Per 2022 metų sausrą Etiopijoje priverstinių vaikų santuokų skaičius išaugo beveik keturis kartus, pirmadienį COP28 klimato kaitos derybose sakė JT atstovė moterų teisių klausimais Sarah Hendriks.

Somalyje užfiksuota gerokai daugiau smurto ir išprievartavimų atvejų, kuriuos taip pat skatina skurdas, stresas ir nepalankios gyvenimo sąlygos dėl klimato krizės, pridūrė S. Hendriks.

Jos pristatytoje naujoje JT ataskaitoje teigiama, kad sausros paveiktose vietovėse mergaitės taip pat dažniau nustoja lankyti mokyklą.

„Dėl klimato kaitos moterų ir mergaičių padėtis blogėja, – sakė S. Hendriks. – Turime pertvarkyti ekonomiką taip, kad ji nebūtų susijusi su gavyba ir tarša, o moterų teisės būtų įtrauktos į visus klimato politikos ir finansavimo aspektus“.

Pasak S. Hendriks, iki 2050 metų dėl klimato kaitos dar 158 mln. moterų ir mergaičių gali atsidurti itin dideliame skurde, o dar 236 mln. moterų ir mergaičių gali patirti maisto trūkumą.

Moterys turi neproporcingai daugiau darbo slaugos, švietimo ir namų ūkio srityse nei vyrai. Kartu, pasak JT atstovės, jos turi mažiau ekonominių išteklių ir prastesnius raštingumo įgūdžius.

Turime pertvarkyti ekonomiką taip, kad ji nebūtų susijusi su gavyba ir tarša, o moterų teisės būtų įtrauktos į visus klimato politikos ir finansavimo aspektus.

Pagalbos organizacija CARE kasmetinėje JT klimato konferencijoje taip pat atkreipia dėmesį į lyčių disbalansą. Ji kritikuoja, kad tik 15 iš 133 Dubajuje dalyvaujančių valstybių vadovų ir ministrų pirmininkų yra moterys, t. y. 11 proc.

Nors 2012–2022 metais moterų dalis beveik 200-uose vyriausybinių delegacijų padidėjo nuo 30 iki 35 proc., moterų vadovaujamų delegacijų dalis šiek tiek sumažėjo – nuo 21 iki 20 proc.

Organizacijos „CARE International“ tarptautinė aktyvistė Helen Pankhurst iš Jungtinės Karalystės sakė: „Kaip mes galime pasiekti sąžiningų rezultatų derybose dėl klimato kaitos esant tokiai nelygybei viršūnėse? Klimato kaita labiausiai veikia moteris ir mergaites, tačiau apie jas nutylima. Jos nematomos. Tai turi pasikeisti“.

Šiemetinis klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimas COP28, kurį surengė Jungtiniai Arabų Emyratai – didžiausias iš kada nors surengtų, jame dalyvauja apie 97 tūkst. dalyvių. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernykštė konferencija Egipte, kuri irgi iki tol buvo didžiausia su maždaug 50 tūkst. dalyvių.

Antarktidoje A. Guterresas ketina, be kita ko, aplankyti du ledynus ir Kopeitiko salą, iš Niujorko praneša Jungtinės Tautos. Kartu su juo vyks ir Čilės prezidentas Gabrielis Boricas.

A. Guterresas į Niujorką turėtų sugrįžti sekmadienį. Tada kitą savaitę Dubajuje vyksiančioje pasaulio klimato konferencijoje COP 28 jis papasakos apie tai, ką jam teko matyti Antarktidoje ir „pakvies imtis tinkamų veiksmų kovoti su krize, su kuria susiduriame“.

Jų tikslas – kad klimato krizės klausimas atsidurtų aukščiau politinėje darbotvarkėje likus dešimt dienų iki svarbių Nyderlandų nacionalinių rinkimų.

Nešdami plakatus su užrašais „Mūsų namai dega“, „2050 metai: „Tėti, kas yra medžiai?“ ir „Klimato teisingumas dabar“, demonstrantai susibūrė Amsterdamo centrinėje aikštėje ir pajudėjo miesto gatvėmis.

