Tam iš Klimato kaitos programos skirta 13 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija. Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimui skirta 5 mln. eurų, visuomeninio transporto bilietų, paspirtukų, dviračių pirkimui, dalijimosi paslaugai – 8 mln. eurų.

Kvietimą teikti prašymus išmokoms Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbs sausio 16 dieną.

Išmoka sieks iki 1 tūkst. eurų viešojo transporto bilietams, e. piniginės papildymui važiuoti autobusais, troleibusais, geležinkeliu arba už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių dalijimosi paslaugas.

Žmogus galės gauti kompensaciją už ne daugiau kaip du vienetus mažiau taršių transporto priemonių: 500 eurų – už elektrinį dviratį, triratį ar keturratį ir 300 eurų – už dviratį ar elektrinį paspirtuką.

Aplinkos ministerija tokią paramą teikia nuo 2019 metų. Tam iš viso skirta 34,7 mln. eurų, iš jų mažiau taršių automobilių įsigijimui – 7,7 mln. eurų, kitoms judumo priemonėms – viešojo transporto bilietams, dalijimosi paslaugai, paspirtukams, dviračiams – 27 mln. eurų.

Nuo 2019 metų jau sunaikinta beveik 40 tūkst. taršių automobilių – panašus skaičius lengvųjų automobilių registruotas Klaipėdos rajone.

Finansų ministerija teigia, kad Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybės prašė tam skirti 6,77 mln. eurų.

„Atsižvelgus į valstybės finansinių išteklių galimybes, siūloma prioritetu laikyti paramos gyventojų turtui – gyvenamųjų namų stogams padarytai žalai atlyginti teikimą, todėl siūloma skirti valstybės paramą tik šiai žalai iš dalies atlyginti“, – teigia ministerija. 

Vyriausybės skirtas lėšas bus galima naudoti tik gyvenamųjų namų stogams sutvarkyti, už 1 kv. metrą skiriant ne daugiau nei 20 eurų.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete apgailestavo, kad neskiriama lėšų gamybos pastatų stogams. 

Rugpjūčio 7-ąją Lietuvoje praūžė stipri audra su kruša, dėl kurių Panevėžio, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio ir Širvintų rajonuose buvo paskelbta ekstremali situacija. 

Žemės ūkio ministro įsakymu rugsėjo viduryje buvo nutarta kompensuoti dalį palūkanų už paskolas, paimtas sugadintam turtui atstatyti. Kompensacijoms skirta apie 0,5 mln. eurų.

Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta apie 25 mln. eurų.

Ministerijos aiškino, kad praėjusį šildymo sezoną (2022-ųjų rudenį–2023-ųjų žiemą) buvo daugiau paramos prašytojų, išaugo kompensacijų sumos, be to, dalis prašymų pernai liko neišnagrinėta – tai padaryta jau šiais metais. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms iki lapkričio papildomai buvo pervedusi 36 mln. eurų.

Valstybės biudžete kompensacijas už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų.

Tačiau kartu su lėšomis, kurias tiekėjams dėl kainų skirtumų būtina padengti už 2022 metus, bendra kompensacijų suma pirmąjį 2023-ųjų pusmetį siektų 719 mln. eurų (su PVM).

Kompensacijos užtikrins, kad visuomeninė elektros kaina gyventojams nuo sausio didėtų ne daugiau kaip 16,6 proc., o dujų – 32–50 procentais.

Tokius skaičiavimus, kuriuos matė BNS, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikė Energetikos ministerijai. Galutines kompensacijų sumas dar turės patvirtinti Vyriausybė – jei jos būtų keičiamos, VERT iš naujo jas perskaičiuotų. Tokiu atveju galutinė visuomeninė elektros kaina trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojams būtų patvirtinta vėliau nei iki lapkričio pabaigos.

2023 metų biudžete dabar numatyta visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirti 812 mln. eurų kompensacijų.

Finansų ministerija BNS patikslino, kad kompensacijų sumos už 2022 metus padengiamos iš šių metų biudžeto, todėl 2023 metų biudžete numatytų lėšų užteks.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę Seime teigė, jog realiai kompensacijoms kitąmet reikės 98 mln. eurų mažiau, negu tikėtasi anksčiau.

Pagal dabartinius VERT skaičiavimus, valstybės kompensacija už elektrą gyventojams kitų metų sausį-birželį turėtų siekti iki 28,5 cento už kWh, o už dujas – 88 centus už kubinį metrą. Dabar valstybė moka atitinkamai iki 9 ir 54 centų kompensacijas.

Preliminariais „Ignitis“ skaičiavimais, visuomeninio tiekimo populiariausio standartinio plano vienos laiko zonos tarifas pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų būti 56,5 cento už kWh (su PVM), o su valstybės kompensacija – 28 centai.

Dabar visuomeninio elektros tiekimo kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams yra 33 centai, arba 24 centai su kompensacija.

