Apie tai Lietuvos muitinę informavo Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos pareigūnai.

Apkrovas mažins geležinkelis

Kaip pripažino CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas, brangstanti darbo jėga ir vis labiau jaučiamas krovininio transporto vairuotojų stygius neabejotinai akina ieškoti naujų pervežimo alternatyvų.

„Ryškiausia pastarojo meto tendencija – orientuotis tiek į dar geresnį logistikos grandinės patogumą, tiek į aplinkos taršos mažinimą. Vienas sprendimo būdų – puspriekabių vežimo geležinkeliu paslaugos, kurias Vakarų Europos uostai teikia jau daugiau nei dešimtį metų“, – sakė K.Grigalauskas.

Kaip pavyzdį pašnekovas pasitelkė Italijos Triesto uostą, iš kurio kas dieną išvyksta šešių septynių traukinių sąstatai, kiekvienas išveža po 60 puspriekabių.

Karolis Grigalauskas / CKT nuotr.

„Klaipėdos uostas – taip pat ne išimtis. Pilnus priekabų ir vilkikų sąstatus geležinkelio platformomis jau buvo bandoma vežti prieš keliolika metų. Tuomet šis projektas nepasiteisino, tačiau šiandien situacija jau visai kita“, – pasakojo CKT vadovas.

K.Grigalausko teigimu, praėjusių metų spalį atlikti bandomieji vežimai iš CKT parodė, kad intermodalinio pervežimo, krovinių gabenimui pasitelkiant geležinkelį, paslaugos yra aktualios ir perspektyvios.

Peržiūrėjo išvykimo grafikus

Jau artimiausiu metu rinkai bus pasiūlytas susisiekimas su Vilniaus intermodaliniu terminalu, tačiau tolesni planai – gabenti puspriekabes net iki Minsko ar Odesos.

„Tokia uoste teikiama paslauga mažintų sunkiasvorio transporto srautus keliuose, kartu tai užtikrintų didesnį saugumą ir mažesnę aplinkos taršą“, – teigė CKT vadovas.

CKT nuotr.

Pasak pašnekovo, įmonė jau ėmėsi ir kitų konkrečių žingsnių sunkiasvorio transporto srautams terminalo kryptimi reguliuoti, kad miesto gyventojams tektų patirti kuo mažiau nepatogumų.

„Galutinis Baltijos prospektu judančių puspriekabių ir sunkiasvorio transporto vykimo taškas yra Centrinis Klaipėdos terminalas ir krovos kompanija „Bega“. Į terminalą transportas juda pagal keltų judėjimo tvarkaraštį, o kadangi keltai į Vokietiją bei Švediją išvyksta 20 ir 21 val., tam tikromis savaitės dienomis kamšatys gali susidaryti vakariniu metu, – komentavo CKT vadovas K.Grigalauskas. – Kartu su keltų operatoriumi DFDS daugiau nei prieš mėnesį yra pataisyti keltų išvykimo grafikai, ir dabar autotransporto srautai problematišką antradienį yra sumažėję.“

Be to, jau rudenį planuojama sulaukti kompanijos „DFDS Seaways“ operuojamo naujos kartos kelto, kuris pakeis seniau dirbančius laivus ir turės galimybę paimti daugiau krovinių.

CKT nuotr.

Įrengs stovėjimo aikšteles

Pasak vadovo, siekiant dar sklandesnio CKT darbo bei spūsčių Baltijos prospekte problemos sprendimo, parengta visa investicijų į terminalo pajėgumų plėtrą programa.

„Jau dabar kalbamasi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais dėl pagreitintų vartų kontrolės ir pralaidumo galimybių užtikrinimo“, – teigė pašnekovas.

Kaip pasakojo CKT generalinis direktorius K.Grigalauskas, sklandesniam didėjančio puspriekabių kiekio patekimui į terminalą užtikrinti iki vasaros ruošiamasi įrengti papildomus fotovartus – tai nelydimo krovinio (puspriekabių) įvažiavimo greitį padidins dvigubai.

