Klimato aktyvistų organizacijos „Just Stop Oil“ šalininkai bendrovės būstinės, esančios Londono verslo rajone „Canary Wharf“, vestibiulį išpurškė juodais dažais, o buvusieji lauke jos vitrinas nudažė oranžine spalva.

Palaikymą akcijai susirinkdami prie pastato taip pat išreiškė dešimtys studentų, priklausančių grupei, kuri priešinasi Rytų Afrikos žalios naftos vamzdyno (EACOP) tiesimui.

Londono policija pranešė, kad pareigūnai sulaikė 27 asmenis, kurie įtariami nusikalstamu būdu padaryta žala ir įsibrovimu sunkinančiomis aplinkybėmis.

„TotalEnergies“ pareiškime teigė, kad visiškai gerbia teisę į demonstracijas ir saviraiškos laisvę, tačiau smerkia visų formų smurtą – žodinį, fizinį ar materialinį.

„TotalEnergies“ skatina skaidrų ir konstruktyvų dialogą su visomis suinteresuotosiomis šalimis“, – pridūrė įmonė, kuri yra didžiausia prieštaringai vertinamo projekto, pagal kurį naftą į Tanzanijos pakrantę ketinama gabenti per kelis Ugandos saugomus gamtos rezervatus, dalininkė.

Regiono bendruomenės teigia, kad ji ir kiti EACOP rėmėjai, tiesdami 1 500 km ilgio naftotiekį, daro didelę žalą jų teisėms į žemę ir maistą.

Kritikai šį projektą taip pat pavadino anglies dvideginio bomba, dėl kurios į atmosferą būtų išmesta daugiau kaip 379 mln. tonų šių dujų.

„Duoda priešingus rezultatus“

Antradienį Prancūzijoje Ugandos piliečių ir pagalbos grupių susivienijimas, prie kurio prisijungė ir prancūzų pagalbos organizacijos, Paryžiaus teismui pateikė ieškinį prieš „TotalEnergies“ dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.

Savo pareiškime „TotalEnergies“ teigė jau seniai tiesiogiai bendradarbiaujanti su visais pilietinės visuomenės nariais ir „netoleruojanti jokių grasinimų ar išpuolių prieš tuos, kurie taikiai gina ir propaguoja žmogaus teises, susijusias su jos veikla“.

„Just Stop Oil“ nori, kad JK ir kitos vyriausybės nutrauktų bet kokią naują naftos ir dujų žvalgybą, ir pažadėjo nesiliauti rengti didelį rezonansą sukeliančių protestų, kol tai nebus padaryta.

Grupė ne kartą sulaukė žiniasklaidos dėmesio dėl savo tiesioginių veiksmų akcijų, pavyzdžiui, sporto renginių trikdymo ir kėsinimosi į vertingus meno kūrinius.

Tačiau kai kurie jos narių poelgiai, ypač padarę didžiausią įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui, sukėlė visuomenės pasipriešinimą ir, atrodo, vis labiau griauna aplinkosaugos kampanijos dalyvių ir jų finansinių rėmėjų vienybę.

Trevoras Neilsonas, buvęs „Just Stop Oil“ ir kitų kovos su klimato kaita grupių, propaguojančių tiesioginius veiksmus, finansuotojas, neseniai laikraščiui „Sunday Times“ sakė, kad jos turėtų nutraukti savo provokacinius veiksmus, nes nieko jais nepasiekia.

„Tai tik performatyvu, – sakė jis laikraščiui. – Tai nieko neduoda. Esu visiškai įsitikinęs, kad dabar tai netgi duoda priešingus rezultatus.“

Kaip informuoja savivaldybė, tą vilniečiai galės padaryti atsisiųsdami mobiliąją programėlę ir priimdami joje esantį iššūkį gyventi tvariau keičiant savo įpročius ir elgesį, o įveikus iššūkius – gauti prizų.

Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad visi gyventojai nesudėtingais veiksmais gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tad siekiant daugiau gyventojų paskatinti keisti savo elgseną buvo pradėta iniciatyva „Climate Campaigners“.

