Vilnietis Juozas COVID-19 persirgo beveik prieš metus. Tuomet ligoninėje, prie deguonies aparato, jam teko praleisti 11 dienų, o nuo to laiko sveikata eina vis prastyn.

„Jaučiau, kad nebuvo jėgų ir galva – lyg ne mano. Jėgų nebuvo, susiimi, kol apsiverti“ – LNK pasakojo Juozas Užšilaitis. 

Net ir įveikę koronavirusą ir užvėrę reanimacijos duris, žmonės dar metus išlieka rizikos grupėje.

Floridos universiteto mokslininkai ištyrė, kad koronavirusas maždaug du kartus padidino tikimybę po ligos per metus numirti. 

Dažniausiai mirtis ištikdavo dar per pirmąjį metų ketvirtį.

Stop kadras.

J. Užšilaitis sako pastebėjęs, kad prabėgus beveik metams sveikata nebėra tokia, kokia buvo.

„Dabar labai blogai su kojomis. Blogiau nei buvo. Kuo toliau, tuo silpniau“, – sakė vyras.

Medikai sako, kad tokia savijauta yra pokovidiniai reiškiniai.

„Seniai buvo aišku, kad COVID-19 yra sunki liga, kuri palieka pasekmes ilgai po persirgimo. Tai vadinamasis ilgasis kovidas“, – sako užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas.

„Pokovidinis sindromas yra ta pasekmė, kuri nustatoma pagal publikuojamus duomenis maždaug 27 procentams, daugiau nei penktadaliui persirgusiųjų. Bent vienas iš šių simptomų išlieka 4 – 7 mėnesius“, – sakė Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas, vaikų gydytojas Vaidotas Gurskis.

Pažeidimai gali būti miokarditai, gali prasidėti širdies ritmo sutrikimai, trombozinės komplikacijos.

Daugiau – vaizdo įraše:

Jokio ženklo ar užuominos, kad dainininkė Božena papuls į COVID-19 nagus, nebuvo. Net sunegalavusi manė, kad jai peršalimas, tačiau po savaitės teko gultis į ligoninę.

Praėjus dviems mėnesiams nuo ligos pradžios, atlikėja dar netrykšta anksčiau turėta energija. 36-erių metų moteriai sunku eiti, lipti laiptais, bet tai palyginus smulkmena, ką jai teko išgyventi ligos pradžioje.

„Du kartus buvau ant mirties slenksčio, net nekvėpavau, už mane kvėpavo aparatai. Žiauriai skaudu buvo, visi aplinkui meldėsi, kad tik aš išgyvenčiau“, – pasakojo Božena Krasilova.

„Noriu gyventi“, – šį vienintelį norą įvardijo Božena, kai reanimacijoje gydytojas paklausė, ko ji norėtų. Noras gyventi stiprėjo pamačius, kaip atrodo kiti pacientai reanimacijoje.

„Atvažiavau ir žiūriu žmonės guli be sąmonės, miega su tūbelėmis. Baisu labai“, – tęsė moteris.

Netrukus į dirbtinę komą panardinta ir prie tokių pat vamzdelių su dirbtine plaučių ventiliacija prijungta ir pati Božena.

„Atsimenu, kaip ir draugėms rašiau, kad pasimelstų už mane, nes man labai blogai buvo“, – sakė moteris.

Komos būklės Božena pragulėjo mėnesį, per tą laiką ir vyras, ir dvi dukros persirgo koronavirusu, o po mėnesio iš komos pažadinta Božena nei vaikščioti, nei šaukštelio pakelti negalėjo – taip buvo raumenys nusilpę.

„Tiesiog atsikėliau ir žiūriu mėsytė guli lovoje“, – pasakoja atlikėja.

Božena nebuvo pasiskiepijusi nuo COVID-19, tačiau dabar dėl to gailisi.

„Aš noriu tikėti, kad jei susirgčiau vėl, praeitų ta lengvąja forma“, – viltingai toliau dėsto B. Krasilova.

Jauna moteris sako nesuskubusi skiepytis, nes retai eidavo iš namų ir nerimavo dėl skiepo komplikacijų, nes prieš penkerius metus patyrė insultą.

