Praėjusių metų pabaigoje projekto „Kiaušiniai yra jėga!“ ribose atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, kad 44 proc. lietuvių nežino, ką reiškia ES standartinis kiaušinių žymėjimas. Vos 8 proc. gyventojų teigė tiksliai suprantantys, ką reiškia ant kiaušinių esantys skaičiai ir raidės.

Žinoma tinklaraštininkė K. Pišniukaitė-Šimkienė sako, kad įsiminti kiaušinių žymėjimo reikšmę nesudėtinga.

„Kiaušiniai – vienas universaliausių produktų, jų mūsų šaldytuve yra visada, – sako K. Pišniukaitė-Šimkienė. – Man, gaminant maistą, itin svarbu rinktis produktus atsakingai, rasti laiko įsigilinti ir būti tvaresnio pasaulio dalimi. Žinoma, kartais stovint prie lentynos parduotuvėje suima juokas, nes atrodo, kad kiekvienos prekės etiketę turi perskaityti, o tam reikia laiko, kurio ne visada ir ne visi turime. Tačiau, įsiminę vos kelias paprastas taisykles, kiekvienas galime savo pirkinių krepšelį sukomplektuoti kiek atsakingiau ir rūpestingiau.“

Pasak maisto tinklaraštininkės, kiaušiniai yra vienas produktų, kurį rinktis suprantant, ką perki, yra gana nesudėtinga, nes žymėjimas – tikrai paprastas ir lengvai prisimenamas.

„Apie šį žymėjimą žinau jau tikrai seniai, nes, vos pamačius kodą ant kiaušinio, man pasidarė smalsu, ką jis reiškia“, – dalijasi K. Pišniukaitė-Šimkienė.

Nesunku: „Kiaušiniai yra vienas produktų, kurį rinktis suprantant, ką perki, yra gana nesudėtinga, nes žymėjimas – tikrai paprastas ir lengvai prisimenamas“, – sako maisto tinklaraštininkė K. Pišniukaitė-Šimkienė. / K. Pišniukaitės-Šimkienės asmeninio archyvo nuotr.

Ką reiškia kodai

Ant kiaušinio šono esantis kodas nusako kiaušinio „pilietybę“ – kilmės šalį, gamintoją ir vištos laikymo sąlygas.

Pirmas kodo skaičius nurodo vištų dedeklių laikymo būdą, kuo mažesnis skaičius, nurodantis laikymo būdą, tuo palankesnėmis sąlygomis višta gyveno: 0 – biologinėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniai, 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai, 2 – tvarte laikomų vištų kiaušiniai, 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

Kiaušinio kode esančios raidės pasakoja apie kiaušinio kilmės šalį, pavyzdžiui, LT reiškia Lietuvą, LV – Latviją ir pan.

Toliau einanti skaičių kombinacija – tai gamintojo sandėlio identifikavimo numeris. Šį numerį suteikia Maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri taip pat nuolat kontroliuoja vištų laikymo ir kiaušinių gamybos sąlygas. Kiaušiniams, pagamintiems už Lietuvos ribų, identifikavimo numerius suteikia atitinkamų šalių maisto saugos stebėjimo tarnybos. Didelėse šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, identifikavimo numeris prasideda regiono, kuriame yra kiaušinių gamybos įmonė, kodu.

32-ejų Kristiną, užsukusią į Klaipėdos turgų, puikiai pažįsta ne tik daugelis vietos prekeivių, tačiau ir mėgstantys sveikai bei skaniai gaminti. Šiandien Kristiną socialiniuose tinkluose seka beveik 200 tūkstančių žmonių, o per kelerius metus ji išleido net tris knygas su populiariausiais savo receptais. Tiesa, po vidurinės mokyklos pradėjusi rekreacijos ir turizmo studijas Kristina pasakojo nė nesvajojusi, kad kada nors ims gaminti maistą, tuo labiau, kad tai taps ne tik jos pomėgiu, bet ir geru pragyvenimo šaltiniu.

LNK nuotr. 

