„Be veiksmų dėl klimato kaitos nebus ilgalaikio klestėjimo. Be investavimo į atsinaujinančius energijos šaltinius nebus energijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

„Štai kodėl kitą savaitę dalyvausiu @COP27P: kad vykdyčiau Glazgo pažadą kurti saugią ir tvarią ateitį“, – sakė R. Sunakas.

Praėjusio mėnesio pabaigoje ministro pirmininko poste dirbti pradėjęs R. Sunakas iš pradžių neketino vykti į lapkričio 6 dieną Šarm aš Šeiche Egipte prasidėsiančią konferenciją, kur beveik 200 šalių pareigūnai ketina aptarti, kaip kovoti su visuotiniu atšilimu.

Praėjusiais metais JK surengė konferenciją COP26 Glazge Škotijoje; joje dalyvavo tuometinis britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

R. Sunako biuras teigė, kad sprendimas priimtas dėl „neatidėliotinų vidaus įsipareigojimų“, įskaitant pasirengimą lapkričio 17 dieną turinčiam įvykti biudžeto pristatymui. Pažymima, kad šis sprendimas neatspindi konservatorių vyriausybės įsipareigojimo kovoti su klimato kaita sumažėjimo.

Tikimasi, kad susitikime dalyvaus kiti JK vyriausybės aukšto rango pareigūnai.

R. Sunakas pradėjo eiti pareigas antradienį, pakeitęs Liz Truss (Liz Tras), kuri atsistatydino išdirbusi septynias savaites, jos mokesčių mažinimo planams sukėlus ekonominį ir politinį chaosą.

Lapkričio 6 dieną Šarm aš Šeiche Egipte prasidėsiančioje konferencijoje, vadinamoje COP27, beveik 200 šalių pareigūnai ketina aptarti, kaip kovoti su visuotiniu atšilimu.

Praėjusiais metais JK surengė COP26 konferenciją Glazge Škotijoje, ir joje dalyvavo tuometinis ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

R. Sunako atstovė spaudai teigė, kad JK tebėra įsipareigojusi iki 2050 metų pasiekti nulinį anglies dioksido išmetimą ir „vadovauti tarptautiniams ir nacionaliniams kovos su klimato kaita veiksmams“.

Opozicinės Leiboristų partijos atstovas Edas Milibandas sakė, kad R. Sunakas priėmė „siaubingą sprendimą“.

„Šie aukščiausiojo lygio susitikimai yra svarbūs, – sakė jis BBC. – Jie priverčia imtis veiksmų sprendžiant didžiausią problemą, su kuria susiduriame kaip pasaulis.“

Tuo metu Egiptas anksčiau šią savaitę atnaujino kvietimą karaliui Charlesui III (Karoliui III) į COP27. Toks žingsnis žengtas atsistatydinus L. Truss, kuri prieštaravo karaliaus dalyvavimui COP27 konferencijoje.

Spalio pradžioje, Bakingamo rūmai patvirtino, kad Charlesas III nedalyvaus COP27, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad L. Truss pareiškė karaliui prieštaravimų.

Kol kas nei JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), nei Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) nepatvirtino savo dalyvavimo COP27 susitikime.

JAV žiniasklaida praneša, kad J. Bidenas vis dėlto planuoja dalyvauti konferencijoje.

Tačiau jis sakė „džiaugsmas dėl pažangos“, pasiektos per Glazge vykusią Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP26, turi „nusivylimo atspalvį“, nes nepavyko susitarti, kad visos šalys palaipsniui atsisakytų naudoti kaip kurą angliavandenilius.

Šeštadienį, po dvi savaites įtemptų trukusių derybų, beveik 200 šalių pasirašė tarptautinį susitarimą dėl pastangų stabdyti įsibėgėjusį pasaulio klimato šiltėjimą, bet nesugebėjo priimti sprendimų, kurie, anot mokslininkų, yra būtini aštrėjančiai krizei suvaldyti.

Konferencijai pasiekus finišo tiesiąją Indija ir Kinija sušvelnino renginio baigiamąjį dokumentą, pareikalavusios, kad tekste būtų raginama „laipsniškai mažinti“ anglių vartojimą, o ne jo „laipsniškai atsisakyti“. Dėl šio žingsnio COP26 prezidentas Alokas Sharma (Alokas Šarma) buvo priverstas atsiprašyti ir pasakyti, kad Azijos milžinė turi paaiškinti savo sprendimą.

„Tie, kam klimato kaita jau dabar yra gyvybės ir mirties klausimas, kurie gali tik žiūrėti, kaip užliejamos jų salos, jų dirbami laukai virsta dykuma, jų namai niokojami audrų – jie iš šio viršūnių susitikimo reikalavo šio aukšto lygio užmojų“, – kalbėjo B. Johnsonas.

„Nors daugelis mūsų buvo linkę to imtis, tai tinka kalbant ne apie visus“, – pridūrė Britanijos premjeras, bet konkrečiai Indijos ir Kinijos nepaminėjo.

„Liūdna, bet tokia yra diplomatijos prigimtis, – tęsė B. Johnsonas. – Galime užsiiminėti lobizmu, galime įtikinėti, galime raginti, bet negalime priversti suverenių valstybių daryti, ko jos nepageidauja.“

„Šiaip ar taip, šį sprendimą turi priimti jos pačios – ir jos privalo jį apginti“, – kalbėjo jis.

Tačiau per spaudos konferenciją B. Johnsonas sakė įžvelgiantis ir teigiamų dalykų – pavyzdžiui, kad pavyko „rodyklę pasukti atgal“ iki pasaulio klimato atšilimo „maždaug dviem (Celsijaus) laipsniais. Vis dėlto COP26 delegatai neužsitikrino pakankamai priemonių, kad klimato atšilimas būtų apribotas kaip numato 2015 metų Paryžiaus sutartis – iki 1,5–2 Celsijaus laipsnių, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

„Nepaisant visų mūsų nesutarimų, pasaulis nepaneigiamai juda teisinga kryptimi“, – sakė premjeras ir tikino, kad siekis apriboti atšilimą 1,5 °C „tebėra gyvas“.

B. Johnsonas pridūrė, kad dabar reikia dirbti, šalims siekiant išpildyti savo įsipareigojimus.

„COP26 parodė, kad galime tai padaryti – galime užbaigti savo priklausomybę nuo anglių ir iškastinio kuro. Galime įjungti stabdžius įsibėgėjančiai klimato kaitai ir galime išsaugoti mūsų unikalią planetą būsimoms kartoms“, – teigė premjeras.