Specialiai šiai iniciatyvai sukurtoje programėlėje vilniečiai ir kitų miestų gyventojai galės dalyvauti specialiuose iššūkiuose, pavyzdžiui, kuriam laikui atsisakyti kelionių automobiliu ar nevartoti plastiko. Programėlė leis gyventojams realiu laiku detaliai sekti bei analizuoti savo rezultatus. Vartotojai galės užmegzti ryšius, dalintis tvaraus gyvenimo būdo patarimais, sėkmingais pavyzdžiais.

Po kiekvieno įveikto iššūkio bus gaunami taškai, kuriuos vėliau galima iškeisti į prizus. Tad naudodamas „Climate Campaigners“ programėlę kiekvienas galės žaismingai prisidėti prie aplinkos gerinimo ir padėti jų miestui tapti tvaresniu.

Būtent todėl pirmasis iniciatyvos iššūkis vilniečiams lengvai pasiekiamas – 24 valandas nesinaudoti automobiliu.

Iniciatyva, kurioje dalyvauja 13 miestų, truks dvejus metus, o išsikeltiems tikslams pasiekti kiekvienas iš miestų taikys specialias priemones. Pavyzdžiui, Vilniuje daugiausia dėmesio bus skiriama judumui.

„Darnus judumas yra priemonė, padedanti stabdyti klimato kaitą, taip pat tai yra ir vienas iš svarbiausių Vilniaus miesto savivaldybės tikslų. Sostinės savivaldybė jau dabar intensyviai dirba ties šia sritimi. Būtent todėl pirmasis iniciatyvos iššūkis vilniečiams lengvai pasiekiamas – 24 valandas nesinaudoti automobiliu. Miesto gatvės yra labiau pritaikomos pėstiesiems bei dviratininkams, gerinamas viešasis transportas. Be to, iki 2030 m. Vilnius kartu su kitais 100 Europos miestų yra išsikėlęs tikslą tapti klimatui neutraliu miestu. Tikime, kad „Climate Campaigners“ kampanija padės greičiau pasiekti šį tikslą“, – sako Vilniaus savivaldybės vicemeras Tomas Gulbinas.

Gyventojai, užsiregistravę tinklalapyje climate-campaigners.com taps didelės klimato kaita besirūpinančių žmonių bendruomenės dalimi. Ne tik Vilniuje, bet ir kituose #Climate Campaigners miestuose. Šiuo metu iniciatyva jau veikia 13-oje miestų, tokių kaip Izmiras, Milanas ar Lahtis, netrukus bus paskelbti ir kiti dalyviai.

Projektas yra paremtas moksliniais duomenimis. Jo eigoje gauti anoniminiai duomenys ir išvados bus analizuojamos įvairiuose Europos universitetuose bei naudojamos rekomendacijoms dėl tolimesnių veiksmų rengti. Projekte dalyvaujantys miestai yra pasirengę tapti žalesniais ir perduoti įvairius institucinius, teisinius ir kitus įrankius kaip gerąją praktiką likusiai Europai.

S. Stiellas šiame poste pakeis savo pirmtakę Patricią Espinosą (Patrisiją Espinosą).

Ilgamečio kovos už ekologiją aktyvisto paskyrimui pritarė JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys signatarės.

Trys dalys

Birželio pradžioje centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) prisijungė prie kitų konservatyvių frakcijų, palaikydama pramonei palankesnes apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformas. Toks žingsnis paskatino centro kairiuosius socialdemokratus sunaikinti galutinį tekstą.

Tąkart balsavimas pradėjo grandininę reakciją ir pasibaigė tuo, kad trys ES kovos su klimato kaita paketo dalys – jau minėta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimas ir socialinio klimato fondo įsteigimas – buvo grąžintos persvarstyti į EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetą, kuriame buvo pasiektas kompromisas dėl atnaujintų teisės aktų sąlygų.

Šią savaitę europarlamentarai galiausiai sutarė, kad ATLPS turėtų būti reformuota, įtraukiant pastatus ir kelių transportą, o nuo 2029 m. – ir piliečius. Nemokamų leidimų turi būti palaipsniui atsisakoma nuo 2027 m. ir jie būtų visiškai panaikinti iki 2032 m.

EP taip pat siūlo pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą. Jis numatytų mokestį trečiųjų šalių gamintojų importuojamoms prekėms, kurios pagamintos nesilaikant ES aplinkosaugos standartų. Anksčiau įvedus šį mokestį iki 2032 m. būtų panaikinti nemokami ATLPS leidimai.