„Neidavom į jokius balius, nesusirinkdavome, kur daug žmonių yra ir man dar tas, kad prieš tai turėjau insultą, tai bijojau dėl kraujo krešėjimo. Galvojau į ateitį, jog nueisiu pas daktarą, pasitikrinsiu, pakalbėsiu, bet, va, nedaėjau“, – kalba moteris.

Anot medikų, dauguma nesiskiepijusių ir susirgusių COVID-19 gailisi, kad to nepadarė.

„Buvo žmonių, kurie keikė savo artimuosius, kad juos įtikino, jog nesiskiepytų. Paklausi, kodėl jūs nepasiskiepijote, tai dažniausiai būna tyla, labai retas, kuris pasako „čia aš maždaug skiepais netikiu, niekuo netikiu“, bet būna tiesiog pasakai, „skiepais netikite, bet dabar tikite, kad galite numirti?“. Tiesiai šviesiai pasakome, nes iš tikrųjų taip ir yra“, – pasakoja Santaros klinikų anesteziologė reanimatorologė Gintarė Šostakaitė.

Gydytoja iki šiol nepamiršta maždaug 50-ies metų vyro ašarų.

„Pirmą kartą gyvenime mačiau, kad verktų krokodilo ašaromis, kad jis nepasiskiepijo ir papuolė į tokią situaciją“, – tesė G. Šostakaitė.

Anot gydytojos, pasiskiepiję nuo COVID-19 sveiksta greičiau, rečiau prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, kuri būtina ligoniui pradėjus dusti.

„Tikrai yra baisu, kai žmogus, kaip žuvis ant kranto gaudo orą. Ir tuo metu jam yra tas suvokimas, kad jis gali uždusti, siaubingai gąsdina“, – sako ji.

Išgiję ligoniai, pasak gydytojos, dažnai pakeičia požiūrį į skiepus.

„Sako po to, kad taip, tikrai neabejotinai skiepysiuosi ir rekomenduosiu, kad visi mano artimieji būtų pasiskiepiję nuo šitos klastingos ligos“, – teigia G. Šostakaitė.

B. Krasilova teigia, kad dabar taip pat skiepysis, vyras irgi. Moteris sako, jog išgirdę jos istoriją puola skiepytis ir draugai, ir draugų draugai.

Deguonis papildomai tiekiamas 795 ligoniams, 47 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 88 žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 199 tūkst. 145 žmonės.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 53 tūkst. 266 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų gerokai mažiau – 7480 asmenys.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3244 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6481 mirtis.

Netekusi sūnaus, Agnė turėjo kovoti ir dėl savo gyvybės. Ligos komplikacijos sukėlė gausų kraujavimą ir Kauno klinikų medikai vos spėjo išgelbėti jaunos moters gyvybę.

COVID-19 liga darbe užsikrėtė Agnės vyras. „Kadangi mes ir dar du mūsų vaikai gyvename kartu, visi saviizoliavomės. Vyras persirgo lengva ligos forma. Blogai pasijutau tik tada, kai vyras pasveiko. Tačiau pirmieji simptomai COVID-19 ligos nepriminė. Pradėjo labai skaudėti nugarą, skausmas perėjo į klubus. Pamaniau, jog prasidėjo sąrėmiai ir tuoj prasidės gimdymas, – prisimena moteris. – Vyras paskambino į Kauno klinikas ir paklausė, ką daryti tokioje situacijoje, kai aš vis dar esu saviizoliacijoje. Mano nėštumas buvo priskiriamas prie rizikingų, todėl medikai iškart pasakė, kad nedelstume ir iškart atvyktume.“

Kauno klinikų nuotr.

Atvykus į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką, moteriai buvo atliktas COVID-19 testas, o po poros valandų gautas teigiamas atsakymas. Nėščiajai buvo atlikti kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma, ultragarsiniai tyrimai, padedantys įvertinti ligos sunkumą, parinkti tinkamiausią gydymą ir stebėti vaisiaus būklę.

„Pacientė atvyko karščiuodama ir skųsdamasi juosmens ir kryžmens skausmais, vėliau nosies užgulimu ir uoslės sutrikimu. Per keletą dienų atsirado kosulys, bet karščiavimas nuslūgo. Dusulio nebuvo ir bendra savijauta netgi pagerėjo. Krūtinės ląstos rentgenograma parodė nedidelį virusinį plaučių pakenkimą. Tyrimai rodė, kad ligos eiga turėtų būti lengva arba vidutinė. Deja, šis virusas dar kartą parodė savo klastingumą“, – teigia Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė.

