Kaip skelbia STT, 2022 m. institute atlikta daugiau nei 1,3 mln. laboratorinių tyrimų, iš kurių 70 proc. mėginių tyrimų yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų valstybinės kontrolės metu paimti mėginiai. STT vertinimu, instituto vykdomi laboratorinių tyrimų organizavimo procesai tobulintini – trūksta efektyviai veikiančios gautų mėginių kodavimo sistemos ir automatizuoto užduočių paskirstymo.

STT pareigūnai atkreipė dėmesį, kad nėra sukurta efektyvi gautų mėginių kodavimo sistema – ant plombuotų mėginių pakuočių daromi įrašai, iš kurių vėlesniuose tyrimų etapuose NMVRVI darbuotojai gali identifikuoti mėginio užsakovą, gamintoją ar mėginio savininką, o už tyrimų atlikimą atsakingų skyrių vedėjai, darbuotojai dėl atliekamo mėginių tyrimo gali tiesiogiai bendrauti su užsakovais, gamintojais ar mėginio savininkais, o tai kelia susitarimų ir piktnaudžiavimo rizikas.

Be to, kaip nurodo STT, NMVRVI veikloje naudojama informacinė sistema yra nepakankamai funkcionali – neautomatizuotas užduočių paskirstymas, trūksta tiesioginės prieigos su VMVT informacine sistema, neskaitmenizuotas mėginių tyrimų protokolų pasirašymo ir tyrimų rezultatų pateikimo užsakovams procesas dėl to gali kilti korupcijos rizikos. Taip pat STT pareigūnai pateikė pastabas dėl vykdomos nepakankamos viešųjų ir privačių interesų kontrolės.

„Atsižvelgiant į aptiktas galimas korupcijos rizikas STT institutui siūlo automatizuoti mėginių tyrimų užduočių paskirstymo procesą, tobulinti mėginių kodavimo sistemą bei plombuotų ar originalių mėginių pakuočių saugojimą“, – teigiama STT pranešime spaudai.

Taip pat STT rekomendavo taikyti „vieno langelio“ principą ir atsisakyti praktikos, kai mėginio tyrimo atlikimo klausimais su tyrimų užsakovais tiesiogiai bendrauja tyrimus atliekančių skyrių darbuotojai, skirti didesnį dėmesį instituto darbuotojų viešųjų ir privačių interesų kontrolei ir galimų interesų konfliktų valdymui.

NMVRVI per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

STT pranešime teigiama, kad atsižvelgiant į Architektūros įstatymo nuostatas, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami statiniams, planuojamiems statyti senamiestyje, istorinėje ar centrinėje dalyse, netaikant išimčių jų paskirčiai ar plotui, siekiant užtikrinti naujų ar renovuojamų statinių projektų šiose miestų ir miestelių teritorijose architektūrinį ir urbanistinį vientisumą. Naujame sprendime įtvirtinti tik kelių kategorijų ir paskirties statiniai, numatant tam tikrą jų aukštį ar plotą, senamiestyje ir Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. Tokiu būdu rengiant projektą ir nurodant bent keliais kvadratiniais centimetrais mažesnį statinio plotą, architektūrinį konkursą rengti būtų neprivaloma.

Atlikus antikorupcinį vertinimą taip pat nustatyta, kad sprendimo nuostatos įtvirtina ir kitas aukštesnės galios teisės aktuose nenumatytas galimybes neorganizuoti architektūrinių konkursų, kai jie yra privalomi. Pavyzdžiui, objektams, kurių projektai atitinka išsamiau nedetalizuotus Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus ir dėl šių projektų yra gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada, nenumatant konkrečių minėtos išvados gavimo procedūrų ir etapų. Tad nėra aišku, ar gavus neigiamą vienos architektų profesinės bendruomenės ekspertų išvadą projektuotojai galėtų kreiptis į kitą, siekdami gauti teigiamą išvadą.

STT vertinimu, toks šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas didina korupcijos pasireiškimo tikimybę. Pažymėtina, kad STT jau buvo informavus Vilniaus m. savivaldybę apie šias rizikas 2021 m. gegužės mėn. tačiau į pastabas atsižvelgta nebuvo.

Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Aplinkos ministerijai. Jos per 2 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, galimi atvejai, kai pirkimų vykdytojai ar jiems artimi asmenys gali būti siejami finansiniais ryšiais su dalyvaujančiais pirkime tiekėjais, jame siūlomų prekių gamintojais ar jų atstovais Lietuvoje.

