Užsienio reikalų ministrui buvo surašytas protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai portalui kauno.diena.lt patvirtino ir G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Konservatorių lyderio vairuojamas „Audi S1“ buvo sustabdytas sostinės Kauno gatvėje apie 16 val. 30 min. Pareigūnai užfiksavo, kad politikas vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliuoju telefonu, neturint laisvų rankų įrangos.

„Informacija yra teisinga. G. Landsbergis žvilgtelėjo į telefoną, kai buvo sustojęs prie raudono šviesoforo signalo. Tuo metu jis į telefoną gavo trumpąją žinutę ir būtent tai užfiksavo gretimoje juostoje sustoję policijos pareigūnai. G. Landsbergis apgailestavo ir pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Jam skirta 15 eurų bauda“, – incidentą komentavo V. Šmaižytė.

Šiame poste M. Helme pakeis savo tėvą vidaus reikalų ministrą Martą Helmę, kuris nusprendė savanoriškai atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų.

Vienu iš šios partijos tikslų turi tapti Estijos ekonomikos stiprinimas bei priešinimasis masinei migracijai, per suvažiavimą sakė naujasis partijos vadovas.

„Noriu, kad Estija taptų „Baltijos Šveicarija“. Protinga, darbščia, aukštųjų technologijų, laisva, saugia ir itin moralia valstybe. Su gražia gamta. Valinga, savimi pasitikinčia suverenia nacionalie valstybe“, – sakė M. Helme.

Jis taip pat paragino pamiršti iškelta nepriklausomybės tikslą paversti Estiją nauja Šiaurės šalimi. „Pamirškite apie tai, kad reikia tapti nauja Šiaurės šalimi. Tenykštę politinę paradigmą ir visuomenės modelį reikia laikyti ne pavyzdžiu, bet perspėjimu“, – pareiškė jis.

Noriu, kad Estija taptų „Baltijos Šveicarija“. Protinga, darbščia, aukštųjų technologijų, laisva, saugia ir itin moralia valstybe.

M. Helme taip pat pasisakė prieš globalizmą, kuris „yra mums nepriimta koncepcija būtent dėl to, kad gali laimėti tik mirusių nacionalinių respublikų lauke“. Jis taip pat pasisakė prieš ES finansinės paramos įveikiant koronaviruso krizę paketą, kuris yra žingsniu paverčiant ES „jungtine Europos valstybe“, „su kuo mūsų partija negali sutikti“.

Be to, M. mą, kuriame reikia „apibrėžti šeimą, kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungą“. Jis pabrėžė, kad „tradicinis santuokos institutas nevirto beprasmišku“, nepaisant pastangų jį sugriauti ir išjuokti.

Naujasis Estijos konservatyviosios liaudies partijos lyderis taip pat pareiškė, kad partijos tikslas per kitus parlamento rinkimus yra laimėti ir formuoti naują vyriausybę.

Savo postą palikęs M. Helme savo sprendimą aiškino būtinybe konservatorių vadovybei atsinaujinti ir įgyti naujos energijos. „Per būsimus rinkimus mes turime tapti ministro pirmininko partija. Tačiau tam reikia išeiti iš komforto zonos ir vesti reikalus su nauja energija ir nauju požiūriu. Pradėsiu nuo savęs, nes atėjo laikas man perduoti estafetę, kad partija galėtų įgyti naujos energijos“, – per partijos suvažiavimą pareiškė M. Helme.

Tačiau jis viešai pareiškė, kad neketina trauktis iš politikos ir ketina toliau eiti vidaus reikalų ministro pareigas. Tuo tarpu žiniasklaidoje aktyviai aptarinėjama galimybė, kad jis gali tapti parlamento pirmininku (šis postas partijai priklauso pagal koalicinį susitarimą) arba siekti šalies prezidento posto.

Praėjusių metų kovo 3 d. vykusiuose Estijos parlamento rinkimuose Estijos konservatyviosios liaudies partija sugebėjo beveik patrigubinti mandatų skaičių nuo 7 iki 19 iš 101. Šiuo metu partija valdo penkias iš 15 ministerijų.

B. Jonhsonas, vienas iš pagrindinių „Brexit“ kampanijos veidų, per slaptą balsavimą, kuriame dalyvavo 313 konservatorių parlamentarų, gavo 114 balsų. Trys pretendentai – Markas Harperis, Andrea Leadsom (Andrėja Ledsom) ir Esther McVey (Ester Makvei) nesurinko minimalių 17 balsų, kad galėtų dalyvauti tolesniame etape.

Užsienio reikalų sekretoriaus poste B. Johnsoną pakeitęs Jeremy Huntas (Džeremis Hantas) liko antras su 43 balsais, o trečias buvo aplinkos sekretorius Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas), užsitikrinęs 37 kolegų palaikymą.

Dabar dėl teisės pakeisti Theresą May (Terezą Mei) konservatorių lyderio ir ministro pirmininko pareigose varžysis septyni kandidatai.

