-
Tarp juodųjų COVID-19 savivaldybių – ir Kaunas 4
Iš viso šalyje – 23 juodos COVID-19 savivaldybės. Tarp jų ir didieji miestai – Klaipėda, Šiauliai, Vilnius, Kaunas.
Vakarų Lietuva juoda spalva nusidažiusi jau ne vieną savaitę, juodųjų savivaldybių sparčiai daugėja ir pietinėje Lietuvos dalyje.
Kaune 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 528,9 atvejo, teigiamų tyrimų dalis – 4,7 procento.
Šiame mieste koronavirusu serga 1209 žmonės, praėjusią parą šią diagnozę išgirdo 131 žmogus.
Čia nuo COVID-19 mirė 934 žmonės.
Daugiau informacijos rasite čia.
Kauno rajonas yra nusidažęs raudona spalva: čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 259,4 atvejo. Šiuo metu COVID-19 čia serga 195 žmonės, vakar koronaviruso diagnozę išgirdo 21 asmuo.
Statistikos departamento iliustracija.
Vilnius juoda spalva nusidažė antradienį. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 553, 4 atvejo, o teigiamų tyrimų dalis – 4,8 procento.
Šiuo metu COVID-19 čia serga 2640 žmonių, vakar koronaviruso diagnozę išgirdo 306 asmenys.
Kaip jau buvo skelbta, praėjusią parą nustatyti 1402 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės.
Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės 7 dienos, kai fiksuoti 1524 susirgimai.
Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 522,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,2 proc. ir, palyginti su ankstesne para, yra kiek padidėjusi.
Šalyje praėjusią parą atlikta 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,6 tūkst. antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 319 tūkst. 281 žmogus, iš jų tebeserga 12 tūkst. 421.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4849 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 83. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9658 mirtys.
-
Reikšmingi skaičiai: Kauno mieste imunitetą COVID-19 jau turi daugiau nei 50 proc. gyventojų 2
Produktyvus pusmetis
„Iki visiškos pergalės prieš koronavirusą dar liko nemažai darbo, bet nedidelis laimėjimas jau pasiektas – pusė miestiečių turi imunitetą. Tai visų bendras rezultatas, prie kurio prisidėjo COVID-19 skyriuose nepailstamai dirbantis ligoninių personalas, Ledo rūmų vakcinavimo centre veikianti Kauno miesto poliklinikos medikų, Raudonojo Kryžiaus savanorių bei šaulių komanda ir kiekvienas kaunietis, sąmoningai pasirinkęs skiepus. Tikiu, kad masinei vakcinacijai įgaunant pagreitį, kauniečiai ir toliau išliks aktyvūs bei atsakingi, saugodami save ir aplinkinius“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tikiu, kad masinei vakcinacijai įgaunant pagreitį, kauniečiai ir toliau išliks aktyvūs bei atsakingi, saugodami save ir aplinkinius.
Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kaunas pirmauja tarp didžiųjų šalies miestų pagal imunitetą turinčių gyventojų skaičius – net 51,1 proc. kauniečių yra savanoriškai pasiskiepiję nuo COVID-19 arba persirgę koronavirusine infekcija. Tuo tarpu Lietuvoje imunizuotų gyventojų dalis siekia 46,7 procentus.
Itin aukšti rezultatai matomi tose grupėse, kurios pradėtos skiepyti pirmiausiai – medikų imunizacija Kaune siekia 85,7 proc., viešąją tvarką prižiūrinčių pareigūnų – 80,7, socialinės srities specialistų, globos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų bei vaistininkų – gerokai virš 70 procentų.
Didžiausią riziką patiriančių Kauno senjorų, priklausančių 65–79 m. amžiaus grupei, imunizacija taip pat artėja prie 80 procentų ribos. Siekiant pasirūpinti vyriausiais miesto gyventojais, 80 metų sulaukę kauniečiai šią savaitę Kauno vakcinavimo centre ir toliau skiepijami be eilės.