Bliūkštančios ambicijos

Paryžiaus sutartis numato klimato šilimo apribojimą iki mažiau nei 2 °C, idealiu atveju – iki 1,5 °C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės perversmo, tačiau kai kurių stambių valstybių, klimato teršėjų, atstovų pasirinkimas nedalyvauti COP26 aptemdė tikslų pasiekiamumo optimistinių nuotaikų likučius. Šalį į Paryžiaus susitarimą sugrąžinęs JAV prezidentas Joe Bidenas nesibaimino apkaltinti Kiniją ir Rusiją, kad šios netrykšta kolektyviniu nusiteikimu klimato kaitos srityje.

"Kinija bando prisiimti pasaulio lyderės vaidmenį – ir neatvyksta čia!" – prieš išskrisdamas iš Glazgo ir turėdamas omenyje Kinijos vadovą Xi Jinpingą žurnalistams sakė jis. Nepaisant to, verta paminėti, kad Pekinas pažadėjo nutraukti savo indėlį į pasaulinį atšilimą ir pasiekti akmens anglių neutralumą iki 2060 m.

Dar griežčiau J.Bidenas atsiliepė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Rusija yra penkta didžiausia teršėja pasaulyje po Kinijos, JAV, ES ir Indijos. "Jo tundra dega – tiesiogine prasme, tundra dega. Jis turi rimtų klimato problemų, o noro ką nors daryti – nulis", – rėžė J.Bidenas. Daugelio mokslininkų nuomone, Rusija, ypač jos Sibiro ir Arkties regionai, yra viena iš labiausiai klimato kaitos veikiamų valstybių.

Birželį V.Putinas nurodė savo vyriausybei parengti planą, kaip iki 2050 m. sumažinti anglies dvideginio išlakas, kad jos būtų mažesnės nei ES. Iki 2060-ųjų šalis žada tapti neutrali klimato atžvilgiu.

Pats J.Bidenas suaktyvino JAV veiksmus klimato srityje ir pažadėjo iki 2050 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, tačiau jis vis dar susiduria su kliūtimis savo šalies viduje.

Nekantriai lauktas Indijos premjero Narendros Modi pasisakymas taip pat nenudžiugino: valstybė paskelbė planuojanti tapti klimatui neutrali tik 2070 m.

Klimato aktyvistai sutartinai sako, kad COP26 kuluaruose skambančios kalbos kol kas buvo ryškesnės nei darbai, nors negalima atmesti ir jų. Daugiau kaip 80 valstybių Glazge jau prisijungė prie ES ir JAV iniciatyvos sumažinti metano išmetimą. Šalys iki 2030 m. šių dujų išmetimą nori sumažinti bent 30 proc., lyginant su 2020-aisiais.

Performansas: klimato aktyvistas iš "Ocean Rebellion" grupės COP26 metu prie INEOS integruotos naftos perdirbimo ir naftos chemijos gamyklos Grangemute, Škotijoje, surengė performansą. Pasirodymo metu "Naftos galva" vėmė pasityčiojimo degalais. B. Stansallo / AFP nuotr.

Kažkur girdėta?

Pasaulio lyderiai susitelkė ir ties miškų apsauga: naujajai iniciatyvai bus skirta apie 17,2 mlrd. eurų valstybinių ir privačių lėšų. Šį projektą palaikė daugiau kaip 100 lyderių, kurių šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus, Kongo baseino drėgnuosius miškus.

Iki 2030 m. sutarta sustabdyti miškų nykimą ir šį procesą nukreipti priešinga linkme – miškų plotų didėjimo link, numatoma užtikrinti autochtonų tautų teises ir pripažinti jų, kaip miško sergėtojų, vaidmenį.

Tačiau panaši deklaracija buvo paskelbta ir per 2014 m. JT klimato konferenciją, o po septynerių metų atliktas įvertinimas atskleidė, kad faktiškai nė viena vyriausybė minimos deklaracijos įsipareigojimų nevykdė. Medžiai toliau buvo kertami pramoniniu mastu, taip pat Amazonėje, kur miškų naikinimas netgi suintensyvėjo į valdžią atėjus prezidento Jairo Bolsonaro vyriausybei.

Tiesa, jis, užuot dalyvavęs COP26 konferencijoje, pasirinko kelionę į Italijos šiaurės rytinį Veneto Angilaros miestą, kuriame jam suteiktas garbės piliečio vardas. XIX a. pabaigoje apie 1 000 miestelio gyventojų, tarp jų – J.Bolsonaro protėviai, bėgdami nuo skurdo, emigravo į Braziliją.

Žmonija jau yra išnaikinusi pusę planetos miškų. Šio proceso žala klimatui dar labiau padidėja, kai anglies dvideginį sugeriančius medžius pakeičia galvijų ganyklos arba monokultūrų pasėliai. Apie ketvirtadalis viso dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dvideginio siejamas su žemėnaudos kaita – miškų kirtimu dėl medienos ir kitokiu jų naikinimu bei žemės ūkio naudmenų plėtra.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis šansas prieš apokalipsę.

Ne pirmas ir ne paskutinis

Dar prieš COP26 Briuselyje diskutavę Europos politikai, sprendimų priėmėjai ir europinių idėjų kalvių atstovai sakė, kad ši JT klimato konferencija – puiki ES proga pasauliui pristatyti savo ambicingą strategiją. Tačiau tuo pat metu visi diplomatiškai susilaikė nuo komentarų apie realaus kolektyvinio proveržio potencialą.

"Tai ne pirmas ir ne paskutinis šansas prieš apokalipsę. Pats laikas užtikrinti, kad visi įsipareigojimai ir mechanizmai, pasiūlyti Paryžiaus susitarime, yra apibrėžti ir įgyvendinami, ir kad Paryžiaus susitarimas tikrai veikia", – "Euractiv" diskusijoje kalbėjo Europos Komisijos (EK) tyrimų direktorato už klimatą atsakingas vyresnysis pareigūnas Philippe'as Tulkensas.

EK klimato politikos pasiūlymai ir strategijos vystomos atsižvelgus į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) duomenis. Rugpjūtį paskelbta paskutinioji IPCC ataskaita privertė pasaulį rimtai sunerimti: joje tvirtinama, kad 1,5 °C augimo ribą, nustatytą 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarime, žmonija viršys apie 2030 m., jei nebus imtasi papildomų priemonių klimato kaitai stabdyti.

Toje pačioje ataskaitoje mokslininkai pabrėžia, kad ši riba bus pasiekta iki 2050 m., nepriklausomai nuo to, kaip sparčiai žmonija mažins iškastinio kuro naudojimą. Visuotinis atšilimas nuo XIX a. vidurio siekia 1,1 °C. IPCC mokslininkai įsitikinę, kad beveik visą šį temperatūros augimą sukėlė būtent žmogaus veikla.