B. Johnsonas padėkojo savo šalininkams ir parašė tviteryje: „Džiaugiuose, kad laimėjau pirmąjį balsavimą, bet turime atlikti dar daug darbo.“

Kitas atkrentamasis turas įvyks ateinančią savaitę, o dėl paskutiniųjų dviejų pretendentų balsuos 160 tūkst. Konservatorių partijos narių visoje šalyje. Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti liepos pabaigoje.

Renkant Th. May įpėdinį didžiausias dėmesys skiriamas Britanijos įstrigusiam išstojimui iš Europos Sąjungos, o visi kandidatai žada įvykdyti Th. May nebaigtus darbus ir nutraukti šalies narystę bloke.

Iš pradžių planuota, kad JK pasitrauks iš bloko šių metų kovo 29 dieną, tačiau „Brexit“ procesui Londone patekus į aklavietę ši data buvo dukart atidėta, vėliausiai – iki iki spalio 31 dienos.

B. Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad tapęs premjeru „įvykdys „Brexit“. Šį tikslą jis žada pasiekti arba persvarsčius parlamento atmestą išstojimo sutartį, kurią Th. May pernai suderino su Bendrijos lyderiais, arba išstojant iš ES be jokio susitarimo spalio 31 dieną.

ES lyderiai tvirtina, kad sutartis negali būti pakeista, o ekonomistai perspėja, jog išstojimas be sutarties sukeltų ekonominį chaosą abipus Lamanšo sąsiaurio.

Be B. Johnsono, J. Hunto ir M. Gove'o, varžybose tebedalyvauja dar keturi pretendentai: buvęs „Brexit“ sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas), vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas), sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas (Metas Henkokas) ir tarptautinės plėtros sekretorius Rory Stewartas (Roris Stiuartas).

Daugelis analitikų prognozuoja, kad J. Huntas ir M. Gove'as intensyviai varžysis dėl nuosaikesnio partijos sparno, pritariančio švelnesnei linijai „Brexit“ derybose su Europos Sąjunga, balsų.

D. Raabas, kaip ir B. Johnsonas, perspėjo esąs pasiruošęs išvesti Britaniją iš Bendrijos be susitarimo, kai spalio mėnesį sukaks naujas „Brexit“ galutinis terminas, jei ES nepasiūlys geresnių sąlygų.

„Mano sprendimas – suteikti Nepriklausomybės partijos pirmininkui įgaliojimus suformuoti vyriausybę, turėsiančią daugumą parlamente“, – žurnalistams sakė prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhansonas). Jis pridūrė, kad B. Benediktssonas nebuvo oficialiai pasiūlytas į premjero postą.

Pasak B. Benediktssono, „pirmiausia jis diskutuos su kitais lyderiais“ ir „stengsis geriausiai išnaudoti skirtą laiką, nes labai svarbu gerai išnaudoti kiekvieną dieną“.

Pirmalaikiai rinkimai vyko tvyrant visuomenės nepasitenkinimui dėl kilusio mokesčių skandalo, į kurį įsipainiojęs premjeras Sigurduras Ingi Johannssonas (Sigurduras Ingis Jouhansonas) iš centristinės pakraipos Pažangos partijos po jų buvo priverstas atsistatydinti. Tačiau šeštadienio rinkimuose neatsirado aiškaus nugalėtojo ir dvi pagrindinės politinės stovyklos laimėjo beveik po lygiai 63 vietų Altinge.

Vis tik antisisteminė Piratų partija ir jos sąjungininkai sustiprino savo pozicijas iki šiol valdžiusių Nepriklausomybės ir Pažangos partijos atžvilgiu, kurios kartu užsitikrino 29 mandatus – devyniais mažiau, nei turėjo darbą baigiančiame parlamente.

Kalbėdamas apie būsimas derybas dėl naujos vyriausybės formavimo B. Benediktssonas sakė: „Tai gali užtrukti kiek laiko, nes aišku, kad šių dviejų partijų neužteks. Šiuo metu aš dar neturiu jokios išankstinės nuomonės“.

„Aš neuždarau jokių durų“, – pridūrė jis.

Piratai ir trys jų centro kairieji sąjungininkai surinko 27 vietas, pasinaudodami visuomenės nepasitenkinimo banga, tačiau daugumos vietų nelaimėjo.

Savivaldybių tarybų rinkimai parodė, kad Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kuriems į nugarą kvėpuoja Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), reikėtų sunerimti ir pagalvoti apie partijos lyderio keitimą. Taip portalui LRT.lt tvirtina kalbinti politologai.

Visoje Lietuvoje LRLS ir TS-LKD savivaldos rinkimuose surinko labai panašų balsų skaičių – konservatoriai pirmauja 1975 balsų skirtumu. Po 2011-ųjų savivaldos rinkimų neturėję nė vieno mandato Vilniaus miesto savivaldybėje, po 2015-ųjų gali liberalai pasidžiaugti gavę jų 15, konservatoriai tuo metu neteko dviejų.

„Nors vienareikšmiškai manyti, kad LRLS atima TS-LKD balsus, būtų neteisinga, akivaizdu, kad liberalai kvėpuoja konservatoriams į nugarą. Už abi partijas balsuoja panašus rinkėjų skaičius“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas.