Parlamento nariai pritarė ir socialinio klimato fondo įsteigimui, kurio lėšomis būtų kompensuojamos išlaidos didžiausią energijos nepriteklių ir judumo suvaržymus patiriantiems gyventojams. Šio fondo parama būtų skiriama reaguojant į kylančias kelių transporto degalų ir šildymo kuro kainas, lėšos taip pat būtų investuojamos į pastatų renovaciją.

Didelė dalis EP narių džiaugiasi, kad po prieš kelias savaites užklupusios aklavietės pavyko greitai rasti kompromisus, tačiau ne visi su tuo sutinka. Kritikų teigimu, susitarimas neatitinka klimato kaitos realijų ir ankstesnių Parlamento raginimų nustatyti griežtesnius kovos su ja tikslus.

Sudėtinga prasmukti

Pagal Europos klimato teisės aktą ES planuoja iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. pasiekti neutralų šių išlakų poveikį klimatui.

Ambicijos — aukštos, tačiau šią savaitę EP nugalėjusios trijų žaliosios darbotvarkės teisės aktų pataisos, kuriomis iš dalies siekiama suteikti daugiau laisvės nešvariausiems Europos sektoriams, parodė, kad nedidelė įstatymų leidėjų dauguma pritaria konservatyviam požiūriui į kovą su klimato kaita.

Dar prieš kelias savaites ambicingesnius žaliojo perėjimo tikslus palaikę europarlamentarai teigė, kad iš dalies dėl susidariusios padėties kaltas intensyvus sunkiosios pramonės atstovų lobizmas EP. Daugelis EP narių kalbėjo, kad kelias savaites iki praėjusios sesijos balsavimo juos užplūdo pranešimai.

Mohammedas Chahimas, socialdemokratų pirmininko pavaduotojas ir įstatymų leidėjas, atsakingas už EP pozicijos dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimo rengimą, sakė dar neseniai negalėjęs eiti institucijos koridoriais be lobistų mėginimų jį užkalbinti.

„Daug savo laiko praleidžiu atremdamas informaciją iš užkulisių, – po pralaimėto balsavimo pridūrė jis. – Taip atsitiko pastarosiomis savaitėmis – buvo užpultas kiekvienas susitarimo elementas, o mano grupės ir individualiuose susitikimuose man reikėjo atremti senus argumentus.“

Centre – nemokami leidimai

„Politico“ leidinys primena, kad gegužę paskelbtas ENVI komiteto sprendimas įvesti griežtus nemokamų apyvartinių taršos leidimų apribojimus sukėlė lobizmo audrą iš pramonės pusės.

Iki šiol ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema apėmė apie 11 tūkst. elektrinių ir daug energijos naudojančių pramonės įmonių (pavyzdžiui, plieno, cemento ar keramikos), taip pat kai kuriuos skrydžius. Kartu šie teršėjai yra atsakingi už apie 40 proc. bloko kenksmingų išmetalų.

Apyvartinių taršos leidimų sistema paprastai veikia kaip ribojimo ir prekybos sistema: teršėjai turi nusipirkti vieną kreditą už kiekvieną išmetamo anglies dioksido toną. Kreditais galima prekiauti, tačiau bendras skaičius rinkoje palaipsniui mažinamas, tai savaime riboja emisijas.

Tačiau, siekiant apsaugoti Europos sunkiąją pramonę nuo konkurencijos su šalimis, kuriose tokios sistemos su nustatytomis kainomis nėra, šie daug energijos suvartojantys sektoriai kol kas didžiąją dalį kreditų gauna nemokamai – tai tam tikra prasme virsta taršos subsidija. Skaičiuojama, kad energetikos sektoriuje, kuris negauna nemokamų leidimų, sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis, o pramonės išmetamų teršalų kiekis per pastarąjį dešimtmetį išliko beveik nepakitęs.

Didžioji Europos sunkiosios pramonės dalis norėtų kuo ilgiau išlaikyti nemokamus leidimus. Pavyzdžiui, ES plieno asociacija „Eurofer“ teigia, kad greitas tokio subsidijavimo nutraukimas sukeltų pavojų sektoriaus perėjimui prie ekologiškesnės veiklos, nes įmonės, daugiau išleidusios taršos mokesčiams, esą turėtų mažiau lėšų žaliosioms investicijoms.

