Šventinį pirmadienį šiaurinėje ir pietinėje miesto pusėse darbavosi du Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus ekipažai.

Kontrolieriai nustatė apie 40 Lietuvos trispalvės iškėlimo pažeidimų.

30 atvejų fiksuota įstaigose ar privačiose įmonėse, dar 10 – individualiuose gyvenamuosiuose namuose.

Prevencinį patikrinimą Kovo 11-ąją specialistai surengė gavę vieno klaipėdiečio skundą.

Žmogus prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą pranešė, kad jo kaimynas Biržų gatvėje valstybinių švenčių metu nepasivargina iškelti vėliavos.

Sureagavę Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai sykiu užfiksavo ir daugiau pažeidėjų. Visi jie įspėti žodžiu arba raštu.

Baudomis patriotizmo neišugdysi.

"Baudomis patriotizmo neišugdysi. Mūsų tikslas nėra nubausti, norisi, kad tą dieną miestas būtų iškilmingesnis, gražesnis", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Kontrolierių dėmesio sulaukę klaipėdiečiai teisinosi, esą valstybinę šventę pramiegojo ir iškart suskubo ieškoti vėliavos.

Pasak vedėjo, šiemet trispalvę pamiršo ir Klaipėdos centrinis paštas, vėliavų taip pat trūko ant kelių Žvejų gatvėje esančių pastatų.

S. Valiulis pasidžiaugė, kad dabar sąžiningai savo pareigą atliekančių klaipėdiečių, palyginti su ankstesniais metais, yra daugiau.

"Vaizdas yra pasikeitęs į gerąją pusę, visos namų bendrijos ir administratoriai pasirūpina, kad prie kiekvieno pastato atsirastų vėliava", – sakė vedėjas.

Reido metu kontrolieriai aptiko ir dešimt netvarkingų sklypų, apleistų mašinų, tad jų savininkai bus įspėti.

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.

Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, atitinkamai užtraukia baudą nuo 12 iki 16 eurų ir nuo 16 iki 30 eurų.

Kovo 11-osios rytas uostamiestyje skendėjo sniege, tačiau tai nesutrukdė keliems šimtas miestiečių įveikti Tiltų gatvę nešant įspūdingą 250 ilgio vėliavą į Atgimimo aikštę.

Miestiečių nuotaikos pūga ir vėjas nesugadino. Spalvingą eiseną lydėjo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Šypsenų veiduose, trispalvių rankose ir puikių emocijų kupini žmonės susirinko į Atgimimo aikštę iškilmingam nepriklausomybės atkūrimo minėjimui.

250 metrų ilgio "Vienybės vėliava" pirmą kartą buvo išskleista 2014-ųjų rugpjūčio 23 d., paminint Baltijos kelio 25-ąsias metines.

Tada vėliavos ilgis siekė vieną kilometrą, o ją siuvo net 160 savanorių. Vėliava buvo padalyta į keturias dalis ir perduota regionams.

Atgimimo aikštė po vidurdienio paskendo muzikos garsuose. Po visuomenės veikėjo Andriaus Tapino klaipėdiečiams paruošto specialaus Kovo 11-osios šou centrinėje miesto aikštėje koncertavo repo grupė "G&G Sindikatas".

Renginių mieste netruko visą savaitgalį. Sekmadienį Žvejų rūmų scenoje šokio sūkuryje sukosi ir mažiausi, ir vyresni lietuviško liaudiško šokio puoselėtojai.

Lietuvininkų aikštėje jungtinės Klaipėdos menininkų pajėgos linksmai pristatė teatrines improvizacijas Lietuvos istorijos tema "Kovo 11-oji – džiaugsmingai".

Netradicinis, su gera humoro doze pasakojimas apie Lietuvą nuo Šv. Brunono Kverfurtiečio laikų iki įstojimo į Europos Sąjungą atviliojo gausų žiūrovų būrį.

Himnas – ir ne lietuviškai

Klaipėdoje, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Atgimimo aikštėje pirmosios šalies himno eilutės skambėjo ne tik lietuvių, bet ir kitomis mieste gyvenančių tautų kalbomis. Taip siekta parodyti, kad Lietuvos iškovota laisvė svarbi ne tik lietuviams, bet ir gausiai čia įsikūrusiems kitataučiams, kuriems ši šalis tapo namais.

"Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme", – skambėjo ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai, baltarusiškai, ukrainietiškai, žydiškai, armėniškai, taip pat azerbaidžaniečių, latvių, lenkų, vokiečių, totorių bei kitomis kalbomis ir net gestų kalba.