Antrą parą pastebėta, jog kraujo rodikliai blogėja. „Jie blogėjo valandomis, o tai rodė, jog virusas kelia kepenų ir kraujodaros organų pažeidimą. Pacientės kraujas nustojo krešėti, o kraujo krešumą užtikrinančių kūnelių (trombocitų) beveik nebeliko, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė.

„Vos prieš keletą valandų iki žūties registruota vaisiaus kartiotokograma didelio nerimo nekėlė, atrodė įprasta. Deja, vaikelis neišgyveno, – pacientę ir jos šeimą nuoširdžiai užjaučia gydžiusi gydytoja prof. M. Minkauskienė. – Tai liūdna istorija, kuri atspindi šiandieną. Klastingas virusas pasiglemžia ne tik vyresnio ar darbingo amžiaus žmonių gyvybes, bet kartais ir tų, kurie dar negimė. Ši istorija skaudi ir mums, medikams, kurie šio klastingo viruso akivaizdoje kartais tampame bejėgiais.“

Klastingas virusas pasiglemžia ne tik vyresnio ar darbingo amžiaus žmonių gyvybes, bet kartais ir tų, kurie dar negimė.

Pasak profesorės, medikų žinios apie koronaviruso poveikį vaisiui ir nėštumo eigai vis dar ribotos. Šiuo metu laikomasi nuostatos, jog kol neprogresuoja kvėpavimo nepakankamumas, COVID-19 infekcija nėra priežastis skatinti gimdymą (kai vaisius dar neišnešiotas). „Pasaulyje aprašyti vos keli ligos atvejai, kai vaisius žūsta dėl viruso sukeltos infekcijos. Pavojus kyla tik tada, jei mamai atsiranda dusulys ir deguonies trūkumas, – teigia gydytoja akušerė ginekologė. – Tenka pripažinti, jog viruso keliama grėsmė vaisiui kai kuriose situacijose gali būti didesnė nei manėme lig šiol. Besivystantis kraujo krešėjimo sutrikimas gali trikdyti placentos ir paties vaisiaus kraujotaką bei sukelti labai netikėtą vaisiaus žūtį bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.“

Dėl sutrikusio kraujo krešėjimo moters gyvybei grėsė pavojus, todėl gydytojai turėjo nedelsiant suplanuoti gyvybę gelbstinčią cezario pjūvio operaciją. „Dideliu iššūkiu tapo reikalingos kraujo grupės atsargų surinkimas. Moters kraujo grupė ypatingai reta – AB rezus neigiama. Tik perpylus daugiau nei 30 vienetų kraujo komponentų, ryžomės operacijai, – teigia Akušerijos skyriaus vadovė. – Sudėtinga operacija ir masyvus kraujo perpylimas COVID-19 liga sergančiai pacientei reikalavo daugybės mūsų darbuotojų fizinių pastangų. Psichologinė įtampa ir stresas, kai neišgirstame naujagimio verksmo, mums, medikams, yra skaudus ir įsimenantis įvykis visam gyvenimui.“

Nepaisant skaudžios netekties, šeima dėkoja Kauno klinikų medikams už profesionalią priežiūrą ir suteiktą pagalbą. „Jie mane ištraukė iš mirties gniaužtų. Jei ne jie, mano vaikai būtų netekę ne tik broliuko, bet ir mamos. Ačiū visam personalui. Mačiau, kokie jie pavargę ir kokį milžinišką darbo krūvį jie patiria. Nė iš vieno jų neišgirdau, kad jie būtų pavargę. Visi iki vieno manimi rūpinosi, kalbėjosi, suteikė ne tik medicininę pagalbą, bet ir psichologinę paramą“, – sako Agnė.

