Į keliones moteris visada leidžiasi su šeima: vyru Gyčiu ir vaikais – devynerių Rusne ir dvejų Ajumi. K.Čepukėnė įsitikinusi: keliauti su vaikais tikrai nėra sudėtinga. Viskas priklauso nuo požiūrio ir nusiteikimo.
Į kelią – nuo mažens
Tinklaraštį "Istorija veža" socialiniame tinkle "Instagram" Kristina sukūrė prieš dvejus metus. Gimus sūnui, turėjo daug energijos, o veiklos trūko.
Tad Čepukėnų šeima ėmė aktyviau keliauti po gimtąją šalį, o savo įspūdžiais Kristina pradėjo dalytis su plačiu sekėjų būriu. Keliautoja ne tik aprašė savo keliones, bet ir pateikė įdomių faktų apie aplankytus objektus. Į darbą mokykloje prieš tris mėnesius sugrįžusi moteris džiaugiasi, kad sukauptos žinios pravers pamokose.
Pašnekovė tikina nuo vaikystės jautusi pašaukimą pedagoginiam darbui, nes pedagogų giminėje buvo apstu. O į istoriją pasuko tik baigdama mokyklą.
"Įstojusi į universitetą ir pradėjusi lankytis archyvuose, nagrinėti istorines įdomybes supratau, kad istorijos jau nebepaleisiu, – pasakoja Kristina. – Tiesiog įsimylėjau šią discipliną, ji paskatino žvelgti plačiau. Juk istorija sujungia labai daug skirtingų sričių: ekonomiką, socialinį gyvenimą, kultūrą, architektūrą."
Nors keliauti su mažais vaikais kai kam atrodo sudėtinga, tačiau K.Čepukėnės šeima aktyviai pradėjo keliauti būtent po sūnaus Ajaus gimimo.
"Nebijojome keliauti ir sūnų pratinome prie kelionių nuo pirmųjų mėnesių. Žinoma, šios kelionės kol kas nesudėtingos. Nesirenkame nakvynių svetimose vietose, apsiribojame vien Lietuva. Esame iš Jonavos, tad dažniausiai keliaujame po šio miesto ir Kauno apylinkes. Tačiau ilgainiui aplankysime ir užsienį", – dalijasi planais pašnekovė.
Jei pradėsi mąstyti, kad neverta keliauti, nes miške užpuls uodai, o vaikai zirs, nuteiksi save blogai, ir kelionė apkars. Šlakelis optimizmo išsprendžia visas problemas.
K.Čepukėnė dažnai sulaukia klausimo, ar ne per sunku keliauti su vaikais. "Mes nesusidūrėme su jokiais iššūkiais. Mums kelionės su vaikais atrodo natūralus dalykas, nes tiek dukra, tiek sūnus nuo pirmųjų mėnesių su mumis leidosi į kelią. Dažniausiai keliaujame po artimus regionus, namai greitai pasiekiami. Žinau, kad dalis mažų vaikų negali ilgai važiuoti automobiliu, nes juos užsupa. Tačiau jei atžalos tokių problemų neturi, skatinu visus kuo daugiau keliauti", – drąsina pašnekovė.
Iš naujo atrado Kauną
K.Čepukėnė pasakoja labiausiai mėgstanti apsilankyti Lietuvos dvaruose. Tačiau šeima neapsiriboja tik vienos rūšies lankytinomis vietomis. Be to, nemažai įdomių objektų pamato pakeliui.
"Nors mano širdis linksta dvarų link, važiuodami vis tiek apžiūrime ir kelyje pasitaikiusį piliakalnį, pažintinį taką ar atodangą. Tad vienos išvykos metu galima nemažai pamatyti", – tikina jauna mama.
Istorijos mokytoja apgailestauja dėl kai kurių tautiečių požiūrio, esą Lietuva labai maža, ir viskas čia jau apžiūrėta. Pasak Kristinos, viską pamatyti gali prireikti netgi dešimtmečio.
