absolventų. Dauguma jų dirba žvejybos srityje. Tarp buvusių moksleivių yra ir nemažai laivų kapitonų, vyriausiųjų mechanikų, žvejybos meistrų, Lenkijos karinio jūrų laivyno karininkų. Darlovo jūrų mokyklos moksleiviams yra sudarytos sąlygos papildomai dalyvauti karinio mokymo centro, kuris yra Ustkoje, programose.

Ši mokykla yra laikoma viena patraukliausių jūrinio profilio mokymo įstaigų Lenkijoje. Vienu metu joje į vieną vietą pretendavo 10 moksleivių. Mokykla yra sukūrusi netgi buriavimo klubą, kuris nuolat dalyvauja Lenkijos ir tarptautinėse buriavimo regatose.

Į svečius su laivu

Darlovo jūrų mokykla didžiuojasi tuo, kad vienintelė turi laivą. Su juo šios jūrų mokyklos moksleiviai ir buvo atplaukę į Klaipėdą.

„Šeimininkai mums surengė labai draugišką sutikimą. Aplankėme Klaipėdos miestą, delfinariumą, muziejų, varžėmės su bendraamžiais iš jūrinės mokyklos. „Franekas“ dalyvavo laivų parade. Tai buvo labai įdomus vizitas, kuris, tikimės, sustiprins mūsų ryšius su Klaipėdos laivininkų mokykla“, - internetinėje Darlovo mokyklos kronikoje rašė jūreivystės specialybių studentai iš Lenkijos po vizito Klaipėdoje.

Gdansko laivų statykloje 1953 m. statytą 32,57 m ilgio tralerį „Franek Zubrcycki I“ mokyklai 1955 m. padovanojo Lenkijos laivybos ministerija. Po renovacijos 1966 m. laivas pervadintas į „Franek Zubrcycki II“ ir iki šiol naudojamas.

Jūrų mokyklos moksleiviai šiame laive atlieka praktiką. Laivas aplankė daugybę Baltijos jūros šalių uostų, kur vyksta susitikimai su kitų šalių moksleiviais. Laivas Darlovo jūreivystės mokyklai padeda užmegzti papildomų kontaktų. Mokykla yra dalyvavusi įvairiuose projektuose su kolegomis iš Čekijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos. 2013 m. vykdytas bendras projektas su Klaipėdos laivininkų mokykla. Nuo to laiko ir išliko ryšiai. Lenkų jaunimas jau anksčiau yra lankęsis Klaipėdoje ir dalyvavo jūreivių meistriškumo konkurse 

Šiemet Klaipėdoje jaunimas iš Lenkijos žavėjosi ir laivų paradu. Darlovo jūros mokyklos moksleiviai pakvietė bendraamžius iš Klaipėdos atvykti ir paplaukti įžymiuoju jų laivu. Planuojama, kad kitais metais apie 10 moksleivių iš Klaipėdos važiuos į Darlovą, o atgal grįš lenkų žvejybiniu laivu.

Darlovo jūrų mokykloje yra lankęsi ir keletas dėstytojų iš Klaipėdos laivininkų mokyklos. Jie liko sužavėti jų mokymo baze ir finansinėmis galimybėmis.

Darlovas nustebino

Įdomus yra ir pats palyginti nedidelis, apie 14 tūkst. gyventojų turintis Darlovo miestas.

Nuo tų laikų, kai patogioje vietoje prie jūros įkurta tvirtovė, pagrindinis jos gyventojų užsiėmimas buvo žvejyba ir buriavimas.

Per laiką susiklostė daugybė su žvejyba susijusių tradicijų. Netgi pagrindinis paminklas miesto centre prie Rotušės yra fontanas su nedidelę valtelę laikančio žvejo skulptūra, būriniais laiveliais ant postamento.

Gražūs, senove dvelkiantys Darlovo vartai į jūrą su senu švyturiu, prie jo stovinčia burlaivio replika, kitoje kanalo pusėje senu pastatu, kur visą laiką buvo vadinamas Darlovo uosto kapitonatas. Netoli ir šventosios Mergelės Marijos skulptūra su tinklu ir žuvimis bei užrašas - „Negrįžusiems iš jūros“, kur įrašytos žuvusių žvejų pavardės nuo 1961 metų.

Lankantis Darlove labiausiai nustebino iš reiso grįžę žvejai, kurie čia pat krantinėje prie laivų skrodė žuvį ir pardavinėjo, o žarnas metė į upę, kur dėl jų pešėsi žuvėdros. Darlove viskas buvo natūralu ir dar dvelkė senove.

Klaipėdietis E.Kvederis "Smeltės" progimnazijai vadovavo nuo 2014-ųjų.

