37 politikai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.

Apkaltos tekste teigiama, kad šie teisėjai tarėsi ar ėmė atlygį iš bylų baigtimi suinteresuotų asmenų, darė įtaką bylų skirstymui ar teismų sprendimams.

Šiuos duomenis Seimo nariai gavo iš Generalinės prokuratūros, tiriančios didelės apimties teisėjų korupcijos bylą.

Minimų teisėjų atleidimą dėl vardo pažeminimo yra inicijavęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Teisėjų taryba praėjusią savaitę leido Seimui teikti E. Laužiko ir K. Gurino atleidimą, tačiau nepritarė V. Kažio pašalinimui. Dėl V. Bavėjano sprendimą žadama priimti rugpjūčio pabaigoje.

Daug diskusijų kelia klausimas, ar Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjai gali būti atleisti tik surengus apkaltą Seime, ar siūlyti juos pašalinti iš pareigų gali ir prezidentas.

Teisėjų korupcijos tyrime įtariami dar keturi žemesnės grandies teisėjai.

Daugelis byloje įtariamų teisėjų sako nusikaltimų nepadarę. Iš viso tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims.

Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – buvo atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.

„Taryba šiandien priėmė sprendimą dėl penkių kolegų. Dėl trijų kolegų klausimas atidėtas eiliniam tarybos posėdžiui, kuris vyks rugpjūčio 30 dieną“, – žurnalistams sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Teisėjų atleidimą dėl vardo pažeminimo inicijavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Prieš priimdamas sprendimus dėl teisėjų skyrimo arba pašalinimo iš pareigų, jis turi gauti Teisėjų tarybos patarimą.

Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjai skiriami ir atleidžiami pritarus Seimui, dėl kitų grandžių teisėjų balsavimo parlamente nereikia.

Nepakako duomenų

A. Valantinas sakė, kad taryba nusprendė nepritarti V. Kažio ir R. Rainio atleidimui, nes nepakako teisėsaugos pateiktų duomenų įrodyti, kad jie pažemino teisėjo vardą.

„Tai yra medžiaga nepakankama, kad būtų galima padaryti tam tikras išvadas, jog buvo tam tikri faktai, kurie liudytų, kad buvo pažemintas teisėjo vardas“, – kalbėjo Teisėjų tarybos vadovas.

Šis sprendimas užkerta kelią pašalinti iš pareigų įtariamus teisėjus, tačiau jie ir toliau bus nušalinti iš pareigų, iki kol baudžiamoji byla nebus išnagrinėta teisme, sakė prezidento patarėja Jūratė Šovienė.

„Tenka apgailestauti, kad ne dėl visų teisėjų prezidento ir Teisėjų tarybos nuomonė sutapo“, – teigė J. Šovienė.

Pasak A. Valantino, klausimas dėl likusių trijų kolegų buvo atidėtas, nes V. Bavėjanas ir G. Čekanauskas neturėjo galimybės atvykti ir išdėstyti savo poziciją.

Tuo metu nuoširdūs A. Kaminsko parodymai posėdyje sukėlė abejonių pateikta teisėsaugos medžiaga ir jo likimui apsvarstyti reikia daugiau laiko, sakė A. Valantinas.

„Tai buvo vienintelis teisėjas, kuris labai atvirai teismo posėdyje dėstė savo poziciją ir tarybos nariai suabejojo. (...) Reikia pasitikslinti tam tikras vietas“, – sakė jis.

Tai buvo vienintelis teisėjas, kuris labai atvirai teismo posėdyje dėstė savo poziciją ir tarybos nariai suabejojo.

Siekiant užtikrinti duomenų slaptumą, klausimas nagrinėjamas uždarame posėdyje.

Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims. Daugelis byloje įtariamų teisėjų sako nusikaltimų nepadarę.

Teisinės diskusijos

Daug diskusijų prieš Tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Prezidento patarėja gynė G. Nausėdos teisę atleisti aukšto rango teisėjus dėl vardo pažeminimo.

„Yra 2006 metų Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris gana aiškiai pasako, kad prezidentas, kaip į pareigas skiriantis asmuo, kaip formuojantis teisėjų korpusą turi teisę inicijuoti tiek žemesnės, tiek aukštesnės grandies teisėjų atleidimą iš pareigų, jeigu jis yra pažeminęs teisėjo vardą“, – BNS teigė J. Šovienė.

Tačiau Teisėjų tarybai nuomonę pateikęs buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pabrėžia, kad „už priesaikos sulaužymą Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją iš pareigų gali pašalinti tik Seimas ir tik apkaltos proceso tvarka“.

Rašte, kurio kopiją turi BNS, profesorius teigia, kad prezidento iniciatyva gali būti užginčyta, todėl siūlo prieš tai gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą.

„Jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“, – teigiama rašte.

Teisėjų tarybos pirmininkas tvirtino, kad posėdyje buvo sprendžiama tik dėl to, ar pateikti faktai apie kolegas įrodo padarytą žalą teisėjo vardui, o ginčų dėl procedūrų nevertino.

„Mes svarstėme faktinius duomenis, susipažinome su bylos medžiaga ir buvome tokios nuomonės, kad vardas pažemintas. O tos procedūros jau yra nebe mūsų“, – kalbėjo A. Valantinas.

G. Nausėda yra paprašęs Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar jis gali neinicijuoti teisėjo atleidimo dėl pensinio amžiaus, jei šį teisėją svarstoma atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Vienam iš įtariamųjų K. Gurinui rugpjūčio pabaigoje sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleidžiami.

J. Šovienė teigė besitikinti, kad šiuo klausimu Konstitucinis Teismas pasisakys iki rugpjūčio 25 dienos, kai K. Gurinas sulauks pensinio amžiaus.

Teisėjų taryba taip pat pritarė Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.