Gaminti Kristina pradėjo dar studijuodama, pradėjusi savarankišką gyvenimą, kaip pati sako, tiesiog reikėjo kažką valgyti. Netrukus tai tapo pomėgiu ir aistra. „Galėdavau valandų valandas vaikštinėti parduotuvėse tyrinėdama produktus ir skaitydama etiketes“, – pasakojo Kristina. Baigusi studijas ji pradėjo dirbti versle, kurį sukūrė tėtis, turėjęs gerai žinomą buitinės technikos parduotuvę Klaipėdoje. „Jis, ko gero, turėjo viziją verslą atidaryti ir Vilniuje, todėl aš buvau patikima kandidatė jam vadovauti“, – pasakojo Kristina. Dirbant šeimos versle, pasak Kristinos, jos gyvenimas daugeliui atrodė sėkmingas, tačiau jai pačiai džiaugsmo neteikė.

LNK nuotr. 

Kaip Kristinai pomėgį gaminti pavyko paversti pelningu verslu? Kaip gaminti ne tik sveikai, bet ir skaniai?

Gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, pirmadienį,  20 val.,  per LNK.

Pasveikinti K. Pišniukaitės-Šimkienės į fotostudiją „Brazzi“ atėjo verslininkė, desertinės „Liu Patty“ savininkė Liucina Rimgailė, tinklaraštininkė, kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė, žurnalistė, projekto „Ką žmonės dirba?“ įkūrėja Rasa Jusionytė, kūrybininkė, komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, numonės formuotojos ir maisto tinklaraštininkės Natalija Kurganovė, Eglė Juzumas, Kotryna Remeikaitė, Goda Jukna, laidų vedėja, aktorė ir knygų autorė Justė Zinkevičiūtė ir kitos.

Pirmoji Kristinos knyga „Ant medinės lentelės“ sulaukė nepaprasto jos gerbėjų dėmesio.

Vos pasirodžiusi antroji knyga jau iškopė į perkamiausių knygų sąrašo pirmąją vietą. Kristina labiausiai už viską norėtų, kad jos knygos nedulkėtų lentynoje. „Visada sakiau, kad knygų kepti neplanuoju. Knyga man – aukščiausios kūrybinės išraiškos forma, kuriai keliu maksimalius reikalavimus. Mano knygas skiria ketverių metų pertrauka, po pirmosios prireikė trejų metų, kad pajusčiau, jog ir vėl turiu ką pasakyti ir parodyti“, – sako ji.

Vizualiai knygos labai panašios, tačiau „Ant medinės lentelės II“ autorė tikina, kad per ketverius metus kūrėja joje stipriai užaugo. Patobulėjo įgūdžiai virtuvėje ir maisto fotografijoje, tapo aiškiai suprantami auditorijos poreikiai. Kristina sako, kad ypač didžiuojasi teorine šios knygos dalimi, kurioje paprastai aiškina apie subalansuotą mitybą ir dalijasi patarimais, kaip neįdedant didelių pastangų savo virtuvėje sukurti sveikesnius patiekalus. „Receptai mano knygoje, tikiu, gali palengvinti kasdienybę ir atsakyti į klausimą, kurį mes nuolat sau užduodame, – ir ką gi vėl šiandien gaminti vakarienei? Stengiausi, kad patiekalai trauktų akį – būtų spalvingi, šiuolaikiški. Savo virtuvėje dažnai gaminu iš daržovių, renkuosi sveikatai palankius produktus. Tai, ką siūlau skaitytojams, yra maistinga, bet neperdėtai sveika. Ir man labai svarbu, kad maistas būtų skanus, – tokį junginį aš vadinu laiminga mityba. Norėčiau, kad skaitytojas išmėgintų visus receptus, o išmėginęs dar ir dar kartą juos kartotų“, – sako tinklaraštininkė.