"Iš švietimo sistemos neišeinu, tampu profesinės mokyklos vadovu. Permainos juk į naudą", – teigė jis.

Klaipėdos laivininkų mokykloje E.Kvederis pakeis laikinai šios įstaigos direktoriaus pareigas einančią Jūratę Cikienę.

Kaip pats sakė, sužinojęs apie Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamą konkursą, ilgai nesvarstęs pateikė dalyvio dokumentus ir jį laimėjo.

Laikinai, kol įvyks konkursas, "Smeltės" progimnazijai vadovaus Klaipėdos "Smeltės" progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Kantautienė.

E.Kvederis įsitikinęs, kad naujoje pozicijoje darbo jam netrūks. Teks pagalvoti, kaip pritraukti naujų moksleivių, rūpintis geresniu mokyklos įvaizdžiu.

"Žinoma, pirmiausia reikės išsamiai susipažinti su kolektyvu ir jų lūkesčiais. O vizijų yra visokių. Kalbama ir apie dviejų profesinių mokyklų sujungimą, Klaipėdos savivaldybė inicijavo siūlymą dėl Jūrų kadetų mokyklos steigimo Laivininkų mokykloje. Akivaizdu, kad aktyvių darbų bus, kokia forma jie vyks, tokioje ir dalyvausiu. Aš – samdomas darbuotojas", – šyptelėjo pašnekovas.

E.Kvederis ekonomikos ir matematikos mokytoju ekspertu išdirbo apie du dešimtmečius.

Lietuvos metų mokytoju ir Klaipėdos šviesuoliu pripažintas "Smeltės" progimnazijos vadovas E.Kvederis 2015 m. pelnė ir geriausio šalies ekonomikos mokytojo titulą.

Tokios mokyklos įkūrimas numatytas Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plane.

Kad uostamiesčiui ši įstaiga reikalinga, beveik neabejojama. Šiuo metu vyksta diskusija tarp miesto ir ministerijos atstovų.

Planuojama, kad mokykla galėtų kurtis Klaipėdos laivininkų mokykloje. Ją vaikai lankytų nuo penktos iki dvyliktos klasės. Mokytis galėtų ne tik miesto, regiono, bet visos Lietuvos gyventojai.

"Vasarą miestas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją išreikšdamas norą steigti Jūrų kadetų mokyklą. Tada mums buvo liepta pasiruošti – tiek koncepcijos, tiek finansiniais klausimais", – teigė Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Praėjusią savaitę įvyko dar viena diskusija su ministerijos, Laivininkų mokyklos, savivaldybės, jūrinės bendruomenės atstovais.

"Ministerija neprieštarauja, kad Laivininkų mokyklos bazėje tokia mokykla atsirastų. Bet kyla nemažai klausimų dėl teisinių dalykų. Bus sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri koordinuos visus veiksmus. Tai bus elitinė mokykla, kuri propaguos Lietuvą kaip jūrinę valstybę", – užsiminė vicemerė.

Bus atliekama apklausa ir aiškinamasi, kiek preliminariai būtų norinčiųjų lankyti šią mokyklą. Be vidurinio, joje numatomas ir profesinis mokymas.

"Nes elito ugdymas prasideda nuo paprastų darbų. Kad žmonės mokėtų plauti palubes, žinotų, ką reiškia jūros liga. O vėliau jaunuoliams atsivertų galimybės toliau studijuoti karinėse struktūrose, aukštosiose jūreivystės mokyklose", – aiškino J.Simonavičiūtė.

Kadetų ugdymo pagrindas yra Jungtinės Karalystės karo laivyno berniukų brigados sukurta ir tarptautinės jūrų kadetų praktikos pakoreguota ugdymo filosofija.

Jos pagrindu derinamas bendrasis ugdymas ir ikiprofesinis jūreivystės, laivininkystės disciplinų mokymas.

Būtent tokiomis vertybėmis besiremianti įstaiga turėtų atsirasti ir Klaipėdoje.

Pasiteiravus, ar ir Klaipėdoje Jūrų kadetų mokykloje mokytųsi tik berniukai, vicemerė tiksliai atsakyti negalėjo.

"Tikiu, kad nebus pažeistos moterų teisės. Šiaip ar taip, jūrines profesijas dažniau renkasi vyrai", – šyptelėjo pašnekovė.