Į aikštę gausiai susirinkę miestiečiai su šeimomis džiaugsmingai reagavo į kitataučių sveikinimus, skirtus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

"Pagalvojau, kiek reikia mokėti kalbų, kad su kiekvienu šioje aikštėje esančiu pasisveikinčiau jo gimtąja kalba. Tačiau kai kalbame širdies kalba, jai nereikia vertimo. Bendravau šioje aikštėje bent keturiomis skirtingomis kalbomis su svečiais ir mane džiugina, kad čia jie jaučiasi kaip namuose, kaip šeimoje. Todėl galiu drąsiai teigti, kad Klaipėda – pats tolerantiškiausias miestas Lietuvoje", – Kovo 11-osios proga kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Uostamiestis visuomet buvo daugiakultūris ir daugiatautis miestas. Vien šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centras vienija 15 įvairių tautinių bendrijų.

Dauguma jų lygiai taip pat didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai ir džiaugiasi laisve bei jos teikiamomis galimybėmis, kaip ir lietuviai. Į šventę uostamiesčio Atgimimo aikštėje buvo pakviesti visų Klaipėdoje gyvenančių tautų atstovai kartu paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Šventinė palinkėjimų siena

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga klaipėdiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę parašyti savo linkėjimus mūsų valstybei. Ši patriotinė atrakcija labai sudomino žmones.

Atgimimo aikštėje buvo pastatyta dviejų metrų aukščio ir keliolikos metrų ilgio siena, ant kurios norintieji galėjo sukurti pabaigą sakiniui "Aš jaučiuosi laisvas, kai...".

Vos per kelias valandas siena buvo išmarginta mintimis ir palinkėjimais ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis.

"Mylime Lietuvą, sveikiname su švente. Ukrainiečiai." "Lietuva, aš tave myliu." "Lietuva yra laisva ir nepriklausoma." "Noriu, esu, didžiuojuosi."

Mažieji klaipėdiečiai laisvę suvokia vaikiškai ir kiek siauriau. Jie rašė: "Aš jaučiuosi laisvas, kai visi sutaria, kai esu su šeima ir draugais, kai yra atostogos, kai nėra namų darbų." Tačiau vaikišku braižu ant sienos užrašyta ir labai jaudinantys žodžiai: "Jaučiuosi laisvas, kai yra taika."

Mažieji patriotai šoko

Masiniu šokiu mokyklos kieme su mažytėmis trispalvėmis rankose Kovo 11-ąją atšventė jaunieji uostamiesčio "Gilijos" pradinės mokyklos patriotai. Pagal Marijono Mikutavičiaus dainą "Aš tikrai myliu Lietuvą" šoko daugiau nei pusė tūkstančio pradinukų.

"Aš tikrai myliu Lietuvą", kartodami šiuos žodžius kartu su M.Mikutavičiumi, kurio balso įrašas skambėjo mokyklos kieme, mažieji "Gilijos" mokinukai šoko mojuodami mažytėmis trispalvėmis.

Šiai gražiai Lietuvos nepriklausomybės šventei paminėti choreografiją sukūrė ir šokio vaikus mokė šios mokyklos šokių vadovas Rolandas Stonys.

"Vaikai buvo labai užsidegę, noriai mokėsi judesių, todėl ir sumanymas pavyko", – pasakojo R.Stonys.

"Kai matau tokius švytinčius ir vieningus mūsų vaikus, apima didis pasididžiavimo ir begalinis meilės Lietuvai jausmas. Manau, kad mokiniai jaučia tą patį. Mūsų visos bendruomenės bendras šokis parodė, ką mes ne tik žodžiais, bet ir savo elgsena, savo emocijomis jaučiame tėvynei", – džiaugėsi "Gilijos" pradinės mokyklos vadovė Renata Mikienė.

Sulaukė Vilties žygeivių

Kovo 11-ąją po dviejų dienų žygio iš Nidos Klaipėdą pasiekė Vilties žygeiviai. Juos broliai pranciškonai, Vilties bėgimo savanoriai ir Lietuvos euroskautai, švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę, pakvietė pažvelgti į Lietuvos ir Klaipėdos krašto istoriją per socialinę kultūrinę prizmę, jungiantis į akciją "Karališką skautų žygį".

Žygio dalyviai – Vilties piligrimai atgabeno vilties atvirlaiškius iš Nidos į Klaipėdą senuoju pašto keliu. Atgimimo aikštėje žygeiviai laiškus, skirtus senukams, kurie yra vieniši ir kuriems niekas nerašo, įteikė miesto merui V.Grubliauskui. Jam šiuos atvirlaiškius senjorams padės išdalyti Maltos ordino savanoriai.