M. Savičiūtės nuotr.

Kristina įsitikinusi, kad neegzistuoja neskanūs produktai, yra neskaniai paruošti produktai. „Jei kažkas pasiskųs, kad nemėgsta žiedinio kopūsto, paruošiu jam picą su žiedinių kopūstų pagrindu arba makaronus su kreminiu žiedinių kopūstų padažu. Esu tikra, jis pakeis savo nuomonę ir supras, kad ne produktas jam netinka, o tai, kaip jis buvo paruoštas. Sunku būtų atrasti produktą, kurio nevalgau, bet tikrai nemėgstu kepto ar virto svogūno gabalėlių maiste. Užtat marinuoti svogūnai man – nepaprastai skanūs“, – dalijasi savosiomis patirtimis ir priduria, kad bene didžiausias jos skonio atradimas – Azijos virtuvė.

Savo virtuvės Kristina neįsivaizduoju be kokybiško aliejaus ir gerų prieskonių. Vieni jos mėgstamiausių – česnakų milteliai, malta rūkyta paprika, raudonėliai, krapai ir cinamonas. „Jie yra skonio pagrindas, visi kiti produktai – tik detalės“, – šypsosi.

Kristina prisipažįsta ištyrinėjusi kulinarinių knygų ir receptų rinką. Būna knygų, iš kurių gali pagaminti vos keletą receptų, o paskui jos atsigula į knygų lentyną ir daugiau nėra pajudinamos. „Labai tikiuosi, kad su maniške taip nenutiks, kad norėsis gaminti viską iš eilės ir knyga, bėgant laikui, pasidengs riebalų dėmėmis. Nieko baisaus, man tai bus geriausias skaitytojų įvertinimas“, – teigia „Ant medinės lentelės II“ knygos autorė.

Siūlome du receptus iš K. Pišniukaitės-Šimkienės knygos „Ant medinės lentelės II“.

Paplotis su česnakine varške ir pomidorais

Sunku žodžiais apibūdinti, kaip stipriai man patinka šis skonių derinys – sviestinė tešla, česnakais ir žolelėmis gardinta varškė ir sultingi pomidorai. Paplotis skanus ir šiltas, ir atvėsęs, tad puikiai tinka į iškylą gamtoje ar draugų vakarėliui.

Porcijos: 4

Gamybos trukmė: 1,5 val.

Tešlai reikės:

200 g kvietinių miltų

1 a. š. druskos

1 v. š. cukraus

130 g sviesto

50 ml šalto vandens

Įdarui reikės:

180 g varškės

2 v. š. rikotos

2 skiltelių česnako

saujelės mėgstamų šviežių žolelių arba 1 a. š. džiovintų

druskos, pipirų

Papločiui reikės:

kelių pomidorų – vienos arba keleto rūšių

1 kiaušinio

sezamų sėklų

šviežių žolelių / valgomų gėlių | patiekti

Gaminame

Ruošiame tešlą: į dubenį beriame miltus, druską, cukrų ir kubeliais pjaustytą sviestą. Triname tešlą tarp pirštų, kol susidaro maži trupiniai. Tuomet į juos supilame vandenį ir minkome tešlą, kol ji tampa vientisa. Suformuojame tešlos rutulį, apdengiame maistine plėvele ir siunčiame pusvalandžiui į šaldytuvą.

Ruošiame įdarą: varškę sumaišome su rikota, smulkintu česnaku ir žolelėmis bei druska ir pipirais.

Supjaustome pomidorus stambiais griežinėliais.

Ruošiame paplotį: atšalusią tešlą dedame ant kepimo popieriaus iš iškočiojame į ploną maždaug 25 cm skersmens apskritimą. Varškės įdaru ištepame papločio pagrindą palikdami laisvus kelių centimetrų kraštelius. Ant varškės išdėliojame pomidorų griežinėlius ir užlenkiame tešlos kraštus į vidų.

Tešlos kraštus aptepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamais.

Kepame 180 laipsnių orkaitėje 35 minutes. Pomidorai kepdami išskirs vandens, tad galite kas 10 minučių paversti kepimo skardą, kad vanduo ištekėtų iš papločio.

Patiekiant galima papuošti žolelėmis ar valgomomis gėlėmis.