Organizatoriai, spaudimo grupių, įskaitant „Extinction Rebellion“, „Fridays for Future“, „Oxfam“ ir „Greenpeace“, koaliciją, teigė, kad šiose eitynėse dalyvavo apie 70 tūkst. žmonių ir kad buvo viršytas ankstesnis tokių eitynių rekordas.

„Mes nestovime ant katastrofos slenksčio, mes joje gyvename“, – susirinkusiems sakė G. Thunberg.

„Jau dešimtmečius žmonės, esantys klimato krizės priešakinėse linijose, tiesiogiai susiduria su jos padariniais ir skambina pavojaus varpais, tačiau mes jų nesiklausėme“, – pridūrė ji.

Jos kalbą trumpam nutraukė protestuotojas, kuris teigė, kad demonstracijoje per daug dėmesio skiriama politikai, o ne klimatui.

„Atmosfera nuostabi. Jaučiu daugybės jaunų žmonių, norinčių pakeisti pasaulį, energiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė 19-metis politikos mokslų studentas Tijnas Veenhovenas (Teinas Venhovenas).

„Aš tiesiog pykstu, nes pasaulis pyksta ir niekas nieko nedaro“, – teigė 18-metė fizikos studentė Ieke Snel (Ikė Snel).

Mes nestovime ant katastrofos slenksčio, mes joje gyvename.

Apklausos rodo, kad Nyderlanduose centrinė kova dėl valdžios vyks tarp kadenciją baigiančio ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) centro dešiniųjų Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) ir naujos partijos NSC, kuriai vadovauja kovotojas su korupcija Pieteris Omtzigtas (Peteris Omcigtas).

Apklausų duomenimis, Žaliųjų partijos ir kairiųjų PvdA koalicija turėtų užimti trečią vietą. Šiai partijai vadovauja buvęs įtakingas Europos Komisijos narys Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), kuris yra ES žaliojo kurso darbotvarkės architektas.

Apklausos rodo, kad pagrindiniai šios rinkimų kampanijos klausimai yra Nyderlanduose tebesitęsianti būsto krizė, pragyvenimo lygis ir imigracija.

Naujausios „I&O research“ atliktos apklausos duomenimis, klimato kaita užėmė penktą vietą tarp rinkėjams rūpimų klausimų po būsto, sveikatos priežiūros, imigracijos ir skurdo.

Remiantis šia apklausa, klimato kaita dabar laikoma mažiau svarbia tema nei per ankstesnius 2021 metų rinkimus.

„Kadangi krizių vis daugėja, o iki 2030 metų Nyderlandų klimato tikslų įgyvendinimo liko vos šešeri metai, artėjantys rinkimai yra patys svarbiausi“, – sakoma bendrame demonstracijos organizatorių pareiškime.

86-erių Pranciškus aplinkos apsaugą laiko vienu iš savo popiežiavimo prioritetų. 2015-ųjų enciklikoje „Laudato si“, kurioje popiežius išdėstė savo mintis apie būtinybę saugoti Dievo kūriniją, jis pažymėjo, kad planeta „pradeda vis labiau panašėti į didžiulę purvo krūvą“.

„Neabejotina, kad turime skubiai imtis veiksmų bendriems namams apsaugoti. Tačiau to neįmanoma daryti be širdžių atsivertimo“, – sakė jis antrąją savo vizito Portugalijoje dieną kalbėdamas Lisabonos katalikiškojo universiteto studentams.

„Negalime pasitenkinti vien tik švelninančiomis priemonėmis ar nedrąsiais ir dviprasmiškais kompromisais“, – pridūrė jis, kalbėdamas savo gimtąja ispanų kalba.

Pontifikui įžengus į sceną, o chorui giedant „Jėzau Kristau, tu esi mano gyvenimas“, jį pasitiko maždaug 6 500 žmonių, tarp kurių buvo ir Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza) bei vyskupai, džiaugsmo šūksniai bei plojimai.

Katalikiškojo pasaulio, kuriam priklauso 1,3 mlrd. žmonių, lyderis sakė: „Nepamirškite, kad mums reikia integralios ekologijos, o tai reiškia klausytis planetos šauksmo kartu su vargstančiųjų šauksmu, matyti ryšį tarp dykumėjimo tragedijos ir pabėgėlių tragedijos, migrantų temos ir mažėjančio gimstamumo temos.“

„Mums reikia ne poliarizacijos, o bendros vizijos“, – akademiniam jaunimui kalbėjo popiežius – pirmasis iš Lotynų Amerikos.

