Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) tikrino, kaip grožio paslaugų teikėjai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Kaip pranešė policija, antradienį Tauragės mieste buvo patikrintos penkios grožio paslaugų teikimo vietos, į kurias patenkant klientams yra privaloma pateikti galimybių pasą.

Apie 14.45 val. pareigūnams tikrinant vieną iš grožio salonų buvo nustatyta, kad 36-erių metų moteris, norėdama patekti į jį, pasinaudojo svetimu galimybių pasu.

Pareigūnams įtarimų sukėlė galimybių pase nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija – gimimo data. Moteris ėmė jaudintis, įtikinėjo pareigūnus neturinti su savimi asmens dokumento.

Svetimą galimybių pasą pateikusiai moteriai pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai  gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pareigūnai ragina laikytis galiojančių ribojimų ir rekomendacijų, o galimybių pasą naudoti atsakingai – saugoti šį dokumentą, neleisti juo pasinaudoti kitiems asmenims, nes už tai gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Įsiūlė vadybininkė

"Bitės Lietuva" klientė L. L. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) keikia tą dieną, kai, pasidavusi vadybininkų įtikinėjimams, pasirašė sutartį su šia telekomunikacijų bendrove.

Skambučio moteris sulaukė prieš pat didžiąsias šventes, kai žmonės paprastai tampa dosnesni, linkę plačiau atverti pinigines.

Be to, pirkti naują televizorių ji svarstė jau ilgai.

"Vadybininkė mane atakavo skambučiais, pasiūlė neblogas sąlygas, pritaikė nuolaidą, tai ir susigundžiau. Gyvenu viena su mažamete dukra. Pati nepajėgčiau sunkaus įrenginio parsinešti į trečią daugiabučio namo aukštą, todėl man patiko, kad televizorių pažadėjo pristatyti į namus. Nereikėjo dėl nieko sukti galvos", – atsiminė pašnekovė.

Esu absoliučiai tikra – gavau televizorių pažeistu ekranu, todėl nė nemaniau nuleisti rankų.

Gruodžio 19 d. L. L. pasirašė dvejų metų sutartį dėl 55 colių (139 cm) ekrano išmaniojo televizoriaus "Samsung" bei mobilaus maršrutizatoriaus įsigijimo.

Abiejų įrenginių kaina siekia kiek daugiau nei 530 eurų. Apskaičiuota mėnesinė įmoka – 22 eurai.

Pristatė be apsauginės plėvelės

Jau kitą dieną, gruodžio 20-ąją, kurjeris atvežė televizorių į namus.

Nieko blogo neįtardama bei patenkinta greitu aptarnavimu moteris padėjo savo parašą ant prekės priėmimo kvito ir kartu su dukra ėmėsi išpakuoti naują daiktą.

Ir netrukus pakilią nuotaiką pakeitė kartus nusivylimas.

"Dukra šokinėjo iš laimės, kad pagaliau žiūrėsime filmus dideliame ekrane. Tai turėjo būti kalėdinė dovana jai! Įjungusios televizorių nustėrome – ekrane driekėsi kelių centimetrų pločio juoda linija, kitose vietose taip pat matyti jau ne tokie ryškūs defektai. Neturėjau žalio supratimo, kas atsitiko, palaikiau tai broku", – apmaudą liejo pašnekovė.

L. L. stebėjosi: kodėl kurjeris televizorių pristatė be apsauginės ekrano plėvelės?

Jau kitą dieną telefonu ji susisiekė su bendrovės vadybininke ir papasakojo, kas atsitiko.

Nuraminusi klientę "Bitės Lietuva" darbuotoja paprašė elektroniniu paštu atsiųsti įrenginio nuotraukas ir patikino artimiausiu metu duosianti atsakymą.

Taip prasidėjo kiek mažiau nei mėnesį trukęs, L. L. žodžiais, sudėtingas ir neefektyvus bendravimas net su keliomis bendrovės vadybininkėmis.

"Esu absoliučiai tikra – gavau televizorių pažeistu ekranu, todėl nė nemaniau nuleisti rankų. Tačiau mano skundas buvo nuolat vilkinamas. Kaskart pati skambindavau bendruoju "Bitės" telefonu, pasakodavau tą pačią istoriją ir klausdavau, ar reikalai bent kiek pasistūmėjo. Nuotraukas nusiunčiau dviem vadybininkėms. Kartais susidarydavo įspūdis, kad tie žmonės dirba skirtingose bendrovėse, nes nė vienas negalėjo nieko normaliai pasakyti. Taip sulaukiau Kalėdų, tada Naujųjų. Tyla. Tas pirkinys man sugadino visas šventes. Keisčiausia, kad prieš pasirašant sutartį vadybininkės noriai bendravo, o vos iškilus problemai paliko likimo valiai", – dėstė L. L.