Mačios sūrio tortas

Šis sūrio tortas yra be konkurencijos yra mano pats mėgstamiausias. Tiesą sakant, tortų kepti aš nemėgstu – man per daug vargo! O šis tortas – per 30 minučių pagaminamas juokų darbas. Išplaki, susluoksniuoji ir į šaldytuvą – tiek čia ir to vargo. Nors pagaminamas itin lengvai ir greitai, šilko švelnumo tekstūra ir itin malonus skonis abejingų nepalieka.

Porcijos: 22 cm skersmens tortas

Gamybos trukmė: 30 min. + per naktį šaldytuve

Reikės:

300 g paprastų kvadratinių sausainių

120 g sviesto

10 g želatinos miltelių

2 a. š. kokybiškos mačios arbatos miltelių

600 g kreminio sūrio

90 g cukraus

šlakelio vanilės ekstrakto

1/2 žaliosios citrinos sulčių

250 g 35 proc. riebumo grietinėlės

Gaminame

Ruošiame pagrindą: sausainius beriame į maisto smulkintuvą ir sutriname iki smulkių trupinių. Juos sumaišome su lydytu sviestu. Gautą masę beriame į formos dugną ir paspaudžiame šaukštu ar delnais, suformuodami tolygų, tvirtą pagrindą.

Ruošiame želatiną: želatinos miltelius sumaišome su 70 ml šalto vandens ir paliekame išbrinkti.

Ruošiame mačios arbatą: 1 a. š. mačios miltelių užpilame 70 ml virinto ir šiek tiek atvėsinto vandens. Specialia šluotele ar pieno putos plakikliu išplakame arbatą, kol nelieka net smulkiausių miltelių gumulėlių.

Į dubenį dedame kreminį sūrį, cukrų ir vanilės ekstraktą. Išplakame iki vientisos, purios masės. Tuomet supilame paruoštą mačios arbatą ir žaliųjų citrinų sultis, išplakame.

Kitame dubenyje išplakame grietinėlę iki standžių putų.

Garų vonelėje (virš puodo su garuojančiu verdančiu vandeniu) įstatome indelį su išbrinkusia želatina ir retkarčiais pamaišydami išlydome ją. Kaitiname tol, kol želatina taps visiškai skysta.

Skystą želatiną lėtai įmaišome į kreminio sūrio masę visą laiką ją lėtai plakdami plakikliu.

Į kreminio sūrio masę įmaišome plaktą grietinėlę.

Kremą pilame ant torto pagrindo. Išlyginame paviršių ir siunčiame į šaldytuvą per naktį arba bent 8 valandoms – kol tortas visiškai sustings.

Sustingusį tortą per sietelį apibarstome mačios milteliais.

Tortą galite patiekti tokį, koks yra, arba papildomai puošti šviežiomis uogomis.

Tuomet griebkite knygą „Kakė Makė. Receptai“ ir stačia galva nerkite į maisto įdomybių kelionę, kurią kartu su Kake Make sugalvojo mitybos specialistė, tinklaraščio „Sveika ir gardu“ autorė Indrė Trusovė ir maisto entuziastė, tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė.

Mudu su vyru niekada nevalgome to, ko negalėtume duoti savo vaikams.

„Vaikai apie sveiką maistą supranta tiek, kiek jų tėvai stengiasi, kad vaikai suprastų, – įsitikinusi dietistė I.Trusovė. – Jei tėvai valgo tik koldūnus su grietine, jų vaikai praranda galimybę išmokti sveikai maitintis. Vaikai – mūsų veidrodžiai. Jei norime įskiepyti gerus įpročius, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Ir kuo greičiau!“

Du vaikus – dukrą Amandą ir sūnų Deną auginanti mama savo virtuvės be jų neįsivaizduoja. Ji pasakoja, kad Amanda, būdama vos dvejų, jau norėdavo maišyti tešlą. Šiandien ji mamai padeda daugiau, juo labiau kad Indrė nė kiek nesirūpina dėl išteptų suknelių, išpurvintos kėdės ar miltais nubarstytų grindų. Nėra geresnio laiko kaip tėvų ir vaikų šėlionės virtuvėje. Svarbu tik tai, kad tėvai patys norėtų linksmai su vaikais leisti laiką, maistą ne tik ragauti, bet ir apie jį kalbėti.

Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad žirniai, lęšiai ir pupelės nėra kruopos, kad baltymai yra mūsų kūno pagrindinė statybinė medžiaga, o jei nori užaugti stiprus ir sveikas, būti vikrus ir energingas, kasdien turi gerti daug vandens.

Indrė ir Kristina sako, kad didžiausias iššūkis buvo suderinti receptuose sveiką ir skanų maistą. „Esu daržovių maskavimo ekspertė“, – juokiasi Kristina ir išduoda, kad jos sūnus Benas visiškai nevalgo daržovių. Užtat mamos kukuliuose – pusė mėsos, pusė daržovių, o makaronai maudosi trintų brokolių padaže. „Iš kitų mamų gaunu atsiliepimų, kad mūsų receptų knyga padeda, kai išsenka fantazija ir reikia įkvėpimo“, – sako Kristina.

Ji įsitikinusi, kad vaikų maiste būtina pusiausvyra tarp skonio ir sveikos mitybos. „Nei suaugęs, nei vaikas pasimėgaudamas nevalgys garintų brokolių ir be druskos ar prieskonių paruoštos vištienos. Tačiau mes visada galime rinktis sveikesnį aliejų, viso grūdo miltus vietoj paprastų, ruduosius ryžius vietoj baltųjų. Ir būtinai sugalvokime savo patiekalams pavadinimus, vaikams jie daro ne mažesnį įspūdį nei patiekalo vaizdas“, – pataria Kristina.

Jos dvejų dar neturintis sūnus Benas mamą įpratęs matyti virtuvėje. „Auginame pirmąjį Lietuvos „Michelin“ šefą, – juokauja Kristina ir pasakoja, kad sūnų nuo mažų dienų supažindina su maisto produktais, įrankiais ir įvairiais patiekalais. „Benas jau supranta, kad keksiukai skaniau už košę, bet stengiamės valgyti ir tą, ir tą. Receptus knygai rinkau ne tuos, kurie man patinka, bet tuos, kurie galėtų pasirodyti įdomūs visai šeimai – ir tėvams, ir vaikams“, – sako ji, o knygos bendraautorė Indrė pritaria: „Mūsų šeimoje yra tradicija išmėginti naujus patiekalus, tad labai tikiuosi, kad knyga, kurią parašėme, ir kitas šeimas įkvėps nuotykiams virtuvėje.“

Būtinai sugalvokime savo patiekalams pavadinimus, vaikams jie daro ne mažesnį įspūdį nei patiekalo vaizdas.

Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė į nuotykius virtuvėje kviečia ir savo sūnų. Benui patinka kuistis iš šaldytuvo ištrauktoje daržovių dėžėje, o mamai visai nebaisu, kad sūnus krimstelės žiedinio kopūsto ar agurko – Kristina daržoves prieš dėdama į šaldytuvą nuplauna, paruošia valgyti. „Bet kokia pažinimo forma yra naudinga, – ji įsitikinusi. – Kuo daugiau tėvai sugalvos veiklos virtuvėje, tuo greičiau vaikai pajus norą patys gaminti ir ragauti, ką pagamino“, – neabejoja.

Indrės namuose bene svarbiausia taisyklė – valgyti visiems kartu. Bent jau vakarienę. Ir būtina suvalgyti visas patiektas daržoves. „Mudu su vyru niekada nevalgome to, ko negalėtume duoti savo vaikams, – sako Indrė. – Negaliu suprasti mamų, kurios kerta saldainius, o šalia stovintiems vaikams sako: „Fu, kaka, tau negalima!“

Sveikos mitybos specialistė įsitikinusi, kad tėvai privalo būti pavyzdys savo vaikams, štai todėl receptų knygoje surinkti patiekalai tinka visai šeimai. Net jei tai – šokoladas, pyragaičiai ar sveikuolių traškučiai.