„Pažymėtinos korupcijos rizikos ne tik dėl galimo prekes siūlančių pirkti tiekėjų konkurencijos ribojimo ir interesų konflikto ligoninėse, tačiau ir dėl galimo medicininių prekių (diagnostinių, laboratorinių reagentų, medicininės ir kompiuterinės įrangos) gamintojų, kurie tiesiogiai nėra pirkimų dalyviai, konkurencijos dirbtinio ribojimo, vieno prekės gamintojo ar jo atstovo protegavimo pirkimuose, galimai taikant pirkimo reikalavimus tam tikram prekės ženklui ar prekei“, – nurodo STT.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad netvarkomi arba nepakankamai tvarkomi ir viešinami duomenys apie pirkimus laimėjusių tiekėjų suteiktą paramą įstaigai.

Analizėje atkreiptas dėmesys, kad ligoninėse nenustatyta aiški tvarka, kaip turėtų būti atliekami rinkos tyrimai, todėl jie atliekami paviršutiniškai arba visai neatliekami.

Taip pat, ligoninėms rengiantis pirkimui, nenustatoma rinkos kaina, atitinkanti perkančiajai organizacijai priimtiną, didžiausią kainą, bei nenustatyti konsultavimosi su rinkos dalyviais ir pažangiųjų pirkimo priemonių  taikymo reikalavimai.

Šių priemonių dažnesnis naudojimas, STT vertinimu, galėtų padidinti konkurenciją vykdomuose pirkimuose ir sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.

Atlikusi analizę, STT šioms ligoninėms, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė siūlymus nustatytoms rizikoms šalinti ar mažinti.

STT jau anksčiau skelbė, kad 2018–2020 metais tarptautinių ir supaprastintų, išskyrus mažos vertės pirkimus, viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis kai kuriose ligoninėse sudarė net 71 proc. visų pirkimų.

Atliktose korupcijos rizikos analizėse buvo įvertinti 14 Lietuvos ligoninių viešųjų pirkimų procesai, kuriuose buvo pastebėtos korupcijos rizikos, lemiančios pirkimus iš vieno tiekėjo – tokių pirkimų dalis per metus vidutiniškai sudarė beveik 67 procentus.

Naikinti tokį apribojimą siūlo kai kurie Seimo nariai, teikiantys Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas

„Įstatymų projektais siūloma leisti asmenį skirti valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovu neribotą kadencijų skaičių. Tai, tarnybos vertinimu, gali turėti įtakos galimai neskaidriai (...) vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“, – rašoma vertinimo, kurį STT atliko savo iniciatyva, išvadoje.

Tarnybos manymu, siūlymas įmonės vadovo skyrimą kitai kadencijai vertinti atsižvelgiant į tai, ar įmonė pasiekė visus  tikslus, nėra tinkamas, nes neatspindi skaidrumo, efektyvumo, lyderystės, darbuotojų įsitraukimo, gerosios valdysenos veiklos aspektų.

Ribojimas įmonių vadovams eiti pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės įvestas 2017 metais.

Pasak STT, iki 2017 metų beveik pusės valstybės įmonių – 34 iš 79 – vadovų šias pareigas ėjo ilgiau nei dešimtmetį.

2019–2020 metais atliktų analitinės antikorupcinės žvalgybos analizių dėl nepotizmo rizikų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse duomenys rodo, kad apie 20 proc. jų darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o atskirose savivaldybių įmonėse giminaičių dalis siekė ir iki 50 procentų.

Šešiose savivaldybėse tirtose įmonėse 28 proc. vadovais dirbo politinių partijų atstovai, o kuria nors politinei partijai priklausė kas devintas savivaldybių įmonių darbuotojas.

Neriboti vadovų kadencijų pernai gruodį pateiktomis pataisomis siūlo Seimo nariai „valstiečiai“ Juozas Varžgalys, Gintautas Kindurys, Algimantas Dumbrava ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Čepononis.

Pasak tarnybos, šių išvadų prieita Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir penkiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikus korupcijos rizikos analizę dėl endoprotezų įsigijimo.

Analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai 2018 ir 2021 metais atlikę tyrimus nustatė, kad minėtus pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai ar su ja susijusiems paramos gavėjams, arba ligoninės gydytojus vienijančioms nevyriausybinėms organizacijoms.