Aplinkos komitetui pirmininkaujantis prancūzų centristas Pascalis Canfinas pastarosiomis dienomis kalbėjo apie lobistinį cunamį ir pabrėžė, kad „Eurofer“ bando sušvelninti teisės aktus. „Po kalbų, kurios yra labai palankios klimatui, kai reikia įsitraukti į sudėtingą žaidimo taisyklių keitimo dalį, kai kurios bendrovės pradeda (…) kovos su klimatu puolimą“, – rašė jis „Le Monde“ paskelbtame pranešime, tarp kitų minėdamas ir „Eurofer“.

Marios susitikimų

P.Canfinas pažymėjo, kad kai kurios įmonės, nors ir mažiau, bet ėmėsi lobizmo, siekdamos ambicingų tikslų. Tačiau pelno nesiekianti organizacija „InfluenceMap“ išsiaiškino, kad su EP nariais susitiko daugiausia grupės ir įmonės, kurios priešinosi greitesniam nemokamų kreditų panaikinimui.

Ar apskritai nebeturėtume klausytis pramonės balsų? Ar viskas, ką sako NVO, yra teisinga, ir viskas, ką sako pramonės atstovai, yra neteisinga?

Vokietijos plieno milžinė „Thyssenkrupp“ surengė septynis susitikimus su pagrindiniais EP nariais, rengusiais ATLPS pasiūlymą. Penkis kartus susitiko vien tik su ELP lyderiaujančiu įstatymų leidėju Peteriu Liese. Remiantis „Politico“ žurnalistų matytais „InfluenceMap“ surinktais EP narių įrašais, ,„Eurofer“ ir Vokietijos pramonės federacija surengė po šešis susitikimus su P.Liese. „HydrogenEurope“ dalyvavo penkiuose susitikimuose, iš kurių du buvo su P.Liese.

Pats P.Liese atmetė argumentus, kad balsavimui didelę įtaką turėjo pramonės lobizmas. „Žinoma, buvo vykdomas lobizmas, bet iš visų pusių, ir tai yra teisėta, – sakė jis. – Tai normalu. Ar apskritai nebeturėtume klausytis pramonės balsų? Ar viskas, ką sako NVO, yra teisinga, ir viskas, ką sako pramonės atstovai, yra neteisinga?“

Pasimatymai: Vokietijos plieno milžinė „Thyssenkrupp“ surengė septynis susitikimus su pagrindiniais EP nariais, rengusiais ATLPS pasiūlymą. Penkis kartus susitiko vien tik su P. Liese / Y. Hermano / „Reuters“ nuotr.

Jo kolega ELP Danielis Caspary, kuris surengė susitikimą su „Thyssenkrupp“ likus kelioms dienoms iki balsavimo, sakė, kad socialdemokratų noras greičiau atsisakyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų neleis įmonei finansuoti perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio plieno gamybos. Jis taip pat pabrėžė, kad ir žaliųjų grupių lobizmas buvo aktyvus.

„Kodėl aš juos pakviečiau? Aš juos pažįstu, žinau, kokie jų interesai, žinau, kas jiems moka, žinau, ko jie nori, jie labai skaidrūs, – apie „Thyssenkrupp“ sakė jis. – Visos tos NVO, dažnai nežinai, kas už jų stovi.“

Tačiau žaliųjų įstatymų leidėjas Michaelas Blossas, kuris apibūdino lobistines pastangas kaip įtakingesnes, nei tikėtasi, sakė, kad būtų neteisinga juos sulyginti. „Žinoma, nevyriausybinės organizacijos taip pat atsiuntė savo pozicijas, – sakė jis. – Tačiau pramonė – pinigų, kuriuos į tai investuoja, NVO negali pasivyti.“

Rusijos interesų atstovams uždrausta patekti į ES institucijas

Maskvos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi jau keturis mėnesius, prasisuko šeši ES lygmens sankcijų Rusijai raundai. Dabar tokių rusiškų bendrovių kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Rusal“ lobistai prarado įgaliojimus savo informacijai skleisti ir kalboms skelbti ES politikams ir politikos formuotojams.

ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija praėjusią savaitę informavo bloko šalių diplomatus apie savo ketinimą pašalinti Rusijos interesų atstovus iš ES skaidrumo registro. Įtraukimas į registrą yra būtinas, norint patekti į Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos patalpas.