„Be to, bus įgyvendinamas projektas vartams praplėsti: sunkiasvoriam transportui įvažiuoti į terminalą atsiras treji papildomi vartai“, – planais dalijosi pašnekovas.

Skaičiuojama, kad tai dvigubai pagerins dabar esamą vartų pravažiavimo greitį visam sunkiasvoriam transportui.

Taip pat CKT nuosavybėje šalia terminalo esančiuose sklypuose numatyta įrengti transporto stovėjimo aikšteles. Rengiamas techninis projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas derinti uostamiesčio savivaldybei.

„Mūsų tikslas – kuo efektyviau į miestą atvykusias autotransporto priemones akumuliuoti terminalo viduje, tada jų mažiau liks stovėti Baltijos prospekte“, – komentavo K.Grigalauskas.

UAB "Kelprojektas" Kauno rajono savivaldybės užsakymu atliko jos teritorijoje esančios kelio jungties tarp kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Petrašiūnų sankryžos ir kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis trijų alternatyvų galimybių studiją.

Trys alternatyvos

Visose alternatyvose trasos pradžioje naujas kelias prie kelio A1 bus prijungtas esamoje skirtingų lygių (Petrašiūnų) sankryžoje, o pabaigoje prie kelio A6 – naujoje skirtingų lygių sankryžoje prieš Karmėlavos gyvenvietę.

Pirmoje alternatyvoje dalis trasos sutampa su valstybinės reikšmės keliais Nr. 1919, Nr. 1918 ir Užtvankos gatve, o likusioje dalyje tiesiama nauja trasa. Antroje alternatyvoje dalis trasos planuojama naujomis vietomis (nuo Petrašiūnų sankryžos iki kelio Nr. 1918), neužstatytomis teritorijomis, kita – sutampa su LEZ teritorijoje planuojama Užtvankos gatve, o dalis trasos už LEZ teritorijos iki A6 kelio planuojama naujomis vietomis. Trečioje alternatyvoje kelio trasa suprojektuota naujomis vietomis, nesiderinant prie esamų kelių ir gatvių.

"LAKD paskaičiavo, kad apvažiuoti keliu A1 iki Savanorių prospekto ir pasukti į kelią A6 užtrunka tik 3 minutes ir nusprendė, kad netikslinga įrengti tiesioginę jungtį. Mes buvome pažadėję spręsti problemą, nes išvažiuoti iš LEZ teritorijos į A6 yra sudėtinga ir komplikuota. Ne mažiau sudėtinga iš Ramučių gyvenvietės automobiliu patekti į A1 Vilniaus kryptimi. Dabar reikia važiuoti iki kolonėlės Ateities plente, apsisukti ir tik tuomet patenkama į A1 magistralę Vilniaus kryptimi", – situaciją apibūdino Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Sprendimas: taip bus išvažiuojama į A6 kelią.

Problemiškiausios vietos

Visų trijų planuojamų alternatyvų probleminė vieta yra ties skirtingų lygių Petrašiūnų sankryža. Čia kertasi magistralinis A1 kelias su rajoniniu 1919 keliu (Centrinė gatvė) ir nuvažiavimu į Petrašiūnus. Visos į magistralinį kelią A1 įrengtos įvažos ir išvažos yra arti viena kitos, persirikiuoti skirti ruožai per trumpi dideliems automobilių greičiams, todėl jie yra nesaugūs, kyla konfliktinės situacijos persirikiuojant iš vienos juostos į kitą. Eismo intensyvumas sankryžoje piko metu sudaro dideles automobilių eiles ir spūstis. Kadangi sankryžoje jungiamieji keliai įrengti ne visomis kryptimis, tai riboja kelio pralaidumą. Petrašiūnų sankryžą, pasak A.Nesteckio, rekonstruos LAKD.

Iki 2021 metų pabaigos S.Žukausko gatvės sankryžoje numatyta įrengti žiedinę sankryžą ir gatvės tęsinį iki Davalgonių gatvės.