P.Tulkensas pripažįsta, kad norint neviršyti 1,5 °C ribos būtinų pokyčių mastas ir tempas turi būti didesnis nei šiandien. ES liepą pristatytas "Fit for 55" planas, numatantis konkrečius bloko žingsnius, kurie turėtų padėti iki 2030 m. savo emisijas sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. tapti klimatui neutralus, yra rimtas iššūkis – be mokslo, verslo ir vyriausybių įsitraukimo veikiausiai vargiai įgyvendinamas.

EK atstovas pabrėžia, kad mokslo ir inovacijų programa "Europos horizontas" skirs 35 proc. savo biudžeto su klimatu susijusiai veiklai, o visa kita veikla, kurią nuo šiol finansuos ES, negalės kelti žalingo efekto klimatui, kaip sutarta Žaliajame susitarime.

Antony Froggattas iš Jungtinės Karalystės (JK) idėjų kalvės "Chatham House" mėgino juokauti, sakydamas, kad kaip britas nenori ginti ES, bet, jo vertinimu, nors ir ne visai adekvatus, "Fit for 55" paketas yra ambicingas atskirose srityse. "Tai neįvertina 2 °C atitikimo sąlygomis, bet tai yra geriau nei daugumoje kitų valstybių", – sako jis.

"Daug padaryta energijos tiekimo srityje, daug daugiau turi būti padaryta energijos vartojimo efektyvumo srityje, daug daugiau turi būti padaryta maisto ir žemės išnaudojimo sektoriuje, kur yra daug sudėtingiau sumažinti emisijas", – priduria A.Froggattas.

Rodyti pavyzdį

Iki 2017 m. ES išmetamųjų teršalų kiekį sumažino beveik 22 proc., palyginti su 1990 m., ir trejais metais anksčiau už nustatytą tvarkaraštį pasiekė savo 2020 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą. P.Tulkensas sako, kad tai yra pavyzdys, jog ES gali įrodyti, kad laikosi savo įsipareigojimų, tačiau informacija apie sėkmingą planų įgyvendinimą ne visada pasiekia paprastą žmogų. "Visuomenėje priimta manyti, kad politikų įsipareigojimai neįgyvendinami, bet kai kurie yra įgyvendinami ir buvo įgyvendinti, ir ES ekonomika nesugriuvo", – sako jis.

Žaliesiems Europos Parlamente (EP) atstovaujantis politikas iš Vokietijos Michaelis Blossas primena, kad po Paryžiaus konferencijos vyko daug kitų panašaus lygio susitikimų, kuriuose nuosekliai tvirtintas tas pats nusiteikimas – laikytis žemiau 2 °C ribos ir pasiekti 1,5 °C, bet, deja, tai vis dar nevyko. "Dabar esame kažkur 2,7 °C ribose", – sako jis.

1,5 °C iki 2030 m. – įmanomas rodiklis, bet jam pasiekti reikia tikrų klimato lyderių, akcentuoja M.Blossas. "ES sako, kad yra lyderiai, turėtume patys būti pavyzdžiu, bet "The Climate Action Tracker", mokslo pagrindo idėjų kalvė, kuri stebi klimato veiksmus įvairiose šalyse, ES tikslus vadina nepakankamais, nes esame tarp 2 °C ir 3 °C", – oficialia tyrėjų išvada dalijasi politikas.

Šveicarijos draudimo grupės "Zurich" generalinė direktorė Europoje Alison Martin atkreipė dėmesį į rugsėjį savo kompanijos paskelbtą metinę rezultatų lentelę, kurioje dėmesys atkreipiamas į tai, kad per pastaruosius metus buvo padaryta tik nedidelė pažanga siekiant sumažinti anglies dioksido kiekį. Atsinaujinanti energetika, jos jungtys džiugina, tačiau subsidijos kurui ir CO2 emisijų grįžimas arčiau priešpandeminio laikotarpio režimo nuteikia ne taip optimistiškai.

Prašymas: ant Pasaulio gamtos fondo (angl. World Wide Fund for Nature, WWF) stendo Glazge paliktas raštelis su žodžiais: "Pasaulio lyderiams. Noriu, kad pasodintumėte daugiau medžių. Padarykite viską, ką galite." O. Scarffo / AFP nuotr.

Anglies mokestis

Likus tik kelioms dienoms iki Glazge tebevykstančios klimato konferencijos, JT Aplinkos programa (UNEP) paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad šalių pateikti vėliausi kovos su klimato pokyčiais planai – jeigu būtų įgyvendinti – leistų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį daug mažesniu mastu, nei reikėtų siekiant, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 °C. UNEP valstybių planus mažinti ŠESD išlakas pavadino silpnais ir iki šiol neįgyvendintais pažadais.

COP26 turėtų paskatinti iniciatyvą, kad išsivysčiusios šalys laipsniškai nutrauktų anglių naudojimą iki 2030 m. ES turėtų tapti šios koalicijos dalimi. Kita svarbi konferencijos iniciatyva – sutarti dėl galutinės iškastiniu kuru varomų variklių gamybos užbaigimo datos, kuri numatyta iki 2035 m. ES "Fit for 55" plane tai jau yra užfiksuota.

Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą.

Vienas iš COP26 tikslų – nustatyti taisykles vadinamajai išmetamųjų teršalų prekybos sistemai (angl. emission trading system), nustatant pasaulinę CO2 emisijų kainą. Taip būtų apmokestinamas teršalų išmetimas į aplinką, o iš to gautos lėšos skiriamos klimato kaitai mažinti. Apie tai kalbama Paryžiaus susitarimo 6-ajame straipsnyje, kuris numato šalių įsitraukimą mažinant šiltnamio dujų emisijas per savanorišką tarptautinį bendradarbiavimą ir tam skirtus mechanizmus.

Pasaulio lyderiams teks susitarti, ar vadinamieji CO2 mažinimo sertifikatai bus parduodami tarptautiniu mastu ir kokios bus jų taisyklės, kadangi kol kas skirtingose šalyse bendrų apibrėžtų taisyklių nėra. Kol viso to nebus – susitarimas bus "tik popierius, o ne realus CO2 mažinimas", neabejoja M.Bloss.

A.Froggatt akcentuoja, kad kol kas yra dideli CO2 mokesčių skirtumai. "Pavyzdžiui, ES kalbame apie 60 eurų už 1 t, Kinijoje, kuri šiemet pirmą kartą pristatė savo anglies rinką, kaina yra mažesnė nei 10 dolerių už 1 t, o globalus vidurkis yra apie 3 doleriai už 1 t", – išlakų apmokestinimo skaičiais dalijasi jis.

"Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą. JAV, Japonija, JK, ES reikšmingai pasižadėjo, bet ne visos didžiosios G20 šalys kaip Indija, Kinija, Australija, Rusija davė tokių ambicingų impulsų. Tai bus esminis testas, ar mes pamatysime keliamas ambicijas", – apie bendras COP26 nuotaikas konferencijos išvakarėse kalbėjo A.Froggatt.