Gedimas: beveik 500 eurų vertės televizoriaus "Samsung" ekrane driekiasi stambi juoda linija. ("Bitės" klientės nuotr.)

Kalta pati klientė?

Sausio pradžioje "Bitės Lietuva" atstovai suteikė viltį, kad viskas bus gerai, tikino norintys išspręsti problemą taikiai, netgi ketino paimti televizorių detalesniam tyrimui.

Tačiau ledai iš esmės pajudėjo, tik kai į bendrovę kreipėsi dienraščio žurnalistai.

Sausio 9-ąją paaiškėjo, kad moteris dar ilgai mokės už nežinia kaip sugadintą daiktą.

"Bitės Lietuva" atsakyme, kuris žurnalistams raštu pateiktas anksčiau nei pačiai L. L., teigiama, kad "klientė, traukdama televizorių iš dėžės, suspaudė jo kraštą, dėl to ir atsirado dėmė ekrane".

Toks sprendimas esą priimtas įvertinus gautas nuotraukas ir pabendravus su garantinio serviso bendrove.

Jaučiasi apgauta

"Apgailestaujame dėl šios nemalonios situacijos. Incidento analizė rodo, jog išpakuojant įsigytą televizorių nesilaikyta išpakavimo instrukcijos – traukiant televizorių iš gamintojo dėžės televizoriaus kraštas buvo netyčia suspaustas, dėl ko ir atsirado dėmė ekrane. Garantinį aptarnavimą atliekančio gamintojo atstovai patvirtino, jog ekrano dūžis visada yra fiksuojamas kaip mechaninis pažeidimas. Kadangi tokiu atveju įrenginio gamintojas televizoriaus garantiniam aptarnavimui, deja, nepriima, mūsų bendrovė taip pat negali prisiimti šių ne dėl mūsų kaltės kilusių nuostolių. Prekės pristatomos originalioje gamintojo pakuotėje, ant kurios pažymėta, kaip saugiai išpakuoti naują televizorių. Vis dėlto stengiamės dar labiau palengvinti šį procesą savo klientams ir ateityje papildomai informuosime juos apie įsigyto televizoriaus išpakavimą", – komentavo "Bitė Lietuva" korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Jaunius Špakauskas.

Pasiteiravus, galbūt televizorius buvo sugadintas kurjerio dar iki pristatymo, J. Špakauskas įrodinėjo, kad kurjeriui perduotas gerai imobilizuotas įrenginys, todėl sudužti jis esą negalėjo.

Esą būtent šie "Samsung" modeliai, kurį įsigijo ir L. L., plėvelės ant ekrano neturi, ir tai yra normalu.

Oficialus bendrovės atsakymas moterį šokiravo.

Jos žodžiais, apmaudžiausia tai, kad už sugadintą daiktą ji turės mokėti dvejus metus.

"Bereikalingai išeikvojau daug energijos, sveikatos ir nervų. Noriu įspėti visus žmones, kurie turės su įmone tokių reikalų, pasisaugoti, prieš įsigyjant prekę ar paslaugą gerai pagalvoti dėl savo sprendimo. Nes pati per vėlai pradėjau skaityti ankstesnių klientų atsiliepimus, tarp jų – nė vieno teigiamo. Internetiniame puslapyje rekvizitai.lt galima rasti šimtus nusivylusių, piktų žmonių komentarų. Jei tik būčiau žinojusi tikrąją situaciją, tikrai nebūčiau leidusi kurjeriui išeiti ir nieko nebūčiau pasirašiusi, kol nebūčiau įjungusi televizoriaus. Net jeigu tai būtų trukę dvi valandas. Pamoka visam gyvenimui", – apibendrino L. L.

Vis dėlto pašnekovė nusileisti nežada – kreipsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir sieks grąžinti netinkamą naudoti prekę.

Būta ir daugiau skundų

Klientų, nepatenkintų bendrovės darbu, yra ir daugiau.

Kaip informavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič, nuo praėjusių metų rugsėjo tarnyba yra gavusi iki dešimties vartotojų skundų dėl iš bendrovės "Bitė Lietuva" įsigytų prekių.