Šiuo žingsniu užbaigiamas kelis mėnesius trukęs siekis atkirsti Rusijos lobistų prieigą. Parlamentas šį mėnesį vienašališkai uždraudė Rusijoje įsikūrusių organizacijų lobistus, EP prezidentei Robertai Metsolai kovo mėnesį pirmą kartą paraginus įvesti tokį draudimą visame Briuselyje. Naujausias ES Tarybos sprendimas atimti iš Rusijos lobistų įgaliojimus neleis jiems patekti į Europos Komisijos pastatus.

Šis žingsnis dar labiau apsunkins Rusijos žaidėjų galimybes, nes į šeštąjį sankcijų paketą jau įtrauktas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti rusams su lobizmu susijusią pagalbą, įskaitant verslo ir valdymo konsultavimo ar viešųjų ryšių paslaugas.

Kai kurios pilietinės visuomenės grupės teigia, kad toks Rusijos interesų atstovų draudimas nepakankamas veiksmas. Pavyzdžiui, „Greenpeace“ perspėjo, kad tokios Rusijos bendrovės kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Rosatom“ vis dar gali turėti prieigą prie europarlamentarų, būdamos pagrindinių ES pramonės asociacijų narėmis ir remdamos įvairius renginius.

Praėjusią savaitę atvirame laiške klimato kaitos nevyriausybinė organizacija paragino R.Metsolą uždrausti lobistų asociacijas, kurios turi Rusijos narių ir klientų, ir neleisti ES pareigūnams renginiuose kalbėtis su Rusijos rėmėjais.

Londone, Lagose, Rio de Žaneire, Sidnėjuje, Mumbajuje ir kitose pasaulio vietose numatyti koncertai, kurie bus transliuojami tiesiogiai, sutampa su šia savaite vykstančia Jungtinių Tautų Generaline Asamblėja.

Renginyje dalyvausiančios žvaigždės taip pat ragins imtis veiksmų kitą mėnesį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime ir lapkritį numatytoje Klimato kaitos konferencijoje (COP26).

Niujorko centriniame parke kartu su B. Eilish, grupe „Coldplay“ ir Jennifer Lopez (Dženifer Lopes) ant scenos taip pat pasirodys britų princas Harry (Haris) ir Meghan Markle (Megan Markl).

Los Andžele vyksiančio koncerto žiūrovai išvys Stevie Wonderį (Stivį Vonderį), o Edas Sheeranas (Edas Širanas) dainuos per koncertą Paryžiuje, kur taip pat pasirodys E. Johnas, „Black Eyed Peas“ ir Stormzy (Stormzi).

Renginio metu bus transliuojami ir iš anksto įrašyti  žvaigždžių pasirodymai: BTS – Pietų Korėjoje, DJ Alok – Rio de Žaneire, Kylie Minogue (Kaili Minoug) – Londone ir Andrea Bocellio (Andrėjo Bočelio) – Toskanoje.

„Šešiuose žemynuose artistai padės mobilizuoti piliečius, reikalaujant, kad vyriausybės, stambios korporacijos ir filantropai dirbtų kartu, siekiant apsaugoti planetą ir įveikti skurdą“, – rašoma nevyriausybinės organizacijos „Global Citizen“ pranešime.

Ten pat nurodoma, kad pagrindinis dėmesys skiriamas „labiausiai neatidėliotinoms, tarpusavyje susijusioms grėsmėms, turinčioms didžiausių pasekmių nepasiturintiems žmonėms – klimato kaita, teisingas skiepų paskirstymas ir badas“.

Daugybė kitų atlikėjų bei grupių, tarp jų „Metallica“ ir „The Weeknd“, taip pat sutiko paremti iniciatyvą – arba per gyvus koncertus, arba per filmuotus pasirodymus.

„Global Citizen“ ragina skubiai pasodinti milijardą medžių, pristatyti skurdžiausioms šalims milijardą vakcinų, taip pat parūpinti maisto 41 mln. ant bado slenksčio atsidūrusių žmonių.

Ši organizacija yra prisidėjusi ir prie kitų garsių labdaros renginių, skaitant koncertą už skiepijimąsi „Vax Live: The Concert To Reunite The World“, anksčiau šiais metais vykusį Los Andžele.