„Pirkimus laimintys tiekėjai yra ir didžiausi šių organizacijų rėmėjai. 2015–2019 m. paramą organizacijoms teikę juridiniai asmenys 2018–2021 m. laimėjo didžiąją dalį sąnarių endoprotezų centralizuotų viešųjų pirkimų, kuriems technines specifikacijas rengė VLK sudarytos komisijos“, – teigia STT.

STT taip pat konstatavo, kad šių pirkimų specifikacijos reikalavimai sukuria palankią aplinką rinkoje vykdyti „vieno tiekėjo“ arba „žemos konkurencijos“ pirkimus.

Situaciją be VLK tarnyba vertino Kauno klinikose, Kauno ligoninėje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Ukmergės ligoninėje.

Pasak tarnybos, sąnarių endoprotezams įsigyti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kasmet išleidžiama vidutiniškai apie 10 milijonų eurų per metus, o daugiau nei 50 procentų sąnarių endoprotezų viešųjų pirkimų dalyvauja tik vienas tiekėjas.

STT teigimu, didiesiems 6 iš 15 visų tiekėjų, kurie daugiau nei 10 metų laimi sąnarių endoprotezų viešuosius pirkimus, kasmet iš PSDF biudžeto sumokama daugiau nei 80 proc. visiems sąnarių endoprotezams skirtų lėšų.

STT nustatė, kad endoprotezų pirkimų technines specifikacijas rengia komisijos, į kurias paskiriami asociacijų, kurios gauna finansinę paramą iš endoprotezų tiekėjų, vadovai ir valdybos nariai bei su jais pavaldumo ryšiais susiję asmenys.

Tarp minimų asociacijų – Sąnarių endoptrotezuotojų asociacija (SEA) bei Lietuvos ortopedų traumatologų draugija (LOTD).

STT pateiktais VLK duomenimis, 2018–2021 metais Lietuvos ortopedų traumatologų draugijai 224 tūkst. eurų arba per 70 proc. paramos teikė įmonės, kurių visų (pagrindinių ir preliminarių) sutarčių suma siekė 125,7 mln. eurų.

Sąnarių endoptrotezuotojų asociacijai 122 tūkst. eurų paramos suteikė įmonės, kurių bendra sutarčių vertė su įstaigomis siekė 128 mln. eurų. 

Tarp tokių paramos teikėjų, sudariusių didžiausias sutartis, buvo „Johnson & Johnson“, „Bonameda“, „Osteca“, „Graina“, „Chirurgijos technologijos“ ir kt.

Pasak tarnybos, kai kurie komisijų nariai netinkamai vykdė pareigas deklaruoti interesus ar nusišalinti nuo sprendimų, VLK taip pat neužtikrino, kad privačių interesų turintys ekspertai nedalyvautų sprendimuose.

Įstaigose nustatytos tendencijos, kai pacientams daugiau skiriama tam tikro modelio klubo ar kelio sąnarių endoprotezai, kuriuos teikia įmonės, turinčios tiesioginių ar netiesioginių ryšių su ligoninių padalinių vadovais ir dirbančiais gydytojais.

STT pateikė pasiūlymus tobulinti sveikatos įstaigų priežiūros sričių prioritetus, stiprinti ligonių kasų vykdoma priežiūrą, imtis griežtesnių priemonių vertinant teisės aktus pažeidusių asmenų atsakomybę ir kt.

Įstaigos, dėl kurių pirkimų atlikta analizė, per tris mėnesius turės viešai savo interneto svetainėje paskelbti informaciją, kaip bus įgyvendinami korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikti STT siūlymai.

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija apie nustatytas rizikas pateikta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ministerijos rengiamame antrajame pagalbos verslui pakete, kompensacija už nuomą nėra numatoma.

Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo (DNMK) priemonė, kuriai pernai įgyvendinti iš viso buvo skirta 40 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (analizuojamu laikotarpiu panaudota arti pusės numatytos sumos), numatė, kad nuomininkas gali gauti kompensaciją, jei nuomojosi patalpas veiklai vykdyti, kuri buvo uždrausta ar apribota karantino laikotarpiu ir nuomotojas po karantino paskelbimo datos sumažino mėnesio nuomos mokestį pareiškėjui ne mažiau kaip 30 proc. Jei nuomotojas nesutiko padaryti nuolaidos nuomos mokesčiui, nuomininkas pretenduoti į kompensaciją negalėjo.