Skiepų kiekiai – didėja
„Kauniečių apsisprendimas bei noras skiepytis, taip apsaugant save nuo grėsmingos ligos, išties labai džiuginantis. Praėjusią savaitę vėl išnaudojome bemaž visus turėtus skiepus, tačiau jų tikrai užteks visiems norintiems. Matome tendencingai augančius į Kauną pristatomų vakcinų kiekius. Ledo rūmų vakcinavimo centras didina apsukas ir kasdien skiepija vidutiniškai apie 5 tūkst. žmonių. Jei kauniečiai išlaikys tokį tempą, birželį šis skaičius gali dar labiau augti“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Į Kauną šią savaitę pristatyta iš viso 24 tūkst. „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) bei „Pfizer-BioNTech“ („Comirnaty“) vakcinos dozių. Keli tūkstančiai jų numatyta pakartotiniam kauniečių skiepijimui antrąja vakcinos doze, o likusios – masinei vakcinacijai.
Praėjusią savaitę vėl išnaudojome bemaž visus turėtus skiepus, tačiau jų tikrai užteks visiems norintiems.
Registruotis skiepui gyventojai gali internetu (vakcinavimas.kaunas.lt) arba paskambinę į karštąją liniją tel. 1808. Kauniečiai į vakcinavimo centrą naujuosiuose Ledo rūmuose (Kovo 11-osios g. 26, greta „Girstučio“ baseino) įleidžiami tik su išankstine registracija ir tiksliai nurodytu laiku.
Gyventojai, dėl sveikatos būklės negalintys savarankiškai judėti, skiepijami namuose. Negalintieji atvykti į vakcinavimo centrą turi kreiptis į Kauno miesto polikliniką el. paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt.
Paskutiniais duomenis, Kaune bent vieną skiepą nuo COVID-19 jau gavo 133,9 tūkst. arba 45,7 proc. visų miesto gyventojų. Su antrąja doze pilną imunitetą turėjo įgyti beveik 83 tūkst. kauniečių. Daugiau informacijos apie koronaviruso statistiką, bendrą situaciją Kaune ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti svetainėje svarbu.kaunas.lt.
-
Kauno pedagogai kviečiami registruotis skiepams nuo COVID-19 13
Nuo vakcinacijos pradžios Kaune paskiepyta beveik 9,8 tūkst. žmonių. Pirmieji paskiepyti tiesiogiai su COVID-19 pacientais susiduriantys medikai, dirbantys ligoninėse, mobiliajame patikros punkte, karščiavimo klinikoje, mobiliosiose komandose.
Vakcinų jau sulaukė socialiniai darbuotojai, laboratorijų darbuotojai, koronaviruso protrūkius tiriantys NVSC specialistai, slaugos ligoninių personalas ir pacientai, globos įstaigų darbuotojai bei gyventojai. Praėjusią savaitę vakcinų sulaukė asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai. Šiuo metu baigiami skiepyti vaistininkai.
Toliau prioritetinėje eilėje – švietimo įstaigų darbuotojai. Į šią grupę patenka pedagogai, turintys tiesioginį kontaktą su mokiniais bei tie, kurie tiesioginį kontaktą turės atnaujinus mokyklų darbą. Pirmiausia ypatingas dėmesys bus skiriamas lopšelių-darželių auklėtojams, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo specialistams.
Toks sprendimas padės užtikrinti mokytojų ir mokinių saugumą bei leis greičiau grįžti prie įprasto ritmo, organizuojant kontaktinį ugdymą mokyklose gyvai.
Prieš vakcinaciją Kauno pedagogai turi galimybę užsiregistruoti ir greitiesiems serologiniams antikūnų testams, kurie parodo, ar žmogaus organizme nėra susiformavęs imunitetas COVID-19 ligai. Mokytojai, kurių testo atsakymas neigiamas (tai reiškia, kad imuniteto virusui dar nėra), gali registruotis skiepams.
Kad šios procedūros vyktų greičiau ir paprasčiau, tiek serologiniams testams, tiek vakcinacijai registruotis galima internetu specialioje platformoje sveikas.kaunas.lt.