Potėpis ant freskos

Po kalbos popiežius nuvyko į Kaskaisą, pajūrio miestą, esantį maždaug už 30 km į vakarus nuo Lisabonos, aplankyti savo fondo „Scholas Occurrentes“ – judėjimo, kurį jis įkūrė 2013 metais, siekdamas suburti skirtingų sluoksnių ir tautybių jaunimą, – vietos padalinį.

Jam būdingu nepretenzingu stiliumi pontifikas buvo atvežtas į fondą baltu „Toyota“ automobiliu. Gerbėjai buvo išsirikiavę prie kelio, džiūgavo, mojavo ir fotografavo mobiliaisiais telefonais.

Fonde jis atsakinėjo į įvairių tautybių jaunuolių klausimus, o po to paskutiniu potėpiu užbaigė bendruomenės kurtą freską.

„Tai jūsų Siksto koplyčia“, – pasakė popiežius, prajuokindamas susirinkusius jaunuolius.

Prieš išvykdamas popiežius palaistė taikos simbolį – alyvmedį, augantį fondo kieme.

Dieną Pranciškus pradėjo susitikimu su 15 jaunuolių iš Ukrainos Šventojo Sosto diplomatinėje atstovybėje Lisabonoje, kur jis yra apsistojęs, teigiama Vatikano pranešime.

Susitikimas nebuvo įtrauktas į oficialią popiežiaus vizito programą.

Į Lisaboną jis atvyko trečiadienį. Čia vyksta Pasaulio jaunimo dienos – savaitės trukmės tarptautinė katalikų šventė, į kurią, kaip tikėtasi, susirinks milijonas žmonių.

Pranciškus trečiadienį susitiko su dvasininkais ir seksualinio Bažnyčios atstovų išnaudojimo aukomis. Sekmadienį, paskutinę savo penkių dienų vizito Portugalijoje dieną, šalies sostinėje jis vadovaus baigiamosioms mišioms.

Popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metais sumanyto renginio – didžiausio katalikų susibūrimo pasaulyje – metu vyksta įvairūs renginiai, įskaitant koncertus ir bendras maldas.

Šis renginys, iš pradžių numatytas 2022-ųjų rugpjūtį, bet dėl COVID-19 pandemijos atidėtas, Pranciškui yra ketvirtasis. Katalikų Bažnyčios vadovu tapęs 2013-aisiais, tais pačiais metais jis vadovavo Pasaulio jaunimo dienoms Rio de Žaneire, 2016-aisiais – Krokuvoje, o 2019-aisiais – Panamoje.

Klimato krizės sprendinių ieškoma įvairiais lygiais. Kelyje į didelį tikslą svarbios ir mažos priemonės. Viena tokių Lietuvoje turėjo tapti nuo liepos 1-osios įsigaliojusi naujovė. Seimui uždraudus neatlygintinai dalyti plonus permatomus plastiko maišelius, šie parduotuvėse buvo apmokestinti nuo 1 iki 5 centų. Esą taip prisidedame prie aplinkos saugojimo ir klimato kaitos lėtinimo. Gal ir prisidėtume, jei tokių maišelių prekybos centruose išvis neliktų, o pirkėjai įgustų dėtis prekes į daugkartinio naudojimo skalbiamus medžiaginius. Kol kas geriau ne aplinkai, bet prekybininkams. Ne gamta be maišelių tapo švaresnė, o verslininkų kišenės pilnesnės.

Gamtos siaubai – plastikiniai maišeliai, kurie suirs tik per kelis šimtus metų, pas mus tapo įprasta preke. Nors jie Europoje – vienas iš dešimties buityje dažniausiai išmetamų daiktų, atsisveikinti visiems laikams su jais nesiryžtame.

O ir mūsų požiūris į gamtą – pragmatiškas, pro interesų akinius. Todėl ir Kuršių marios ištisus metus buvo verčiamos srutų duobe, kailininkai iki šiol neva gelbėja gamtą nuo žvėrelių daromos žalos, miestuose pjaunami sveiki medžiai, kad atsirastų vietos betoniniams statiniams.

