Nors žiūrovų salė premjeros vakarą anaiptol nebuvo pilna, ištikimiausi baleto gerbėjai nuoširdžiai stengėsi sukurti šokėjams šventę, dažną „Žizel“ sceną palydėdami aplodismentais, sakoma LNOBT pranešime.

Pirmąjį „Žizel“ premjeros vakarą Žizel vaidmuo patikėtas Kristinai Gudžiūnaitei, Alberto – Genadijui Žukovskiui, Hilariono – Ignui Armaliui, Bertos – Aliaksandrai Ivanovai, Batildos – Rūtai Lataitei, Mirtos – Gretai Gylytei. Pas de deux įspūdingai šoko ir (ir pirmieji salės aplodismentų susilaukė) Jade Longley ir Lorenzo Epifani.

Spektaklį Vilniuje pastatė Ispanijos baleto legenda – artistė, choreografė ir pedagogė Lola de Ávila. Savo scenos vardą ji „paveldėjo“ iš Ispanijos nacionalinio baleto trupei vadovavusios savo mamos, žymiosios balerinos ir pedagogės Maríos de Ávila.

Nenuostabu, kad pirmąsias šokio pamokas L. de Ávila gavo Saragosoje, M. de Ávila šokio akademijoje, kuriai šiuo metu pati ir vadovauja. Tobulinosi Prancūzijoje ir Vokietijoje. Būdama penkiolikos, debiutavo Claude'o Giraud balete, pasirodydavo su įvairiomis Ispanijos baleto trupėmis.

Pedagogės karjerą L. de Ávila 1978 m. pradėjo Briuselyje. 1979 m. tapo Ispanijos nacionalinio baleto baletmeistere, 1985 m. – šios trupės meno vadovo padėjėja ir prie jos veikiančios baleto mokyklos direktore.

Nuo 1992–1999 m. dirbo San Francisko baleto mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 2000–2002 m. buvo Ženevos baleto trupės baletmeisterė, po to vėl išskrido į San Franciską. Nuo 2012 m. gyvena ir dėsto Ispanijoje, tačiau iki šiol yra San Francisko baleto mokyklos kviestinė pedagogė ir baletmeisterė.

„Žizel“ – pirmoji premjera, kurią LNOBT teko rengti laikantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodymų: stebima visų darbuotojų sveikatos būklė, užtikrinama, kad patalpose būtų tinkamai dėvimos asmens apsaugos priemonės, be kurių žiūrovai į teatrą nebus įleidžiami.

Aštuonerius metus kartu šokančiai profesionalų porai televizija taps vienu iš įrankių perteikti savo žinutę apie baletą tiems, kas jo nėra matę, pakeisti visus žiūrovų galvose esančius stereotipus ir parodyti, kas yra aukščiausio lygio baletas.

„Dažnai žmonės galvoja, kad baletas nuobodus, arba jo nesupranta, bet gal jie jo nematė? Tikrai ne visa Lietuva buvo teatre, todėl šis projektas – ideali vieta plačiai auditorijai parodyti šį šokio žanrą“, – įsitikinę jau aštuonerius metus poroje šokantys ir visus pagrindinius vaidmenis didžiojoje scenoje atliekantys baleto artistai.

„Jie – be galo talentingi ir stiprūs šokėjai. Sunkiausia kiekvienam šokiui, dirbant su jais, išspausti emocinį atlikimą, kas labai svarbu televizijoje, kadangi baleto patirtį turintys atlikėjai dažnai būna gan statiški emocionaliai, jų dominuojanti sritis daugiau techninė. Pirmuoju jų pasirodymu scenoje norėjome parodyti visiškai kitokią baleto pusę. Tą pusę, kurios kai kurie žiūrovai turbūt neįsivaizduoja esant“, –  apie dalyvius atsiliepia Baltijos baleto teatro įkūrėja ir projekto choreografė Marija Simona Šimulynaitė.

Ilgus metus kartu šokanti pora jau tapę gerais draugais ne tik scenoje, bet ir gyvenime. Pora atvirai pripažįsta – tapus pagrindiniais artistais, atsiranda ir didžiulė atsakomybė išlaikyti aukščiausią lygį ir būti pavyzdžiu kolegoms.

„Didžiulė laimė, kai poroje sutampa noras, siekiamybės, charakteriai. Dėl šios dovanos rezultatai, manau, akivaizdūs, ne kartą esam sulaukę komentarų, jog gera ir lengva į mus kartu žiūrėti. Ne vienerių metų įdirbis ir patirtis suteikia vis geresnius rezultatus. Mūsų tarpusavio santykį esame užsiauginę, tikrai būta ir pykčių ar nenoro kalbėtis, bet kadangi žinome, kas mums abiem svarbiausia, tai greitai išsprendžiame, išsikalbame ir keliaujame tolyn. Manau, yra tikrai ypatinga, kai profesijoje partneriai vienas kitą augina“, –  apie prieš aštuonerius metus iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusį šokti Genadijų atsiliepia Kristina.