„Tuo pačiu norėčiau visuomenės paprašyti, kad ji nebūtų tokia abejinga ir nežiūrėtų vienos dienos naudos. Jei jaučiate simptomus, neikite iš namų ir nesusitikite su giminaičiais, kad ir kaip norėtųsi to. Užsikrėtimo grandinė tokia didelė, jog paliečia kitus žmones ir jų likimus. Mes laukėme sveiko kūdikio, sūnų buvo likę išnešioti kelias savaites, o šiandien turime kapą.“

Medikai taip pat prašo visuomenės susitelkti šiuo įtemptu visam pasauliui laikotarpiu ir pabūti saugiai namie. „Suprantame, kad vieni kitų pasiilgome, norime susitikti ir apkabinti vienas kitą, tačiau supraskime, jog vienos akimirkos džiugesys gali turėti labai liūdnas pasekmes. Jei ne jums, tai jūsų artimiesiems, draugams, – prašo prof. Minkauskienė. – Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina, tai reiškia, kad jau turime ginklą, kuriuo galime kovoti prieš pandemiją. Jau tuoj ateis laikas, kai galėsime matytis su artimaisiais, šiuo metu tereikia kantrybės ir visų susitelkimo.“

Kai kuriems COVID-19 pacientams pasireiškia labai sunki uždegiminė reakcija į šią ligą, kai organizmas bando kovoti su infekcija, tačiau tuo pačiu pažeidžia ir sveikus audinius ar net organus, pavyzdžiui, inkstus.

Pacientams, kuriems pasireiškia šios komplikacijos, dažnai prireikia mechaninės plaučių ventiliacijos, o tai užima itin daug išteklių ligoninėse, kurios koronaviruso židiniuose ir taip yra perpildytos.

„Roche“ teigimu, šis testas padės gydytojams iš anksto nustatyti, kuriems pacientams, tikėtina, gali pasireikšti COVID-19 komplikacijos, dar iki joms pasireiškiant.

„JAV Maisto ir vaistų administracija suteikė Skubaus naudojimo autorizaciją „Elecsys IL-6“ testui“, – sakoma „Roche“ pranešime.

„Šis testas matuoja biožymens interleukino 6 (IL-6) lygį, jis gali būti naudojama nustatant COVID-19 jau sergančius pacientus, kuriems yra kilusi didžiausia intubacijos ir mechaninės plaučių ventiliacijos rizika“, – teigia „Roche“.

„Šis testas gali padėti gydytojams, naudojant kartu su kitais tyrimo būdais, kuo anksčiau nuspręsti, ar COVID-19 liga sergančiam pacientui reikės mechaninės ventiliacijos“, – tikina bendrovė.

Miuncheno universitetinės ligoninės intensyvios terapijos skyriaus gydytojas Tobiasas Heroldas tvirtino, kad testai gali būti atliekami jau dabar plačiai naudojamais „Roche“ įrenginiais, o jų „rezultatai yra gaunami per maždaug 18 minučių. Sistema atlieka iki 300 testų per valandą“.

Pasak leidinio, Prancūzijos farmacijos kompanija „Biophytis“ gavo Belgijos valstybinės medikamentų agentūros AFMPS leidimą atlikti šiuos tyrimus. „Le Soir“ pažymi, jog preparatas skirtas kovai su plaučių nepakankamumu, ištinkančiu užsikrėtus koronavirusu.

Bandymai vyks trimis etapais. Pirmajame etape Mecheleno universitetinėje ligoninėje preparato efektyvumas bus bandomas su 50 koronavirusu užsikrėtusių savanorių, kurie patiria ūmių plaučių komplikacijų. Antrąją kontrolinę pacientų grupę sudarys 180 žmonių, jiems bus duodama preparato dozė, nustatyta eksperimentais pirmajame tyrimų etape. Trečiasis etapas bus surengtas Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.

11,5 milijono gyventojų turinčioje Belgijoje nuo pandemijos pradžios nustatyti 55 983 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 9 150 infekuotųjų. Šalyje testai dėl koronaviruso atliekami tik tiems žmonės, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai.

Nuo gegužės 4 d. Belgija pamažu švelnina karantino reikalavimus, bet gyventojai viešose vietose turi dėvėti apsaugines kaukes. Karantino atšaukimo procesas bus lėtas ir vyks etapais. Manoma, kad jis truks bent jau iki rugpjūčio 31 d. ar net ilgiau.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 4,9 milijono žmonių, per 320 tūkstančių infekuotųjų mirė.