Užpildytas formas su aktualiais duomenimis ir vakcinuotis pageidaujančių asmenų sąrašais turi pateikti vienas įstaigos darbuotojas, jungdamasis prie sistemos per elektroninius valdžios vartus. Užregistruoti asmenys gaus trumpąsias SMS žinutes su registracijos numeriu bei visa reikiama informacija apie skiepijimo vietą, datą ir laiką.
Atlikę testą ir antikūnų neturintys prioritetinės grupės atstovai, išreiškę norą skiepytis, į sąrašus įtraukiami be papildomos registracijos vakcinacijai.
Daugiau informacijos apie koronaviruso statistiką ir situaciją Kaune galima rasti svetainėje svarbu.kaunas.lt.
-
Nuo COVID-19 jau pasveiko beveik 13 tūkst. kauniečių 2
Nuo pandemijos pradžios, kaip šį pirmadienį skelbia Kauno miesto savivaldybė, antrajame pagal didumą Lietuvos mieste nustatyta 19 215 koronaviruso infekcijos atvejų. Pasveiko 12 964, tebeserga 5744 gyventojai, deja, 312 kauniečių nuo šios ligos mirė.
Per 14 pastarųjų parų patvirtintas santykinis sergamumo rodiklis Kaune 100 tūkstančių gyventojų siekia 425,8 naujo COVID-19 atvejo. Kauno rajone – 348,5 atv. Pagal santykinį sergamumo rodiklį, pradedant nuo didžiausio sudarytame savivaldybių sąraše Kauno rajonas šiuo metu 36-as, Kaunas – 25-as.
Lietuvoje, turinčioje 60 savivaldybių, minimas santykinis rodiklis dabar – 443,1 atv, – 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus mieste – 534,7 atv. Vilniaus rajone – 547,2 atv. Rajonas savivaldybių sąraše, pagal šiandien paskelbtus oficialiosios statistikos duomenis, – 13-as, Vilnius – 10-as. Sostinėje iki šiol patvirtinti 37 144 COVID-19 atvejai, serga 13 485 gyventojai.
Panevėžys tarp savivaldybių – 14-as (525,1 atv.), Klaipėda – 17-a (517 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 pastarųjų parų).
ELTA jau skelbė, kad praėjusią parą šalyje ištyrus 2490 ėminių, nustatyti 355 nauji infekcijos atvejai. Juos palyginus su buvusiais lygiai prie savaitę (541 atv.), tai – 34,4 proc. mažiau. Per septynias pastarąsias paras Lietuvoje atlikus 58 397 tyrimus, COVID-19 diagnozė patvirtinta 9,9 proc. atvejų. Per tą patį laikotarpį Vilniuje atlikta net 15 513 tyrimų (teigiamų atsakymų gauta 9,1 proc.), Kaune iš 7888 ėminių teigiamais pripažinta 7,2 proc.
Kalvarijoje ištyrus 106 ėminius, teigiamų dalis sudarė 2,8 proc., o Jurbarko rajone – 2,7 proc. iš 261 tyrimo. Pastaroji savivaldybė, turėdama šalyje mažiausią santykinį sergamumo koronaviruso liga rodiklį (136,9 atv.), veržte veržiasi atsikratyti karantino nulemtų ribojimų. Panašus nusiteikimas tikėtinas ir Šilalės rajone (137 atv, 100 tūkst. gyventojų per 14 pastarųjų parų) bei Rietavo rajono savivaldybėje (137,7 atv.).
Tačiau kur kas niūresnės nuotaikos tebesilaiko Visagine, kur santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis vis dar perkopęs 1000 (1112,8 atv. 100 tūkst. gyventojų). Arba antroje savivaldybių lentelės vietoje esančiame Rokiškyje (840,7 atv.) bei per vieną poziciją žemiau – Molėtų rajono savivaldybėje, kur patvirtinti 687 nauji koronaviruso atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų (dviejų pastarųjų savaičių laikotarpiu).