"Pradedant daugiau domėtis lankytinomis vietomis mūsų šalyje, pamatai, kad jų tiek daug, kad visų aplankyti neužteks nė kelerių metų. O praėjus tam laikui, viskas vėl bus pasikeitę, nes dvarai sparčiai restauruojami, pažintiniai takai tvarkomi, steigiasi nauji muziejai ir parkai, – svarsto pašnekovė. – Tad galiu drąsiai pasakyti, kad norint apvažiuoti Lietuvą ir pamatyti gražiausius jos kampelius reikės nemažai laiko."
K.Čepukėnei sunku išskirti labiausiai įsiminusią kelionę. Keliautojos šeimą nustebino iš naujo atrastas Kaunas ir jo apylinkės. Jonavoje gyvenantys Čepukėnai buvo įsitikinę, kad viską šiame regione jau aplankė.
"Mums labai patiko Pakalniškių piliakalnis ir Laumėnų pažintinis takas, iš naujo įvertinome Kauno marių regioninį parką, – vardija pašnekovė. – Tolstant nuo Kauno, taip pat daug kas sužavėjo. Labai patiko Taujėnų dvaras. Vaikams didelį įspūdį paliko Anykščiuose įsikūręs Arklio muziejus ir Safari parkas, kuriame galima iš arti pamatyti egzotiškus gyvūnus. Kita vertus, kiekviena kelionė įstringa atmintyje, iš visų parsivežame vienokią ar kitokią emociją."
Pasak K.Čepukėnės, vieno paruoštuko, kuris nurodytų, kur geriausia nuvykti ir ką pamatyti, nėra ir negali būti. Daug kas priklauso nuo pačių keliautojų interesų. Vis dėlto susiruošus į kelionę ji pataria apsibrėžti regioną, kurį norite aplankyti. Tada bus galima nuodugniau patyrinėti, kas čia yra įdomaus. Galiausiai teliks išsirinkti – aplankyti dvarą, pramogų parką, keliauti pažintiniu taku, o gal pasigrožėti gražiais gamtos vaizdais?
"Taip pat siūlyčiau nuvažiuoti ir į mažesnius miestelius. Pernai mums didelį įspūdį paliko jau kiek primiršta Kačerginė. Tai – nuostabus poilsinis miestelis. Verta aplankyti ir seniai žinomas vietas – galima atrasti tikrų perlų. Pavyzdžiui, nuvykite į Trakus, ir apsilankykite ne pilyje, bet Užutrakio dvaro sodybos parke ir netoliese esančioje Angelų kalvoje. O kodėl gi vėl nenuvykus į Anykščius, nepasivažinėjus Siauruku ir nepasivaikščiojus Lajų taku?" – pataria pašnekovė.
Kišeninis gidas
Čepukėnų šeima keliavo ir karantino metu. Uždarius savivaldybių sienas, jie nusprendė pasidairyti po Jonavos kraštą. Šeima atrado nemažai dar nelankytų vietų, pavyzdžiui, Paberžės piliakalnį, skulptūrų parką Krėslynuose, taip pat vėl sugrįžo prie Lokinėlių piliakalnio, seniai lankyto Žeimių dvaro.
"Buvome įsitikinę, kad jau viską Jonavoje esame apžiūrėję, tačiau taip toli gražu nebuvo. Todėl, pirmiausia, patariu atidžiau pasidairyti po savo miestą. Verta prieš išvyką labiau pasidomėti tomis vietomis, kurias norite aplankyti: galbūt čia kažkada gyveno žymus žmogus ar įvyko svarbus įvykis, tik to nežinojote? Man vienos iš įdomesnių yra lipančios iš vandens skulptūros Kauno marių pakrantėje, Samylų poilsiavietėje. Ne visi žino, kad užtvenkus Kauno marias, čia buvo palaidota keletas kaimų", – pasakoja K.Čepukėnė.