Akcija buvo siekiama aktyvinti visuomenės "karališkas" savybes, kaip ir prieš 210 metų Klaipėdos krašte rezidavusios Vilties karalienei artimus bruožus – puoselėti atjautos, pagalbos artimui tradicijas bei paminėti dešimtmetį besitęsiantį Vilties bėgimo maratoną, dėl kurio ir įsikūrė Šv. Pranciškaus onkologijos centras – vilties simbolis onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems.

Kvietė nuoširdžiai dalytis

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną klaipėdiečiai buvo pakviesti ir į nostalgišką nuostabių vaizdų ir muzikos vakarą "Muzika kaip kinas", kuriuo pristatyta nuoširdi vadinamojo laukiančiojo bilieto iniciatyva. Prieš metus gimusi idėja – dovana jaunam žmogui, galimybė aplankyti geriausius kultūrinius renginius.

Klaipėdietiška laukiančio bilieto filosofija grįsta nuoširdžiu noru dalytis. Sumokant už savo bilietą į Kovo 11-osios koncertą, vaikui ar paaugliui nuperkamas bilietas (arba net keli bilietai), kuris bus atidėtas ir lauks savojo žiūrovo kituose koncertuose ar spektakliuose. Vadinamojo laukiančio bilieto idėja gali pasinaudoti į renginius einantys tėvai ir kartu su savimi norintys pasiimti atžalas arba savarankiškai į koncertą keliaujantys paaugliai (iki 18 metų).

2016-aisiais laukiančio bilieto idėjai Kovo 11-osios koncerte paaukota 3 740 eurų. Tai projekto partneriams – Klaipėdos koncertų salei ir Dramos teatrui leido jaunuomenei išdalyti beveik 900 bilietų. Šio sumanymo iniciatoriai tikisi, jog graži, patriotiška proga bei kilni projekto idėja ir vėl suvienys uostamiesčio bendruomenę.

Šį kartą idėjos partneriais taps Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos lėlių teatras bei jau antrus metus projektą tęsianti Klaipėdos koncertų salė.

"Nubusk pasikeitęs" – taip jau antrus metus vadinasi Kovo 11-osios koncertinė programa. Šis moto apeliuoja į koncerto lankytoją-aukotoją dalytis, šiuo atveju – kultūra.

Koncertinėje programoje pristatyta Klaipėdos jaunimo simfoninio orkestro  premjera bei įspūdingas lietuviško kino ir muzikos projektas "Muzika kaip kinas".

Išvakarėse – žvilgsnis į pradžią

Šventės išvakarėse Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta paroda "Paskutinei kartai, pasirinkusiai audrą", kurioje užfiksuoti labai nesenos praeities atgarsiai.

Parodą paruošęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius pabrėžė, kad, nepraėjus nė dviem savaitėms po 1990-ųjų kovo 11-osios, uostamiestyje surengti pirmieji laisvi rinkimai į Klaipėdos miesto tarybą. Tada rinkimuose dalyvavo daugiau nei 72 tūkst. rinkimų teisę turinčių miestiečių.

"Nepriklausomybės priešininkai agitavo, kad klaipėdiečiai boikotuotų rinkimus. Tačiau įvyko priešingai. Per pirmąjį jų etapą buvo išrinkti 55 Klaipėdos miesto deputatai, antrasis etapas turėjo vykti gegužės 12-ąją, trečiasis – lapkritį. Turėjo būti išrinkti 74 deputatai, bet paaiškėjo, kad pakaks ir 55, jog legaliai galėtų priimti visus miestui svarbius sprendimus. Ir taryba pradėjo savo veiklą, tačiau jos laukė nelengvi uždaviniai – Klaipėdoje aktyviai reiškėsi antivalstybinė organizacija "Jedinstvo", reikėjo priimti sprendimus dėl sovietinių paminklų nukėlimo, paskui – 1991 m. sausio 13-oji, vėliau – pučas. Kaip sakė Vytautas Čepas, mes sėdėjome ant parako statinės, kuri bet kada galėjo sprogti", – teigė S.Karalius.

Muziejininkai parengė kilnojamąją parodą, kurioje atspindėti 27-erių metų senumo įvykiai. Paroda bus vežiojama po mokyklas, kad mokiniai susipažintų su ano meto įvykiais.