Kita probleminė vieta – Centrinė gatvė (kelias 1919) Ramučiuose. Būtent šia gatve vyksta tranzitinis eismas, joje susidaro dideli – apie 9 tūkst. transporto priemonių per parą – srautai. Dėl leistino greičio iki 50 km/val. šioje gatvėje dažnos automobilių spūstys, padidėja triukšmas, tarša ir avaringumo rizika. Avaringumą sukelia ir nemažas skaičius nuovažų, kai lengvasis ir krovininis transportas pasuka į kairę pusę į gretimas gatves, gyvenamųjų namų kiemus. Pavojingų situacijų sudaro ir lengvasis bei krovininis transportas, išvažiuojant iš gyvenamųjų namų kiemų bei gretimų gatvių.

Įrengiant naują kelią nuo Terminalo gatvės iki S.Žukausko gatvės suformavus naują žiedinę sankryžą išvažiuoti į Davalgonių gatvę, Kauno rajono savivaldybė planuoja perimti Centrinę gatvę ir joje uždrausti krovininio transporto judėjimą.

Antanas Nesteckis.

Įgyvendins etapais

Atlikus visų alternatyvų sprendinių techninių ir ekonominių rodiklių palyginimą, nustatyta, kad visais atvejais tinkamiausia yra pirma alternatyva. "Pirmos alternatyvos atveju optimaliausiai panaudojamas esamas valstybinės reikšmės kelių ir LEZ teritorijoje esamas vietinių kelių tinklas, mažiausiai reikia rezervuoti žemės valstybės poreikiams, mažiausiai reikia rengti sujungiamųjų kelių šalia pagrindinio kelio. Šis variantas yra pigiausias", – vardijo vicemeras.

Saugos: projekte numatyti sprendimai dviratininkų ir pėsčiųjų saugumui bei gyventojams nuo triukšmo.

Projekto vertė – daugiau nei 32 mln. eurų. Jis bus įgyvendinamas etapais iki 2026 m. Parengtą studiją artimiausiu metu planuojama pristatyti visuomenei. Tuomet bus rengiamas specialusis planas, visuomenės poreikiams iš savininkų išperkama žeme, projektuojama ir statoma.

Pirmame etape iki šių metų vidurio pagal jau parengtą projektą LEZ teritorijoje būtų pastatyta dviejų eismo juostų Užtvankos gatvė ruože nuo kelio Nr. 1918 (Davalgonių gatvės) iki Aviacijos gatvės. Antrame etape LEZ teritorijoje būtų įrengta keturių eismo juostų gatvė, sujungianti Terminalo gatvę su keliu Nr. 1919 (S.Žukausko gatvė).

"Iki 2021 m. pabaigos S.Žukausko gatvės sankryžoje numatyta įrengti žiedinę sankryžą ir gatvės tęsinį iki Davalgonių gatvės. Naujame kvartale prie S.Žukausko gatvės numatytos garsą slopinančios sienelės", – pasakojo A.Nesteckis.

Trečiame darbų etape (2023 m.) būtų nutiesta keturių eismo juostų Užtvankos gatvės tąsa nuo Aviacijos gatvės (pirmo etapo statybos pabaigos taško) iki kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis su žiedine sankryža. Ketvirtame etape numatyta Užtvankos gatvės dalies iki Aviacijos gatvės ir kelio Nr. 1918 (Davalgonių gatvė) atkarpą rekonstruoti į keturias eismo juostas, sankirtoje įrengiant ovalinę žiedinę sankryžą. Jei žemės išpirkimo procesas vyks sklandžiai, pagrindinius darbus planuojama užbaigti 2026 m.

Transporto sektoriaus atstovai žino daugybę tarptautinių parodų, susijusių su jų darbu. Vieni dalyvauja vienose parodose, kiti kitose, treti išvis niekur nevažiuoja. Apie tai ar verta dalyvauti tarptautinėse parodose, kurios iš jų yra svarbiausios ir kitus niuansus kalbamės su didelių Lietuvos transporto sektoriaus kompanijų atstovais.