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. United Nations Framework Convention on Climate Change, UNFCCC) delegacijos vadovo pavaduotoja Jana Urh Lesjak nesiūlo koncentruotis į vieną žaidėją, pavyzdžiui, Kiniją. "Ji nėra pagrindinė kalbant apie Glazgo rezultatus, nes mes turime tiek daug skirtingų šalių su tiek daug skirtingų pasiūlymų ant stalo, kad, tikriausiai, geriausia turėti labai tylią diplomatiją, gerbiant skirtingus matavimus, kurie yra naudojami Kinijos ekonomikoje. Derybų procese jie neturi to pačio požiūrio apie nustatytas nacionalines įmokas", – realų ir kartu diplomatišką požiūrį pateikia ji.

Grįždama prie vadinamojo anglies mokesčio J.Urh Lesjak pabrėžia: svarbu kalbėtis su žmonėmis, aiškinti, kodėl tokios priemonės yra reikalingos, nes tokie ar panašūs nauji mokesčiai paprastam žmogui iš esmės reikš, kad jų neelektrinių automobilių išlaikymas veikiausiai pabrangs.

Žmogiškasis intelektas

ES pirmininkaujančios Slovėnijos atstovė žino, kad šiuo metu esminis klausimas tiek bloke, tiek visame pasaulyje – atsparumas klimato pokyčiams. Vasarą dalį Europos drebinę potvyniai tėra tik vienas iš pavyzdžių, kuo žmonijai realiai gresia klimato pokyčiai. Visame pasaulyje tokių klimato svyravimo pavyzdžių – apstu.

A.Froggatt priduria, kad išsivysčiusioms šalims investuoti į besivystančių ir pažeidžiamų valstybių prisitaikymo prie klimato kaitos priemones – būtina, galiausiai tai veda ir prie migracijos bangų.

2009 m. besivystančioms šalims buvo nutarta skirti 100 mlrd. dolerių kasmet, kurie būtų skirti klimato pokyčių padariniams švelninti. Pasak M.Bloss, šie tikslai vis dar nepasiekti.

Skaičiuojama, kad vienas į atsparumą klimato kaitai investuotas euras išsaugo penkis eurus ir padeda pasiekti geresnių aplinkosaugos rezultatų. Technologijos ir dirbtinis intelektas prisideda prie klimatą gelbėjančių priemonių, bet ekspertai sutinka, kad pasitikėjimas tik technologijomis – pavojingas, reikalingas ir visuotinis žmogiškasis intelektas.

A.Froggatt kaip pavyzdį pateikia gyvulinę agrokultūrą, kuri sudaro apie 15 proc. pasaulinių emisijų. Šias emisijas potencialiai sumažinti gali laboratorijoje užauginta mėsa, kuri jau yra reali galimybė, tačiau klausimas, ar vartotojas pasirinks tokią mėsą kaip alternatyvą įprastai, vien tam, kad prisidėtų švelninant klimato pokyčius.

Diskusijos tęsiasi

Pokyčiams reikia ne tik politinės valios, bet ir verslo bei investicijų. P.Tulkens tikina matąs aiškias tendencijas, kad verslas pasiruošęs investuoti, tačiau kartais jam trūksta apibrėžtumo iš politikų pusės. "Vyriausybės galėtų sudaryti geresnes sąlygas verslui judėti šia linkme", – priduria A.Froggatt.

Praktika rodo, kad investuotojams pritrūksta ne tik politinės valios, bet ir iš tiesų efektyvių projektų. "Mums reikia aiškios sistemos, kas yra žalia, o kas ne, kalbant apie finansavimą. Tam turime ES tvaraus finansavimo taksonomiją, apie kurią daug diskutuojama. Pavyzdžiui, vieni mano, kad atominė energetika ir dujos yra tvaru – aš taip nesakyčiau, nes absoliučiai neaišku, kur laikyti radioaktyviąsias atliekas. Tai yra didžiulė problema ir mes žinome, kad tai turi būti saugu kitam 1 mln. metų", – sako M.Bloss.

"Dujos turi labai intensyvų neigiamą poveikį klimato krizei ir kalbant ne tik apie emisijas, kai yra deginamos, bet ir skaičiuojant metano bei transporto emisijas. ES taksonomija gali pakeisti žaidimą, bet tai turi būti gerai atlikta", – priduria jis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai pareiškė, kad ES privalo išlaikyti atomines ir dujų elektrines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos.

Ji tikina, kad greta atsinaujinančios energetikos elektrinių vis dar reikalingas stabilus šaltinis – branduolinis, o pereinamuoju laikotarpiu – ir gamtinės dujos. Branduolinės elektrinės anglies dvideginio į atmosferą beveik neišleidžia, o dujos, mažiausiai taršios rūšies iškastinis kuras, suteikia galimybę stabilizuoti energijos gamybą, kol vystomi alternatyvūs šaltiniai.

EK iki metų pabaigos privalo pasiūlyti vadinamąjį žaliąjį klasifikatorių (angl. green taxonomy) – aplinkai draugiškais laikomų energijos šaltinių sąrašą. Šis žingsnis atvertų prieigą gauti finansavimą pagal ES naująjį ekologinį planą ir suteiktų technologijoms konkurencinį pranašumą.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje atominės elektrinės pagamina 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, be to, daug jos eksportuojama. Dabar šalis ruošiasi atnaujinti atominių elektrinių statybą.

Vystantis krizei dėl sparčiai kylančių dujų kainų dešimt ES valstybių, su Prancūzija priešaky, spalio viduryje paskelbė pareiškimą, reikšdamos palaikymą branduolinei energetikai. Tačiau kitos šalys, tarp jų Vokietija, Austrija ir Liuksemburgas, tokiems siūlymams priešinasi ir atkreipia dėmesį į M.Bloss įvardytą problemą: neišspręstą radioaktyviųjų atliekų ilgalaikį saugojimą.

Spalį EK U.von der Leyen pavaduotojas Valdis Dombrovskis gynė branduolinę energetiką per ES finansų ministrų susitikimą, skatindamas pripažinti jos vaidmenį kaip mažai anglies junginių paskleidžiantį energijos šaltinį.

Belgijos seneliai – už draugišką klimatą anūkų ateičiai

Grupė belgų senelių susiruošė į 100 km žygį, kuris prieš pat COP26 juos vedė tiesiai į Glazgą. Jie rinkosi maršrutą, simbolizuojantį pramonės revoliucijos kilimą, atlikusį didelį vaidmenį Škotijos vystymosi procese.

Dvidešimt senelių spalio 24 d. susirinko Liuksemburgo aikštėje Briuselyje, o vėliau sėdo į traukinį, kurio kelionės tikslas buvo Londonas. Prieš pradėdami žygį į Glazgą jie vyko ir į Edinburgą.