Tuo metu dar svetima kariuomenė buvo neišvesta iš šalies, valstybinės institucijos tik kūrėsi, bet situacija bet kada galėjo pasikeisti. Pirmosios Klaipėdos miesto tarybos deputato Alekso Pašilio pasiteiravus, ar tada nebuvo baisu, pašnekovas sakė: "Baisu buvo per sausio 13-ąją. Tą naktį buvau Girulių telecentre, organizavau ir šio centro gynimą ir TV transliaciją. Kai Vilniuje transliacija nutrūko, per 10–20 minučių pradėjo dirbti Girulių stotis. Mes visą naktį jautėme tokią įtampą, kad galvojome, jog tuoj ateis čia ir mus sušaudys. Tada kas pabėgo, kas pasiliko."

Parodos atidaryme pademonstruotas to paties A.Pašilio užfiksuotas istorinis vaizdo įrašas, kuriame – pirmojo Klaipėdos miesto vadovo rinkimai po nepriklausomybės atkūrimo. Juo išrinktas V.Čepas, kuriam savo regalijas perdavė ilgametis Klaipėdos lyderis Alfonsas Žalys.

"Man pyktis ima ant visų tų, kurie net į rinkimus neateina, ką jau kalbėti, kad jie kažką čia tvarkytų. Aišku, lengviausia yra emigruoti. Niekas čia jokių revoliucijų nekelia, o reikėtų už save pakovoti, nes kitaip nieko gero nebus", – mano V.Čepas.

"Kitaip būti nebegalėjo"

Uostamiestyje surengtoje diskusijoje "Laikai, kai nejautėme baimės. Kovo 11-osios įvykius prisimenant" klaipėdietis Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Gentvilas buvo tikras, jog tada niekas nebegalėjo sustabdyti Lietuvos laisvės siekio.

Lygiai prieš 27-erius metus Vilniuje aikštė prie parlamento buvo sausakimša žmonių, laukiančių svarbios žinios sau ir Lietuvai. Aukščiausiosios Tarybos salėje vyko karštos diskusijos dėl tolesnės mūsų šalies ateities ir vėliau vardinis deputatų balsavimas dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuris per garsiakalbius buvo tiesiogiai transliuojamas į aikštę.

Tada E.Gentvilas buvo vienas tų, kuris pasirašė Nepriklausomybės Atkūrimo aktą. Paklaustas, ar galėjo tuo metu viskas pasisukti kitaip, nei įvyko, pašnekovas teigė: "Ne, tada jau jokių abejonių nebebuvo. Kai iš vakaro viską aptarėme su Komunistų partijos atstovais, tapo aišku, kad jie taip pat balsuos už Lietuvos nepriklausomybę, na o dėl Vilnijos krašto žmonių abejojome, tos abejonės ir pasitvirtino, jie nebalsavo. Tačiau mums ir to pakako, kad būtų pasiekta reikalinga dauguma."

Padiskutuoti ir išgirsti gyvosios istorijos iš pirmų lūpų susirinko uostamiesčio jaunuomenė, kuriai buvo įdomu sužinoti taikios Dainuojančios revoliucijos pergalės peripetijas iš jos tiesioginių liudininkų.

Buria švęsti kartu

Šeštadienį 15 val. uostamiesčio Atgimimo aikštėje vyksiančio renginio organizatoriai, anot  Klaipėdos kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, nori parodyti, kad Lietuvos iškovota laisvė svarbi ne tik lietuviams, bet ir gausiai čia gyvenantiems kitataučiams, kuriems ši šalis yra tapusi namais.

Klaipėdoje tai ypač aktualu, nes uostamiestis visuomet buvo daugiakultūris ir daugiatautis. Vien šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centras vienija 15 įvairių tautinių bendrijų, tarp kurių yra armėnų, azerbaidžaniečių, latvių, lenkų, ukrainiečių, vokiečių, žydų, totorių, baltarusių, rusų ir kitų. Dauguma jų lygiai taip pat didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai ir džiaugiasi laisve bei jos teikiamomis galimybėmis. Todėl šventinę dieną į uostamiesčio Atgimimo aikštę kviečiami ne tik lietuviai, bet ir visų Klaipėdoje gyvenančių tautų atstovai kartu švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Ta proga renginio dalyviai turės unikalią galimybę išgirsti, kaip Lietuvos Respublikos himnas skamba kitomis kalbomis. Pirmąsias jo eilutes savo kalbomis scenoje deklamuos tautinių bendrijų atstovai. Taip pat bus galima sužinoti, apie ką giedama kitų šalių himnuose, kurie tiek originalo kalba, tiek išversti į lietuvių kalbą bus eksponuojami specialiuose stenduose Atgimimo aikštėje.

Po tokios „kalbinės ekskursijos“ „Tautišką giesmę“ iškilmingai sugiedos Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (meno vadovas ir įkūrėjas  doc. Algirdas Šumskis).