Neseniai popiežius užsiminė apie galimybę įtraukti į Katekizmą ekologinę nuodėmę – tai skatintų tikinčiuosius atidžiau vertinti savo santykį su aplinka. Dabar veiksnesnis bus žemiškas atgrasymas – sugriežtinta atsakomybė. Liepą priimtas Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių nusikaltimų aplinkai, pakeitimo ir papildymo įstatymas – padaryta didelė žala gamtai nuo šiol bus laikoma baudžiamąja veika.

Sheldonas Whitehouse'as (Šeldonas Vaithausas) aptarė įvairius klausimus, kurie gali būti svarbūs savaitgalį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje, įskaitant Rusijos vadovo Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą tarp Vašingtono ir Pekino dėl kaltinimų šnipinėjimu.

Pateikiame keletą jo atsakymų į svarbiausius klausimus.

Pagalba Ukrainai

Dabar, kai respublikonai kontroliuoja Atstovų Rūmus, iškilo abejonių, ar Kongresas ir toliau tvirtins daugiamilijardinės pagalbos paketus Ukrainai.

Tačiau Sh. Whitehouse'as, kuris dirba demokratų kontroliuojamame Senate, teigė, kad susirūpinimas yra perdėtas.

Tačiau tai nekeičia esminio fakto, kad Kinijos elgesys tapo daug karingesnis.

„Pirmiausia reikia pranešti apie abiejų partijų ir abiejų rūmų amerikiečių paramą Ukrainai, kuri priešinasi Rusijos invazijai“, – sakė Sh. Whitehouse'as, kuris į Bavarijos sostinę vyksta kartu su įtakingu respublikonu Lindsey Grahamu (Lindsiu Grejemu)

„Manau, kad priešiškumas tolesnei paramai Ukrainai yra gerokai perdėtas... Manau, kad net tarp Atstovų Rūmų respublikonų vyrauja nuomonė, kad reikia toliau remti Ukrainą“, – pridūrė jis.

Vienintelis kliuvinys būtų, jei būtų nustatyta, kad buvo „didelė korupcija ir Amerikos dolerių ar karinės technikos pasisavinimas“, sakė Sh. Whitehouse'as, išreikšdamas įsitikinimą, kad taip neatsitiks.

Rod Ailendo senatorius naujienų agentūrai AFP sakė, kad „įmanoma“, jog bus pasiektas susitarimas dėl naikintuvų siuntimo į Kyjivą – prieštaringai vertinama idėja, sukėlusi karštas diskusijas Vakarų sąjungininkę remiančių šalių koalicijoje.

„Manau, kad būtų labai naudinga, jei prisidėtų ir kiti sąjungininkai, nes Putinas norėtų sakyti, kad tai tik įgaliotas karas, kad iš tikrųjų Amerika puola Rusiją“, – pridūrė jis.

Klimato krizė

Sh. Whitehouse'as, kuris laikomas vienu iš labiausiai ekologija susirūpinusiu senatorių, išliko optimistiškai nusiteikęs dėl Kongreso galimybių priimti klimato kaitos teisės aktus, net ir respublikonams valdant Atstovų Rūmus.

„Aš jau seniai pritariu anglies dvideginio koregavimui pasienyje ir anglies dvideginio tarifams pasienyje“, – sakė senatorius ir pridūrė, kad „Europos Sąjungai tenka labai svarbus vaidmuo“ įgyvendinant klimato reformas.

Sh. Whitehouse'as turėjo omenyje gruodžio mėnesį paskelbtą ES pareigūnų planą įvesti mokestį importuojamoms prekėms pagal jų gamybos metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Anglies dvideginio reguliavimo mechanizmas pasienyje (Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) būtų pirmasis pasaulyje mokestis už importuojamų prekių paliekamą anglies dioksido kiekį.

Jis išreiškė viltį, kad panašus projektas netrukus galėtų būti priimtas Jungtinėse Valstijose, jei demokratams pavyks pasiekti „konsensusą“ su respublikonais.

„Neleiskite, kad kas nors iš Jungtinių Valstijų jums lieptų mums atsisakyti, sulėtinti, atidėlioti, išsisukinėti“, – sakė Sh. Whitehouse'as, kuris jau daugelį metų ragina Ameriką „atsibusti“ dėl klimato krizės.