Ir nors žiūrovas scenoje mato tik gražiąją baleto pusę, Kristina atskleidžia, jog tai, kas vyksta užgesus scenos šviesoms, visai nepanašu į pasaką.

„Repeticijos – tai sunkus, varginantis darbas. Nuolatinis kartojimas. Kartais apima neviltis, kad neišeina, kad nepajauti... Bet tik dėl repeticijų, darbo, valios ir užsispyrimo pasieki norimo rezultato. Ryte atsikėlus visada ką nors skauda ir tai jau atrodo normalu, kaip sakoma mūsų profesijoje, jeigu neskauda – reiškia miręs, na, tai aš dar tikrai gyva, – juokiasi Kristina ir patikina, jog tam, kad šiandien galėtų vadintis tikra profesionale, vaikystėje tikrai teko paaukoti daug ką. – Mokykloje mokiausi nuo 8 valandos ryto iki 8 valandos vakaro ir taip  šešias dienas per savaitę. Niekada nebuvo laiko susitikti su draugais, išeiti į miestą. Tuo metu, kai mokiausi, buvo uždrausta važinėti riedučiais, riedlentėmis, pačiūžomis, slidėmis ir viskuo, kas ekstremalu ir kelia didelę tikimybę gauti traumą.“

Ir nors profesionali baleto artisto karjera iš poros pareikalavo tikrai daug, šiandien jie šypsosi ir mėgaujasi buvimu po didžiosios scenos šviesomis. Jau šį sekmadienį, 19.30 val., per LNK Kristina ir Genadijus įrodys, kad ilgas ne vienų metų darbas baleto scenoje leidžia jiems vadintis tikrais šio šokio profesionalais.

Du iš trijų NCPA Operos salėje, turinčioje 2,4 tūkst. vietų, parodytų vaidinimų buvo anšlaginiai, trečiajame netgi netilpo visi pageidaujantys išvysti „Gulbių ežerą“ žiūrovai.

Pagrindinį Odetos-Odilės vaidmenį gastrolėse Pekine pasikeisdamos atliko Anastasija Čumakova ir Kristina Gudžiūnaitė.  Genadijus Žukovskis šoko Princą Zygfrydą visuose trijuose spektakliuose.

„Sužavėti didžiulio Lietuvos šokėjų pasisekimo, NCPA vadovai iš karto pakvietė mūsų baleto trupę dar penkiems spektakliams. Šios gastrolės planuojamos 2019-ųjų sausio mėnesio paskutinę savaitę. Kurie trupės vaidinimai tuomet bus pristatomi kinų publikai, paaiškės vėliau“, - teigia kartu su šokėjais Pekine viešėjęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.

LNOBT baleto trupė – pirmasis meno kolektyvas iš Lietuvos, pasirodęs NCPA Operos salėje. Pekino centre, garsiosios Tiananmenio aikštės kaimynystėje įsikūręs prestižinis Kinijos sostinės kultūrinis centras iš tolo primena milžinišką vandenyje plūduriuojantį spindintį kiaušinį.  Patekti į šį 2007 m. pabaigoje duris atvėrusį prancūzo Paulo Andreu suprojektuotą statinį įmanoma tik keliaujant po baseinu nutiestomis ilgomis požeminėmis galerijomis.

NCPA talpina penkias įvairaus pobūdžio spektakliams ir koncertams skirtas sales. Šalia Operos salės veikiančioje 2 tūkst. vietų Koncertų salėje Lietuvos baleto gastrolių dienomis koncertavo Danielio Hardingo diriguojamas Londono simfoninis orkestras.

Viešnagės Kinijoje metu G.Kėvišas susitiko ir su tarptautinio Šanchajaus menų festivalio atstovais. Kitąmet, minint mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį,  Lietuva taps pagrindine šio festivalio viešnia. LNOBT iš festivalio organizatorių yra gavęs oficialų kvietimą penkiems pasirodymams.

„Šanchajaus menų festivalyje 2018-ųjų rudenį ketiname pristatyti vienos operos ir dviejų skirtingų baletų pastatymus.  Jau sutarta ir dėl vieno nacionalinio veikalo gastrolių, tik neapsisprendėme, ar tai bus opera, ar baletas. Penktasis vakaras bus skirtas šventiniam koncertui, kuriame gros LNOBT simfoninis orkestras, dainuos mūsų solistai  ir choristai“, - pasakoja G.Kėvišas.