Mintys – ant „Laisvės sienos“

Organizatoriai pasistengė, kad Lietuvą Kovo 11-osios proga pasiektų sveikinimai įvairiomis pasaulio kalbomis iš pačių įvairiausių pasaulio vietų. Renginio metu jie bus demonstruojami didžiuliame ekrane Atgimimo aikštėje.

Kiekvienas atėjęs į renginį turės galimybę viešai išreikšti savo mintis apie laisvę ant specialiai įrengtos 15 metrų ilgio „Laisvės sienos“. Ant jos organizatoriai kvies užrašyti savą sakinio „Aš jaučiuosi laisvas, kai...“ pabaigą.

Papildomos veiklos pasiūlys Klaipėdos rajono amatų centras, kurio nariai renginio dalyviams padės pasidaryti įvairiaspalves „Draugystės“ apyrankes, išmokys iš vytelių nusipinti seges bei pagamins odinių apyrankių, dekoruotų įvairias šalis simbolizuojančiomis spalvomis ar baltų ženklais.

Šventėje taip pat skambės muzika, kurią „gyvai“ atliks reperis Omerta ir neseniai televizijos projekte išgarsėjęs Klaipėdos merginų duetas „Golden Age“.

Renginiui numatyta ir dar viena misija – pasitikti Karališko skautų žygio dalyvius. Šį žygį, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, rengia broliai pranciškonai, Vilties bėgimo savanoriai, su Lietuvos nacionaline Europos skautų asociacija ir kitais. Šiandien vidurdienį Nidoje startuosiantys žygeiviai atgabens ir Klaipėdos miesto merui rytoj perduos iš žmonių gautus Vilties laiškus.

Vienija bendruomenę

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai uostamiesčio kultūros įstaigos kartu su dideliu būriu jaunimo ir svečiais iš kitų Lietuvos miestų paruošė dar daug įvairių renginių bei naujų iniciatyvų, buriančių bendruomenę.

Jau ketvirtadienį klaipėdiečiai buvo kviečiami apsilankyti kultūros centre Žvejų rūmuose, kur Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai su mažaisiais klaipėdiečiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skyrė tradicinį šventinį koncertą „Mažais žingsneliais po Klaipėdą“. Renginyje dalyvavo ugdytiniai iš 42-jų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Scenografiją paruošė ir koncertą režisavo Klaipėdos miesto meninio ugdymo mokytojų taryba.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje kovo 9-ąją surengtas karinių istorinių dainų vakaras „Rankšluostin įausiu: Lietuva tėvynė“, kuriame dalyvavo dainininkės Airida Mockutė ir Rasa Serra, etnomuzikologė Irena Nakienė, etnologas  Rimantas Balsys, teatrologas Petras Bielskis, poetė Jūratė Sučylaitė.

O muzikos klube „Kaštonas“ ketvirtadienį siautė tradicinių šokių „Vožinis“, smagiai buvo pristatytas Klaipėdos etnokultūros centro išleistas CD / DVD „Tradiciniai šokiai LT“.

Penktadienį Kovo 11-ajai dedikuotų renginių taip pat netrūks.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje 16 val. bus atidaryta paroda „Paskutinei kartai, pasirinkusiai audrą“. Ji skirta pirmosios Klaipėdos miesto tarybos veiklai atminti. Muziejuje šią ekspoziciją bus galima apžiūrėti iki balandžio 8 d.

Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48) 17 val. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną minės Klaipėdos senjorai. Mėgėjų meno kolektyvų koncertą surengs „Retro“, klubo „Rūta“ vokalinis ansamblis, šokių kolektyvai „Klaipėdos zunda“ ir „Sidabro gija“. Vakaro metu lietuvišką tautinį kostiumą pristatys Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos kolektyvai. Įėjimas – laisvas.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai penktadienį 21 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Kolonų salėje kviečiami pasiklausyti nemokamo koncerto „...Prieš, tarp ir po...“, skirto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Melsis, šoks, diskutuos

Daugiausia šventinių renginių klaipėdiečių laukia šeštadienį.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje 11 val. bus laikomos šv. mišios už jaunąją Lietuvą, o Lėbartų kapinėse tuo metu bus padėta gėlių ant Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, Klaipėdos garbės piliečio Alfonso Žalio kapo.