Jame dalyvavo muzikantai, aktoriai, pasaulio lyderiai, įžymybės ir net pats popiežius. Jie vieningai ragino užtikrinti spartesnį ir teisingesnį skiepijimą nuo koronaviruso visame pasaulyje.

„Global Citizen“ prisistato kaip judėjimas, siekiantis iki 2030 metų panaikinti visišką skurdą pasaulyje.

Savo mobiliosios programėlės turėtojus judėjimas skatina bilietais į koncertus, ragindamas juos daryti spaudimą vyriausybėms sprendžiant tvarumo ir lygybės klausimus.

Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) išreiškė paramą šiai kampanijai. Jo pareiškime pažymima: „Dabar susiduriame su dvejopa pandemija – turinčiųjų ir neturinčiųjų.“

„Negalime nepaisyti šios didžiulės nelygybės ar prarasti budrumo“, – pabrėžė PSO vadovas.

Kaip rašo Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“, pasak B. Gateso, kovai su klimato kaita būtinos inovacijos. Susitvarkyti su šia problema nėra neįmanoma, tačiau tai bus labai sunku, pridūrė jis.

B. Gatesas taip pat paragino per artimiausią dešimtmetį penkis kartus didinti valstybių investicijas į žaliosios energetikos tyrimus ir kitas klimato inovacijas visame pasaulyje.

Verslininkas ir filantropas skaičiuoja, kad kasmet reikės skirti mažiausiai 110 mlrd. dolerių tyrimams.

Savo naujoje knygoje „Kaip išvengti klimato katastrofos“ B. Gatesas ragina iki 2050-ųjų sumažinti anglies dioksido (CO₂) taršą iki nulio, taip išvengiant didžiulės žalos aplinkai ir pasaulio ekonomikai.

B. Gateso teigimu, žmonija privalo keisti ekonomikos modelį greičiau nei kada nors anksčiau. Be to, teigia jis, nebus įmanoma išvengti CO₂ mokesčių ir alternatyvių energijos šaltinių.

Tarp J. Bideno paskelbtų priemonių – naujų naftos ir dujų gręžinių valstybės žemėse ir palei pakrantę gręžimo stabdymas.

„Jau ir taip per ilgai laukėme, – teigė J. Bidenas. – Daugiau laukti nebegalima. Matome tai savo akimis, jaučiame tai. Tai yra įsismelkę iki kaulų smegenų.“

„Šiandien pasirašau įsaką, papildantį ambicingą mūsų administracijos kovos su klimatos krizės grėsme planą“, – sakė D. Trumpas. – Turime rodyti kelią.“

J. Bidenas buvusį valstybės sekretorių Johną Kerry paskyrė savo tarptautiniu pasiuntiniu klimato klausimais ir teigė, kad balandžio 22 d. JAV vyks Lyderių klimato viršūnių susitikimas.

Tikimasi, kad susitikimo metu JAV paskelbs gerokai ambicingesnius klimato tikslus.

J. Kerry anksčiau pranešė, kad JAV nori rengti klimato derybas su Kinija, nepaisant nesutarimų kitose srityse nuo intelektinės nuosavybės, iki įtampos Pietų Kinijos jūroje.

„Šių klausimų niekada nekeisime į klimato klausimus, to nebus. Tačiau klimatas yra atskiras klausimas, kurį turime spręsti“, – teigė jis.

Aplinkosaugos grupės pasveikino J. Bideno administraciją, dėl to, kad ši pagaliau ėmėsi įgyvendinti žaliuosius pažadaus. 

JT Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) teigė, kad dabar atėjo metas plokštinti ir klimato kaitos kreivę, procesui „pasiekus crescendo“ per pastaruosius penkerius metus, kurie laikomi šilčiausiais nuo orų stebėjimo pradžios.

Ši tendencija turėtų ir toliau tęstis, trečiadienį teigė PMO atstovai, paminėję Žemės dieną. Šiemet Žemės diena minima jau 50-ąjį kartą, pirmą kartą jos minėjimas įvyko 1970 m.

Vienoje svarbiausių pasaulio stebėjimo stočių užfiksuotas anglies dioksido lygis šiandien yra maždaug 26 proc. didesnis nei 1970 m., o vidutinė pasaulio temperatūra nuo to laiko išaugo 0,86 laipsnio Celsijaus, skelbia PMO. Vidutinė temperatūra dabar taip pat yra 1,1 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei iki pramonės revoliucijos fiksuota temperatūra, teigė atstovai.