Svarbu save pristatyti ne tik Europoje ir Rusijoje

UAB „ABIPA“ Pasaulinio tinklo plėtros projekto vadovas Tomas Brasiūnas ir UAB „Arijus“ Rinkodaros ir plėtros direktorius Egidijus Ramonas akcentuoja, kad Lietuvos verslui svarbiausios parodos vyksta tradicinėse Rusijos ir Europos rinkose. Abu pašnekovai išskyrė „TransRussia“ (Maskva) ir „Transport Logistics“ (Minskas, Miunchenas) parodas, tačiau priklausomai nuo įmonės specifikos, galima sudalyvauti ir ne taip gerai mūsų krašte žinomose parodose.

UAB „Arijus“ atstovas E. Ramonas pateikia ir kitų aktualių jiems parodų pavyzdžius: „Svarbi ir transporto paroda Kazachstane, pamečiui vykstanti arba Almatoje, arba Astanoje. Šiose parodose sulaukiame didelio susidomėjimo. Žinoma, nevengiame žvelgti ir plačiau, pavyzdžiui, prieš metus vykome į parodą Šanchajuje, kur sėkmingai pristatėme konteinerinį traukinį „Merkurijus“, keliaujame ir į kitas parodas kaip lankytojai arba dalyvaujame jose drauge su partneriais. Į šiais metais Antverpene vykusią „Breakbulk Europe 2013“ parodą kaip dalyviai vykome pirmą kartą, todėl kol kas sunku įvertinti šios parodos efektyvumą .“

T. Brasiūnui taip pat tenka dalyvauti ne tik populiariausiose, bet ir mažiau žinomose, tačiau jo kompanijai svarbiose parodose. „Nuo to, kurią krovinių pervežimo rūšį konkreti įmonė laiko savo pagrindine – priklauso ir planuojamų parodų tvarkaraštis: tarkime „Black Sea ports and Shipping“ paroda ir konferencija, vyksianti rugsėjo mėnesį, aktuali Juodosios jūros regiono ekspeditoriams, o „Southern Asia Ports, Logistics and Shipping 2013“, spalio mėnesį vyksianti Indijoje, aktuali didesniam ekspeditorių ratui.“

Kaip išsirinkti parodas?

E. Ramonas norintiems dalyvauti parodose, pirmiausiai siūlo gerai išanalizuoti savo veiklą: „Svarbu rasti „kertines“ paslaugas, kurios aktualiausios būtent vienoje ar kitoje parodoje, žinoti ir išskirti savo konkurencinius pranašumus. Maskvoje bei Minske vykstančios parodos itin naudingos ieškant klientų ir partnerių Rytuose, pristatant sandėliavimo, uosto, konteinerinių traukinių paslaugas.“

T. Brasiūnas prisimena, kad anksčiau parodose dalyvaudavo rečiau, o dabar tai tapo neišvengiama. „Ekspedijavimo versle parodos ir dalyvavimas jose – svarus įrankis kontaktų užmezgimui, partnerių ir vežėjų paieškai. „ABIPAI“ tapus pasaulinių tinklų WCA ir M.I.F.F.A., bei „Lineka“ nare, parodų ir konferencijų kiekis, į kuriuos ABIPA atstovai yra kviečiami dalyvauti, ženkliai išaugo. Tinklų rengiami susitikimai ir konferencijos –itin aktualūs, nes juose pristatomos aktualiausios transporto rinkos naujovės, sprendimai, liečiantys viso pasaulio ekspeditorius ir logistus“.

Tačiau parodose dalyvaujama ne tik dėl naujų kontaktų ar rinkų. Tai puiki proga įvertinti save ir toliau vystyti sėkmingus ryšius su jau esamais klientais. T. Brasiūnas išskiria dar ir šiuos dalyvavimo parodose privalumus: „Parodas įmonė vertina kaip puikią galimybę vienu metu užmegzti maksimaliai daug verslo kontaktų, pristatyti įmonės galimybes, aptarti tolimesnes bendradarbiavimo su esamais partneriais gaires.“

Susitikimus su esamais klientais parodose vertina ir „Arijaus“ atstovas: „Pasaulinė Miuncheno paroda sutraukia visus rinkos žaidėjus, yra ypač naudinga pristatant savo paslaugas vakarams. Mums ši paroda – dar ir puiki galimybė betarpiškai sutikti įmonių, su kuriomis dirbame, atstovus.“