Pagal DNMK aprašą, galėjo būti kompensuojamos patirtos nuomos arba nuomos paslaugų išlaidos. Tačiau apraše nedetalizuojama, kokias papildomas su patalpos nuomos mokesčiu susijusias nuomos paslaugų išlaidas siūloma kompensuoti. Nors pernai rugsėjo mėnesį nuomos ir nuomos paslaugų apibrėžimas apraše buvo patikslintas, liko neaišku, kokios konkrečios nuomininko patiriamos išlaidos galėjo būti kompensuojamos. Apraše nepakankamai atskleidus nuostatų turinį, praktikoje jos galėjo būti taikomos nevienareikšmiškai ir sudaryti nevienodas sąlygas pareiškėjams kreipiantis dėl kompensacijos gavimo.

Apraše numatyta, kad pareiškėjas (nuomininkas) ir nuomotojas negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei ir (ar) pareiškėjas negali nuomotis patalpų iš nuomotojo, kai nuomotojas yra fizinis asmuo, turintis daugumą dalyvių balsų įmonėje, teikiančioje paraišką. Tačiau analizės metu buvo nustatyta atvejų, kai pareiškėjas su nuomotoju buvo susiję per fizinius asmenis pagal giminystės, įmonės nuosavybės ir valdymo ryšius. Pavyzdžiui, tam pačiam asmeniui priklausė tiek įmonės-pareiškėjo, tiek įmonės-nuomotojo akcijos arba asmeniui priklausė įmonė-pareiškėjas, o jo sutuoktiniui – įmonė-nuomotojas ir pan. Nustatyti 29 tokie atvejai, kuriems kompensuoti buvo skirta beveik 372 tūkst. Eur.

Atlikus patalpų, už kurių nuomą buvo prašoma kompensacijos, analizę, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu iš viso kompensacijų buvo prašoma už 1073 nuomos objektus. Iš jų už 94 nuomos objektus buvo skirta net pusė kompensacijoms skirtų lėšų – 9 mln. Eur. Atlikus detalesnę šių patalpų analizę, nustatyta, kad daugiau kaip 7 mln. Eur buvo kompensuota už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose.

Taip pat nustatyta atvejų, kai šias patalpas valdančios įmonės pasinaudojo kitos priemonės galimybe – gauti paramą, kaip mikroįmonės. Pavyzdžiui, kai kurios jų yra gavusios nuo 9 iki 11 tūkst. Eur paramos pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“, nes atitiko šios priemonės apraše nustatytą mikroįmonės apibrėžimą. STT nuomone, jei priemonės apraše būtų nustatytas labai mažos įmonės apibrėžimas, kurį nustato Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, šioms įmonėms parama nebūtų priklausiusi, nes į apibrėžimą įtraukiamas ne tik darbuotojų skaičius, bet ir įmonės finansiniai duomenys. Minėtų įmonių 2019 m. pajamos siekė 4-21 mln. Eur, o nurodyto turto vertė – 52-220 mln. Eur.

Nustatyti faktai leidžia teigti, kad, atsižvelgiant į priemonės tikslą ir numatytus remti subjektus, priemonių aprašuose svarbu apibrėžti sąvokas ir pretendentų į priemonę atitikimo kriterijus tokiu būdu, kad būtų užtikrintas remtinų ūkio subjektų lygiateisiškumas, priemonei skirtų lėšų panaudojimo teisingumas ir skaidrumas.

STT korupcijos prevencijos specialistai kritiškai vertina Alternatyvių degalų įstatymo projekte pateiktą siūlymą drausti naudoti alyvpalmių aliejų ir iš jų šaltinių gautus produktus ir (ar) jų atliekas biodegalų gamyboje. Toks draudimas galėtų sudaryti kliūtis iš tokių žaliavų biodegalus gaminančioms įmonėms konkuruoti rinkoje net ir tais atvejais, kai šios įmonės turės tinkamus sertifikatus ir jų naudojamos žaliavos atitiks visus nustatytus tvarumo reikalavimus. Pritarius tokiam siūlymui būtų sudarytos išskirtinės sąlygos subjektams, kurie biodegalų gamybai naudoja kitas, analogiškas alyvpalmių aliejui, žaliavas.

