Dar dirbdami kitose architektų įmonėse Gerda ir Aurimas laisvu laiku aktyviai dirbo architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fonde, kur organizuodavo įvairius renginius, projektus.
„Dirbdami kartu pastebėjome, kad mūsų požiūriai, idėjos – labai panašūs. Pamažu kartu pradėjome dalyvauti įvairiuose architektūriniuose konkursuose, ėmėme gauti pirmuosius užsakymus. Jų vis daugėjo, kol vieną dieną pamatėme, kad nebespėjame ir dirbti samdomų darbų, ir po jų dar užsiimti savo projektais.
Nors buvo daug nežinios, abejonių ir baimių, pasiryžome išeiti iš nuolatinių darbų ir kurti savo verslą“, – prisiminimais dalijosi Gerda. Tuo metu Vilniuje dirbęs Aurimas dėl šio sprendimo sugrįžo gyventi į Klaipėdą: „Ar nebuvo svarstymų, kad geriau „daryti“ karjerą sostinėje? Žinoma, kad buvo. Tačiau karjeros siekti gali visur ir visada, o aš jaučiau, jog atėjo laikas padžiazuoti, todėl pasirinkau nuosavo verslo kelią.“
Laimėjo (PA)IEŠKOMŲ menininkų konkursą Kultūros fabrike
Prie „Altitudės“ studijos dueto laikui bėgant prisijungė dar du jauni architektai – Andrius Laurinaitis ir Algimantas Rybelis. Londone architektu dirbusį Andrių į Klaipėdą sugrįžti skatino ne tik darbai, bet ir jausmai. Gerda ir Andrius – ne tik kolegos darbe, bet vyras ir žmona.
Tuo metu Algimantas į jaunų architektų komandą įsiliejo iš pradžių čia dirbdamas laisvu nuo samdomo darbo metu, kol galiausiai išėjo iš darbo ir šimtu procentų ėmė dirbti sau.
„Altitudės“ architektūros studija šiuo metu įsikūrusi Klaipėdos Kultūros fabrike – šiuolaikinių scenos menų ir kūrybiškų verslų inkubatoriuje, kuriame sėkmingai derinamos meno ir verslo iniciatyvos. Jaunų architektų komanda čia dirba išskirtinai lengvatinėmis sąlygomis, laimėję pusmetį vykusią naujų rezidentų paieškos akciją „(Pa)ieškomas menininkas“.
„Jos metu už simbolinį 1 euro už kv. m per mėnesį mokestį jauniems menininkams, dar nerezidavusiems Kultūros fabrike, siūlėme laisvos studijos nuomą. Kiek nustebome, kad šia patrauklia galimybe susidomėjo tiek nedaug menininkų, sulaukėme vos dviejų paraiškų. Vienos iš komandų priimti negalėjome, nes jų meninė veikla – muzikavimas – nėra pritaikyta KUFA erdvėms.
Taip liko tik viena komanda – „Altitudės“ architektai, kuriems ir pasiūlėme savo kūrybinį kelią ir verslumą plėtoti pas mus“, – pasakojo Kultūros fabriko vadovė Raimonda Masalskienė. Įdomus sutapimas, kad „Altitudės“ šiuo metu reziduoja Kultūros fabriko pastate, kurį projektavusių architektų komandoje buvo ir Gerda.
„Labai gerai čia jaučiamės. Patogi infrastruktūra, ideali vieta miesto centre, gera atmosfera ir nuostabi lauko terasa! Be to, labai smagu, kad pastate įsikūrę daug skirtingo profilio verslą kuriančių menininkų. Anksčiau dirbome tik tarp architektų, o architektas architektui niekada nebus užsakovas. Būdami tarp skirtingomis veiklomis užsiimančių žmonių neabejojame, kad mūsų visų sinergija subrandins ir bendrų projektų“, – svarstė Aurimas.
Anksčiau dirbome tik tarp architektų, o architektas architektui niekada nebus užsakovas.
Stiprybė – nestandartinis požiūris
Paprašyti paminėti įdomiausius projektus, pašnekovai beria: AB „Smiltynės perkėla“ administracinio pastato projektavimas, Klaipėdos senojo turgaus ir teritorijos sutvarkymas, Karklės ir Olandų Kepurės teritorijų koncepcija ir kt. Jaunieji architektai itin daug gilinasi į istorinę medžiagą, tyrimus, projektuojamoje teritorijoje buvusius architektūrinius elementus. „Mums sekasi, kad praktiškai visi gaunami užsakymai yra įdomūs.
Tikriausiai todėl, kad niekada neužsiėmėme balkonų rekonstrukcijomis ar langų didinimu. Nuo pat pradžių mums svarbiausia buvo ne užsakymų kiekis, bet jų įdomumas ir kokybė“, – šypsojosi Gerda. Klaipėdoje dirba daug jaunų architektų, tačiau, anot „Altitudės“ narių, jų stiprybė – bendrystė. Mat daug jaunų architektų dirba samdomais darbuotojais įmonėse arba pavieniui, o jaunų architektų biurų praktiškai nėra.
Jaunieji architektai projektuodami ieško nestandartinių sprendimų ir yra pedantiškai reiklūs kokybei. „Kad ir kaip to norėtų užsakovai, tačiau kokybė, greitis ir kaina niekada neina kartu. Todėl debatai su užsakovais projektų įgyvendinimo metu vyksta nuolat, ir juose reikia pakovoti už savo poziciją. Kad ginčų būtų mažiau, matome poreikį daugiau edukuoti klientus, kad jiesuvoktų, koks sudėtingas yra projektavimo procesas, kiek daug kainuoja jo metu padarytos klaidos ir pan.“, – dėstė Andrius.
Kultūros fabriko vadovė R.Masalskienė pridūrė, kad šios problemos aktualios visiems su klientais dirbantiems kūrybininkams. Todėl jau spalio 3 d. Kultūros fabrike startuos pirmasis naujojo projekto „Kuriame verslui“ susitikimas, kuriame verslo atstovai ieškos sąlyčio taškų tarp kliento ir kūrėjo.