Diskusija apie ateitį

Vykusiose Europos profesinių gebėjimų savaitėje „Atrask savo talentą“ Klaipėdos laivininkų mokykla surengė renginių ciklą, kuris populiarino profesinį mokymą ir eilinės sudėties jūrinio sektoriaus specialybes. Ši mokykla rengia eilinės sudėties jūrininkus, kurių kvalifikacija pripažįstama daugelyje pasaulio jūrų valstybių. Po mokyklos baigimo Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrininkų rengimo ir diplomavimo skyrius išduoda tarptautinio pavyzdžio jūrinių kvalifikacijų liudijimą bei kitus būtinus jūrinius tarptautinius dokumentus.

„Vis mažiau jaunuolių renkasi eilinio jūrininko profesiją. Ji praranda prestižą. Šią tendenciją jaučiama jau seniai. Retai kada šios profesijos mokytis ateina jaunuoliai sekdami tėvo ar senelio pėdomis. Mokyklos iniciatyva kvietėme jūrinės bendruomenės atstovus, darbdavius ir kitus socialinius partnerius diskutuoti „Ar reikalingi Lietuvai kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai?“, - teigė Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorė Jūratė Cikienė. Ji akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykla siekia kaip įmanoma daugiau Lietuvos jaunuolių supažindinti su jūreivio profesija, ugdyti juos jūrine dvasia, kelti eilinio jūrininko profesijos prestižą, formuoti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės identitetą pasaulyje.

Azijos šalių konkurencija

Lietuvos saugios laivybos administracijos parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjas Vytautas Braslauskas užsiminė, kad eilinės sudėties jūrininkus Lietuvoje rengia tik dvi mokymo įstaigos - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos laivininkų mokykla. Tarp jų yra skirtumas. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla eilinės sudėties jūrininkus paruošia per mėnesį. Taikoma kursų praktika, nesuteikiama plaukiojimo praktika.

Klaipėdos laivininkų mokykloje jaunuoliai mokosi 3 metus. Čia jie budi eigos vachtoje, dalyvauja laivo inkaravimo, švartavimo, gelbėjimo valčių nuleidimo ir krovos operacijose, moka naudotis stovinčiu ir judančiu laivo takelažu, ryšių ir signalizacijos priemonėmis, atlieka laivo priežiūros darbus, dalyvauja gelbėjimo operacijose, žino jūrinio eismo taisykles, išmoksta komandas anglų kalba. Kai kurie įgyja ir platesnes jūreivio-virėjo, jūreivio-suvirintojo, laivų motoristų-elektrikų kvalifikacijas.

Eilinės sudėties jūrininkai turi būti labai gerai pasirengę. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas jūrų kapitonas Juozas Liepuonius pastebėjo, kad sunku konkuruoti pasaulio laivyne europiečiams jūreiviams su kolegomis iš trečiųjų šalių. Filipiniečiai ir kiti iš Azijos šalių darbo sutartis pasirašo net 12-ai mėnesių ir dirba už mažesnį atlyginimą. Tuo tarpu europiečių darbo sutartys sudaromos tik 4-iems mėnesiams. Bet J.Liepuonius akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykloje parengti specialistai turi privalumų, nes jie įgyja dvigubas profesijas. Tokie jūrininkai yra patrauklesni ir geba rimtai konkuruoti darbo rinkoje.

Laivyno nykimo įtaka

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pastebėjo, jog Lietuvos laivuose, o ir ES laivynų laivuose turi būti ne mažiau nei 2/3 Europos bendrijos įgulos narių ir tik 1/3 gali būti iš trečiųjų šalių. Šiuo metu Lietuva turi 2,5-3 tūkst. jūrininkų su galiojančiais dokumentais. Lietuvos laivuose darbo vietų mažėja, jų nebėra ir dviejų tūkstančių. Ne tik Klaipėdos laivininkų mokykla turi problemų - visas Lietuvos laivynas „įvarytas“ į kampą. Manoma, kad nereikėtų eilinių jūrininkų rengimo nišos atiduoti kitoms šalims. Problema turėtų būti sprendžiama valstybės mastu, įtraukiant ne tik Švietimo, bet ir Susisiekimo ministerijas.

Diskusijoje susiformavo požiūris, jog Lietuvai reikalingi kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai. Bandyta ieškoti priežasčių, kodėl mažėja jaunuolių, besirenkančių eilinio jūrininko specialybę. J.Liepuonius mano, kad Klaipėdos laivininkų mokyklos eilinės sudėties jūrininkų specialybių paklausa mažėja dėl jos valdymo, jau šešerius metus pastovaus mokyklos vadovo ir vienos strategijos nebuvimo. P.Bekėžos nuomone, Klaipėdos laivininkų mokykla yra išskirtinė profesinio mokymo įstaiga ir reikalauja ypatingo dėmesio iš valstybės autoritetingų institucijų, nes jūrininkų parengimas iš esmės skiriasi nuo statybininkų ar floristų parengimo.