STT nuomone, tobulintina žaliavų įtraukimo į sąrašą procedūra, nuo kurios priklauso degalus gaminančių įmonių įsipareigojimai ir veiklos rezultatai. Šis sąrašas nustatys, kokios žaliavos yra tinkamos biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminimui.

Vertinant Alternatyvių degalų įstatymo projekto nuostatas, pasigendama objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis bus parenkami vertinimo kriterijai ir jų reikšmės metodikoje, turinčios įtakos iš žaliavų pagamintų degalų energetinei vertei nustatyti bei įtraukimui ar neįtraukimui tam tikrų žaliavų į minėtą sąrašą.

Taip pat pasiūlyta tobulinti projekto nuostatas dėl transporto viešųjų pirkimų, nustatant atsakingas institucijas už šio proceso kontrolę. Be to, siūloma perkančiosioms organizacijoms numatyti skatinamąsias bei atitinkamai neigiamas poveikio priemones, pavyzdžiui, proporcingai didinant arba mažinant skiriamas valstybės biudžeto lėšas. Tokios priemonės galėtų būti taikomos, priklausomai nuo to, ar jos įgyvendina Alternatyvių degalų įstatyme nurodytus tikslus.

Pasak STT, nustatytos galimos korupcijos rizikos įsigyjant turto vertinimo paslaugas ir nustatant būsto kainą, sudarant socialinio būsto skyrimo eilę. Taip pat STT kliuvo nepakankamai aiški tvarka skiriant tarnybinį būstą ir nereglamentuotas socialinio būsto gerinimo bei remonto procesas.

Atlikus korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad įsigyjant socialinį būstą savivaldybės inicijuoja nepriklausomą turto vertinimą, kurio išvadomis remiamasi kaip realiu kainos nustatymo pagrindu.

„Perkant nepriklausomų turto vertintojų paslaugas, nors savivaldybės formaliai ir vykdė viešųjų pirkimų procedūras, tačiau apklausė dalyvį, su kuriuo prieš tai ne kartą buvo sudarę ilgalaikius paslaugų teikimo sandorius, jam itin palankiomis sąlygomis pasirašė sutartis arba jas tęsė, tokiu būdu turto vertintojui užtikrinant dalyvavimą rinkoje be konkurencijos“, – teigia STT.

Išvadoje pažymima, kad pastarieji trūkumai nustatyti Telšių ir Raseinių savivaldybėse.

Anot STT, turto vertintojui sudarytos galimybės savo nuožiūra pasirinkti turto vertinimo metodiką,  o dėl to atsiranda galimybė manipuliuoti lyginimui pasirinktomis būstų kainomis.

„Pastebėti atvejai, kai turto vertintojui apžiūrint savininko parduodamą būstą nedalyvavo savivaldybės atstovas“, – teigiama STT pranešime.

Skiriant socialinius būstus tarnybos specialistai pasigedo laisvo socialinio būsto ir jo laukiančių šeimų automatizuotos atrankos, taip pat konstatuota, kad negalima aiškiai atsekti siūlymų teikimo dėl laisvo socialinio būsto, todėl „darbuotojai, pildantys eiliškumo lenteles, jas gali perrašyti ar keisti“.

STT teigimu, dėl to, kad minėtų savivaldybių teisės aktuose nėra reglamentuotas socialinio būsto remontas, neaiškiai planuojamos ir panaudojamos lėšos remontui, socialinis būstas „nugyvenamas, o nuomininkai dėl remonto darbų atlikimo priversti su prašymais kreiptis į savivaldybę ne vieną kartą“.

Tarnyba nenustatė ir aiškių kriterijų, kada gali būti suteikiamas tarnybinis būstas, bei konstatavo, kad savivaldybės nevykdo kontrolės, ar toks būstas naudojamas pagal paskirtį.

„Siekiant pašalinti savivaldybėse nustatytus korupcijos rizikos veiksnius STT siūlo sudarant sutartis su turto vertintojais aptarti nuostatas dėl būsto turto vertinimo metodo bei reglamentuoti būsto apžiūros procesą, automatizuoti socialinio būsto skyrimo eiliškumą, tikslinti tarnybinio būsto suteikimo procesą“, – teigia tarnyba.

Taip pat rekomenduojama Viešųjų pirkimų tarnybai, kartu su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba svarstyti galimybę parengti turto vertinimo paslaugų pirkimo gaires ar rekomendacijas.

Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybių tvarkose nereglamentuojami mokinių ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skirstymo į klases kriterijai tais atvejais, kai nėra galimybės klases sukomplektuoti pagal tėvų pageidavimus pas norimą mokytoją.

„Tai padidina galimybę mokyklų vadovams vienodose situacijose elgtis skirtingai. Taip pat ne visų rajonų savivaldybių mokyklos viešina mokinių priėmimo komisijos sudėtis ir jų darbo reglamentus“, – rašoma STT išplatintame pranešime.

Tarnyba siūlo nustatyti detalesnį skirstymo į klases procesą.

STT taip pat siūlo sukurti atrankos kriterijus atvejams, kai mokiniai skirstomi atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, o pas konkretų mokytoją norinčių patekti vaikų skaičius yra didesnis nei nustatyta didžiausia leistina norma.

„Apibrėžti kriterijus dėl didžiausio nustatyto mokinių skaičiaus klasėje mažinimo tais atvejais, kai į bendrojo ugdymo klasę atvyksta specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai“, – ragina tarnyba.

Be to, siūloma apsvarstyti galimybę į mokinių priėmimo komisijos darbą įtraukti ne tik mokyklos mokytojus, bet ir tėvus, asociacijų atstovus, nustatyti, kad komisijos darbe neturėtų dalyvauti mokyklos direktorius.

„Taip pat būtų aktualu viešinti mokinių priėmimo komisijos sudėtį ir darbo reglamentą mokyklų interneto svetainėse“, – rašoma STT pranešime.

STT prevencijos specialistai nagrinėjo įstatymus, reglamentuojančius priimtų mokinių paskirstymą į klases bendrojo ugdymo mokyklose Kauno, Mažeikių, Panevėžio, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Šios mokyklos atrinktos atsižvelgiant į jose esantį didelį bendrojo ugdymo įstaigų skaičių.

Antikorupcinis vertinimas pateiktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir analizuojamoms savivaldybėms, kurios per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.

Tarnyba teigia, kad ne visada užtikrinamas atsakomybės neišvengiamumas, pažeidėjams ne visada įteikiami registruoti laiškai su nusižengimo protokolais, kartais bylos nagrinėjamos padrikai.

STT siūlo užtikrinti atsakomybę transporto priemonės savininkui, jeigu jis pateikė netikslią informaciją apie pažeidimo metu automobilį vairavusį asmenį, didinti baudas už duomenų nepateikimą ir įteisinti juridinio asmens atsakomybę, jeigu jis nepateikia duomenų apie bendrovės automobilį vairavusį ir pažeidimą padariusį asmenį.

Teisėsaugos institucija šią išvadą padarė analizuodama Lietuvos kelių policijos tarnybos ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų veiklą.

„Viena iš didžiausių korupcijos priežasčių yra nebaudžiamumo jausmas šalyje. Greita, teisinga, principinga nuobauda už KET pažeidimus galėtų prisidėti prie teisingumo jausmo stiprinimo Lietuvoje“, – STT išplatintame pranešime cituojamas tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.

STT teigia, kad įgyvendinus jų siūlymus, pažeidimai dėl greičio viršijimo būtų išaiškinami sparčiau ir efektyviau, be to, sumažėtų galimybės išvengti administracinės atsakomybės.

Policijos departamentas per tris mėnesius nuo išvados gavimo dienos turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.

Galima korupcijos rizika

Išvadoje teigiama, kad nenustatytas aiškus funkcijų paskirstymas tarp KET pažeidimus tiriančių policijos įstaigų.

Tvirtinama, kad policijos įstaigose neužtikrinamas tolygus darbo krūvio pasiskirstymas.

Pavyzdžiui, Vilniaus vyriausiajame policijos komisariate teko nagrinėti 34 proc. visų pažeidimų, tačiau įstaigoje dirba tik 22 proc. administracinius nusižengimus nagrinėjančių pareigūnų ir darbuotojų.

„Administracinių nusižengimų nagrinėjimo procesas šiame apskrities vyriausiajame policijos komisariate užtrunka gerokai ilgiau nei kituose komisariatuose“, – tvirtinama tarnybos išvadoje.

Joje minima, kad nenustatytas administracinių nusižengimų nagrinėjimo eiliškumas, todėl kai kurios bylos lieka neišnagrinėtos.