Dažniausiai su vartotojais kilę ginčai buvo išsprendžiami taikiai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia tokio pobūdžio vartotojų skundų, kai, prieš apmokant ir priimant prekes, vartotojai nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekės ir vėliau pastebi jos trūkumus.

"Informuojame, kad Civilinis kodeksas numato, jog, prieš mokėdamas ar priimdamas daiktus, pirkėjas turi teisę bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu (atitinkančiu protingumo kriterijus) patikrinti įsigyjamus daiktus. Patikrinti ir apžiūrėti prekę vartotojas turi teisę tiek parduotuvėje, tiek prekės perdavimo namuose metu. Pardavėjas privalo užtikrinti sąlygas prekę apžiūrėti, ją pasimatuoti, patikrinti, kaip ji veikia, ar pademonstruoti, kaip ją naudoti (jei tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį), o tais atvejais, kai prekė pristatoma į namus, vartotojas turi teisę ją patikrinti tiek, kiek tai būtų leidžiama padaryti prekybos vietoje", – teigė tarnybos atstovė.

Jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas daiktų gabenimas ir pardavėjas išsiunčia daiktus pirkėjui, daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui tada, kai jis ar jo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, priima daiktus.

Sunku, bet įmanoma

Vis dėlto nekokybišką prekę įsigijęs vartotojas turi teisę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintomis teisėmis ir pasirinktinai reikalauti pardavėjo pakeisti prekę, ją sutaisyti, sumažinti prekės kainą arba grąžinti sumokėtus pinigus.

Tačiau gali būti sudėtinga įrodyti, jog prekės trūkumai atsirado iki jos perdavimo, trumpiau tariant, dėl pardavėjo ar kurjerio kaltės.

Vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia turi raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą.

Pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Vartotojas, nesutikdamas su pardavėjo atsakymu, turi teisę kreiptis į tarnybą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

"Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena ginčo situacija yra vertinama individualiai bei nešališkai, remiantis ginčo šalių pateiktais objektyviais įrodymais bei kitomis ginčui svarbiomis aplinkybėmis. Siekiant išvengti panašių situacijų, vartotojams patariame prieš apmokant ir priimant prekes, skirti bent kelias minutes prekėms apžiūrėti ir neskubėti pasirašyti prekės perdavimo–priėmimo akto arba patvirtinimo, kad vartotojas gavo kokybišką ir nepažeistą prekę, kol vartotojas jos neišpakavo ir neįsitikino, kad ji nebuvo mechaniškai pažeista. Tinkamai neapžiūrėjus priimamos prekės vartotojas rizikuoja prisiimti pasekmes, susijusias su įsigyjamos prekės trūkumais", – dėstė N. Jarmulkovič.

Klientas visada teisus? Pasirodo, ne visada. Net patirdami nuostolių vieno Klaipėdos sporto klubo vadovai apsisprendė grąžinti klientei pinigus, užuot toliau bendravę su iki tol nuolat čia sportavusia moterimi.

Atėmė galimybę sportuoti

66-erių Elena sporto klubą "Eola", įsikūrusį prekybos centro BIG patalpose, lankė nuo pat jo atidarymo – ilgiau nei septynerius metus. Moteris pasakojo pasirinkusi šią vietą sportuoti, nes ši yra netoli namų, be to, patinka treneriai.

Tačiau nuo rugsėjo pradžios klaipėdietė į klubą nebegalės ateiti, nepaisant to, kad buvo sumokėjusi pinigus už treniruotes rudenį.

Moteris tikino supratusi, kad tokią nemalonę užsitraukė paprašiusi dokumento, patvirtinančio, jog už lankymąsi sporto klube sumokėjo. Esą, anksčiau ji tokių dokumentų negaudavusi.

Tačiau Elena pripažįsta prašiusi nuolaidos abonementui, bet klubo direktorius su ja kalbėjęs nemandagiai, tujinęs garbaus amžiaus moterį, o galiausiai numetęs ragelį.

"Nesuprantu, ką blogo esu padariusi: nei inventoriaus sulaužiusi, nei kokių daiktų išnešusi. Man tereikia paduoti galiojantį abonementą, gauti raktelį nuo rūbinės spintelės, ir visas bendravimas su klubo darbuotojais. Piktumas ima, sumokėjau, o paslaugos negausiu. Nežinau, kaip man toliau elgtis", – stebėjosi ir drauge piktinosi klaipėdietė.