Receptų autorėms teko išlaikyti pusiausvyrą „sveika, bet gardu“. „Rašydama vaikams, turi būti nuoširdi, jiems įspūdžio nedaro nei mano, nei Indrės tinklaraštis, nei populiarumas, nei tai, kad esame žinomos. Kur kas svarbiau, kad mudvi esame Kakės Makės draugės ir kartu norime žaisti smagų žaidimą virtuvėje“, – sako Kristina.

Sriuba „Morka kutena moliūgą“

4 porcijoms reikės:

1 šaukšto kokosų aliejaus,

1 mažo svogūno,

2 skiltelių̨ česnako,

2 cm imbiero šaknies

3 vidutinio dydžio morkų̨,

½ sviestinio moliūgo,

400 ml sultinio – tinka vištienos arba daržovių̨,

2 šaukštų riešutų sviesto,

2 šaukštų citrinų sulčių,

200 g tiršto kokosų pieno,

druskos ir pipirų.

1. Mama nedideliais kubeliais supjaustė svogūną, česnakų skilteles ir imbierą, morkas supjaustė griežinėliais, o moliūgus – kubeliais.

2. Puode, kuriame galima ir virti, ir kepti, mama įkaitino aliejų ir sudėjo svogūną, česnako skilteles ir imbierą, maišydamos kepinome kelias minutes.

3. Į puodą subėrėme morkas ir moliūgą, maišydamos kepinome 5 min.

4. Į puodą supylėme sultinį̨, uždengėme ir virėme ant vidutinės kaitros kaitvietės apie 30 min., kol daržovės suminkštėjo.

5. Į išvirusią sriubą įdėjome riešutų sviesto, įspaudėme citrinų sulčių, įpylėme kokosų pieno ir pakaitinome dar kelias minutes.

6. Sriubą mama sutrynė̇ maisto smulkintuvu iki vientisos masės.

7. Paragavau ir pagal skonį pagardinau druska ir pipirais.

8. Patiekdami pašlakstėme aliejumi, o tėtis savo sriubą pagardino kokosų pienu, sezamų sėklomis ir smulkintais žalumynais.

"Iškyla sujungia dvi mūsų šeimos meiles ir aistras – maistą ir gamtą. Abu šie dalykai yra neatsiejami nuo mūsų gyvenimo būdo. Į iškylas dažniausiai išsiruošiame, kai leidžia orai. Su vyru iškylas ruošti mėgstame ir įvairiausiomis progomis, ir kasdien. Proginės iškylos galbūt skiriasi tuo, kad pasiruošiame ypatingesnio maisto. Tačiau kasdien – tikrai nepersistengiame. Tokioms per daug nesuplanuotoms iškyloms dažniausiai renkuosi itin paprastus patiekalus", – teigia K.Pišniukaitė-Šimkienė.

Pasak tinklaraštininkės, į iškylą galima greitai išsiruošti ir tiesiog po darbo. Tačiau daugiausia pasiruošimo laiko tikriausiai užims maistas. Būtent dėl šios priežasties gali padėti iš anksto pagaminti patiekalai.

"Šiuo metu nebeliko stigmos parduotuvėse pirkti iš anksto paruoštus patiekalus ar maisto išsinešti. Dabar yra gausu tikrai skanaus, sveiko ir kokybiško maisto, todėl pasiruošti iškylai galima ir išsirinkus kulinarijos gaminių arba suderinti parduotuvėje pagamintus patiekalus ir savo gamintą maistą", – kalba K.Pišniukaitė-Šimkienė.

K.Pišniukaitė-Šimkienė primena, kad ruošiantis vakarieniauti ar pietauti gamtoje yra kelios svarbios taisyklės. Pirmas dalykas – reikėtų rinktis ilgiau negendančius produktus: tam idealiai tinka įvairios užtepėlės, tokios kaip humusas, salotos, kurios nepavandenija ir nepraranda savo tekstūros, sumuštiniai.

Iškyla sujungia dvi mūsų šeimos meiles ir aistras – maistą ir gamtą. Abu šie dalykai yra neatsiejami nuo mūsų gyvenimo būdo.