Agentūros atstovai sakė, kad COVID-19 krizė sustiprino ir socioekonominius klimato kaitos padarinius, pavyzdžiui, apsunkino žmonių evakuaciją ir apsaugą nuo tropinių ciklonų. PMO skelbė, kad dėl koronaviruso „laikinai gali sumažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis, tačiau tai toli gražu nėra tvarių veiksmų dėl klimato kaitos pakaitalas“.

„Dėl viruso bus dar sunkiau dorotis su vis didėjančiomis grėsmėmis, susijusiomis su orais, klimatu bei vandens atsargomis“, – tvirtino agentūros atstovai.

PMO generalinis sekretorius Petteris Taalasas teigė, kad ekstremalių orų atvejų pastaruoju metu žymiai padaugėjo, ir ši problema dėl pandemijos tikrai neišnyks. Jis patikino, kad dėl klimato kaitos žmonijos gerovei, ekosistemoms ir ekonomikoms kils didžiulė grėsmė, jei su pastaruoju reiškiniu nepavyks susidoroti laiku.

„Reikia plokštinti ir pandemijos, ir klimato kaitos kreives. Kovodami su klimato kaita privalome parodyti tiek pat ryžto ir bendruomeniškumo, kaip ir parodome kovoje prieš COVID-19“, – sakė P. Taalasas. Jis paragino imtis ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių sprendimų, kurių rezultatus „matytų daugelis ateities kartų“.

„Bezos Earth Fund“ (liet. Bezoso Žemės fondas) šią vasarą pradės skirti finansavimą mokslininkams ir aktyvistams, „Instagram“ paskyroje paskelbė turtingiausias pasaulio žmogus.

„Klimato kaita yra didžiausia grėsmė mūsų planetai. Noriu dirbti kartu su kitais ir sustiprinti žinomus būdus bei rasti naujų priemonių kovai su visa niokojančiu klimato kaitos poveikiu šioje planetoje, kuri yra visų mūsų“, – rašė J. Bezosas, kurio turtas vertinamas 130 mlrd. dolerių.

„Ši pasaulinė iniciatyva finansuos mokslininkus, aktyvistus, NVO (nevyriausybines organizacijas) – visus, kurie kuria realias galimybes padėti išsaugoti ir apginti gamtą. Galime išsaugoti Žemę. Tam prireiks kolektyvinių didelių, mažų įmonių, valstybių, pasaulinių organizacijų ir individų veiksmų“, – tvirtino J. Bezosas.

Pernai „Amazon“ paskelbė „Klimato pažadą“, kuriuo siekiama bendrovę paversti neutralią klimatui iki 2040 m. Be to, „Amazon“ siekia įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimus tais pačiais metais, 10 metų anksčiau nei reikalaujama. Bendrovė, be šių priemonių, žada įsigyti 100 tūkst. elektrinių kurjerių furgonų.

„Amazon“ bus itin sudėtinga sumažinti aplinkos taršą, nes bendrovė kasmet pristato žmonėms po 10 mlrd. siuntų. Prie šiltnamio dujų taršos prisideda ir „Amazon“ serverių centrai, kuriuos naudoja bendrovės debesų kompiuterijos padaliniai.

Šios lėšos bus skirtos integruotiems projektams, nukreiptiems į upių bei ežerų vandens kokybės gerinimą Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Kipre.

Šių projektų tikslas – sumažinti gėlo vandens telkinių taršą, skatinti tausų jų naudojimą, gerinti vandens kokybę, apsisaugoti nuo potvynių ar sausrų pasekmių.

Tikimasi, kad šis „Life“ programos tikslas pritrauks papildomą 6,5 mlrd. eurų finansavimą, nes joje dalyvausiančios šalys galės pasinaudoti kitais ES finansavimo šaltiniais, įskaitant žemės ūkio, regioninius ir struktūrinius fondus, programa „Horizont 2020“, taip pat valstybės bei privataus sektoriaus lėšomis ir investicijomis.

ES programa „Life“ įgyvendinama nuo 1992-ųjų, pagal ją kofinansuota 5,4 tūkst. projektų.