Nedaugelis tą vakarą žinojo, jog vedančioji balerina netrukus puantus iškeis į sportinius batelius ir taps naujo projekto „Gatvės šokas“ dalyve.

Nuo šios savaitės LNK GO interneto televizijoje startuoja naujas projektas „Gatvės šokas“, kurio metu 12 žymiausių šalies šokėjų išbandys savo jėgas gatvės šokių kovose ir stengsis įrodyti, jog vienas iš jų vertas geriausiojo vardo.

Jau pirmoje laidoje dėl bilieto į kitą etapą susikaus choreografas Paulius Šinkūnas ir LNOBT balerina Kristina Gudžiūnaitė.

„Tai didelis, tačiau labai malonus iššūkis. Aš šoku daug, todėl manau, kad tai padės man būti geresnei nei Paulius. Dalyvaudama šiame projekte noriu parodyti, jog baleto šokėjai nėra siauro profilio, mums visiems įdomu naujos galimybės, neatrasti šokio stiliai.“ – prieš pasirodymą mintimis dalinosi pagrindinio šalies teatro vedančioji balerina.

Kiekvienoje laidoje du projekto dalyviai susikaus sostinės gatvėse. Jie šoks vienodą choreografiją, tačiau kiekvienam leidžiama improvizuoti. Šokėjų sugebėjimus vertins ne profesionalų komisija, o praeiviai gatvėje. Projekto kūrėjai taip pat išduoda, jog projekto dalyviais tapti galės ir du žiūrovai, kurie nepabijos ir užpildys projekto dalyvio anketą svetainėje www.lnkgo.lt. Projekte dėl pagrindinio prizo, taip pat varžysis Deividas Meškauskas, Irina Nazarenko, Tomas Uroška, Agnė Steponkevičiūtė, Agnė Kavaliauskaitė.

Anot jo, tokie baletai kaip „Don Kichotas“, „Žizel“, „Gulbių ežeras“ padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp klasikos ir šiuolaikinių, modernių pastatymų.

„Don Kichoto“ choreografas Vasilijus Medvedevas – rusiškosios klasikos žinovas, įvairiuose kraštuose pastatęs daugelį senųjų, XIX a. sukurtų Mariuso Petipa baletų: „Korsarą“, „Bajaderę“, „Gulbių ežerą“, „Spragtuką“, „Esmeraldą“. Įdomu, kad „Don Kichotą“ Vilniuje patyręs choreografas stato pirmą kartą.

Remdamasis 1871 m. Sankt Peterburge M. Petipa pastatytu „Don Kichoto“ pirmavaizdžiu, jis atsisakė daugelio vėliau šiame balete atsiradusių elementų. Kita vertus, choreogrfas sugrąžino Prologą, kuris buvo dingęs iš daugelio „Don Kichoto“ pastatymų po Antrojo pasaulinio karo. Būtent Prologas, kuriame matome Liūdnojo Vaizdo riterį, pateisina baleto pavadinimą „Don Kichotas“. Vis dėlto tai nėra S. Petipa baleto rekonstrukcija – „Don Kichotas“ yra V. Medvedevo pastatytas baletas pagal M. Petipa schemą.

„Don Kichoto“ muzikos vadovas, dirigentas Martynas Staškus teigia, jog Ludwigo Minkaus muzikos skambesys čia bus kiek kitoks, nei buvusių pastatymų. Naudojama nauja orkestruotė, kurioje stengtasi išvengti tarybiniais laikais L. Minkaus muzikai suteikto perdėm paradinio skambesio. Pasak dirigento, baleto muzika tiesiog įkrenta „į ausis“ – išėjęs iš spektaklio dar ilgai prisimeni muzikines temas.

Spektaklio dailininkas Andrejus Voitenko patikino, kad scenoje net veiks fontanas; tiesa, nebus tikrų Don Kichoto arklio ir Sančo Pansos asiliuko, nors tai atitiktų istorinę tradiciją.

Su baleto trupe dirbantis choreografo asistentas Stanislavas Fečo pabrėžė, kad „Don Kichotas“ – išlavintos klasikinio šokio technikos reikalaujantis baletas, kitaip pastatymas apskritai praranda prasmę. S. Fečo pasidžiaugė LNOBT trupe ir teigė, kad į spektaklį įtraukta nemažai jaunų, tik pradedančių perspektyvių atlikėjų.