Prieš ruošiantis į iškylą reikėtų pagalvoti, kad yra tam tikrų produktų, kurie yra jautrūs aukštai temperatūrai, todėl jų reikėtų vengti. Pavyzdžiui, šviežios žuvys. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad produktai bent kelias valandas turėtų puikiai išsilaikytų šiltoje temperatūroje.

"Jeigu visgi renkatės gamtoje valgyti itin greitai gendančius produktus, reikėtų pagalvoti ir apie transportavimą – tam naudoti šaltkrepšį. Dar vienas dalykas – patiekalai, kuriuos patogu valgyti rankomis. Iš esmės reikėtų rinktis tokį maistą, kuris išlieka toks, kokį jį pagaminote, – jis neištirpsta, nepavandenija, nesubyra", – pasakoja K.Pišniukaitė-Šimkienė.

Ji mėgsta, kai būna bent keletas pasirinkimų: pora užkandžių, vienas ar du pagrindiniai patiekalai: salotos ar sumuštiniai ir kažkas saldaus – dažnu atveju, anot jos, tai būna kažkoks kepinys, uogos, vaisiai.

K.Pišniukaitė-Šimkienė pabrėžia, kad ruošiantis iškylai svarbu ne tik skanus maistas, estetiškai mielas padekoravimas. "Net ir gamtoje stengiuosi nesirinkti vienkartinių indų. Juk daug maloniau valgyti iš gražių lėkščių, jau nekalbant apie aplinkosaugą, todėl ir kitiems siūlau į gamtą vežtis gražias lėkštes, įrankius, taures, netaupyti jų ypatingoms progoms. Ruošiantis iškylai svarbu pasiimti gražų pleduką, pintinę, mėgstu įsidėti ir gėlių. Kartais į nedideles iškylas vykstu viena, tuomet mano palydovu tampa knyga", – pasakoja tinklaraštininkė.

K.Pišniukaitė-Šimkienė dalijasi keliais nesudėtingai pagaminamais ir gamtoje valgyti pritaikytais receptais.

Vištienos salotomis įdaryti kruasanai

Asmeninio archyvo nuotr.

• 4 švieži kruasanai,

• 250 g virtos vištienos,

• 1 saliero lapkočio,

• 1 sauja tamsių vynuogių (galima keisti razinomis),

• 1 sauja graikinių riešutų,

• 1 skiltelė česnako,

• 1 šaukštas majonezo,

• 1 šaukštas graikiško jogurto,

• 1 šaukštas citrinų sulčių,

• 1 šaukštelis Dižono garstyčių,

• druskos,

• pipirų.

Virtą vištieną suplėšome arba smulkiai supjaustome. Vištieną sumaišome su smulkiais kubeliais pjaustytu saliero lapkočiu, smulkintomis vynuogėmis, kapotais riešutais, trintu česnaku, majonezu, jogurtu, citrinų sultimis, Dižono garstyčiomis, druska ir pipirais. Kruasanus išilgai įpjauname (ne iki galo). Vištienos salotomis įdarome kruasanus.

Traškūs avižiniai sausainiai

Asmeninio archyvo nuotr.

• 1 stiklinė kvietinių miltų (tinka avižiniai miltai),

• 1,5 stiklinės avižinių dribsnių (geriausia – viso grūdo dalių),

• 1 šaukštelis cinamono,

• žiupsnelis druskos,

• 120 g sviesto (tinka ir kokosų aliejus),

• 1/2 stiklinės cukraus arba kito saldiklio,

• 1 kiaušinis,

• 1 stiklinė razinų.

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, avižinius dribsnius, cinamoną ir druską. Kitame dubenyje iki vientisos masės išplakame lydytą sviestą, cukrų, kiaušinį. Skystą masę pilame prie birios, suberiame razinas ir viską gerai išmaišome. Perkeliame masę į šaldytuvą valandai. Kai tešla sustingsta, rankomis formuojame nedidelius jos rutuliukus, lengvai paspaudžiame, kad būtų plokštesni ir dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min., kol sausainiai gražiai apskrunda. Vėsdami sausainiai tampa traškūs.