„Todėl mano žinia ES šalims Miunchene yra, kaip sako amerikiečiai, „spausti pedalą iki galo“ – t. y. stengtis bet kokia kaina įgyvendinti anglies dvideginio reguliavimo mechanizmas pasienyje“, – sakė demokratų senatorius.

Įtampa tarp JAV ir Kinijos

Kita tema, kuri greičiausiai bus aptarta Miunchene, yra Pekinas ir jo varžybos su Vašingtonu.

„Manau, kad yra žmonių Kongrese, kurie naudoja Kiniją kaip priemonę šališkiems politiniams išpuoliams prieš prezidentą (Joe) Bideną (Džo Baideną)“, – AFP sakė Sh. Whitehouse'as.

„Tačiau tai nekeičia esminio fakto, kad Kinijos elgesys tapo daug karingesnis“, – tęsė jis.

„Mums, kaip šaliai, jau atsibodo, kad Kinija pasinaudojo nesąžiningu ekonominiu pranašumu, susijusiu su prekybos santykiais su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.

„Taigi bandymas atremti agresyviai nusiteikusią Kiniją ir atkurti mūsų ekonominę pusiausvyrą po to, kai daugelį metų mumis buvo naudojamasi, manau, yra du labai tinkami dalykai“, – baigė mintį demokratų senatorius. 

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Egipte vykstančio COP27 aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais dalyvius penktadienį įspėjo, kad, tęsiantis klimato krizei, kyla grėsmė „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad Jungtinės Valstijos eina reikiamu keliu, siekdamos mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį.

„Klimato krizė daro poveikį žmonių saugumui, ekonominiam saugumui, aplinkos augumui, šalių saugumui ir pačiai planetos gyvybei“, – pabrėžė jis.

JAV valstybės vadovas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „eina reikiamu keliu“, siekdamos ištesėti savo pažadą išmetamą anglies dioksido kiekį iki 2030 metų sumažinti tiek, kad jis būtų 50–52 proc. mažesnis negu 2005 metais.

„Jungtinės Valstijos pasieks nustatytus išmetamo anglies dioksido kiekio tikslus“, – patikino jis ir priminė apie svarbius teisės aktus, kurie buvo priimti nuo jo kadencijos pradžios, taip pat apie didžiausias šiuolaikinėje istorijoje JAV vyriausybės investicijas į švarią energiją.

Vos kelioms valandoms į Šarm aš Šeichą atvykęs J. Bidenas taip pat pareiškė, kad pasauliui reikia „dėti daugiau pastangų“ mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį.

„Dėti daugiau pastangų reikia kiekvienai valstybei. Šiame susitikime privalome atnaujinti savo užmojus dėl klimato ir užsibrėžti dar platesnio užmojo tikslus“, – pažymėjo JAV prezidentas, iš Egipto kurorto vyksiantis į ASEAN bei Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimus Azijoje.

„Tai pasaulio vadovų pareiga ir atsakomybė. Šalys, galinčios padėti, turėtų remti besivystančias šalis, kad jos galėtų priimti svarbius su klimatu susijusius sprendimus, kurie joms supaprastintų perėjimą prie kitų energijos išteklių ir padėtų tiesti kelią į klestėjimą...“, – pridūrė JAV prezidentas, kurio kalba truko apie 22 minutes.

Neapsiėjo jis ir be kritikos dėl suirutės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.

J. Bidenas pažymėjo, kad šis konfliktas suteikė naują impulsą pastangoms pakeisti naftą ir dujas atsinaujinančiaisiais šaltiniais. Daug energijos išteklių eksportuojanti Maskva energijos stokojančios Vakarų Europos ekonomiką metų metus laikė stipriuose gniaužtuose.

„Rusijos karas tik pabrėžia, kaip svarbu, kad pasaulis skubiai atsikratytų savo priklausomybės nuo iškastinio kuro“, – pareiškė JAV valstybės vadovas.

J. Bidenui išvykstant iš COP27 susitikimo, reporteriai jo paklausė, kas jo oponentus respublikonų partijoje galėtų įtikinti sutikti finansuoti brangias klimato iniciatyvas.