Nežinodama, kur kreiptis, moteris nuėjo į Mokesčių inspekciją. Su ja nuoširdžiai bendravusi tarnautoja pritarė, kad jos teisės buvo pažeistos, tačiau ši įstaiga panašių atvejų netiria.

Rugsėjo 1-ąją moteris, lydima sutuoktinio, nuvažiavo į sporto klubą "Eola". Administratorė  atidavė jai sumokėtus už abonementą pinigus. Tokio poelgio komentaras buvo trumpas: "Taip pasakė direktorius".

Pasijuto šantažuojamas

Klubo direktorius Žilvinas Skečionis, vos paklaustas, prisiminė buvusią klientę.

"Šita ponia paskambino man ir pasakė: "Jeigu tu man neduosi papildomos nuolaidos, aš eisiu į tokias instancijas kaip Mokesčių inspekcija, "Sodra" ir kitas". Išvakarėse buvome normaliai pasikalbėję, todėl paklausiau, ar ji nėra išgėrusi, nes taip bendrauti negalima. Tačiau ji tęsė grasinimus: "Jeigu tu man neduosi nuolaidos, tau bus "šakės". Kitą dieną ji vėl paskambino ir pradėjo sakyti, kad stovi prie Mokesčių inspekcijos ir klausė, ar jai eiti į vidų. Pasakiau, kad, be abejo, eitų. Dar po penkių minučių ir vėl skambino ir pareiškė, esą jai manęs gaila, pareikalavo duoti nuolaidą, tada ji niekur neisianti. Patariau jai eiti, kur tik ji nori, ir baigiau pokalbį", – pasakojo Ž.Skečionis.

Sporto klubo direktorius tikino, kad ši klientė gauna senjorams taikomą bei lojalumo nuolaidas, bet jai to buvo maža, ji norėjo papildomų nuolaidų. Moteris esą nuolat reiškia pretenzijas, garsiai šūkauja, jai vis kas nors nepatinka.

Išgirdęs darbuotojų nusiskundimų, direktorius jau anksčiau buvo svarstęs, ar nereikėtų moteriai nebesudaryti galimybių lankytis klube, nes ji trukdo kitiems žmonėms.

Įdomu, kad kitą dieną po ponios Elenos grasinimų sporto klube apsilankė darbo inspekcijos darbuotoja. Tiesa, ji nekalbėjo apie šios moters skundą, tad galbūt tai tebuvo sutapimas.

Ž.Skečionis teigė, kad dėl šios klientės veiksmų į policiją nesikreips, bet apsisprendė daugiau jos nebeįsileisti.

"Mano požiūris yra toks – su klientais nereikia konfliktuoti, bet jeigu klientas pradeda elgtis neadekvačiai, tada mums tenka su juo atsisveikinti. Klaipėdoje yra pakankamai sporto klubų, kur ši moteris gali sportuoti. Aš negaliu leisti, kad taip klientai mus šantažuotų. Jau kelis kartus svarstėme, kaip pasielgti su šia moterimi, nes buvo visokių nusiskundimų. Kartais klube atsitinka įvairių incidentų, bet panašių atvejų dar nebuvo. Paprastai pasikalbame su klientais ir išsprendžiame konfliktus", – paaiškino Ž.Skečionis.

Sporto klubo direktorius teigė, kad per metus pasitaiko vienas ar pora atvejų, kai tenka informuoti administratorius, kad klientams abonementai nebegali būti parduodami.

Reikalauja nediskriminuoti

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja Neringa Baronienė patikino, kad paslaugas teikiantis verslo subjektas privalo teikti paslaugas visiems besikreipiantiems klientams.

Tačiau esama ir išlygų. Jeigu toks subjektas yra pasitvirtinęs tam tikras vidaus tvarkos taisykles, kurios nustato, kokiais pagrįstais kriterijais vadovaujantis lankytojai gali būti neaptarnaujami.

Pavyzdžiui, jei klientai netinkamai elgiasi, kelia grėsmę kitiems klientams ir personalui, nesilaiko sporto klube nustatytų lankymosi taisyklių ar panašiai.

Pasak N.Baronienės, kriterijai, pagal kuriuos įmonė gali nuspręsti neteikti paslaugų, nėra reglamentuoti, tai yra nėra įtvirtinti teisės aktuose, todėl paslaugų teikėjas turi teisę pats pasitvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriomis remdamasis jis gali neaptarnauti tam tikrų lankytojų.