Žinoma, pagrindines partijas šoka įgudę solistai. Kitri ir Bazilio vaidmenis rengiantys LNOBT primabalerina Kristina Gudžiūnaitė ir primarijus Genadijus Žukovskis paantrino S. Fečo žodžiams, kad „Don Kichotas“ – labai techniškas baletas. Anot K. Gudžiūnaitės, nuo pat pirmojo veiksmo solistė turi demonstruoti stiprią energetiką, meistrišku šokiu spinduliuoti ryškias emocijas, ir neprarasti ūpo iki pat trečiojo veiksmo pabaigos – baleto kulminacijos, kuri iš pagrindinės poros reikalauja ištvermės ir didelio meistriškumo.

„Bazilio partija – tai kiekvieno šokėjo svajonių vaidmuo“, – teigė G. Žukovskis. – „Ir štai mano svajonė pildosi. Esu labai dėkingas spektaklio statytojams ir savo partnerei, Kristinai, su kuria jau esame sukūrę ne vieną įsimintiną sceninį duetą“.

Baleto „Don Kichotas“ premjeros – balandžio 29 ir 30 d. Trečias premjerinis spektaklis bus rodomas gegužės 13 d. Jame šoks Olandijos nacionalinio baleto žvaigždės Maia Makhateli ir Arturas Shesterikovas.

Baleto perlu vadinama „Bajaderė“ – meistriškumo etalonas kiekvienam klasiką šokančiam solistui. Pagrindinį Nikijos vaidmenį kuria pačios garsiausios pasaulio balerinos, o teatrai šią partiją patiki tik pajėgiausioms solistėms. Balandžio 23 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Nikiją pirmą kartą šoks šio teatro primabalerina Kristina Gudžiūnaitė.

Pastarieji metai K. Gudžiūnaitei ypač sėkmingi. Vieną po kito ji parengė ir atliko pagrindines partijas naujausiuose teatro pastatymuose „Sniego karalienė“ (Gerda) ir „Spragtukas“ (Mari). Neliko nepastebėti ir balerinos debiutai – pernai sušokusi Aurorą balete „Miegančioji gražuolė“, už šį ir Mari vaidmenį „Spragtuke“ K. Gudžiūnaitė pelnė geriausios 2014 metų baleto solistės titulą.

Nikija – dar vienas, sudėtingas, tačiau ypač vertinamas laiptelis balerinos karjeroje. „Bajaderės“ choreografija dažnai laikoma aukščiausio lygio simfonizmo atitikmeniu šokyje. […] „Bajaderė“ yra ritualas, poema apie šokį, prisiminimus ir laiko tėkmę“, – taip šį baletą apibudino „The New Yorker“ kritikė.

„Bajaderės“ premjera LNOBT įvyko 2007 m. – tai buvo pirmasis „Bajaderės“ inscenizavimas Lietuvoje, paliudijęs aukštą baleto trupės meistriškumą. Mat šiam sudėtingam Mariuso Petipa baletui pagal Ludwigo Minkuso muziką reikalinga ypač pajėgi trupė. O viena iš choreografių statytojų Altynai Asylmuratova kadaise pati buvo legendinė Nikijos vaidmens atlikėja.

Kristina Gudžiūnaitė LNOBT šoka nuo 2010 m. Iki tol metus šoko Hon Kongo balete, 2008–2009 m. tobulinosi Miuncheno baleto akademijoje. Dar besimokydama M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje, 2006 m. pelnė pirmąją premiją Graso tarptautiniame baleto konkurse Prancūzijoje, o 2008 m. dalyvavo viename iš prestižiškiausių baleto konkursų „Prix de Lausanne“ Šveicarijoje.

K. Gudžiūnaitės startas LNOBT buvo gana ryškus – 2010 m. ji sušoko Ridikutę balete vaikams „Čipolinas“. Nuo to laiko balerinos vaidmenų sąrašas pasipildė Klara ir Lėle „Kopelijoje“, Mėlynąja paukšte ir Brangakmenių variacija „Miegančiojoje gražuolėje“, Bjanka „Dezdemonoje“, Efe „Silfidėje“, Ozilde „Tristane ir Izoldoje, Fraskita „Carmen“ ir kitom baleto partijom. 

Po Metų solistės apdovanojimų K. Gudžiūnaitė sakė: „Šis laimėjimas nėra paskutinis laiptelis, norėčiau nuveikti daug daugiau.“ Akivaizdu, kad solistės siekiai pildosi.

„Bajaderėje“ taip pat šoks Genadijus Žukovskis (Soloras), Olga Konošenko (Gamzati), Aleksandras Molodovas, Tomas Ceizaris, Martynas Rimeikis, Igoris Zaripovas, Kristina Galalytė, Aleksandra Ivanova, Stanislavas Semianiura, Eligijus Butkus, Laimis Roslekas ir kiti artistai. Diriguos Martynas Staškus.