Tuo metu preliminari „Igničio“ gamtinių dujų kaina maistui gaminanti jas naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams nuo 2023-ųjų sausio su valstybės kompensacija siektų 1,53 euro (be kompensacijos – 2,41 euro už kubą) – 50 proc. daugiau nei dabar, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) dujas naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 1,03 euro (1,91 euro) – 34 proc. daugiau, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 0,99 euro (1,87 euro) – 32 proc. daugiau.

Elektros ir dujų tarifai buitiniams vartotojams nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad mažiau nei 24 centus moka iki 47 proc. jos klientų, sutartis pasirašiusių nuo rinkos liberalizavimo pradžios.

„47 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba, iki kurios taikoma valstybės kompensacija (24 centai), tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. 83 proc. visų elektros rinkos liberalizavimo etapų „Ignitis“ klientų už kilovatvalandę moka mažiau nei visuomeninio tiekimo klientai“, – teigiama bendrovės komentare BNS.

Anot jo, valstybės kompensacija netaikoma 87 proc. pirmojo, 46 proc. antrojo ir 39 proc. trečiojo etapo klientų.

„Ignitis“ nenurodė, kiek pirmojo ir antrojo etapų metu pasirašytų fiksuotos kainos sutarčių baigiasi šiais metais – tai esą  komercinė įmonės informacija.

Kitos tiekėjos – „Elektrum Lietuva“ – duomenimis, pigiau nei 24 centus moka apie 75 proc. pirmojo etapo ir apie 40 proc. antrojo etapo jos klientų – iš viso apie 35 tūkst. vartotojų.

„Pagal mūsų duomenis, apie 75 proc. pirmos bangos vartotojų už elektrą moka mažiau nei 24 centai be valstybės kompensacijos. Ir apie 40 proc. antros bangos moka mažiau. Akivaizdu, kad jei nebūtų buvęs atidėtas antrasis liberalizavimo etapas, didžioji dauguma šios bangos gyventojų taip pat mokėtų mažiau 24 centų“, – BNS penktadienį nurodė „Elektrum Lietuvos“ komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė.

Pasak jos, iki metų pabaigos baigs galioti apie 10 proc. fiksuotos kainos sutarčių.

Energetikos ministerija skelbia, kad 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą moka pigiau nei visuomeninio tiekimo kaina be valstybės kompensacijos (33 centai).

Remdamasi apibendrintais nepriklausomų tiekėjų duomenimis, ministerija teigia, jog pirmojo etapo vartotojai už elektrą moka vidutiniškai 17 centų, antrojo – 25 centus be valstybės paramos.

Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų kaina šią savaitę siekia apie 52-55 centus už kilovatvalandę.

„Siekiama įgyvendinti gegužės 12 dienos (Seimo – BNS) nutarimus, taip pat nustatyti elektros energijos ir gamtinių dujų kainų konkrečius dydžius, taip pat reglamentuoti detalią kompensavimo tvarką. Pagal VERT pateiktą informaciją nustatomi elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo dydžiai ir kainos riba – „grindys“ – žemiau kurių dalinis kompensavimas netaikomas“, – posėdyje teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vyriausybės sprendimu nuo liepos iki gruodžio pabaigos už elektrą buitiniams vartotojams bus dengiama iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o už dujas – iki 54 centų už kubinį metrą.

Minimalus standartinis elektros tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama elektros kaina, sieks 24 centus už kWh. Tokiu būdu elektros kaina vartotojams didės 40 proc., palyginti su dabartiniu tarifu.

Premjerė Ingrida Šimonytė paragino Energetikos ministeriją ir Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) apie kompensavimo tvarką bei kainų dydžius papildomai informuoti nepriklausomo elektros tiekėjo iki šiol nepasirinkusius vartotojus.

„Dar kartą labai prašau (...) dar kartą prasukti informavimo ratą tiems, kuriems atrodė, kad šito sprendimo labai trūksta tam, kad galėtų pasirinkti savo nepriklausomą tiekėją, nes laiko likusio daug nėra. Būtų gerai, kad ta informacija (būtų pateikta – BNS) ir iš VERT, ir iš ministerijos dar papildomai tiems žmonėms, kurie iki šiol pasirinkimo nepadarė, – posėdyje sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė anksčiau yra deklaravusi, kad elektros ir dujų kainos gyventojams nuo liepos neturėtų didėti daugiau kaip 40-50 proc.  

VERT pirmininkas R. Pocius praėjusią savaitę aiškino, jog, pavyzdžiui, vartotojams pasirinkus tiekėją ir jam mokant 33 centų už kWh elektros kainą jiems bus taikoma 9 centų kompensacija, o mokant, tarkime, 27 centų tarifą kompensacija būtų 3 centai. 