Žvejų rūmuose 16 val. prasidės 9-oji tautinių šokių kolektyvų šventė „Gintaro laše mano Lietuva“. Joje pasirodys Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Žirginėliai“, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“, Garliavos sporto ir kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Ąžuolas“, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų šokių ansamblis „Vijurkas“ ir tautinės muzikos ansamblis „Ralio“, Prienų rajono Balbieriškio seniūnijos tautinių šokių kolektyvas „Ringis“, Rygos (Latvija) liaudiškų šokių ansamblis „Cipars“, Klaipėdos žvejų rūmų tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“. Pasipuošusieji tautiniais kostiumais į renginį bus įleidžiami nemokamai, kitiems bilietai – po 2 eurus.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas kviečia į atvirą diskusiją / susitikimą su Lietuvos nepriklausomybės akto signataru Eugenijumi Gentvilu ir pirmosios nepriklausomoje Lietuvoje Klaipėdos miesto tarybos pirmininku Vytautu Čepu. Diskusija „Laikai, kai nejautėme baimės. Kovo 11-osios įvykius prisimenant...” vyks šeštadienį 16 val. bare „Faksas“ (Žvejų g. 2).

Kilni labdaringa iniciatyva

Klaipėdos koncertų salėje šeštadienį 17 val. prasidėsiančiu labdaringu ypatingos muzikos koncertu „Nubusk pasikeitęs“ bus pristatyta VšĮ „Klaipėdos šventės“ iniciatyva „Laukiantis bilietas“, gimusi praėjusių metų Kovo 11-ąją, pasitvirtinusi su kaupu ir pretenduojanti tapti kilnia tradicija. Šiemetėje koncertinėje programoje – Klaipėdos jaunimo simfoninio orkestro premjera bei įspūdingas lietuviško kino ir muzikos projektas „Muzika kaip kinas“. Jame „gyvai“ skambės gražiausia lietuviškų filmų muzika, papildyta klasika tapusių filmų „Gražuolė”, „Niekas nenorėjo mirti”, „Mano vaikystės ruduo”, „Herkus Mantas” ir kitų vaizdais. Gros Jaunimo simfoninis orkestras, kuriam diriguos Ričardas Šumila, dalyvaus saksofonininkas Petras Vyšniauskas, operos solistai Šarūnas Šapalas ir Viktorija Miškūnaitė, akordeonistas Nerijus Bakula, kanklininkė Aistė Bružaitė, kamerinis choras „Aidija“. Bilietas į renginį kainuoja 20 eurų. Sau nupirktas bilietas taps vienu ar keliais vaikams ar paaugliams skirtais laukiančiais bilietais, kurie bus atidėti ir lauks jų kituose Klaipėdos koncertų salės, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Klaipėdos lėlių teatro renginiuose.

Kultūros fabrike šeštadienį 17 val. vyks naujo Donato Ulvydo filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ (Lietuva, drama, 2017 m., 120 min.) peržiūra. Bilietai – po 3, 4 eurus. Apeirono teatre (Turgaus g. 12 / Tiltų g. 16) 18 val. bus rodomas „cezario grupės“ spektaklis „Drąsi šalis“. Bilietus platina „Tiketa.lt“. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 18.30 val. publika laukiama Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“. Bilietai – nuo 7 eurų. „Švyturio“ arenoje (Dubysos g. 10) 21 val. vyks „Eurovizijos 2017“ nacionalinės atrankos finalas, į kurį bilietai jau parduoti.

Kovo 9 d. 16 val. Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių ir mokytojų koncertas „Mažais žingsneliais po Klaipėdą“.

Bilietai: 2 eurai (Tiketa)

Kur - Žvejų rūmų didžiojoje salėje (Taikos pr. 70)

17 val. Tradiciniai šokiai ,,Vožinis" ir CD/DVD ,,Tradiciniai šokiai LT“ pristatymas.

Įėjimas nemokamas.

Kur - muzikos klube ,,Kaštonas"

Kovo 10 d. 12 val. Vilties piligrimų išlydėtuvės į žygį. Vilties laiškų perdavimas Neringos miesto merui.

Kur - aikštėje šalia Neringos savivaldybės pastato (Taikos g. 2, Nida, Neringa)

17 val. Mėgėjų meno kolektyvų koncertas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Renginys nemokamas.

Kur - Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48, Klaipėda)

17.30-18.30 val. susitikimas su istorike doc. dr. Nijole Strakauskaite paskaitoje-diskusijoje „Istorinės atminties svarba ir įtaka mūsų gyvenime”.

Kur - Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 b, Juodkrantė)

20-21 val. Vilties mišios.

Kur - Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).

21 val. „1990 koncertas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ...prieš, tarp ir po...“.

Renginys nemokamas.

Kur - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salėje (Danės g. 19).

Kovo 11 d. 11 val. Šv. mišios. „Už jaunąją Lietuvą“.