„Tikrovė“, – atsakė jis.

Kartu su keliomis dešimtimis bendražygių ji penktadienį ragino bankus nutraukti aplinkai kenksmingų projektų, įskaitant iškastinio kuro gavybos, finansavimą.

18-metė G. Thunberg su savo rėmėjais protestavo prie „Standard Chartered“ būstinės Londone. Vienas plakatų skelbė „Jokių pinigų klimato chaosui! Nustokite finansuoti mūsų naikinimą“. Žinoma klimato aktyvistė kalbos nesakė, tačiau vėliau tviteryje kritikavo, kad „bankai vis dar didžiules pinigų sumas investuoja į iškastinį kurą ir taip destabilizuoja planetą ir rizikuoja žmonių gyvybėmis“.

Prieš sekmadienį Glazge prasidėsiančią pasaulio klimato konferenciją COP26  daugelyje šalių planuojami panašūs protestai. G. Thunberg, jos pačios teigimu, ketina dalyvauti „klimato teisingumo“ eitynėse Glazge kitą penktadienį.

Iš Palangos kilęs P. Makauskas Vilniaus dailės akademijoje baigė audiovizualinių menų studijas, ne vienerius metus dirbo kino aikštelių fotografu ir reklamos srityje, dalyvavo reportažinės ir kūrybinės fotografijos jungtinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Pernai menininkas tapo vieno prestižiškiausių fotografijos konkursų pasaulyje „International Photography Awards“ nugalėtoju vienoje iš pagrindinių – analoginės fotografijos – kategorijų. Konkursui buvo pateikta daugiau nei 13 tūkst. darbų iš daugiau nei 120 šalių. Paulius pateko tarp 13-os stipriausių pretendentų dėl „IPA 2020“ metų fotografo apdovanojimo.

Autorius savo fotografijų ciklu „Naujos jūros“ apmąsto komplikuotas ir daugiasluoksnes klimato krizės problemas. Visas šio ciklo atlikimo kelias yra analoginis. Procesas atliekamas ilgai, lėtai ir meditatyviai. Darbai fotografuoti ant skaidrių, didelio formato kamera. Atspaudai daryti rankomis, sudėtingu ir retu reversiniu chromogeniniu būdu.

„Timothy’s Mortonas klimato kaitą vadina hiperobjektu. Tai nesuvokiamai didelis objektas, besitęsiantis per laiką ir erdvę. Pažinus tik dalimis, bet niekada kaip visas vienu metu. Supratau, kad šį modelį tarsi aidas atkartoja mikroplastikas. Vos įžiūrimos (arba plika akimi visai nepastebimos), bet visur vandenyne esančios dalelės. Tarsi koks sintetinis, įvairiausių spalvų planktonas, nepastebimai klajojantis superorganizmas. Ilgai, net, sakyčiau, obsesiškai stebėdamas jūrą, suvokiau, kad baltos bangų keteros erdvėje ir laike sukuria neaprėpiamą, baltai pilką lapą. Kad atskleisčiau tai, kas nematoma, man beliko jį užpildyti šviesa“, – apie savuosius kūrybos atspirties taškus pasakojo P. Makauskas.

Menininkas pabrėžė, kad fotografijų ciklas „Naujos jūros“ simbolizuoja ne tik pokyčius jūrose, vandenyne. Jam labai svarbus klausimas, kaip mūsų gyvenimo būdo nenumatyti šalutiniai poveikiai galėtų tapti pagrindu visuotiniam veiksmui naujiems ir tvariems modeliams kurti.

P. Makausko fotografijų paroda „Naujos jūros“ Baroti galerijoje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki lapkričio 2 d. Parodos organizatorius – galerija „Meno niša“ (Vilnius), parodos projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės.

R. T. Erdoganas įspėjo, kad Turkija, jau priglaudusi „beveik 4 mln. sirų“, nebegali priimti daugiau migrantų. Jis pakartojo šią poziciją Afganistano kontekste ir sakė delegatams, jog laikas visoms susijusioms šalims prisiimti atsakomybę.

„Kaip šalis, išgelbėjusi žmogiškąjį orumą per Sirijos krizę, mes nebeturime galimybių ir pakantos absorbuoti naujas migracijos bangas“, – kalbėjo prezidentas.  