"Pažymėtina, kad taisyklės turi būti taikomos visiems, skelbiamos viešai. Visiems tos pačios kategorijos asmenims privaloma sudaryti vienodas sąlygas ir negalima teikti privilegijų, nepagrįstų ekonominiais, socialiniais kriterijais ir panašiai, negalima remtis vien asmeniniais interesais", – komentavo specialistė.

Nepavykus tarp vartotojos ir paslaugų teikėjo kilusio ginčo išspręsti taikiai, vartotoja turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Iki šiol ši tarnyba vartotojų prašymų raštu dėl atsisakymo teikti paslaugas nėra gavusi.

Keli žmonės elektroniniu paštu skundėsi, kad nebuvo įleisti į naktinius klubus.

N.Baronienė patikino, kad dėl šantažo ir kitų galbūt neteisėtų veiksmų paslaugų teikėjas turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Antradienį apie 15.20 val. H.Manto gatvėje esančioje batų ir galanterijos taisykloje kilo konfliktas tarp jos savininko ir klientės.

Moteris sutaisytą skėtį pageidavo atgauti be kvito, tačiau savininkui nesutikus šitaip grąžinti daikto, moteris čiupo plytą ir sviedė į kiosko, kuriame įsikūrusi taisykla, langą.

1952 m. gimusiai E.V. teks atsakyti už svetimo turto sugadinimą.

Rūškani restoranų tinklų padavėjų veidai jau senokai nieko nestebina, bet kai prie jų prisideda dar ir prasta maisto kokybė, pasibuvimas viešojo maitinimo įstaigoje ne tik gadina nuotaiką, bet ir virsta nemaloniu išbandymu skonio receptoriams. „Parodyti nepasitenkinimą nemaloniu aptarnavimu – paprasta. Tai parodo arbatpinigių suma arba jų nebuvimas. Tačiau ką daryti, kai tau patiekiamas akivaizdžiai abejotinos kokybės bei skonio patiekalas?“ – klausia ne kartą didžiausių restoranų tinklų maistu nusivylusi tinklalapio LRT.lt skaitytoja Ana Banelytė.

Į naujienų tinklalapį mergina kreipėsi, kai nebe pirmą kartą susidūrė ne tik su prasta aptarnavimo, bet ir patiekto maisto kokybe. Į UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ piceriją „Charlie Pizza“ su drauge užsukusi Ana liko nemaloniai nustebinta: pirmas nieko gero nežadėjęs ženklas buvo taip arti vienas kito sustatyti staleliai, kad draugės nesuprato – vakarieniauja dviese ar šešiese.

„Jei restoranas siekia kuo didesnio lankytojų skaičiaus, suspausdamas juos į nejaukiai mažas erdves, kyla klausimas, kokia dar kaina jis bando siekti savo tikslų. Paaiškėjo, jog tai – ir maisto kokybės kaina“, – patirtimi dalinasi Ana.

Mergina pasakoja užsisakiusi stebėtinai greitai iškepusią picą. Kaip paaiškėjo vos jos paragavus, pica buvo tiesiog pašildyta: „Galėčiau abejoti savo skonio receptoriais, kurie labai nenoriai priėmė sunkiai it guma kramtomą picos padą su padžiūvusiais jo priedais. Tačiau kai šalia mūsų sėdintys vaikinai pamėgino užsisakyti dideles picas, o jiems buvo atsakyta „didelių neturime“, supratau, kad picerija iš tiesų nebeturi ką pašildyti mikrobangų krosnelėje“.

Kitą nemalonų siurprizą LRT.lt skaitytojai pateikė UAB „Čili Holdings“ restoranų tinklas. „Čili picoje“ Anai buvo patiektas ne tas gėrimas, kurį ji užsisakė, tačiau padavėja tvirtino atnešusi teisingą užsakymą.

„Neilgai trukus padavėja pripažino, jog pateikė ne tą kokteilį ir pasakė, jog suklydo baras, nežinantis, kaip tas kokteilis atrodo. Pasiūlė jį pakeisti, tačiau nusprendžiau nebūti perdėm priekabi, pasilikau prie jau pagaminto. Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad būsiu priversta sumokėti užsakyto, brangesnio kokteilio kainą?“ – stebisi pašnekovė.

Gavusi čekį, mergina pastebėjo, jog jame – užsakyto, brangesnio kokteilio kaina, tad bandė aiškintis, kodėl turi mokėti už tai, ko negėrė. „Padavėja atsakė, jog ji kavinėje – nauja ir negali išspręsti problemos, buvo ganėtinai grubi, tarsi pati būčiau kalta dėl jų klaidos ir veltui bandyčiau aiškintis situaciją“, – piktinasi Ana.