Tuo metu gamtinių dujų vartotojams bendrovės „Ignitis“ tiekiamos dujos su subsidija, priklausomai nuo vartotojų grupės, nuo liepos brangs 28,8–43,4 proc.

Pritaikius subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams kubo kaina didės 28,8 proc. iki 1,03 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems (antros grupės) vartotojams – 40 proc. iki 77 centų, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 43,4 proc. iki 76 centų.

„Gamtinių dujų atveju, kainos pagal skirtingus gamtinių dujų tiekėjus būtų skirtingos, tačiau bendras principas yra tas, kad kaina nedidėja daugiau nei keturiasdešimt procentų, išskyrus vieną grupę – trečiąją – kuri iš esmės yra labai nedidelė, keletas vartotojų“, – Vyriausybės posėdyje sakė VERT pirmininkas R. Pocius.

Vyriausybės nutarimo projekte numatoma, kad kompensacijas gautų dujų tiekėjų „Ignitis“, „Intergas“, „Gren Lietuva“ ir agrofirmos „Josvainiai“ klientai. 

Visuomeninį elektros tarifą bei dujų kainas buitiniams vartotojams VERT turėtų paskaičiuoti ir patvirtinti šią savaitę.

Pasak R. Pociaus, visuomeninė vienos laiko zonos elektros kaina antrąjį pusmetį turėtų siekti 33 centus už kWh (dabar – 16,7 cento). Ši kaina, kurią taip pat subsidijuos valstybė, bus taikoma likusiems trečiojo liberalizavimo etapo vartotojams – mažiausiai (iki 1 tūkst. kWh per metus) elektros suvartojantiems ir socialiai remtiniems gyventojams.

1–5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantys buitiniai vartotojai iki birželio 18 dienos turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. To nepadariusiems ESO laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus  25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

„Neapibrėžtumas rinkose yra pernelyg didelis, kad šiandien būtų galima pasakyti, kokie sprendimai bus konkrečiai padaryti, tačiau Vyriausybė rengia papildomą paketą, kuris turbūt atlieps ir šiek tiek augančias žmonių pajamas ir taip pat padės tvarkytis su augančiomis šildymo ir elektros kainomis“, – komentuodama, ar bus mažinimas akcizas degalams, LRT ketvirtadienį sakė finansų ministrė.

Pasak G. Skaistės, Vyriausybė taip pat svarsto galimybę kompensuoti dalį gyventojų išlaidų už elektrą ir dujas, taip pat už centralizuotą šildymą kitą sezoną.

„Natūralu, kad šioje vietoje nepritaikius intervencijos, žmonėms išlaidos šildymui, elektrai augtų kelis kartus ir akivaizdu, kad našta nėra pakeliama ir tam tikrų intervencinių priemonių valstybė turi imtis. Klausimas yra, kiek valstybė yra pajėgi šiuo metu įsikišti į rinką ir kokią dalį naštos prisiimti ant savęs“, – sakė ministrė.

Klausimas yra, kiek valstybė yra pajėgi šiuo metu įsikišti į rinką ir kokią dalį naštos prisiimti ant savęs.

„Tie skaičiavimai yra atliekami, artimiausiu metui tikrai pateiksime savo siūlymus, kaip spręsti susidariusią situaciją, bet kainos (elektros ir dujų – BNS) buitiniams vartotojams iki liepos 1 dienos nesikeis, todėl sprendimų paieškai dar yra šiek tiek laiko“, – pridūrė G. Skaistė.

Ministrė pripažino, jog ankstesnes Vyriausybės prognozes dėl infliacijos piko pakeitė karas Ukrainoje.

„Žvelgiant į prieškarinį laikotarpį tikrai tikėjomės, kad šildymo sezono pabaigoje energijos prekių kainos stabilizuosis – tai reiškia, kad infliacijos pikas būtų pasiektas vasario mėnesį, dabar matome, kad situacija visai kita ir dujų kainos verčia imtis papildomų sprendimų kitam šildymo sezonui“, – sakė G. Skaistė.

„Infliacija tikrai išliks pagrindiniu iššūkiu šiais metais“, – pridūrė ji.

Finansų ministrė atmetė prezidento kritiką, jog Vyriausybė delsia pristatyti finansinės pagalbos priemones, nes, G. Skaistės teigimu, reikia paskaičiuoti, kurios kompensacinės priemonės yra prasmingiausios.

„Reikia suprasti, kad žmonės yra gelbėjami jų pačių pinigais“, – sakė ministrė.

Premjerė I. Šimonytė trečiadienį kartojo, kad žmonėms galėtų būti mokamos kompensacijos ne tik už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį, bet ir elektrą bei dujas, o visas antiifliacinis paketas, pasak jos, bus kartu su biudžeto pataisomis bus svarstomas balandį.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį pareiškė, kad jį stebina valdančiųjų abejingumas infliacijai bei delsimas priimti kainas mažinančias priemones.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius sako, kad valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui  – iki 200 procentų.