-
Spalvinga kovotojų už Lietuvą puokštė: bent trys buvo ar yra teisiami 62
Pinigų negrąžins
Galutiniai Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir save išsikėlusių kandidatų sąrašai bus paskelbti pasibaigus visų kandidatų dokumentų patikrinimui. Minėtus sąrašus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbs likus mėnesiui iki rinkimų – ne vėliau kaip rugsėjo 11 d. Vis dėlto jau aišku, kad politinės partijos "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" lyderis V.Šustauskas rinkimuose nedalyvaus.
VRK neregistravo buvusio Kauno miesto mero, eksparlamentaro V.Šustausko "Kovotojų už Lietuvą sąjungos" kandidatu vienmandatėje apygardoje. Paaiškėjus, kad užstatą jis pervedė per vėlai, kandidatas bei partija neteko ir paties užstato.
Vytautas Šustauskas
Dar iki VRK posėdyje priimant sprendimą neregistruoti V.Šustausko kandidatu, buvęs Kauno meras ir Seimo narys "Kauno dienai" pasisakė negavęs rinkėjų parašams skirtų blankų. "Nežinau, galvoju rengti piketą", – rišliai apie priežastis nieko negalėjęs pasakyti V.Šustauskas bėrė ne itin malonius epitetus VRK pusėn.
VRK posėdyje paaiškėjo, kad pareiškinius dokumentus V.Šustauskas teikė paskutinę nurodytą dieną ir kone paskutinę minutę, buvo suformuotas užstato pervedimas, tačiau realiai užstatas buvo pervestas tik po dviejų dienų, kai pareiškinių dokumentų priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs.
"Aš tai vertinu kaip nesąžiningą veiksmą – pateikti VRK pareiškinį dokumentą apie suformuotą atlikti pervedimą ir jo nepadaryti paskutinę dieną, paskutinę minutę, o paskui padaryti pavėluotai po dviejų dienų, čia yra etikos, moralės ir nesąžiningumo veiksmas, mano galva", – sakė VRK narė Aistė Žilinskienė.
A.Žilinskienė pasisakė, kad pateikiant dokumentus dėl V.Šustausko kandidatavimo į Seimą buvo elgiamasi nesąžiningai, o VRK nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)
"Kovotojų už Lietuvą sąjungos" partijai ir V.Šustauskui VRK posėdyje atstovavo kitas pretendentas į Seimo narius A.Kandrotas. Toli gražu ne visus partijos lyderio ir buhalterės veiksmus dėl pavėluoto pervedimo galėjęs paaiškinti A.Kandrotas prašė dėmesio kitame posėdyje, kuriame pateiktų dokumentus, kad tą dieną, kai buvo suformuotas užstato pervedimas partijos sąskaitoje buvo pinigų, be to, prašė komisijos, jei jau kandidato neregistruoja, grąžinti pervestą užstatą – per 1 200 eurų.
"Prašau skirti dar vieną papildomą posėdį papildomiems dokumentams pateikti, mes pateiksime įrodymus. Jei biudžetas mano pasipelnyti mūsų sąskaita, manome, kad tai būtų nesąžininga", – nuomonę apie užstatą pareiškė A.Kandrotas.
Tačiau įstatymas numato, kad, pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus, užstatas negrąžinamas. Be to, VRK nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar rugpjūčio 7 d. suformuotas pervedimas nebuvo klastojimas.
Klounada su kauke
Politinė partija "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose norėjo kelti keturis kandidatus: A.Kandrotą, Stanislavą Ladinskį, V.Šustauską ir Viačeslavą Titovą. Trys iš šių kandidatų turėję ar turi reikalų su teisėsauga.
VRK posėdyje partijai ir V.Šustauskui atstovavęs kaunietis A.Kandrotas – ne išimtis. Tiesa, "Kovotojų už Lietuvą sąjungos" pirmininkas V.Šustauskas mažai ką galėjo pasakyti apie partijos bendražygį. "Antanas. Kelis kartus mačiau, nieko labai pasakyti negaliu, – mieliau visus aplinkui vagimis ir korumpuotais vadindamas, V.Šustauskas nesuglumo išgirdęs apie kolegos bylas teisme. – Bet dar nenuteistas."
"Kauno diena" rašė apie A.Kandroto atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl finansinių machinacijų, kuriose, panašu, "Kovotojų už Lietuvą sąjungos" kandidatas grojo pirmu smuiku. A.Kandroto pavardė puikavosi ir "Vieningo Kauno" sąrašuose. 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose A.Kandroto pavardė buvo tarp šios organizacijos stebėtojų. Tačiau politinė karjera visuomeniniame judėjime šiam piliečiui nesusiklostė. Dienraščio žiniomis, apie galimą potraukį verstis šešėliniais verslais sužinoję "Vieningo Kauno" kolegos pasirūpino, kad sukompromituoti organizaciją galinčio veikėjo pavardė neteptų sąrašo.
"Kauno diena" norėjo pasidomėti nauju A.Kandroto politinės karjeros posūkiu "Kovotojų už Lietuvą sąjungos" gretose, tačiau vienu iš tautos išrinktųjų siekiančio tapti kauniečio bendravimo tonas kiek nustebino.
A.Kandrotas iškėlė sąlygą – klausimus jam pateikti elektroniniu paštu, ir tai būtų visiškai suprantama ir įprasta bendravimo forma, tačiau atsakymus jis pareiškė pateiksiąs ne raštu, o filmuotoje laidoje jutube. Nė nespėjus A.Kandrotui pateikti klausimų, jis parengė laidą ir atsiuntė nuorodą.
Filmuotoje medžiagoje kalba vyras su kauke, bet ne įprasta šiuo pandemijos laikotarpiu, o dengiančia veidą ir akis. Šnekantysis prisistato esantis A.Kandrotas, nors dažniau save vadina Celofanu. Negailėdamas įžeidžiančių epitetų "Kauno dienos" žurnalistei, kalbantysis pareiškia kandidatuosiąs į Seimą. Ir nors keistai atrodo tautos išrinktuoju siekiančio tapti žmogaus pasirinkta bendravimo forma, tačiau telefonu A.Kandrotas padėkojo už idėją, kad jutube galės bendrauti ir su rinkėjais.
Finansinės bylos
Pagal galiojančią tvarką kandidatai, teikdami dokumentus VRK, turi nurodyti įsiteisėjusius sprendimus, jų priėmimo datas bei nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteisti. A.Kandrotas "Kauno dienai" pateiktuose filmuotuose atsakymuose nemini jam paskelbtų nuosprendžių ir šiuo metu nagrinėjamų bylų, kuriose jis yra kaltinamasis.
Šnekantysis prisistato esantis A.Kandrotas, nors dažniau save vadina Celofanu.
Kauno apygardos teismo atstovė spaudai Milda Bučnytė patvirtino, kad šiuo metu teisme nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos, kuriose vienas iš kaltinamųjų yra A.Kandrotas. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas patikslino, kad iš viso teismą buvo pasiekusios keturios bylos, tačiau dvi buvo sujungtos.
Prokuroras O.Vasiliauskas valstybinį kaltinimą palaiko dviejose bylose, kuriose tarp kaltinamųjų yra A.Kandrotas, dar vienoje byloje su A.Kandrotu valstybinį kaltinimą palaiko to paties Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras Zenas Leonavičius. Abu prokurorai patvirtino, kad teisme nagrinėjamos bylos dėl finansinių nusikaltimų.
"Kauno diena" rašė apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuose šešėlinė prekyba naftos produktais vykdyta, panašu, prisidengiant ties bankroto riba balansuojančiomis įmonėmis.
Daugiau nei 5 tūkst. tonų dyzelino ir daugiau nei 700 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei – tokia įtariama A.Kandroto nusikalstamos schemos kaina minima bent jau vienoje byloje. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A.Kandrotas į nusikalstamą veiką, manoma, įtraukė ir daugiau asmenų.
Antanas Kandrotas/Vilmanto Raupelio, Evaldo Šemioto nuotr.
Panašių aferų modelis tyrėjams gana gerai žinomas. Degalai perkami, tarkime, Vokietijoje su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu. Deklaruojama, kad parduoti degalai buvo, tarkime, Rumunijoje. Tačiau tiriant tokio tipo aferas tampa aišku, kad jokių rumunų nėra, kad greičiausiai degalai buvo parduodami Lietuvoje. Šešėlinio versliuko uždarbis – valstybei nesumokėti mokesčiai, kadangi tai sudaro kone pusę degalų kainos, tai ir dalytis, akivaizdu, yra ką, mat įsigytų degalų kiekiai skaičiuojami dažniausiai tonomis.
"Jei susimokėtų mokesčius, jiems nieko neliktų, o jie parduoda kažkam nemokėdami mokesčių. Tas kažkas parduoda jau su priskaičiuotais mokesčiais ir atsiskaito su jais. Kadangi pagrindinę kainą ir sudaro PVM bei akcizas. Tie pinigai nemaži, dalytis turbūt yra ką", – apie nusikalstamą modelį ir iš to uždirbamus pinigus "Kauno dienai" yra sakęs prokuroras O.Vasiliauskas.
Apkaltinamasis nuosprendis
Dėl Seimo mandato kovosiančiam kauniečiui teko ragauti ir laisvės atėmimo įstaigos duonos. Apklausų metu A.Kandrotas tyrėjams yra prisipažinęs, kad 2014 m. pradžioje, jam atliekant bausmę pataisos namuose, pasiekė informacija, jog yra parduodama įmonė "Stelažai LT". Kalint Pravieniškėse, gali būti, ir kilo idėja minimą įmonę panaudoti galimai nusikalstamam šešėliniam degalų verslui.
Šiuo metu ši įmonė likviduota kaip bankrutavusi. A.Kandrotas skelbiasi esantis bendrovės "Skaivarė" direktorius. Oficialiai bendrovėje dirba tik vienas žmogus.
Pernai A.Kandrotą pasiekė nemaloni žinia iš Aukščiausiojo Teismo. Į pastarąjį su kasaciniu skundu A.Kandrotas kreipėsi dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo dėl rengimosi padaryti nusikaltimą ir sukčiavimo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme metams, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, taip pat skirta 60 valandų nemokamai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, bei beveik 800 eurų bauda.
Trumpa nusikaltimo fabula: A.Kandrotas su kitais asmenimis rengėsi apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą – lengvatinį beveik 25 tūkst. eurų kreditą iš verslumo skatinimo fondo, valdomo bendrovės "Investicijų ir verslo garantas", skirtą naujam verslui, ir jį užvaldyti. Tačiau nusikaltimo nebaigė.
A.Kandrotas teisme savo kaltę neigė. Alytaus teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė Kauno apygardos teismui, tačiau Kauno teismas iš esmės paliko galioti Alytaus teismo sprendimą. Tada su kasaciniu skundu A.Kandrotas kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, tačiau pernai teismas atmetė A.Kandroto kasacinį skundą, tad liko galioti pirmos instancijos – Alytaus teismo – apkaltinamasis nuosprendis.
Kabo ant plauko
Visiškai kitame amplua sublizgėjo "Kovotojų už Lietuvą sąjungos" kandidatas V.Titovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad V.Titovas, apkaltinęs partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu, sulaužė Klaipėdos miesto tarybos nario priesaiką.
Apkaltos procedūros V.Titovas nelaukė ir mandato atsisakė pats. 2019-aisiais į Klaipėdos miesto tarybą jis buvo išrinktas iš naujo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas spalį priėmė galutinį V.Titovui nepalankų sprendimą, ir jam įsiteisėjus savivaldybės tarybos nario mandato jis neteko.
Partizanų vadą juodinęs V.Titovas į Seimą nori patekti su partija "Kovotojai už Lietuvą".(Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Klaipėdos politikai V.Titovui buvo pradėję mandato panaikinimo procedūrą dėl priesaikos sulaužymo, tačiau jis pasitraukė iš tarybos dar iki balsavimo. VRK dar svarstys, ar priesaiką sulaužiusį V.Titovą galima registruoti kandidatu.
"Kovotojų už Lietuvą sąjungos" pirmininkas V.Šustauskas taip pat ne kartą varstė teismų duris. 2018 m. merginą perėjoje partrenkusiam politikui teisė vairuoti po eismo įvykio buvo atimta penkiems mėnesiams, bet sumažinta iki trijų mėnesių. Kovo 11-osios ir Chemijos gatvių sankryžoje 1999 m. gimusi pėsčioji ėjo per gatvę jai degant žaliam šviesoforo signalui ir buvo kliudyta V.Šustausko automobilio. Mergina buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Nustatyta, kad ji sužalota nesunkiai. V.Šustauskas įvykio metu buvo blaivus.
2013 m. V.Šustauskas kaltintas policininkus įžeidęs per seksualinių mažumą eitynes Vilniuje, Katedros aikštėje. Vilniaus apylinkės teismo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį pažeidimą, kai į policininkų klausimą "ką turite kelnėse", atsakė vulgariu žodžiu. Tačiau aukštesnės instancijos teismas panaikino apylinkės teismo skirtą 300 litų baudą V.Šustauskui už tariamą policijos pareigūnų įžeidimą per gėjų eitynes. Esą šis vulgarus žodis pavartotas ne pareigūnų atžvilgiu, o atsakant į klausimą.
Dar po 2000 m. Seimo rinkimų V.Šustauską pasivijo pamiršta praeitis. Tąsyk VRK gavo Rusijos VRM pažymą, kurioje teigiama, kad 1973 m. Leningrado srities Vyborgo teismas V.Šustauską buvo nuteisęs dviejų metų laisvės atėmimo bausme už piktybinį chuliganizmą ir nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiklą. Pažymoje teigiama, kad V.Šustauskas iš įkalinimo įstaigos buvo išleistas anksčiau laiko. Pildydamas kandidato į Seimo narius anketą, V.Šustauskas apie šį faktą nepranešė.