Grupė, pavadinimu "Grootouders Voor Het Klimaat" (liet. "Seneliai už klimatą"), keliavo traukiniu ir pėsčiomis, nesinaudodami jokiomis kitomis transporto priemonėmis. "Galite pamatyti pramonės revoliucijos pradžią ir nesąmoningai čia prasidėjusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pradžią", – naujienų agentūrai "Belga" apie pasirinktą maršrutą pasakojo seneliu prisistatantis kelionių vadovas Lucas Debuyst.

"Išvykti iš Belgijos taip pat pasirinkome Liuksemburgo aikštę Briuselyje. Ne tik todėl, kad jis yra netoli Europos Parlamento, bet ir dėl to, kad čia stovi Johno Cockerillo statula – sunkiosios pramonės pradžios Europos žemyne simbolis", – pridūrė jis. Grupė taip pat planavo renginį prie Jameso Watto, garo variklio išradėjo, statulos.

"Kelionė iš Edinburgo palei Sąjungos kanalą ir Forto bei Klaido kanalus – abu datuojami pirmaisiais pramonės revoliucijos metais – nukelia mus į Glazgą", – grupės puslapyje rašė L.Debuyst.

"Būtent Glazgo universitete Jamesui Wattui (1736–1819) pavyko Thomaso Newcomeno variklį paversti modernia garo mašina, 1769 m. padidinus efektyvumą nuo 1 proc. iki 19 proc. Milžiniškas žingsnis. Iš dalies dėl to, kad netoliese esančiame Lankašyre gausu anglies ir geležies rūdos, industrializacija čia tikrai įsibėgėjo", – pasakoja jis.

Dar prieš išvykimą "Seneliai už klimatą" planavo Glazge surengti keletą susitikimų, įskaitant su organizacija "Jaunimas už klimatą", taip pat su federaline Belgijos klimato ministre Zakia Khattabi ir šalies delegacijos vadovu Peteriu Wittoecku.

„Deja, Putinas į Glazgą neskris“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Vis dėlto jis pažymėjo, kad pastangos išspręsti pasaulinę klimato krizę yra vienas iš Rusijos politikos prioritetų.

Pasaulio lyderiai rinksis Škotijos mieste Glazge į spalio 31-ąją prasidėsiantį ir lapkričio 12-ąją pasibaigsiančią konferenciją COP26, vadinamą žmonijos „geriausia paskutine galimybe“ susitarti dėl priemonių, turinčių suvaldyti potencialiai niokojančius klimato pokyčius.

Rusija pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį šiuo metu yra ketvirta pasaulyje. Kritikai sako, kad šalis daro toli gražu nepakankamai ekologinei krizei spręsti.

D. Peskovas sakė, kad Rusijai konferencijoje bus atstovaujama, bet pridūrė, kad išsamesnių detalių bus paskelbta vėliau.

COP26 bus didžiausia klimato kaitos klausimams skirta konferencija nuo 2015 metais vykusių istorinių derybų Paryžiuje. Ji laikoma itin svarbiu renginiu, galinčiu padėti sumažinti atmosferos taršą ŠESD ir sulėtinti pasaulio klimato šiltėjimą.

Praeitą savaitę V. Putinas pareiškė, kad Rusija, viena daugiausiai naftos ir dujų išgaunančių šalių, sieks iki 2060 metų tapti klimatui neutrali.

Kaip pagrindines žaidėjas jis konkrečiai paminėjo turtingąsias Europos valstybes.

Šiemet surengtą tarptautinį pasitarimą dėl klimato turėjo organizuoti Brazilija, bet prieš daugiau kaip metus ji atsiėmė savo pasiūlymą, kaip priežastį įvardijusi finansinius suvaržymus. Tai įvyko netrukus po J. Bolsonaro išrinkimo.

„Nežinau, kodėl žmonės nesupranta, kad tai tėra komercinis žaidimas“, – žurnalistams prie savo oficialiosios rezidencijos sakė J. Bolsonaro.

Kaltindamas turtingąsias šalis jis pridūrė: „Norėčiau žinoti – ar buvo rezoliucija, kad Europa turi būti vėl apmiškinta, ar jie tiesiog toliau kabinėsis prie Brazilijos?“

J. Bolsonaro daugelio buvo kritikuojamas dėl nutarimų sušvelninti Amazonės gamtinių išteklių naudojimo sąlygas, paspartinusiems šio ekologiškai jautraus regiono miškų naikinimą.

Brazilijos aplinkos ministras Ricardo Sallesas (Rikardu Sališas), dalyvavęs COP25 konferencijoje, taip pat kritikavo jos rezultatus.

„Turtingosios šalys nenori mokėti“ už kovos su klimato kaita priemones, per „Twitter“ parašė jis.

R. Sallesas ypač apgailestavo dėl menkos pažangos tariantis dėl pasaulinės taršos leidimų rinkos.

Brazilija ir Australija yra tarp valstybių, besitikinčių panaudoti taršos leidimus, sukauptais įgyvendinant ankstesnį klimato susitarimą,  kaip dalį įsipareigojimų įgyvendinant 2015 metų Paryžiaus klimato sutartį.

Diskusijos dėl prekybos šiais leidimais sekmadienį baigėsi aklaviete, tad šis klausimas bus toliau nagrinėjamas per ateinančiais metais Glazgo mieste vyksiančią COP26 konferenciją.

„Deja, nepaisant visų Brazilijos pastangų, nusvėrė protekcionistinė vizija, o Brazilija ir kitos šalys, galinčios pateikti anglies kreditų dėl savo miškų ir geros aplinkosaugos praktikos, liko pralaimėjusios“, – skundėsi R. Sallesas.

Keliomis valandomis vėliau ministras paskelbė provokuojamą tviterio žinutę su nuotrauka, kurioje matyti mėsos prikrautą didelė lėkštė.

„Siekiant kompensuoti mūsų išmetalus per COP – vegetariški pietūs!“ – sakoma žinutės tekste.

Brazilija yra pirmaujanti pasaulyje jautienos eksportuotoja, o šalies miškų naikinimas dažnai yra susijęs su galvijų augintojais, siekiančiais išplėsti savo ganyklas atogrąžų girių sąskaita.

Per COP25 Ispanijos sostinėje susirinkę derybininkai iš beveik 200 valstybių siekė galutinai susitarti, kaip bus įgyvendinama 2015 metų Paryžiaus sutartis, įpareigojanti šalis imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais.

Daugelyje regionų 2019-ieji pasižymėjo ekstremaliais orais, o susirūpinę dėl klimato kaitos aktyvistai, ypač jaunimas, kas savaitę rengdavo protestus, tad Madride susirinkę derybininkai jautė spaudimą pasiųsti aiškų signalą, jog vyriausybės yra nusiteikusios intensyvinti pastangas šioje srityje.

