„Kvartalinės renovacijos projektai padės pasiekti geresnių rezultatų nei pavienių namų atnaujinimas. Pastebime, kad savivaldybės prie kompleksinės renovacijos prisideda įvairiomis iniciatyvomis – tvarko aplinką, suformuoja žemės sklypus prie daugiabučių, pagal renovuotų namų energijos poreikį atnaujina šilumos tinklus“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.

Pirmenybė – kvartalų daugiabučiams

Jau dvejus metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybę gauti valstybės paramą renovacijai turi daugiabučiai, priklausantys kvartalui, t.y. įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas. Kvartalinės renovacijos tikslas – atnaujinti ne pavienius namus, bet visą kvartale esančią infrastruktūrą: žaliąsias zonas, kiemų aikšteles, jų apšvietimo sistemą ir pan.

Šiandien, remiantis pastarųjų dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenimis, matyti, kad savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje tik didės – beveik 80 proc. visų projektų planuojama įgyvendinti per savivaldybes. Į kvartalų energinio efektyvumo programas jau įtraukta 117 kvartalų.

BETA direktorius Valius Serbenta pasakoja, kad 2016 m. Šiaulių, Birštono ir Utenos savivaldybėse pradėtos įgyvendinti demonstracinės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos. Buvo bendradarbiaujama su Vokietijos specialistais, nes jie yra pažengę kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimo srityje.

Sutaupyti ne mažiau nei penktadalį energijos

BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja Simona Ramanauskienė pastebi, kad, įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, turi būti sutaupyta ne mažiau nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos. Tai reiškia, kad įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai padėtų sutaupyti 300 000 MWh šiluminės energijos.

„Rengiant kvartalo renovacijos programą, labai svarbu skaičiuoti kvartalo sunaudojamą energijos kiekį ir planuojamą sutaupymo kiekį. Didžiąja dalimi energiją taupyti padeda daugiabučių renovacija, bet įgyvendinant Kvartalo efektyvumo didinimo programą, reikia realizuoti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Be viešųjų pastatų ir daugiabučių modernizacijos dar galima atnaujinti šilumos tiekimo tinklus ir gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Papildomai reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartele didinančių priemonių – įrengti vaikų žaidimo aikšteles, dviračių takus, automobilių parkavimo aikšteles ir pan.“, – vardija S.Ramanauskienė.

Darbų įgyvendinimo tvarka išlieka tokia pati

Dar svarbu pažymėti, kad nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, esminiai renovacijos ir rangos darbų įgyvendinimo principai nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros ir kiti specialistai.

Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai, apibrėžiantys, kaip atrodo renovacijos dalyvių pareigos ir svarbiausi tikslai, rangos darbų eiga ir šių darbų kontrolė.

Aplinkos ministras K.Mažeika taip pat pabrėžia, kad svarbu akcentuoti renovacijos darbų kokybę. Pasak jo, gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis ir įsitraukia į savo namo renovacijos procesą, stebėdami, kad darbai būtų atlikti kokybiškai: „Gyventojams svarbu, kad būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėmis ir namo modernizacijos rezultatas būtų ne tik estetinis, bet ir ekonominis.“