Pirmadienį įsigaliojusiame Sveikatos apsaugos ministerijos įsake pirmą kartą visi 20 Italijos regionų priskiriami „baltai“ mažos rizikos zonai. Tai reiškia, kad lauke nebeprivaloma dėvėti kaukių, o tai savo ruožtu yra puikios naujienos šaliai, kur tęsiasi karščio banga ir šią savaitę kai kuriuose pietiniuose regionuose prognozuojama aukštesnė nei 40 Celsijaus laipsnių temperatūra.

Italiją pandemija užklupo 2020 metų vasarį. Vienu metu šalis simbolizavo koronaviruso krizę Vakaruose; visas pasaulis matė kariuomenės sunkvežimių, vežančių karstus iš perpildyto morgo šiauriniame Bergamo mieste, nuotraukas. Tačiau pastarosiomis savaitėmis naujų COVID-19 ir mirties nuo šios ligos atvejų skaičiai Italijoje smarkiai sumažėjo.

Vyriausybės duomenimis, iki sekmadienio šalyje paskiepyta trečdalis vyresnių nei 12 metų gyventojų: 17 572 505 žmonės.

Turistai iš Europos Sąjungos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų, Kanados ir Japonijos, kuriems ilgą laiką neleista atvykti į šalį, dabar sugrįžta, vyriausybei atšaukus reikalavimą karantinuotis pasiskiepijusiems ar neigiamą COVID-19 testo atsakymą turintiems keliautojams.

Vis dėlto sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza (Robertas Speranca) paragino italus neprarasti budrumo.

„Rezultatai padrąsinantys, bet atsargumo ir apdairumo vis tiek reikia, ypač dėl naujų [koronaviruso] atmainų. Kova dar nelaimėta“, – šeštadienį pasirašęs įsaką nurodė R. Speranza.

Po ilgo, lapkritį prasidėjusio visuotinio ar dalinio karantino periodo dėl antros pandemijos bangos, suvaržymai visoje Italijoje buvo sušvelninti praėjusio mėnesio pabaigoje. Visa šalis buvo paskelbta „geltona zona“, ir tai reiškė didesnę laisvę, nors liko galioti naktinė komendanto valanda, privertusi trumpinti restoranų darbo laiką.

Vyriausybei birželį palaipsniui atšaukiant suvaržymus, vienintelė išimtis iki pirmadienio buvo mažytis Aostos slėnis šalies šiaurės vakariniame pakraštyje.

Italijoje nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 komplikacijų mirė per 127 tūkst. žmonių. Užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų šalyje nustatyta per 4 milijonus.

Tokius duomenis penktadienį paskelbė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Iš viso šalyje nuo pandemijos pradžios mirė 113 579 infekuotieji. Maksimalus mirčių skaičius per parą – daugiau kaip 900 – Italijoje buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo pabaigoje.

Bendras infekcijos aukų skaičius šalyje artėja prie 110 tūkst., dabar jis siekia 109 346, ir yra antras didžiausias Europoje po Jungtinės Karalystės (JK).

Agentūra „Reuters“ skelbia, kad praėjusią parą Italijoje taip pat nustatyti 23 904 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius nuo pandemijos pradžios pasiekė 3,58 mln.

Ankstesnę parą šalis patvirtino 16 017 naujų infekcijos atvejų ir 529 mirties atvejus.

Ankstesnę parą šalyje skelbta apie 20 159 infekcijos atvejus ir 300 infekuotų žmonių mirtis.

Italijoje nuo pandemijos protrūkio pradžios praėjusių metų vasarį nuo COVID-19 iš viso mirė 105 328 žmonės. Šalis pagal šį skaičių užima antrą vietą Europoje ir septintą – pasaulyje.

Ministerijos duomenimis, iki šios dienos Italijoje COVID-19 iš viso užsikrėtė 3,4 mln. žmonių.

Daugelyje Italijos regionų nuo pirmadienio užsidarys mokyklos, restoranai, barai, parduotuvės ir muziejai.

Daug gyventojų turintys šiauriniai regionai, įskaitant Lombardiją, kuri supa Milaną, ir kiti, įskaitant Lacijų, kuris supa Romą, nuo pirmadienio bus priskirti „raudonosioms zonoms“, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tų regionų gyventojai turės likti namie, nebent jiems reikėtų vykti į darbą, dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.

Šie suvaržymai galios iki Velykų. Vyriausybė anksčiau patvirtino, kad Velykų savaitgalį – nuo balandžio 3 iki 5 dienos – visa Italija bus priskirta didžiausio pavojaus „raudonajai zonai“.

Ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) kiek anksčiau pareiškė: „Praėjus daugiau nei metams nuo nepaprastosios epidemiologinės padėties pradžios, deja, mes susiduriame su nauja užsikrėtimų banga.“

Lankydamasis naujame vakcinavimo centre Romos Fiumičino oro uoste M. Draghi nurodė, kad jo kabinetas nusprendė imtis „tinkamų ir proporcingų“ suvaržymų.