Mergina tąkart elektroniniu paštu kreipėsi į restoranų tinklo administraciją. Ši atsiprašė dėl nepatogios situacijos, pakvietė darkart apsilankyti restorane ir pasivaišinti desertu bei gėrimu aptarnavusios padavėjos sąskaita.

Maisto kokybė vis prastėja

Daugiausiai visų vartotojų skundų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) registruoja būtent dėl prastos viešojo maitinimo įstaigų maisto kokybės. Tarnybos specialistus džiugina tik tai, jog kavinės, restoranai patiekia saugius produktus, dėl kurių nekyla rimtų sveikatos sutrikimų protrūkių.

„Per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukėme jau beveik 300 vartotojų skundų, patikrinome daugiau nei 4300 viešojo maitinimo įmonių. Nors įmonės susilaukia baudų, kartais jas tenka kuriam laikui uždaryti, tendencijos rodo, kad pažeidimų nemažėja, o patiekalų kokybė yra suprastėjusi. Maistas kavinėse vis dažniau yra šildomas, o ne šviežiai gaminamas“, – konstatuoja VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Anot specialistės, daugiausiai skundų sulaukiama dėl neskanaus, abejotinos kokybės maisto, nešvarių indų. Vartotojai taip pat skundžiasi maiste aptinkantys kirmėlių, plaukų ar kitų nevalgomų priedų.

„Tarnyba pastebėjo, jog problemiškiausi yra kinų restoranai, juose aptinkama daugiausiai higienos pažeidimų. Tačiau pažeidimų pasitaiko ir kitur. Gavome skundą apie tai, jog „Mambo pizza“ lankytojui patiekale teko rasti metalinės puodų šveitimo kempinės gabalėlį“, – komentuoja A. Išarienė.

Patikrinimų metu patiekaluose neretai pasigendama produktų, kurie būna įrašyti meniu. Vietoje įmantrių sūrių ant picų aptinkama sūrio pakaitalų. Pasitaiko atvejų, kai kavinių šaldytuvuose randama produktų su pasibaigusiu vartojimo terminu.

Specialistė skatina vartotojus kuo daugiau klausinėti apie užsakomą patiekalą, o jei patiekto maisto kokybė netenkina, apie tai pakalbėti su padavėju ar administratoriumi.

Aukšta aptarnavimo kultūra – ne Lietuvai

Šįmet VMVT ketina įdiegti naujovę – reitinguoti tikrinamus restoranus, kavines ir užkandines, o reitingų rezultatus skelbti interneto svetainėje. VMVT inspektoriai įmonių veiklą vertins balais, atsižvelgdami į tai, kaip maitintojai paiso higienos ir maisto kokybės reikalavimų.

Tačiau kokybiškesnio ir malonesnio aptarnavimo Lietuvos kavinėse ir restoranuose, anot etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio, tikėtis neverta. Pašnekovo manymu, frazė „gauni tiek, kiek sumoki“ yra labai tinkama visapusiškai restoranų tinklų kokybei nusakyti. Anot G. Drukteinio, kiekvienas turėtume suprasti, kad aptarnavimo kokybę daugumoje restoranų stengiamasi užtikrinti labai žemais kaštais. Padavėjai uždirba nedaug, be to, kiekvienas jų supranta, kad tai – laikinas darbas.

„Naivu tikėtis Italijos ar Prancūzijos oficiantų aptarnavimo kokybės. Tose šalyse šio darbo imasi ištisos dinastijos, jiems garbė ir malonumas aptarnauti restorano lankytoją“, – pažymi pašnekovas. Etiketo specialisto teigimu, Lietuvoje taip pat galima rasti gerai nusiteikusių, dar nepavargusių padavėjų. Tačiau tai – išimtys, patvirtinančios taisyklę, kad greičiausiai klientą aptarnaus nepatenkintas savo darbu žmogus

„Apskritai, mes, lietuviai, nesame blogi žmonės ir mokame būti linksmi, tačiau visada jaučiame pagiežą, nepakantumą turtingiems žmonėms. Šie gali ir darbo metu sėdėti restorane, užsisakydami užkandžius ir patiekalus, kurių kainų suma didesnė, nei padavėjo mėnesinis atlyginimas“, – svarsto G. Drukteinis.