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas pabrėžia, kad liberalų reitingų kilimo tendencija buvo matyti pastaruosius metus, to negalėjo nepastebėti ir TS-LKD. Pašnekovo teigimu, ši tendencija gali atsispindėti ir artimiausiuose Seimo rinkimuose, taigi konservatoriai turėtų pagalvoti apie partijos veiklos metodų keitimą.

Dar ne pralaimėjimas, bet akivaizdus susilpnėjimas

Savivaldos rinkimų baigties Liberalų sąjūdžio pergale prieš konservatorius politologas V. Dumbliauskas nevadina, tačiau sako, kad rezultatai atspindi tam tikrą krizę konservatorių partijoje.

„Kaune „Vieningas Kaunas“ gavo daugiau mandatų nei TS-LKD. Nors konservatoriai gavo vienu mandatu daugiau nei turėjo po 2011 metų rinkimų, „Vieningas Kaunas“ su 16 mandatų juos nustūmė į antrą vietą. „Vieningam Kaunui“ trūksta 5 mandatų, ir jie sudarys daugumą, o TS-LKD turės trauktis į opoziciją.

Vilniaus miesto taryboje liberalai konservatorius įveikė iš esmės. Jie gavo 15 mandatų, nors iki tol neturėjo nė vieno, tuo metu TS-LKD prarado du. Liberalai sugebėjo suorganizuoti gerą Europos Parlamento kampaniją, Remigijus Šimašius gerai pasirodė Vilniuje, tuo metu Mykolo Majausko (TS-LKD) kandidatūra buvo iškelta per vėlai, buvo per daug chaoso dėl kandidatų. Liberalų sėkmė ir konservatorių nuosmukis papildo vienas kitą.  Matome to rezultatą. Manau, tai reiškia, kad TS-LKD turi problemų“, – kalba V. Dumbliauskas.

Savo ruožtu T. Janeliūnas pažymi, kad, nors didieji miestai parodė dideles simpatijas liberalams, konservatoriams tai nėra vienareikšmiškai blogas ženklas.

„Nors didieji miestai labai smarkiai palaiko liberalus, manyčiau, kad tai gali būti ir ganėtinai geras ženklas patiems konservatoriams. Paramos jiems rodikliai dar išlieka ganėtinai aukšti, Žirmūnuose jie turi lyderiaujančią kandidatę Seimo rinkimuose.

Apskritai bendras dešiniųjų partijų populiarumo didėjimas suteikia vilčių galvoti apie kažką įdomesnio po Seimo rinkimų. Šia prasme konservatoriams turėtų būti pakankamai smagu matyti, kad jų potencialūs partneriai liberalai gali turėti nemažai paramos ir Seimo rinkimuose“, – sako T. Janeliūnas.

V. Dumbliauskas: TS-LKD metas keisti  lyderį

LRT.lt kalbinti politologai sutinka, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai – įspėjamasis signalas konservatoriams. T. Janeliūnas neabejoja, kad TS-LKD neišvengiamai turės apsvarstyti savo partijos strategiją, nors tragedija susidariusios situacijos nevadina.

„Tikriausiai partijos viduje bus kalbama, kur galėjo būti pasirinkta kitokia strategija kandidatų, konkrečių rinkiminių programų ar bendrų politinių idėjų prasme. Tačiau ne liberalai yra pagrindiniai konservatorių priešininkai. Jų tikslas – bendrai turėti didesnę paramą, nei ją turi kairieji ir populistinės partijos. Tai, kad tarp dešiniųjų balsai šiek tiek persiskirstė, patiems konservatoriams gal ir nėra ypatingai maloni žinia, bet manau, kad jie į tai gali žiūrėti gan racionaliai ir nedaryti iš to labai didelės tragedijos“, – teigia politologas.

Savo ruožtu V. Dumbliauskas rinkimų rezultatus ir susidariusią situaciją yra linkęs vertinti pesimistiškiau. Jo manymu, partijų elektoratas yra panašus, o save pateikę kaip modernesnę partiją, LRLS iš TS-LKD gali atimti jaunų ir veiklių rinkėjų balsus.

„Nors TS-LKD turi stabilų rinkėjų skaičių, istoriškai yra stiprūs daugelyje miestų, liberalai, pateikę save kaip modernesnę partiją, gali paimti jaunus (iki 40-50-ties metų) rinkėjus.

TS-LKD, manau, turi spręsti lyderio problemą. 12 metų būti pirmininku, mano galva, yra daug. Andrius Kubilius sumušė netgi 10 metų pirmininku buvusio Vytauto Landsbergio rekordą. Viskas gerai, jei partijai sekasi, bet jei partijai ima nesisekti, galbūt reikėtų kalbėti apie pokyčius. Galų gale, situacija, kai vienas nepopuliariausių politikų – partijos lyderis, yra paradoksali. Nors jis geras, kietas ir protingas politikas, kažkodėl jis sugeba nepatikti Lietuvos rinkėjams“, – teigia V. Dumbliauskas.