Pasak jo, skaičiai – rodantys beveik 15 proc. užsikrėtimo atvejų augimą per pastarąją savaitę – reikalauja „didžiausio atsargumo“, siekiant sumažinti mirčių skaičių ir spaudimą sveikatos apsaugos tarnyboms.

„Dar gyvi prisiminimai to, kas vyko praėjusį pavasarį, todėl mes padarysime viską, kad neleistume tam pasikartoti“, – pridūrė M. Draghi.

Nuo pandemijos pradžios Italijoje mirė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kuriems buvo nustatytas koronavirusas. Šalyje daug mėnesių galiojo karantinas ir kilo didžiausia ekonominė recesija nuo Antrojo pasaulinio karo.

Italija yra viena smarkiausiai pandemijos paveiktų pasaulio šalių, ji buvo pirmoji sunkiai paveikta šalis Europoje. Anksčiau šią savaitę Italijoje viršyta 100 tūkst. mirčių nuo koronaviruso riba.

2020 m. skaičiavimai „rodo staigų ir reikšmingą pastaruosius metus stebėto nuolatinio gyvenimo trukmės ilgėjimo sustojimą ir nukrypimą į priešingą pusę“, teigė „Istat“.

Prieš pandemijos smūgį gyvenimo trukmė Italijoje nuo 2010 iki 2019 m. padidėjo nuo 81,7 iki 83,2 metų, šalis buvo atsidūrusi Europos Sąjungos (ES) sąrašų viršuje.

Bloko gyvenimo trukmės vidurkis 2018 m. sudarė 81-erius metus, teigė „Istat“, tai naujausias pasiekiamas rodiklis.

2020 m. plataus masto ataskaitoje „Istat“ taip pat atkreipė dėmesį į Italijos skaitmeninę atskirtį – tai vienas iššūkių, kuriuos bus siekiama išspręsti ES finansuojamu 200 mlrd. eurų atsigavimo planu.

Italijoje vienas iš trijų namų ūkių neturi kompiuterio ir interneto prieigos, o beveik ketvirtadalis šalies populiacijos nebuvo prisijungęs prie interneto per pastaruosius tris mėnesius.

Tuo pat metu „reguliarių interneto vartotojų“ skaičius išaugo daugiau kaip 70 proc., palyginti su 44 proc. 2010 m., o 2019 m. prieigą prie naujausios kartos plačiajuosčio interneto turėjo 30 proc. namų ūkių, tai 6,1 proc. didesnis rodiklis nei ankstesniais metais.

M. Draghi su U. von der Leyen kalbėjosi telefonu. Italijos premjeras pabrėžė, kad „pagrindinis prioritetas yra spartesnis Europos sveikatos apsaugos pareigūnų atsakas į COVID-19, ypač spartesnis skiepijimas“, teigiama pranešime.

EK pirmininkė savo ruožtu tviterio paskyroje parašė, kad „džiaugėsi šį vakarą galėjusi pasikalbėti su premjeru M. Draghi. Aptarėme bendradarbiavimą vakcinos gamybos ir skirstymo srityje“.

EK sulaukė nemažai bendrijos valstybių narių kritikos dėl uždelsto vakcinacijos nuo COVID-19 proceso pradėjimo.

Vis dėlto, praėjusią savaitę U. von der Leyen patikino, kad dėl tikslo iki vasaros galo paskiepyti beveik tris ketvirtadalius suaugusių žmonių įgyvendinimo Europos Sąjunga (ES) yra „tikrai užtikrinta“.

M. Draghi ir U. von der Leyen taip pat aptarė „pasirengimą Italijos atsigavimo plano vykdymui“, – teigė EK pirmininkė.

Italija, trečioji pagal dydį eurozonos ekonomika, sulauks daugiau nei 200 mlrd. eurų ES paramos. Iki balandžio 30 d. Italija Briuseliui turi pristatyti išlaidų planą.

Dėl apribojimų pratęsimo Italijos gyventojai negali laisvai keliauti tarp dvidešimties šalies regionų iki kovo 27 dienos, nors kituose regionuose dirbantiems asmenims, taip pat esant skubiems atvejams, taikomos išimtys.

Kiti apribojimai Italijoje galios iki balandžio 6 dienos. Taip pat didelės rizikos vadinamosiose raudonose zonose uždaromos mokyklos, pranešė sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza. Priemones apibrėžiantį įsakymą pasirašė šalies premjeras Mario Draghis.

R. Speranza ir kiti Italijos sveikatos apsaugos pareigūnai tikino, kad britiškosios atmainos koronavirusas jau sudaro daugiau nei pusę naujų COVID-19 atvejų. Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad šios atmainos koronavirusas yra labiau užkrečiamas ir gali lemti sunkesnę ligos formą.