Vis dėlto pasiektas kompromisas toli gražu neatitinka priemonių, anot mokslininkų, reikalingų klimato krizei išspręsti, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) apgailestavo dėl „praleistos galimybės“.

16-metė G. Thunberg tapo jaunimo reikalavimų imtis veiksmų dėl klimato simboliu ir į atgalinę kelionę iš Niujorko, kur rugsėjį dalyvavo klimato viršūnių susitikime, pabrėžtinai leidosi jūra, o ne degalus ryjančiu lėktuvu.

Ji turėjo vykti į Čilę, bet ši Pietų Amerikos valstybė dėl kruvinų antivyriausybinių protestų klimato konferencijos COP25 rengimą perdavė Ispanijai.

Nenorėdama skrydžiu teršti savo, kaip aplinkosaugos aktyvistės, reputacijos G. Thunberg lapkričio 13 dieną iš Hamptono Virdžinijoje į Europą išplaukė 14 m ilgio katamaranu „La Vagabonde“.

G. Thunberg, britų šturmanė Nikki Henderson (Niki Henderson) ir australų šeima, kuriai priklauso laivas, į Portugalijos sostinę Lisaboną turi atplaukti antradienį maždaug 8 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku, įveikę daugiau kaip 5,5 tūkst. kilometrų.

Juos turi pasitikti Lisabonos meras Fernando Medina (Fernandu Medina) ir G. Thunberg įkvėpti jauni portugalų aplinkosaugininkai.

G. Thunberg turi duoti interviu žiniasklaidai, o tada naktiniu traukiniu išvažiuoti į Madridą, sakė šaltiniai Portugalijoje.

Pirmadienį prasidėjusiame klimato susitikime, kuris truks iki gruodžio 13 dienos, dalyvauja maždaug 200 valstybių, pasirašiusių 2015 metų Paryžiaus susitarimą, atstovai.

Niujorke pasinaudodama savo dalyvavimu klimato viršūnių susitikime G. Thunberg smerkė vyriausybes dėl nepakankamai skubių veiksmų aplinkosaugos klausimu. Vėliau ji dalyvavo savaitiniuose žaliųjų protestuose keliuose JAV miestuose ir galiausiai leidosi į ilgą kelionę namo.

„Viena vertus, daug dalykų pasikeitė ir daug dalykų pajudėjo teisinga kryptimi, bet tam tikra prasme taip pat praėjo dar keli mėnesiai be realių veiksmų, žmonėms nesupratus kritinės padėties, kurioje esame“, – prieš išplaukdama AFP sakė G. Thunberg.

Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) pirmadienį gyrė Paryžiuje priimtą istorinę klimato sutartį, sakydamas, kad ji rodo kelią pasauliui į žalesnę ateitį.

„Įgyvendinant Paryžiaus sutartį nebus laimėjusių arba pralošusių. Laimėjo klimato teisingumas, o mes visi dirbame dėl žalesnės ateities“, – N.Modi paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.

„Klimato pokyčiai tebėra iššūkis, bet Paryžiaus sutartis demonstruoja, kaip kiekviena šalis stengėsi atremti šį iššūkį, darbuodamasi, kad būtų pasiektas sprendinys“, – pridūrė jis.

Viešėdamas Paryžiuje N.Modi argumentavo, kad Indija, kuri užima trečią vietą pasaulyje pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, turės toliau deginti savo pigius ir gausius akmens anglies išteklius, kad pakiltų iš skurdo, aiškindamas, kad turtingesnės šalys turėtų labiau ir sparčiau sumažinti savo emisijas.

Jis sekmadienį taip pat gyrė tarptautines pastangas užtikrinti, kad klimato sutartis būtų priimta.

„Svarstymai per COP21 ir Paryžiaus sutartis demonstruoja pasaulio lyderių kolektyvinę išmintį mažinti klimto pokyčius“, – Indijos lyderis rašė „Twitter“.

Besivystančios šalys, tarp jų Indija, tvirtino, kad turtingosios valstybės turi prisiimti didžiausią atsakomybę už klimato pokyčių mažinimą, nes jos nuo pramonės revoliucijos yra paskleidusios atmosferoje daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Džiūgaujantys delegatai iš 195 šalių šeštadienį vakare Paryžiuje priėmė istorinę sutartį, turinčią padėti sulėtinti pasaulinio klimato atšilimą ir suteikiančią vilčių, kad žmonijai pavyks išvengti katastrofinių padarinių bei žengti į energetikos revoliuciją.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) plaktuko kaukštelėjimu užbaigė beveik dvi savaites vykusias sekinančias Jungtinių Tautų derybas Paryžiuje, kai buvo pasiektas konsensusas tarp ministrų, kurie kelias minutes plojo atsistoję ir džiaugsmingai šūkavo, o kai kurie braukė palengvėjimo ašaras.

„Matau salę, matau kad reakcija yra teigiama, negirdžiu jokių prieštaravimų. Paryžiaus klimato sutartis priimta“, – paskelbė L.Fabiusas, kuris pirmininkavo šioms deryboms.

Nuo 2020 metų įsigaliosianti Paryžiaus sutartis užbaigia dešimtmečius trukusius ginčus tarp turtingųjų ir skurdžių šalių, kaip paskirstyti naštą trilijonų dolerių vertės projekte, turinčiame sulėtinti pasaulinį klimato atšilimą ir sumažinti jau stebimų pokyčių padarinius.

Prognozuojama, kad 2015-ieji bus šilčiausi mūsų planetoje per mokslinių matavimų istoriją, o pasaulio lyderiai ir mokslininkai sakė, kad JT sutartis yra gyvybiškai svarbi, siekiant suvaldyti temperatūros didėjimą ir išvengti pragaištingiausių klimato pokyčių padarinių.

Jie perspėja, kad skubiai nesiėmus veiksmų šalis niokos vis didesnės sausros, potvyniai ir audros, o dėl kylančio jūros lygio bus užlietos žemos salos ir pajūrio teritorijos, kuriose gyvena šimtai milijonų žmonių.

Išnaudota galimybė

„Paryžiaus sutartis sukuria tvirtą pagrindą, kurio reikia pasauliui, kad būtų išspręsta klimato krizė, – sakė JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama). – Susitelkėme, kad sudarytume stiprią sutartį, kurios reikia pasauliui. Mes išnaudojome šią galimybę.“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pridūrė: „Paryžius visada bus siejamas su šiuo istoriniu posūkio tašku klimato politikoje.“

Pagrindinė priemonė kovoje su pasaulinio klimato šiltėjimu – smarkiai sumažinti arba visiškai atsisakyti akmens anglių, naftos ir dujų naudojimo energetikoje, nors šis procesas skatino ekonomikos klestėjimą nuo pramonės revoliucijos XVIII amžiuje.