Kartais tiesiog pasirenkame nežinomą kryptį ir važiuojame, kur akys veda. Padardėjus žvyruotu keliuku, žiū – ir atsiveria įspūdingas gamtos vaizdas.
Kristina savo tinklaraščio skaitytojams visada pateikia dešimt įdomių faktų apie aplankytą vietą. Šiuos faktus ji dažniausiai surenka grįžusi namo ir daugiau pasiskaičiusi apie matytą objektą. Kartais įdomybių surinkti būna ne taip jau ir lengva, nes informacijos trūksta. Pasak pašnekovės, jos tinklaraščio tikslas – tapti kišeniniu gidu keliaujantiems po Lietuvą tautiečiams.
K.Čepukėnė su šeima beveik kiekvieną savaitgalį kur nors vyksta. Kartais tiesiog ryte sugalvoja ką nors aplankyti, o kartais kelionę ima planuoti prieš savaitę ar dvi.
"Šiuo metu kirba mintis nuvykti į Pakruojo dvarą, kuriame rengiamas gėlių festivalis. Tikiuosi, kad pavyks. O kartais tiesiog pasirenkame nežinomą kryptį ir važiuojame, kur akys veda. Padardėjus žvyruotu keliuku, žiū – ir atsiveria įspūdingas gamtos vaizdas, – dalijasi smagiais įspūdžiais. – Žinoma, tam tikros kelionės neapsieis be planavimo. Pavyzdžiui, jei nutarėte aplankyti privatų dvarą, vertėtų prieš tai paskambinti ir paklausti, ar jis tą dieną dirbs. Mūsų šeimai yra tekę likti už uždarytų durų, nes nepagalvojau prieš tai paskambinti. Dabar šiuo klausimu esu atidesnė."
Padeda optimizmas
Pašnekovė džiaugiasi, kad jos devynmetė dukra Rusnė labai noriai keliauja su tėvais ir domisi Lietuva. K.Čepukėnė tikisi, kad atžaloms pavyks įskiepyti meilę kelionėms ir pagarbą gimtajai šaliai.
"Galbūt ateis diena, kai vaikai suaugs ir nebenorės su mumis keliauti, tačiau tikiuosi, kad kelionės jiems visada kels džiugesį", – šypsosi K.Čepukėnė.
Kelionėms su atžalomis ji specialiai nesiruošia, pasiima tik būtiniausius daiktus. "Nemanau, kad į pusdienio kelionę būtina vežtis didžiausią lagaminą. Kita vertus, kiekviena mama geriausiai žino savo vaikus – vienam užteks minimalaus bagažo, o kitam reikės daugiau. Aš įprastai turiu kuprinę, kurioje telpa ir papildomi drabužiai, jei netikėtai prireiktų, ir užkandžiai. Bagažinėje neretai turime ir dvirates vaikų transporto priemones – Rusnės paspirtuką ir Ajaus balansinį dviratuką. Taip paįvairiname kelionę, vaikams būna linksmiau", – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Keliaujant automobiliu kai kurie vaikai salone būtinai turi turėti žaislų ir knygelių, kitaip ima zirzti. Tačiau K.Čepukėnė su vyru savo atžalų stengiasi prie to nepratinti. Kelionės metu jų vaikai dairosi pro langą arba miega. Jei kelionė prailgsta, Rusnė su mama pažaidžia žodžių žaidimų.
"Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei pradėsi mąstyti, kad neverta keliauti, nes miške užpuls uodai, o vaikai zirs, nuteiksi save blogai, ir kelionė apkars. Šlakelis optimizmo išsprendžia visas problemas. Kartais ryte mes atsikeliame, ir man šauna į galvą – važiuojam! Nors krepšiai nesukrauti iš vakaro, greitiai susiruošiame ir išvažiuojame", – kviečia kartais pasiduoti spontaniškai idėjai dviejų vaikų mama.