Kur - Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6)

11 val. Gėlių padėjimas ant Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, Klaipėdos garbės piliečio Alfonso Žalio kapo.

Kur - Lėbartų kapinėse.

13-14.15 val. Bendruomenės prisijungimas prie Vilties piligrimų karališko skautų žygio.

Keltas išvyksta 14.15 val.

Kur - Smiltynės naujojoje perkėloje ir Atgimimo aikštėje.

15 val. Kovo 11-osios šventė Atgimimo aikštėje - Laisvės siena/Lietuvos himnas kitaip/Vilties piligrimų sutiktuvės

Dalyvauja grupės „Omerta“, „Golden age“.

Kur – Atgimimo aikštėje.

16 val. Tautinių šokių kolektyvų šventė „Gintaro laše mano Lietuva“.

Bilietai: 2 eurai (Tiketa), pasipuošus tautiniu kostiumu įėjimas nemokamas.

Kur - Žvejų rūmų didžiojoje salėje (Taikos pr. 70).

17 val. labdaringas koncertas „Nubusk pasikeitęs“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir laukiančio bilieto iniciatyvai.

Vienas bilietas sau – kitas vaikui ar paaugliui. Tokia paprasta prieš metus pradėtos  klaipėdietiškos iniciatyvos „Laukiantis bilietas“ filosofija, kurią tęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas pagrindinis koncertas.

Kur - Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36).

17 val. filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ (Lietuva, drama, 2017 m., 120 min.) peržiūra.
Bilietai: 3-4 eurai (http://www.bilietai.lt/lit/renginiai/kinas/).
Kur – Kultūros fabrike.

18 val. „Cezario grupės“ spektaklis „Drąsi šalis“.
Kur – Apeirono teatre (Turgaus gatvė 12/Tiltų gatvė 16).

18.30 val. Giedrius Kuprevičius miuziklas „Veronika“.
Bilietų kainos: 7-9-11 eurų. Nuolaidos: studentams, moksleiviams, senjorams, žmonėms su negalia (pateikus pažymėjimą) – 30 proc. Grupėms nuo 20 žmonių – 20 proc.
Kur –  Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (Danės g. 19).

21 val. „Eurovizijos 2017“ atrankos finalas.

Kur – „Švyturio arenoje“ (Dubysos g. 10).

Penktadienį uostamiesčio gyventojai minės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šia proga vyks daugybė renginių, kai kurie jų kiek pakoreguos eismą. Drauge su miestiečiais Kovo 11-ąją švęs ir karinių pratybų dalyviai.

Bursis į eitynes

Kovo 11-osios renginiai tradiciškai prasidės 11 val. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus laikomos mišios už jaunąją Lietuvą. Po jų religinė bendruomenė bursis į šventines eitynes nuo bažnyčios Atgimimo aikštės link.

Nuo 11.30 iki 13 val. dėl šio renginio Rumpiškės, Tilžės, Kūlių Vartų, Tiltų, Herkaus Manto gatvėmis autobusai važiuos paskui dalyvius.

11 val. planuojama padėti gėlių ant Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, Klaipėdos garbės piliečio Alfonso Žalio kapo, esančio Lėbartų kapinėse.

12.30 val. numatomos jaunimo eitynės nuo Lietuvininkų iki Atgimimo aikštės. Gyventojai žygiuos viena Herkaus Manto gatvės važiuojamosios dalies puse nuo Lietuvininkų iki Atgimimo aikštės. Eitynių metu autobusai taip pat važiuos paskui dalyvius.

Prisijungs kariškiai

Kartu su uostamiesčio gyventojais Kovo 11-ąją minės ir šiuo metu pratybose „Žaibo kirtis 2016“ dalyvaujantys kariškiai.

Planuojama, kad apie 13 val. Atgimimo aikštėje eitynėse dalyvavę jaunuoliai ir kariškiai suformuos Gediminaičių stulpus. Taip pat susirinkusieji galės apžiūrėti karių ginkluotę ir ekipuotę, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Pagrindiniu dienos renginių traukos centru tapsiančioje Atgimimo aikštėje atsiras ir dar vienas įdomus akcentas – raktinis žodis „Laisvė“. Prie šios žymės klaipėdiečiai galės fotografuotis ir skelbti nuotraukas socialiniuose tinkluose.

Aplenks autobusai

Dėl kovo 11-ąją vyksiančio renginio nuo 13.15 iki 14.15 val. arba tol, kol važiuojamojoje kelio dalyje neliks žmonių, bus draudžiamas eismas Herkaus Manto gatvės ruože nuo Danės gatvės iki Liepų ir Naujojo Sodo gatvių sankirtos. Bus koreguojamos autobusų maršrutų trasos.

2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 14 numeriais pažymėti autobusai į šiaurinę miesto pusę riedės patvirtintais maršrutais, o pasiekę apribojimus važiuos Tiltų, Danės, J.Karoso, Liepų, Herkaus Manto gatvėmis ir toliau – patvirtintais maršrutais. Į pietinę miesto pusę bus kursuojama patvirtintais maršrutais, o nuo apribojimų pradžios – Herkaus Manto, Liepų, J.Karoso, Danės, Tiltų gatvėmis, Taikos prospektu ir toliau – tradiciniu keliu.

10-ojo maršruto autobusai į šiaurinę miesto pusę riedės kaip įprasta, o pasiekę apribojimus važiuos Tiltų, Danės, J.Karoso, Liepų gatvėmis ir toliau – patvirtintu maršrutu. Į pietinę miesto pusę – įprastu keliu, toliau – Liepų, J.Karoso, Danės, Tiltų gatvėmis bei toliau – patvirtintu maršrutu.

Vakare – du koncertai

Kovo 11-osios šventiniu akcentu taps du vakaro koncertai, vyksiantys tuo pačiu metu.

19 val. „Švyturio“ arenoje nugriaudės grupės „Biplan“ koncertas „Už Laisvę“. Renginio metu pasirodys ir Algirdas Kaušpėdas bei Ieva Narkutė.

Tuo pačiu metu Klaipėdos dramos teatre vyks labdaros koncertas „Nubusk pasikeitęs“. Jo programoje numatyta moderni chorinė muzika. Koncertą vainikuos „Saulėtekio mišios“.

Renginyje dalyvaus vienas žymiausių mišrių chorų „Bel Canto“, uostamiesčio choras „Cantare“ ir Klaipėdos koncertų salės kamerinis orkestras.

Šiuo koncertu siekiama sukurti naują tradiciją. Už 30 eurų auką lankytojui dovanojamas kvietimas į minėtą renginį, o paaukoti pinigai bus skirti labdaringai iniciatyvai.

Vadinamuoju laukiančiu bilietu galės pasinaudoti visi uostamiesčio vaikai, norintys patekti į Dramos teatro arba Koncertų salės repertuarinius spektaklius ar koncertus.

Visiems gerai žinoma pozityviojo roko grupė „Biplan“ uostamiesčio gyventojus kviečia Kovo 11 dieną švęsti kartu! Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną muzikantai Klaipėdos „Švyturio“ arenoje sugros specialų šventinį koncertą.

Koncerte svečiuosis ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, kuris kartu su „Biplan“ atliks ne tik grupės dainą „Už laisvę!“, bet ir patriotinį „Anties“ kūrinį „Lietuvos valstybė“. Dar vienu maloniu svečiu taps Ieva Narkutė, atliksianti ne tik bendrą kūrinį su „Biplan“, bet ir jausmingą savo dainą „Raudoni vakarai“.

„Prieš kelis mėnesius Klaipėdoje sugrojome paskutinį mūsų jubiliejinio turo „Biplan20!“ koncertą. Tai buvo nuostabus vakaras, tačiau nulipus nuo scenos apėmė liūdesys. Toks liūdesys būna, kai baigiasi kažkas labai gražaus. Todėl šiemet Kovo 11 diena mums bus dviguba šventė. Džiaugiamės, jog tokią gražią ir svarbią mūsų valstybei dieną surengsime didžiulį koncertą Klaipėdoje. Labai jo laukiame ir, aišku, labai laukiame visų klaipėdiečių ir šio nuostabaus miesto svečių. Bus smagu jus visus matyti ir kartu su jumis atšvęsti Nepriklausomybės atkūrimo dieną!“, – džiaugėsi „Biplan“ gitaristas Olegas Sejevas.

Šis koncertas klausytojus kvies kartu su „Biplan“ praleisti jaukų, šiltą, ypatingą ir įsimintiną vakarą. Į renginį grupė atsiveš šiai programai kurtas dekoracijas, atmosferą kurs pirotechnikos efektai.

Publiką šventiškai nuteiks daugelis senų ir naujų grupės hitų. Tarp jų, rudenį „Biplan“ kartu su aktore Agne Diktkovskyte įrašytas kūrinys „Kino filmai 2015“, kuris tapo vienu didžiausių hitų per visą „Biplan“ karjerą. Ši daina radijo stotyje „Laluna“ buvo pakilusi iki antros vietos. Pirmą vietą pasiekė „Biplan“ koncerte skambėsiančios dainos „Kapitonai“ ir "Sapnų gaidyklė (Hey Ya Ho)".