Deginant iškastinį kurą į atmosferą išmetamos nematomos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, skatinančios planetos šiltėjimą ir pokyčius jautrioje Žemės klimato sistemoje.

Kad būtų išeita iš šio užburto rato, reikia pereiti prie švaresnių energijos šaltinių, tokių kaip saulės arba vėjo energija, taip pat užtikrinti veiksmingesnį energijos vartojimą.

Kai kurios šalys taip pat plėtoja branduolinę energetiką, kuri nedidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Paryžiaus sutartyje nustatytas tikslas – užtikrinti, kad planetos klimato atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ negu 2 laipsniai Celsijaus, lyginant su padėtimi iki pramonės revoliucijos. Šalys taip pat turės dėti pastangas, siekdamos dar ambicingesnio tikslo – kad klimatas neatšiltų daugiau negu 1,5 laipsnio.

Kad tai įvyktų visos šalys turi siekti, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pikas baigtųsi „kiek įmanoma anksčiau“, o tuomet prasidėtų spartus taršos mažinimas, sakoma sutartyje

Pasaulio klimatas jau yra atšilęs beveik 1 °C, ir tai jau kelia didelių problemų sausringo klimato besivystančiose šalyse, sako mokslininkai.

Energetikos lyderių nerimas

Kai kurie aplinkosaugininkai sako, kad Paryžiaus sutartis yra posūkio taškas, ir prognozuoja, kad siekis apriboti atšilimą iki 1,5 °C padės eliminuoti iškastinio kuro pramonę.

„Tas vienintelis skaičius ir naujas tikslas užtikrinti nulinį emisijų balansą iki šio šimtmečio antros pusės sukels siaubą akmens anglių bendrovių valdybose ir naftą eksportuojančių šalių rūmuose“, – sakė žaliųjų organizacijos „Greenpeace International“ vadovas Kumi Naidoo (Kumis Naidu).

Besivystančios šalys tvirtina, kad turtingosios valstybės turi prisiimti didžiausią atsakomybę už klimato pokyčių mažinimą, nes jos nuo pramonės revoliucijos yra paskleidusios atmosferoje daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tuo tarpu JAV ir kitos turtingosios šalys kontrargumentuoja, kad kylančios milžinės irgi turi daugiau nuveikti šioje srityje, nes dabar jos išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl joms teks pagrindinė atsakomybė už tolesnį klimato šiltėjimą.

Sprendžiant itin svarbų finansavimo klausimą, išsivysčiusios šalys susitarė nuo 2010-ųjų kasmet skirti bent 100 mlrd. JAV dolerių, teikiant pagalbą besivystančioms šalims.

Tačiau pasipriešinus Jungtinėms Valstijoms šis skyrius nebuvo įtrauktas į teisiškai įpareigojančią sutarties dalį.

Prieš prasidedant deryboms dauguma šalių savanoriškai pateikė planus, kaip jos ketina apriboti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nuo 2020 metų, o tuos pasiūlymus daugelis laiko svarbiu sėkmės pagrindu.

Tačiau mokslininkai sako, kad netgi tuo atveju, jeigu visi pažadai būtų išpildyti, Žemės klimato atšilimas tikriausiai smarkiai viršys apskaičiuotą saugią ribą.

Nuostabus žingsnis

Kad visos šalys vykdytų savo įsipareigojimus, sutartyje numatoma, kad pasiekta pažanga bus vertinama kas penkerius metus nuo 2023-ųjų.

Labiausiai klimato pokyčių pažeidžiamos šalys uoliai stengėsi, kad būtų susitarta dėl ambicingesnio tikslo – užtikrinti, kad klimatas atšiltų ne daugiau negu 1,5 laipsnio.

Tuo tarpu didžiosios teršėjos, tokios kaip Kinija, Indija, taip pat naftos gavybos milžinė Saudo Arabija, pageidavo, kad tas rodiklis būtų 2 °C, nes tuomet jos galėtų ilgiau deginti iškastinį kurą.

Kinijos vyriausiasis derybininkas Xie Zhenhua (Siė Dženhua) sakė, kad priimta sutartis nėra tobula.

„Tačiau tai neužkerta mums kelio atlikti istorinių žingsnių į priekį, – pabrėžė jis. – Tai iš tikrųjų yra nuostabus žingsnis, kuris priklauso mūsų kartai ir mums visiems.“

Tuvalu, mažytė Ramiojo vandenyno salų valstybė, turinti apie 10 tūkst. gyventojų, kuri dėl kylančio vandenyno lygio netekti beveik visos savo teritorijos, džiūgavo, kai sutartis buvo priimta.

„Mes išgelbėjome Tuvalu ir tuo pačiu išgelbėjome pasaulį“, – sakė šios šalies derybininkas Ianas Fry (Ajanas Frajus).

Vis dėlto JAV demokratų prezidento rinkimų kampanijos favoritė Hillary Clinton (Hilari Klinton) pastebėjo, kad „veiksmai per ateinantį dešimtmetį bus lemiami“.

„Jeigu nepakankamai stumsime švariosios energetikos augimą ir taršos anglies junginiais mažinimą visose ekonomikos srityse, katastrofinių padarinių negalėsime išvengti“, – perspėjo ji.

Aidint džiugiems šūksniams ir plojimams Prancūzijos sostinėje šeštadienį buvo pateiktas siūlomos 195 valstybių sutarties tekstas apie pasaulio ryžtą kovoti su pasauliniu šiltėjimu, kuri kelia grėsmę žmonijai ir reikalauja energetikos revoliucijos.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas), pirmininkavęs beveik dvi savaites Paryžiuje vykusioms deryboms, kurios užsitęsė nepaisant naktinių posėdžių, pateikė sutarties tekstą ministrams, kurie turi nuspręsti – pritarti šiai sutarčiai ar ne. Sprendimo laukiama artimiausiomis valandomis.

„Esu įsitikinęs, kad mes pasiūlėme ambicingą ... susitarimą“, – sakė L.Fabiusas, kuris taip pat pasakė ministrams, kad jie pasiektų „istorinį posūkį“ pasauliui, jei patvirtintų pateiktą tekstą.

Laukiamu susitarimu siekiama užbaigti dešimtmečius trunkančius ginčus tarp turtingųjų ir skurdžių valstybių dėl to, kaip tęsti kovą su klimato kaita.

Pasigirdus prognozėms, kad 2015-ieji bus karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją, pasaulio lyderiai ir mokslininkai perspėjo, kad šis susitarimas yra gyvybiškai svarbus norint apriboti temperatūros kilimą ir užkirsti kelią katastrofiškiausioms besikeičiančio klimato pasekmėms.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sėdėjo ant pakylos drauge su L.Fabiusu, šiam šeštadienį sakant ilgą kalbą ir emocingai prašant ministrų patvirtinti sutarties projektą.