Taip pat pranešime rašoma, kad transporto priemonės savininko apie užfiksuotą KET pažeidimą neprašoma pateikti visų privalomų kito vairavusio asmens duomenų, todėl sudaromos sąlygos transporto priemonės vairuotoju nurodyti bet kurį kitą žmogų.

STT teigia, kad tobulintini dokumentų įteikimo būdai, nes registruotų laiškų neįteikimas ar neatsiėmimas yra būdas išvengti administracinės atsakomybės.

„Ne visada paskiriamas už administracinio nusižengimo nagrinėjimą atsakingas pareigūnas, todėl administracinio nusižengimo protokolas nebūna suformuotas ir išsiųstas, o pasibaigus dvejų metų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo terminui, teisena automatiškai nutraukiama“, – tvirtina tarnyba.

Neužtikrinamas atsakomybės neišvengiamumas

STT akcentuoja, kad nenurodžius vairavusio asmens duomenų, transporto priemonės savininkui ar valdytojui surašomas administracinio nusižengimo protokolas už duomenų nepateikimą, tačiau tokiais atvejais nusižengęs asmuo lieka nenustatytas, o nagrinėjimas nutraukiamas pasibaigus terminui.

Pabrėžiama, kad ne visada laikomasi reikalavimo, kad kitą vairavusį asmenį turi nurodyti transporto priemonės savininkas.

Be to, nenustatyta pareiga tikrinti nurodyto vairavusio užsienio šalies piliečio tapatybės ir buvimo Lietuvoje fakto, todėl transporto priemonių savininkai, siekdami išvengti administracinės atsakomybės, gali pateikti klaidingus duomenis apie vairavusį užsienietį.

STT teigia, kad juridiniai asmenys gali išvengti atsakomybės, kai jiems priklausančios transporto priemonės užfiksuojamos viršijančios greitį.

„Vadovui nustatyta pareiga pranešti jo vadovaujamam juridiniam asmeniui priklausiusią transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, jeigu buvo įteiktas pranešimas apie užfiksuotą KET pažeidimą. To nepadariusiam juridinio asmens vadovui paskiriama nuobauda dėl duomenų apie transporto priemonės naudotoją nepateikimą, tačiau šios nuobaudos paskyrimas nepadeda išnagrinėti administracinio nusižengimo“, – pabrėžiama išvadoje.

Taip pat rašoma, kad į Administracinių nusižengimų registrą įkeliami ne visi dokumentai. Tai pasunkina galimybes patikrinti, ar byloje sprendimas buvo priimtas vadovaujantis įstatymais.

Siūlo tobulinti sistemą

STT siūlo atskirti KET pažeidimus tiriančių policijos įstaigos funkcijas ir nustatyti atvejus, kada pažeidimų tyrimą atlieka Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovai raginami užtikrinti tolygų pareigūnų ir darbuotojų darbo krūvį, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo trukmė būtų kuo trumpesnė.

Tarnyba ragina svarstyti dėl Administracinių nusižengimų registro tobulinimo galimybių.

„Nustatyti administracinių nusižengimų nagrinėjimo eiliškumą ir jo laikymąsi užtikrinančias priemones, taip pat sustiprinti vidaus kontrolę, kad anksčiau užfiksuoti administraciniai nusižengimai būtų išnagrinėti pirmiau nei vėliau užfiksuoti nusižengimai arba nustatomi kiti pakankamai aiškūs ir apibrėžti kriterijai, kuriais remiantis pasirenkamas nusižengimų nagrinėjimo eiliškumas, pavyzdžiui – pažeidimo mastas, pavojingumas“, – tvirtina tarnyba.

STT siūlo tobulinti registruotų laiškų įteikimo tvarką ir svarstyti galimybę šių laiškų siuntimą prilyginti teismo procesinių dokumentų siuntimui.

„Priėmus sprendimą tobulinti registrą ir jį patobulinus, šaukimų ir kitų dokumentų įteikimo būdą papildyti policijos pareigūno tiesioginiu įteikimu“, – pabrėžiama tarnybos siūlymuose.

Taip pat STT siūlo svarstyti galimybę didinti baudas už duomenų nepateikimą, kad jos būtų lygios arba didesnės už baudas dėl greičio viršijimo bei taikyti administracinę atsakomybę, nepasitvirtinus transporto priemonės savininko ar kito asmens pateiktai informacijai apie pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį.