Rusai trečią dieną balsuoja rinkimuose, kurie beveik neabejotinai pratęs Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams.

Trijų dienų balsavimą jau temdė ukrainiečių oro atakos, proukrainietiškų sabotažo grupių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.

Oro gynyba aštuoniuose Rusijos regionuose, įskaitant Maskvos, sekmadienio naktį numušė 35 dronus, kurių vienas sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Krasnodaro krašte, pranešė pareigūnai.

Dronai kamikadzės sekmadienį taip pat sukėlė gaisrą vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje, bet nukentėjusiųjų nebuvo, sakė Maskvos primestos administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas.

Pirmosiomis rinkimų dienomis buvo protestų, sulaikyta nemažai rusų, kaltinamų dažų pylimu į balsadėžes ar padegimais.

Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime miręs opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas prieš mirtį ragino rusus rinkimų sekmadienį protestuoti.

A. Navalno, kuriam pavykdavo išjudinti didžiulius protestus prieš V. Putiną, našlė Julija Navalnaja prieš rinkimus pakartojo jo raginimą ir sakė, kad protestuotojai turėtų masiškai tuo pačiu metu atvykti prie rinkimų apylinkių ir gadinti balsalapius parašant juose „Navalnas“ arba balsuoti ne už V. Putiną, o už kitus kandidatus.

Už bet kokias viešas kitokių nuomonių apraiškas Rusijoje griežtai baudžiama nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto karinę invaziją į Ukrainą. Rusijos valdžia taip pat ne kartą įspėjo neprotestuoti per rinkimus.

Rusijos opozicija ragina žmones masiškai ateiti į rinkimų apylinkes vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku) ir tikisi, kad taip bus galima legaliai parodyti nepritarimą V. Putinui.

Vienas dvidešimt kelerių metų maskvietis naujienų agentūrai AFP sakė vidurdienį eisiantis atiduoti protesto balso, kad „tiesiog matytų aplink jaunus palaikančius veidus [...] ir pajustų tam tikrą paramą aplink, pamatytų šviesą šiame tamsiame tunelyje“.

Šis vyras, kuris saugumo sumetimais atsisakė nurodyti savo vardą, išreiškė viltį, jog taip bus parodyta valdžiai, „kad šioje šalyje yra žmonių, nepritariančių konfliktui [...], nepritariančių režimui“.

„Sunkus periodas“

71 metų V. Putinas, buvęs KGB agentas, valdo nuo paskutinės 1999 metų dienos, o po šių rinkimų tikriausiai valdys dar bent iki 2030-ųjų.

Jei jis baigs dar vieną kadenciją Kremliuje, jis bus valdęs ilgiau nei bet kuris rusų lyderis nuo XVIII amžiuje viešpatavusios Jekaterinos II.

Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.

Kremlius rinkimus vaizduoja kaip galimybę rusams parodyti, kad jie remia puolimą Ukrainoje, kur rusų kontroliuojamose teritorijose taip pat organizuojamas balsavimas.

Ketvirtadienį kreipdamasis į rusus V. Putinas sakė, kad Rusija išgyvena sunkų periodą.

„Ir toliau turime būti vieningi, pasitikėti savimi“, – sakė jis ir pavadino rinkimus būdu rusams parodyti savo „patriotinius jausmus“.

Balsavimas baigsis vakarinėje Kaliningrado srityje 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turėtų būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Pirmadienį Raudonojoje aikštėje Maskvoje rengiamas koncertas nuo Ukrainos atplėšto Krymo aneksijos 10-osioms metinėms paminėti. Renginys taip pat turėtų pasitarnauti kaip V. Putino pergalės rinkimuose šventė.

„Neturi jokios galios“

Ukraina šiuos rinkimus vadina farsu ir sako, kad jie yra neteisėti. Ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija ragina sąjungininkus Vakaruose nepripažinti Rusijos rinkimų rezultatų.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ir daugiau kaip 50 šalių narių pasmerkė Rusiją už tai, kad ji surengė prezidento rinkimus tose Ukrainos dalyse, kurias užėmė Maskvos pajėgos.

Pasak A. Guterreso, bandymas neteisėtai aneksuoti tas teritorijas pagal tarptautinę teisę neturi jokios galios.

Prieš rinkimus Rusijos valstybinė žiniasklaida akcentavo rusų pajėgų pastarojo meto laimėjimus fronte ir vaizdavo karą Ukrainoje kaip kovą už išlikimą puolant Vakarams.

Maskva stengiasi tęsti puolimą fronte stringant Vakarų karinei paramai Ukrainai. Šiai dėl to trūksta šaudmenų, nors Kyjivas sako, kad jam pavyko kol kas sustabdyti rusų puolimą.

Penktadienį per rusų raketų smūgius Ukrainos pietuose esančioje Odesoje žuvo 21 žmogus, įskaitant gelbėtojus, reagavusius į pradinį smūgį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino bjauriu niekšų smūgiu.

Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė apie kelis proukrainietiškų diversantų grupių bandymus įžengti į Rusijos teritoriją.

Su Ukraina besiribojančiame Rusijos pasienio Belgorodo regione šeštadienį žuvo du žmonės, pranešė regiono gubernatorius, o Maskva apkaltino Kyjivą, kad šis per vykstančius prezidento rinkimus suintensyvino išpuolius.

Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šeštadienį taip pat nurodė po pastarojo meto smūgių dviem dienoms uždaryti prekybos centrus ir mokyklas Belgorode bei jo rajone.

Sekmadienį V. Gladkovas paskelbė, kad ukrainiečiams apšaudant Belgorodą ir jo rajoną užsidegė privatus namas ir žuvo 16 metų paauglė, o jos tėvas buvo sužeistas.

Ukrainai sekmadienį dronais atakavus naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietiniame Krasnodaro regione kilo gaisras, sustojus širdžiai mirė vienas žmogus, pranešė regiono pareigūnai.

Rusija sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį jos oro gynyba iš viso perėmė 35 ukrainiečių dronus.

Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, savo pareiškime nurodė, kad naujos priemonės leis „apginti Rusijos Federacijos interesus ir užtikrinti jos saugumą“.

Pastaraisiais metais „užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų.

„Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.

Pagal naująjį teisės aktą nuo šiol Rusijoje „užsienio agentu“ gali būti paskelbtas bet kuris „užsienio įtakoje esantis“ asmuo arba asmuo, gaunantis bet kokią – ne tik finansinę – paramą iš užsienio.

Tokiems asmenims bus draudžiama mokyti valstybinėse mokyklose, organizuoti viešus renginius ir užsiimti kita veikla.

Šis teisės aktas turėtų įsigalioti gruodžio 1 dieną, pranešė Valstybės Dūma.

„Užsienio agentais“ vadinami asmenys privalo atskleisti savo finansavimo šaltinius, atlikti auditą ir visus savo tekstus, vaizdo įrašus ir pranešimus socialiniuose tinkluose žymėti atitinkama etikete.

Naujosios priemonės įvestos Rusijoje vykstant precedento neturinčiam susidorojimui su kitaminčiais. Dauguma opozicijos aktyvistų jau dabar uždaryti kalėjime arba išvyko iš šalies.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Maskva dar uoliau gesina bet kokį pasipriešinimą valdžiai.

Netrukus po to, kai vasario gale į Ukrainą įžengė Vladimiro Putino pasiųsti kariai, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmes už tariamai melagingos informacijos apie šalies kariuomenę paskelbimą. Žmogaus teisių gynėjai suskaičiavo dešimtis tokių atvejų. Kalbėdami apie karą Ukrainoje, rusai privalo vartoti terminą „karinė operacija“.

Trečiadienį Maskvos teismas pratęsė nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo buvusio bendražygio, žurnalisto Vladimiro Kara-Murzos suėmimą.

Teismas pratęsė vieno pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų suėmimą nuo birželio 12-osios iki rugpjūčio 12 dienos dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie šalies ginkluotąsias pajėgas. V. Kara-Murza šiuos kaltinimus atmeta.

Opozicionierius teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis liko gyventi Rusijoje.

Tuo metu Londone gyvenantis ir tiriamąja žurnalistika užsiimantis Andrejus Soldatovas, daug metų kėlęs į viešumą nusikalstamus Rusijos saugumo tarnybų veiklos metodus, šią savaitę pranešė, kad jam iškelta baudžiamoji byla.

A. Soldatovas taip pat kaltinamas melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu. Žurnalistas pranešė, kad jo banko sąskaitos Rusijoje buvo įšaldytos.

Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad pateikė analogiškus kaltinimus populiariam rusų grožinės literatūros autoriui Dmitrijui Gluchovskiui, kuris šiuo metu taip pat gyvena užsienyje.

Rašytojas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip tankas apšaudo gyvenamąjį namą Ukrainos Mariupolio uostamiestyje. Kartu su vaizdo įrašu paskelbtoje žinutėje jis kritikavo Rusijos pajėgų veiksmus Ukrainoje.

Buvęs žurnalistas D. Gluchovskis yra bestseleriu tapusio romano „Metro-2033“ autorius.

Be baudžiamojo persekiojimo, žinomi Rusijos veidai patiria valdžios spaudimą viešai paskelbti, kad remia rusų pajėgų veiksmus Ukrainoje. Vienas jų – Maskvos vyriausiasis rabinas Pinchasas Goldschmidtas (Pinchasas Goldšmitas).

Leidinys „The Times of Israel“ pranešė, kad rabinas atsisakė išreikšti palaikymą Rusijos karui prieš Ukrainą ir priėmė sprendimą likti Izraelyje. Leidinys tai pranešė remdamasis rabino marčia Avital Chizhik-Goldschmidt (Avital Čižik-Goldšmit).

Rinkimai vyksta valdžiai šiemet imantis precedento neturinčių represijų prieš opozicija. Garsiausias Rusijos valdžios kritikas Aleksejus Navalnas šiuo metu yra kalėjime, o jo organizacija buvo uždrausta kaip „ekstremistinė“.

Prieš šį savaitgalį vykstančius rinkimus visi pagrindiniai A. Navalno sąjungininkai buvo suimti arba išvyko iš šalies, o bet kam, siejamam su jo organizacija, buvo uždrausta dalyvauti parlamento ir vietos valdžios rinkimuose. Balsavimas juose pasibaigs sekmadienį 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Tai iš esmės nėra rinkimai. Žmonės iš esmės neturi pasirinkimo“, – agentūrai AFP sakė Vladimiras Zacharovas, 43 metų verslininkas iš antro didžiausio Rusijos miesto Sankt Peterburgo.

Rinkimų metu taip pat pasirodė pranešimų apie cenzūrą ir plačiai paplitusį rezultatų klastojimą.

Penktadienį prasidėjus balsavimui, „Apple“ ir „Google“ sukėlė Rusijos opozicijos nepasitenkinimą po to, kai iš savo programėlių parduotuvių pašalino A. Navalno „Išmanaus balsavimo“ programėlę, kurioje šalininkams nurodoma, už kuriuos kandidatus reikėtų balsuoti, kad jie įveiktų su Kremliumi siejamus politikus.

„Google“ ir „Apple“ artimi šaltiniai agentūrai AFP sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl Rusijos valdžios spaudimo, įskaitant grasinimus suimti technologijų milžinų vietos darbuotojus.

Taip pat vėlų penktadienio vakarą A. Navalno „Išmaniojo balsavimo“ botas dingo iš susirašinėjimo platformos „Telegram“. O ankstų sekmadienio rytą „Google Docs“ ir „YouTube“ blokavo dokumentus ir vaizdo įrašus, kuriuose nurodyti rekomenduojamų kandidatų sąrašai.

A. Navalno komanda sakė, kad „Google“ anksčiau skundėsi dėl Rusijos žiniasklaidos reguliavimo tarnybos „Roskomnadzor“ reikalavimų. Komanda taip pat greitai sukūrė naujus „Google Docs“ dokumentus ir „YouTube“ vaizdo įrašus su rekomenduojamų kandidatų sąrašais.

„Pažiūrėsime, kaip greitai „Roskomnadzor“ pateiks naują prašymą ir „YouTube“ jį įvykdys“, – tviteryje parašė uždraustas A. Navalno Kovos su korupcija fondas.

„Putinas švenčia pergalę“

Tuo metu Rusijos socialiniuose tinkluose sparčiai daugėja pranešimų apie rinkimų rezultatų klastojimą ir apie tai, kad balsavimo vietose patruliuoja kariškiai.

Kritikai taip pat sako, kad internetinis balsavimas, nauji nepriklausomų rinkimų stebėtojų skaičiaus apribojimai ir tai, kad rinkimai vyksta tris dienas, sukuria galimybes masiškai klastoti rezultatus.

Šeštadienio popietę nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“, kurią valdžią yra pripažinusi „užsienio agentu“, pranešė užfiksavusi daugiau nei 2750 rinkimų tvarkos pažeidimų.

Tačiau Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova šeštadienį sakė, kad komisija gavo 137 pranešimus.

Verta paminėti, kad prieš žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – rinkimus V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijos reitingas siekė istorines žemumas. Naujausi valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro „VTsIOM“ duomenys rodė, kad balsuoti už šią partiją planavo mažiau nei 30 proc. rusų, o tai yra mažiausiai dešimčia procentinių punktų mažiau nei prieš paskutinius parlamento rinkimus 2016 metais.

Nors 68 metų V. Putinas išlieka populiarus, „Vieningosios Rusijos“ populiarumas mažėja ir tai, be kita ko, lemia ekonomikos sąstingio sukeltas ne vienerius metus šalyje fiksuojamas pragyvenimo lygio smukimas.

Tačiau prognozuojama, kad valdančioji partija išlaikys dviejų trečdalių daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose ir tai jai leis priimti sprendimus be jokio pasipriešinimo.

Be „Vieningosios Rusijos“, rinkimuose dalyvauja dar 13 partijų, tačiau jos iš esmės yra laikomos simboline opozicija.

A. Navalno bendražygis Leonidas Volkovas šeštadienį pareiškė, kad „V. Putinas švenčia didžiulę pergalę“ po to, kai technologijų milžinės „pasidavė Kremliaus šantažui“. Tačiau jis ir toliau ragino šalininkus mėginti Rusijos lyderio džiugesį paversti „gedulu“.

„Mūsų Dovydo ir Galioto kovoje mes tikrai dar turime galimybių mesti akmenį“, – „Telegram“ platformoje parašė jis.

Remiantis šalies teisinės informacijos duomenų baze, V. Putinas pasirašė įstatymo projektą dėl draudimo „ekstremistinių“ organizacijų darbuotojams, nariams ir rėmėjams dalyvauti parlamento rinkimuose.

Kritikai šį įstatymą pasmerkė kaip dar vieną žingsnį, kuriuo siekiama nutildyti Rusijos opoziciją prieš rugsėjį turinčius įvykti žemųjų rūmų, Valstybės Dūmos, rinkimus.

Šį iniciatyvą anksčiau šią savaitę didele balsų dauguma patvirtino parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba.

Rusijos teismas šiuo metu svarsto, ar A. Navalno politinį tinklą reikėtų priskirti ekstremistinėms organizacijoms. Sprendimas šioje byloje gali būti priimtas jau kitą savaitę.

Priimtas įstatymas liečia ne tik svarbius A. Navalno komandos narius bei aktyvistus, bet ir galimai dešimtis tūkstančių rusų, parėmusių jų darbą aukomis.

„Ekstremistinių“ organizacijų vadovai negalės dalyvauti parlamento rinkimuose penkerius metus, o nariams ir asmenims, padėjusiems finansuoti jų darbą, bus uždrausta balotiruotis trejus metus.

Garsiausias V. Putino kritikas Rusijoje A. Navalnas praėjusių metų vasarą buvo apnuodytas sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl šio apnuodijimo jis kaltina Kremlių, pastarasis tai neigia.

Sugrįžęs į tėvynę iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi, jis vasarį buvo nuteistas kalėti pustrečių metų senoje sukčiavimo byloje.

A. Navalnas, penktadienį minintis už grotų savo 45-ąjį gimtadienį, socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė norįs „nuoširdžiai padėkoti visiems, kas yra šalia ir palaiko mane“.

Opozicionierius parašė: „Tikiuosi, kad šiandien galiu pasakyti, jog man praėję metai buvo sėkmingi tuo, kad sugebėjau nesijausti lyg „gyvūnas narve“ po „daugybės keistų dalykų, kurie man nutiko“.

Maskvos teismas kitą savaitę turėtų vėl svarstyti, ar A. Navalno regioninių biurų tinklas ir jo įsteigtas Kovos su korupcijos fondas (FBK) turėtų būti įtraukti į „teroristinių ir ekstremistinių“ organizacijų sąrašą.

A. Navalno tinklas buvo uždarytas, siekiant apsaugoti narius ir šalininkus nuo baudžiamojo persekiojimo grėsmės. Dauguma Kremliaus kritiko pagrindinių sąjungininkų išvyko iš šalies arba sulaukė namų arešto.

Lietuvoje gyvenantis artimas A. Navalno bendražygis Leonidas Volkovas pareiškė manąs, jog valstybės vadovas tyčia pasirašė įstatymą būtent per savo oponento gimtadienį.

„Jei manote, kad Putinas šiandien atsitiktinai pasirašė „įstatymą prieš FBK“, tuomet nieko nesuprantate apie Putiną“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė L. Volkovas, pavadinęs Rusijos lyderį „pagiežingu smulkmenišku kipšu“.

Bijoti ar nebijoti?

Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, skelbiančios necenzūruotą informaciją apie Rusiją, – praktiškai sunaikintos. Didžiausi laisvi portalai paskelbti užsienio agentais. Šis statusas įpareigoja leidinius skelbti savo finansinius šaltinius, tačiau problema – ne tariamasis skaidrumo reikalavimas, bet gresiančios baudos ir grėsmingai skambantis pavadinimas. Užsienio agentų žurnalistams kyla problemų dėl akreditacijų, vengia bendrauti įsibaiminę pašnekovai. Be to, jis atgraso reklamos užsakovus: traukiasi tiek valstybinės organizacijos, tiek privatus verslas, išsigandęs sąsajų su valdžios nemalonėje atsidūrusiu leidiniu.

Nebegalėdami pakelti finansinės naštos, portalai nutraukia veiklą arba maksimaliai apriboję savo kaštus bando išgyventi iš sutelktinio finansavimo kampanijų.

Opozicijos atstovų puolimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo įkalintas A.Navalnas, tačiau po žiemą kilusių protestų represijos tapo masinės. Vieni opozicijos aktyvistai jau atlieka laisvės atėmimo bausmes, kitiems arba jau iškeltos administracinės, baudžiamosios bylos, arba jie dar tylomis sprendžia labai žmogišką dilemą – bijoti ar nebijoti?

Abeji Rusijos parlamento rūmai jau pritarė įstatymui, kuris uždraus kandidatuoti rinkimuose ekstremistinių organizacijų lyderiams, rėmėjams, eiliniams nariams. Prokurorai jau anksčiau yra prašę Maskvos teismo pripažinti teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis A.Navalno regioninių štabų tinklą bei jo įkurtą Kovos su korupcija fondą. Naujasis įstatymas taps nauja priemone kovai su opozicija: ekstremistinėmis pripažintų organizacijų lyderiai penkerius, o eiliniai nariai ar rėmėjai – trejus metus negalės dalyvauti parlamento rinkimuose.

Pritempti kaltinimai

Tiesa, pseudoteisines atakas valdžia tęsia net ir nesant aiškiam pretekstui. Pirmadienį iš lėktuvo buvo išlaipintas ką tik veiklą nutraukusios organizacijos "Atvira Rusija" vadovas Andrejus Pivovarovas. Dėl to, kad žiemą socialiniuose tinkluose pasidalijo kito asmens kvietimu dalyvauti protesto akcijose, A.Pivovarovui iškelta baudžiamoji byla dėl bendradarbiavimo su "nepageidaujama organizacija". Gresiant maksimaliai šešerių metų laisvės atėmimo bausmei, visuomenininkas sulaikytas dviem mėnesiams.

Antradienį atėjo vieno aktyviausio Kremliaus kritiko, buvusio Valstybės Dūmos nario Dmitrijaus Gudkovo eilė. Kad ir kaip absurdiškai skamba, tačiau vienintelis pretekstas pasiųsti prieš jį teisėtvarkos desantą – įtarimai, kad jo tetos Irinos Jermilovos vadovaujama organizacija pagal 2015–2017 m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį liko skolinga Maskvos municipalitetui 1 mln. rublių.

41-ų politiko butą Maskvoje, vasarnamį, jo tėvų, buvusio ir esamo spaudos atstovų butus krėtė kone 100 pareigūnų. Pas politiko tėvus radus patronus nuo buvusiam FSB karininkui, šiandien taip pat kritikuojančiam Kremlių, Genadijui Gudkovui priklausančio vardinio pistoleto, iškelta byla dėl neteisėto šaudmenų laikymo.

Dvi paras tardymo izoliatoriuje praleidę D.Gudkovas ir I.Jarmilova, ketvirtadienį buvo paleisti, tačiau baudžiamoji byla "dėl itin didelės turtinės žalos padarymo sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu" pakibo virš politiko. Įdomu tai, kad, prieš atliekant kratas, Kremliuje buvo išnagrinėti D.Gudkovo reitingai: politikas ketino dalyvauti po kelių savaičių vyksiančiuose partijos "Jabloko" pirminiuose rinkimuose, kur bus renkami šios partijos kandidatai dalyvauti Valstybės Dūmos rinkimuose.

Skuba spėti iki rinkimų

Dėl tolesnio Kremliaus elgesio scenarijaus nuomonės išsiskiria. Optimistų teigimu, prasidėjus oficialiai rinkimų kampanijai, gniaužtai kiek atlaisvės.

Pasimokiusi iš 2019-ųjų, kai su valdžiai oficialiai oponuojančiais politikais buvo atsikratoma kampanijos metu – jie buvo neregistruojami kandidatais, šiandien valdžia elgiasi sumaniau ir politinį foną nuo nepageidaujamų veidų pravalo dar prieš prasidedant kampanijai. Tokiu būdu piliečių akyse esą valdžia nekels asociacijų su represijomis ir galbūt išgelbės savąją partiją "Vieningoji Rusija", kurios reitingas dabar rekordiškai žemas: Maskvoje už ją balsuotų 15 proc. rinkėjų, kitur šalyje – 27-28 proc.

Priimtas įstatymas, ribojantis ekstremistinių organizacijų (kuriomis gali būti paskelbiama praktiškai bet kuri oficialią politiką kritikuojanti jėga) narių ir rėmėjų rinkimų teises, todėl vietoj daug negatyvių žinių paskleista tik viena.

"Valstybinis smurtas – labai blogas rinkimų kampanijos fonas. Fonas turėtų būti teigiamas. Kampanijos metu būtina kalbėti apie šviesias šalies perspektyvas", – Kremliaus strategiją įžvelgia polittechnologas Abasas Galiamovas.

Pagrindinė valdžios viltis – kad nepasitenkinimas represijomis neturėtų įtakos piliečių nusiteikimui per rinkimus ir nepadidins protesto aktyvumo. Nors pastarojo potencialo, anot A.Galiamovo, tikrai esama. Net šalies provincijoje per potencialių kandidatų susitikimus su rinkėjais žmonės atvirai demonstruoja nepasitenkinimą kalbomis apie šviesias perspektyvas: akivaizdu, kad A.Navalno kova su korupcija pasėjo nepasitikėjimo dabartine valdžia sėklą.

Tą, regis, pajuto ir Kremlius, vicepremjero Andrejaus Belousovo lūpomis šią savaitę pabandęs nukreipti piliečių dėmesį nuo V.Putino aplinką demaskuojančių naujienų į kitus priešus: nesileisdamas į detales, viename interviu panaudodamas bravūrišką kitapus etiškos leksikos esantį išsireiškimą, jis apkaltino metalurgijos pramonės atstovus nesumokėjus į biudžetą 100 mlrd. rublių.

A.Galiamovui iškalbinga atrodo naujausia Levados nuomonių tyrimų centro apklausa apie Rusijos gyventojų baimes. 58 proc. apklaustųjų prisipažino bijantys valdžios savivalės ir neteisėtumo – tai 11 proc. daugiau nei pernai. 52 proc. bijo masinių represijų (pernai – 39 proc.). Ir tai, anot eksperto, – ne nežymi dinamika, bet akivaizdus įrodymas, kad daugumą žmonių yra užvaldžiusi baimė. Žmonės masinių represijų bijo labiau nei skurdo (jo bijo 46 proc. – tiek pat, kiek prieš metus). Tas pats pasakytina ir apie baimę prarasti darbą – 31 proc.

Tad, galiausiai bandydamas sukurti optimistinę atmosferą prieš aktyviąją rinkimų fazę, Kremliaus politinių technologijų meistrai prigesins karingąjį falangą, mano ekspertas.

Tokia valdžia suteikia galimybių eiliniam žmogui sočiai ir patogiai gyventi, tačiau tuo pat metu opozicijai sukuriamos nepakeliamos sąlygos.

Naujo lygio autoritarizmas

Pesimistai nuogąstauja ir įspėja, kad represijos nesiliaus net ir prasidėjus rinkimų kampanijai, nes pernai, pakeitus Konstituciją, įvyko didysis lūžis. Užtikrinus teisines sąlygas V.Putino kadencijų tęstinumui iki pat 2036 m., Kremliaus režimas pasiekė naują raidos etapą – uždarą autoritarizmą, kuriam turi būti priderinama ir visuomenė.

Apie 2000-uosius Rusijoje buvo galima kalbėti apie konkurencingą autoritarizmą, kai vadinamoji valdančioji partija per rinkimus užsitikrina 60–70 proc. balsų, o 25–30 proc. lieka opozicijai. Tolesnis autoritarizmo raidos etapas – kai valdančioji jėga užsitikrina 75–90 proc.

Trečiojo tipo autoritarinės valstybės – tai uždari režimai, kuriuose rinkimai iš viso nerengiami arba kai valdančioji jėga nuolat užsitikrina 95 proc. balsų. Anot politologo Kirilo Rogovo, pagal pastarąjį autoritarizmo standartą ir turi būti sunaikinta politinės opozicijos infrastruktūra. "Tai tęsis ir po rinkimų, – mano jis. – Tai – jau nauja valstybė."

Maištas neišvengiamas

A.Navalno bendražygiai bandė mobilizuoti piliečius. Į jų paskelbtą protesto akciją įkalintam opozicionieriui palaikyti registravosi 456 tūkst., į gatves išėjo ketvirtadalis. "Taip veikia tironija. Ji gąsdina, demoralizuoja žmones, slopina organizacines struktūras, kurias žmonės turėtų palaikyti", – sako K.Rogovas.

Paprasti piliečiai, anot jo, daug mažiau dėmesio skiria politikai nei aktyvistai, žurnalistai ar didmiesčių intelektualai. Ne atsitiktinai ir A.Navalno populiarumas jį įkalinus šiek tiek sumažėjo. Eiliniai žmonės pradėjo dvejoti: gal tikrai A.Navalnas nėra šventas?

Norint, kad eilinis žmogus pradėtų galvoti apie politiką, reikia jam apie tai nuolat kalbėti. Nutildžius tokius balsus, žmogus kurį laiką gali gyventi politiškai neutralų gyvenimą, tačiau, jei jam kažkas nutiks, pvz., sumažės pajamos, jis pats pradės ieškoti tribūnos.

Kita vertus, autoritariniai režimai žino žmonių silpnybę – baimę netekti patogaus gyvenimo. Tokia valdžia suteikia galimybių eiliniam žmogui sočiai ir patogiai gyventi, tačiau tuo pat metu opozicijai sukuriamos nepakeliamos sąlygos. Kiekvienas komforto zonos gyventojas supranta: vos paliks savąjį kiautą, bus sutryptas. Vis labiau spaudžiamos opozicijos retorika tampa vis labiau radikalesnė ir atgrasi patogiai gyvenančiam eiliniam piliečiui.

"Tai gana dramatiška situacija, tačiau autoritariniai režimai taip veikia. Kodėl režimui reikia vis daugiau represijų? Jei ne ši baimė, kad bet kas gali būti pasodintas ar nužudytas, aikštėse jau būtų milijonai žmonių. Tačiau, kadangi ši baimė nuolat auga, žmonių skaičius aikštėse nesikeičia nuo 2011 m., nors valdžios populiarumas krenta", – sako K.Rogovas.

Ir vis dėlto tai – ne pabaiga, įsitikinęs ekspertas. Jis siūlo prisiminti istoriją ir žvelgti į Baltarusiją. "Kokia bebūtų situacija, jei visuomenėje atsiranda tam tikra politinė mobilizacija, tikslas, veiksmų programa, režimas patiria krizę. Aliaksandras Lukašenka autoritarinės hegemonijos režimą išlaikė gana ilgą laiką – jam buvo savaime suprantama per rinkimus surinkti 75–78 proc. balsų. A.Lukašenka suėmė visus įmanomus konkurentus, tačiau vis tiek kažkas atsitiko, – televizijai "Dožd" sakė A.Rogovas. – Nesakau, kad žinau, kaip tai gali atsitikti, bet mobilizacijos vyksta skirtingais autoritarinių režimų degradavimo lygiais. Jos atsiranda staiga, jų scenarijai dažnai atrodo nenuspėjami."

Įstatymas uždraus kandidatuoti rinkimuose „ekstremistinių“ organizacijų lyderiams, rėmėjams bei eiliniams nariams.

Prokurorai jau anksčiau paprašė Maskvos teismo pripažinti A. Navalno įkurtą Kovos su korupcija fondą (FBK) ir jo regioninių štabų tinklą „teroristinėmis ir ekstremistinėmis“ organizacijomis.

Teismas sprendimą gali paskelbti jau kitą savaitę.  

Kremliaus kritikai sako, kad Rusijos valdžia didina spaudimą opozicijai prieš rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus.

Trečiadienį už minimą įstatymą balsavo 146 Federacijos Tarybos nariai, vienas senatorius pasisakė prieš, dar vienas – susilaikė. Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas. 

Įstatymas gali paveikti ne tik A. Navalno politinio tinklo aukšto rango narius bei aktyvistus, bet tikriausiai ir dešimtis tūkstančių rusų, kurie rėmė jo veiklą finansinėmis aukomis.

Ekstremistinėmis pripažintų organizacijų lyderiai negalės kandidatuoti į parlamentą penkerius metus. Tokių organizacijų nariams bei asmenims, padėjusiems finansuoti jų veiklą, bus uždrausta kandidatuoti trejų metų laikotarpiui.

Rusijos valdžia ne vienerius metus toleravo opozicines grupes, tarp jų A. Navalno politinį judėjimą, tačiau dabar, anot Kremliaus kritikų, ėmėsi ryžtingų veiksmų kitokiai politinei nuomonei nuslopinti.  

Pats A. Navalnas, garsiausias prezidento V. Putino kritikas, šiuo metu atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę liūdnai pagarsėjusioje Pokrovo kolonijoje netoli Maskvos, laikomoje viena griežčiausių pataisos įstaigų Rusijoje.

Vasarį jis buvo nuteistas kalėti už tai, kad pažeidė ankstesnėje byloje dėl sukčiavimo ir lėšų pasisavinimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi užsienyje po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga pernai rugpjūtį.

Informaciją apie areštus per politinius protestus renkantis tinklalapis nurodė, kad trečiadienį vakare buvo sulaikyti 142 žmonės. Daug jų, įskaitant žurnalistus, buvo susodinti į policijos automobilius, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.

Vienas AFP žurnalistas taip pat buvo trumpam sulaikytas.

Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galiamina, kuri vadovavo kampanijai prieš V. Putino prieštaringai vertinamas konstitucijos pataisas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad taip pat buvo sulaikyta ji ir jos duktė.

Anksčiau trečiadienį J. Galiamina ir jos sąjungininkai nepaisydami lietaus susirinko Puškino aikštėje Maskvos centre rinkti parašų prieš šį mėnesį priimtas konstitucijos pataisas, kad galėtų jas užginčyti teisme.

„Keliame kolektyvinę bylą“, – AFP sakė aktyvistas Andrejus Pivovarovas, rinkęs parašus ant nacionalinio poeto Aleksandro Puškino statulos laiptų.

„Renkame parašus iš visos šalies“, – pridūrė jis.

„Rusija be Putino“

Vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ J. Galiamina parašė, kad buvo surinkta 5 tūkst. parašų. „Tai puikus rezultatas“, – sakė ji.

Vienu metu aktyvistai buvo priversti padaryti pauzę, nes, pasak jų, greitai išsibaigė popierius.

Kai kurie protestuotojai laikė plakatus, kiti skandavo „Rusija be Putino“ ir „Rusija bus laisva“.

Taip pat dalyvavo su protestų grupe „Pussy Riot " išgarsėjusi aktyvistė Marija Aliochina, kuri priimtas pataisas pavadino „konstituciniu perversmu“.

Anksčiau šį mėnesį 67 metų V. Putinas prižiūrėjo itin kontroversišką, septynias dienas trukusį balsavimą dėl konstitucijos pataisų, atveriančių jam galimybę dirbti dar dvi šešerių metų kadencijas, kai 2024-aisiais baigsis dabartinis jo mandatas. Tokiu būdu V. Putinas galėtų likti valdžioje iki 2036-ųjų.

Tarp pataisų yra ir tokių populistinių priemonių kaip nuostata, iš esmės uždraudžianti gėjų santuokas.

Garsus opozicijos politikas Aleksejus Navalnas yra sakęs, kad per šį balsavimą buvo pasiektas „balsų klastojimo rekordas“ ir kad rezultatas „neturi nieko bendra su žmonių pažiūromis“.

Daug Puškino aikštėje trečiadienį buvusių žmonių sakė, kad atėjo protestuoti prieš pataisas.

„Aš balsavau prieš jas, – AFP sakė 46 metų buhalterė Ina Golovina. – Žmonės sako, kad rezultatai buvo suklastoti.“

Jaunas Maskvos miesto tarybos narys Pavelas Tarasovas, atstovaujantis Komunistų partijai, sakė norėjęs padėti savo parašą, bet minia buvusi per didelė.

„Balsavimo rezultatai nieko netenkina“, – sakė jis.

Didelė grupė daugiausia jaunų aktyvistų vėliau atsiskyrė ir ėjo Maskvos centro gatvėmis, bet daugelis jų buvo šiurkščiai sulaikyti.

J. Galiamina buvo sulaikyta Puškino aikštėje, pasibaigus parašų rinkimo renginiui.

„Faraonas Putinas“

Iki tūkstančio žmonių buvo susirinkę į panašų renginį antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge, pranešė AFP korespondentas.

„Valdžia daro ką panorėjusi, žmonių nuomonė nieko nedomina, – skundėsi 50 metų Andrejus Stepanovas. – Mums reikia kažkaip parodyti, kad tam nepritariame.“

38 metų Anatolijus Naidionovas Rusijos prezidentą lygino su „faraonu, visiškai atitrūkusiu nuo tikrovės“.

„Visa tai gali blogai baigtis šaliai“, – pridūrė jis.

Anksčiau trečiadienį parlamento žemieji rūmai per svarbų antrą svarstymą patvirtino prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį rinkimai galės vykti tris dienas. Opozicija teigia, kad sprendimas leisti vykdyti rinkimus kelias dienas apsunkins stebėtojų darbą, o balsavimą bus lengviau suklastoti.

Šios pataisos leis rengti balsavimą ne tik rinkimų apylinkėse, o rinkėjai savo balsus atiduoti galės įvairiose „viešose vietose“, nurodė Valstybės Dūma.

Įstatymo projektą dar 2012 metais pasiūlė tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Galutiniu trečiuoju skaitymu įstatymas turėtų būti priimtas liepos 21 dieną.

Per plebiscitą dėl konstitucijos pataisų, kuris vyko nuo birželio 25-osios iki liepos 1-osios, atsirado laikinų balsavimo vietų, kurių kai kurios buvo įrengtos net tokiose neįtikimose vietose kaip autobusai, palapinės ar ant suolelių gatvėse.

Iš balsavimo proceso, kuriame deramai negalėjo dalyvauti rinkimų stebėtojai, buvo šaipomasi socialiniuose tinkluose, jį kritikavo Kremliaus oponentai.

Šioje šalyje visai neseniai po masinių protestų buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Kijevui staiga atsisukus į Vakarus, santykiai su Rusija smarkiai pašlijo.

Tačiau dabar, praėjus beveik trejiems metams po persikėlimo į Ukrainą, A.Vetrovas tebėra įstrigęs teisinėje „juodojoje skylėje“ dėl sovietinius laikus primenančios biurokratijos, kurią jis manė palikęs Rusijoje.

„Tikėjausi, kad bent šioje šalyje pabėgsiu nuo nusikalstamo absurdo ir pradėsiu kurti demokratiją, tačiau negavau tokios galimybės“, – naujienų agentūrai AFP sakė 37 metų aktyvistas.

Jis yra vienas iš 400 rusų žurnalistų ir verslininkų, išvykusių į Ukrainą nuo 2014 metų, po to, kai viešai apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pažeidžiant jų pagrindines teises.

A.Vetrovas tvirtino, kad korumpuoti pareigūnai uždarė jo mobiliųjų telefonų verslą ir norėjo suimti jį, siekdami atkeršyti už jo organizuotus mitingus prieš V.Putiną.

Atsidūręs Ukrainoje vyras užpildė dokumentus prašydamas jam suteikti politinį prieglobstį. Tačiau migracijos tarnyba atmetė jo prašymą, o teismai pritarė šiam sprendimui.

„Migracijos tarnybos atstovas teisme sakė, kad Rusija yra demokratinė valstybė, ir kad ten negali būti jokio spaudimo opozicijai“, – sarkastiškai šypsodamasis teigė A.Vetrovas.

Šiuo metu jis neturi jokių ukrainietiškų dokumentų, netgi leidimo dirbti. Aktyvistas prisipažino bijąs, kad jam teks grįžti į Rusiją. Visgi tikimybė, kad šios dvi nesutariančios kaimyninės valstybės ims bendradarbiauti, yra gana menka.

„Jei jie pareikalaus mane išduoti Rusijai, Ukrainos pareigūnai gali tai padaryti“, – sakė A.Vetrovas.

Sulaužyti pažadai?

A.Vetrovo žlugusios viltys primena ir bendrą nusivylimą, kurį daugelis jaučia Ukrainoje. Jie sako, kad valdžia neištesėjo savo pažadų susidoroti su korupcija arba reformuoti girgždančią sistemą.

Susidūręs su pražūtingu konfliktu šalies rytuose su prorusiškais separatistais, Kijevas sulaukė kritikos dėl dalijamų, bet neįgyvendinamų pažadų.

2015 metų balandį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo sušvelninti griežtas pilietybės gavimo taisykles ir net suteikė pilietybę keliems rusams, kurie galėjo būti persekiojami dėl savo politinių pažiūrų.

Tačiau jis labai greitai nustojo vykdyti savo įsipareigojimą.

Per pastaruosius dvejus metus tik 15 rusų Ukrainoje buvo suteiktas politinis prieglobstis, o daugybės žmonių prašymai buvo atmesti.

Šalies migracijos tarnyba tvirtina, kad svarsto kiekvieną prašymą atskirai, ir visiškai laikosi Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso.

„Atliekame visus reikalingus patikrinimus, taip pat ir rusų“, – AFP sakė migracijos tarnybos atstovas Sergijus Gunka.

Tačiau dėl atmestų pareiškimų prieglobsčio prašantys asmenys lieka nežinioje, o už pabėgėlių priėmimą pasisakantys aktyvistai jaučiasi suglumę dėl tokios padėties.

„Jokių apsaugos garantijų“

Rusijoje Pavelui Šechtmanui grėsė iki penkerių metų įkalinimas už viename socialiniame tinkle pasidalintą Ukrainą remiantį pranešimą. Jis paliko savo šalį, bet Ukrainos migracijos tarnyba taip pat atmetė jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

„Ukrainos migracijos tarnyba nustatė, kad nesu persekiojamas Rusijoje dėl politinių priežasčių“, – AFP sakė 49 metų P.Šechtmanas.

Šie Rusijos piliečiai bei žmogaus teisių grupės mano, kad nors jie ir kritikuoja Kremlių, Ukraina vis dar gali laikyti juos potencialiais šnipais.

Jie taip pat nepatenkinti, kad Ukrainos migracijos tarnyboje vis dar nepavyko panaikinti didžiulės biurokratijos.

Prieglobsčio prašantiesiems padedančios aktyvistų grupės „No Borders“ atstovas Maksimas Butkevičius sakė, kad daugumos prašymų atmetimas yra „nesuprantamas“. Be to, pasak jo, Ukrainos patenkintų prašymų skaičius yra „daug mažesnis“ nei kaimyninėje Lenkijoje, Slovakijoje ar Vengrijoje.

Jis apgailestavo, kad pareigūnai linkę nekeisti ankstesnio sprendimo atmesti kurio nors asmens prašymą, net jei teismas patvirtina, jog tas asmuo turi teisę gauti prieglobstį. Pasak aktyvisto, ši optimizmo neteikia.

„Nėra garantijos, kad Ukrainoje gausite apsaugą“, – sakė M.Butkevičius.