Išsamiau nekomentuodamas jis pažadėjo, kad Turkija įgyvendins savo „brolišką pareigą“ Afganistanui, ir paragino tarptautinę bendriją parodyti solidarumą ir skirti pagalbą.

R. T. Erdoganas beveik pusvalandį trukusioje savo kalboje nekart grįžo prie migracijos klausimo. Turkijoje, kurioje 2023 metais vyks prezidento rinkimai, šiuo metu itin sustiprėjusios antiimigracinės nuotaikos, šaliai susiduriant su rimtomis ekonomikos problemomis.  

“Daugelyje vietų žmonės kolektyviai ruošiasi vykti į kitas vietas, persikelti, – sakė prezidentas. – Pasaulis vis dar nerado būdo, kaip išspręsti pabėgėlių problemą, sukeltą krizės apimtų ir konfliktų purtomų regionų, tokių kaip Sirija ir Afganistanas.“

R. T. Erdoganas taip pat sakė, kad Turkijos pirmosios ponios vadovaujamas atliekų perdirbimo projektas prisidėjo prie miškų plėtros, ir paskelbė, kad Turkija pagaliau ratifikuos 2015 metais sudarytą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Anot jo, susitarimas bus pateiktas ratifikuoti šalies parlamentui  iki lapkričio mėnesį Glazge vyksiančios JT Klimato kaitos konferencijos (COP26).

Turkija, priskiriama išsivysčiusioms šalims, siekia, kad būtų klasifikuojama kaip besivystanti, kad išvengtų griežtesnių kovos su klimato kaita tikslų. Ji yra viena iš nedaugelio valstybių, dar neratifikavusių Paryžiaus klimato susitarimo.

R. T. Erdoganas stengėsi savo kalboje pabrėžti skirtumą tarp Turkijos ir didžiųjų valstybių žingsnių, ragindamas didžiausią žalą darančias šalis daugiausiai prisidėti prie kovos su klimato kaita, nors pats namuose kritikuojamas dėl savo požiūrio į šią problemą. Po šią vasarą Turkijos pietuose siautusių pražūtingų miškų gaisrų didžiausios opozicinės partijos lyderis apkaltino R. T. Erdoganą ignoruojant įspėjimus dėl visuotinio atšilimo.

Prezidentas savo kalboje taip pat trumpai užsiminė apie du Ankarai labai svarbius teritorinio suverenumo klausimus: Kalnų Karabachą ir Kiprą.

R. T. Erdoganas sveikino Azerbaidžaną, kuriam Armėnija pernai po šešias savaites trukusio karo užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų Kalnų Karabacho rajonų. Jis sakė, jog tai „sudarė sąlygas atverti naujus galimybių langus pasiekti ilgalaikę taiką regione“. Turkija yra sena Azerbaidžano sąjungininkė, o su Armėnija ji niekada nebuvo užmezgusi diplomatinių ryšių.

Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurinį trečdalį, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.

Kipro turkai 1983 metais paskelbė nepriklausomą valstybę, bet ją pripažįsta tik Turkija. Tarptautinė bendruomenė pripažįsta šalies pietinę dalį administruojančią Kipro graikų vyriausybę.

R. T. Erdoganas savo kalboje Kipro graikų ir Kipro turkų administracijas pavadino „salos bendrasavininkiais“, tačiau griežtai pasmerkė faktą, kad Šiaurės Kipro Turkų Respublikos lyderiui nebuvo suteikta galimybė kreiptis į Generalinę Asamblėją. 

Prezidentas savo kalboje pakartojo raginimą siekti daugiašališkumo, pacituodamas neseniai pasirodžiusios savo knygos „Teisingesnis pasaulis įmanomas“ (Daha Adil Dünya Mümkün) pavadinimą ir ragindamas stiprinti Generalinės Asamblėjos vaidmenį bei apkarpyti penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių galias.    

R. T. Erdoganas taip pat paminėjo kitapus gatvės nuo JT būstinės neseniai iškilusį 36 aukštų dangoraižį „Turkevi Center“ , kuriame įsikūrę Turkijos diplomatinė misija ir konsulatas. Anot jo, šis pastatas liudija Turkijos įsipareigojimą Jungtinėms Tautoms.