Pakurstydami viltis dėl sėkmingo užbaigimo, derybininkai prieš L.Fabiuso kalbą atsistojo ir pritariamai šaukė. Ovacijos atsistojus buvo surengtos ir pabaigoje.

Siūlomas susitarimas buvo pateiktas derybininkams praleidus pradinį penktadienio terminą susitarimui pasirašyti, nes ministrai nenorėjo atsisakyti savo tvirtų pozicijų.

Ilgos kovos dėl pinigų

Išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims dešimtmečius nepavyko pasirašyti veiksmingo visuotinio pakto dėl pasaulinio šiltėjimo apribojimo ir kovos su jo padariniais.

Jos smarkiai nesutarė dėl to, kiek atsakomybės kiekviena šalis turi prisiimti. Šis klausimas yra susijęs su interesais, kurių vertė – trilijonai dolerių.

Bet kokio susitarimo pamatas yra anglių, naftos ir dujų naudojimo energetikai sumažinimas ar eliminavimas. Anglių, naftos ir dujų naudojimas didele dalimi buvo varomoji jėga šalims jų kelyje į gerovę nuo industrinės revoliucijos pradžios išaušus 18-ajam amžiui.

Deginant tokį iškastinį kurą į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių planeta šiltėja, o jos trapi klimato sistema keičiasi.

Jei klimato kaita nesilpnės, žmonija susidurs su vis didesnėmis sausromis vienur, potvyniais ir audromis kitur, pasaulinio vandenyno lygio kilimu, dėl kurio bus užlietos salos ir tankiai gyvenamos pakrantės, perspėja mokslininkai.

„Klimato kaita kelia neatidėliotiną ir potencialiai negrįžtamą grėsmę žmonių visuomenėms ir planetai“, – sakoma ankstesnės planuojamo susitarimo versijos įvade.

Besivystančios šalys tvirtino, kad turtingosios valstybės privalo prisiimti kovos su klimato kaita atsakomybės liūto dalį, nes nuo industrinės revoliucijos laikų išmetė į atmosferą daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tačiau Jungtinės Valstijos ir kitos turtingos šalys sako, kad kylančios milžinės taip pat privalo daryti daugiau.

Jos tvirtina, kad besivystančios šalys dabar teršia labiausiai, todėl bus labiausiai atsakingos už šiltėjimą ateityje.

Teisinės prievolės

Prieš šešerius metus Kopenhagoje turtingosios šalys pažadėjo iki 2020-ųjų surinkti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) per metus, kad padėtų besivystančioms šalims keisti energetiką ir dorotis su pasaulinio šiltėjimo padariniais.

Tačiau prieš derybas Paryžiuje dar buvo neaišku, kaip tos lėšos bus renkamos, ir besivystančios šalys pareikalavo aiškumo naujajame susitarime, kuris įsigaliotų nuo 2020 metų.

Besivystančios šalys taip pat pareikalavo įsipareigoti po 2020-ųjų padidinti tą sumą.

Jungtinės Valstijos užsiminė, kad nori padėti mobilizuoti tuos pinigus, bet sakė, jog negali priimti pasiūlymų, kad susitarimu finansinės prievolės taptų teisiškai įpareigojamos.

Pasiūlyto susitarimo tekstas iškart po L.Fabiuso kalbos dar nebuvo prieinamas.

Tačiau L.Fabiusas sakė, kad susitarimu 100 mlrd. dolerių per metus būtų įtvirtinti kaip „grindys“, tai yra, minimumas ateičiai.

Prieš derybas dauguma valstybių pateikė savanoriškus planus nuo 2020-ųjų riboti atmosferos taršą. Toks procesas daugelio yra giriamas kaip svarbi platforma sėkmei.

Tačiau mokslininkai sako, kad net jei šie pažadai bus visiškai ištesėti, Žemės šiltėjimo perspektyva vis tiek smarkiai viršys saugią ribą. Viltys dėl šios trajektorijos pažeminimo yra siejamos su vadinamuoju reketo mechanizmu, pagal kurį ateities pažadai sumažins taršą.

Labiausiai nuo klimato kaitos nukentėti galinčios šalys aktyviai siekė, kad Paryžiaus pakte būtų formuluotė, kuria šiltėjimas būtų apribotas 1,5 laipsnio pagal Celsijų, ir perspėjo, kad priešingu atveju kylant vandenynų lygiui išnyks ištisos salos.

Tokios didelės teršėjos kaip Kinija, Indija ir daug naftos išgaunanti Saudo Arabija teikė pirmenybę 2 laipsnių pagal Celsijų „luboms“, kurios sudarytų sąlygas joms iškastinį kurą deginti ilgiau.

L.Fabiusas užsiminė, kad pažeidžiamos šalys laimės šią kovą, ir sakė, kad planuojamame susitarime bus įrašytas tikslas, nusakomas „gerokai“ mažesniu skaičiumi nei 2 laipsniai pagal Celsijų, ir dar ambicingesnis siekis – 1,5 laipsnio pagal Celsijų.

Tačiau išnagrinėję ankstesnius projektus mokslininkai perspėjo, kad kitomis svarbiomis teksto formuluotėmis nenusakomi pakankamai stiprūs planai dėl to, kiek ir kada sumažinti taršą, o tai sudarytų sąlygas tęstis pavojingam pasaulinio šiltėjimo keliui.

Pasaulis stebi

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) šeštadienį jausmingai prašė pasaulio diplomatų, kurie Prancūzijoje derasi dėl galimo susitarimo klimato klausimu, kovoti su pasaulio šiltėjimu.

„Visas pasaulis stebi. Milijardai žmonių kliaujasi jūsų išmintimi“, – sakė jis.

„Atėjo laikas pripažinti, kad nacionaliniai interesai geriausiai patenkinami veikiant tarptautiniais interesais, – pažymėjo Ban Ki-moonas. – Turime daryti (taip), kaip diktuoja mokslas. Privalome apsaugoti planetą, kuri mus išlaiko. Mums reikia visų mūsų pagalbos“.

JT vadovas kalbėjo pateikus naują, potencialiai galutinį susitarimo projektą, pagal kurį visoms šalims tektų imtis žingsnių taršai mažinti ir padėti viena kitai dorotis su klimato kaita.

Prezidentas ragina patvirtinti

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) paragino JT klimato derybose Paryžiuje dalyvaujančius ministrus žengti „lemiamą“ žingsnį ir patvirtinti „istorinį“ susitarimą pažaboti pasaulinį šiltėjimą.

„Turite žengti paskutinį žingsnį, lemiamą žingsnį, kuris leis mums pasiekti tikslą, – sakė prezidentas ministrams ir delegatams, susirinkusiems gauti galutinį sutarties tekstą susipažinimui ir galbūt patvirtinimui vėliau šeštadienį. – Tai bus pirmoji klimato derybų istorijoje universali sutartis“.