Geriausi namų darbai – profesionalus darbus

E. Ramonas apibendrindamas pasiruošimą parodoms, pirmiausiai pabrėžia, kad į jas verta važiuoti tik tada, kai įmonė turi ką parodyti kitiems dalyviams. „Pirmasis ir svarbiausias darbas, ruošiantis tokiems renginiams, yra nuolatinis profesionalus darbas, kurio rezultatais pasidalinti ir juos pristatyti galime parodose.“ Taip pat pašnekovas griauna susidariusį mitą, kad parodos vargina: „Kai žinai kas esi, kaip dirbi, kad siūlai gerą produktą, dalyvavimas parodose tampa ne įtemptu darbu, o malonumu.“

T. Brasiūnas kalbėdamas apie pasiruošimo darbus mano, kad svarbu viską padaryti laiku ir nenukelti darbų paskutinei minutei: „Mūsų įmonės dalyvavimas parodose planuojamas metams į priekį, tad išvengiama chaoso ir paskutinės minutės darbų. Parodiniai įrankiai: prezentacijos, dalomoji medžiaga ir suvenyrai taip pat yra planuojami. Prieš parodą skiriamos kelios dienos susipažinti su dalyviu sąrašu, suderinti susitikimų laikus.“

Geriau vieniems ar kooperuotis?

Dažnai dalyvaujant pirmiausiai reikia apsispręsti ar įmonė turės savo individualų stendą ar dalyvaus kartu su kitomis įmonėmis jungtiniame stende. Finansiškai šios dvi perspektyvos gerokai skiriasi. Pašnekovai prieš pasirinkdami vieną iš šių variantų, pirmiausiai siūlo gerai įvertinti parodos specifiką ir savo galimybes joje. „Daugumoje parodų rengiami „Business to Business“ susitikimai, kuriuose būtinai dalyvaujame. Jei parodoje verslo susitikimų nenumatoma, renkamės įvairius variantus, tačiau ateityje su savo stendu planuojame nuolat dalyvauti Rusijos parodose.“ – teigia T. Brasiūnas.

E. Ramonas teigia, kad anksčiau buvo visokių variantų, tačiau galiausiai „Arijus“ nusprendė parodose dalyvauti su savo stendu. „Nuo šių metų visose parodose dalyvaujame su atskiru ekspoziciniu stendu, manome, kad ši mintis pasiteisino. Nors nei viena iš mūsų parodų nėra pigi, bet ir rezultatus netrunkame pajusti. Atskiras stendas padeda mums nepasimesti tarp kitų įmonių, esame lengviau surandami.“

Kada šaunamas šampanas?

Tinkamai pasiruošus ir pasirinkus parodas, jos visada būna naudingos. Tuo neabejoja abu pašnekovai, tačiau pirmieji rezultatai nebūtinai būna pasiekiami iš karto. Prie tikslo tenka eiti ilgus metus sėkmingai dirbant savo darbą. „Dalyvavimo parodoje rezultatas jaučiamas visuomet – jei parodos metu atrasti nauji kontaktai, partneriai ir klientai, su jais sėkmingai dirbama, vėliau sulaukiame jų rekomenduotų klientų, partnerių užklausų. Kiekvienos parodos metu kaupiama informacija, stebimos naujos tendencijos ekspedijavimo rinkoje leidžia priimti vienokius ar kitokius sprendimus vystant verslą. Paprastai apčiuopiamas rezultatas retai pasirodo iškarto po parodos, dažniausiai reiklia įdėti papildomo įdirbio, kad parodos metu įgytos pažintys ir pokalbiai taptų klientais, partneriais ir projektais.“ – T. Brasiūnas.

E. Ramonas taip pat negalėjo įvardinti kiek tiksliai praeina laiko, kuomet pradedama jausti parodos nauda, visa tai pakankamai individualu, tačiau, jo nuomone, ji yra akivaizdi: „Džiaugiamės, kai galime iškart pasiūlyti naujiems klientams optimalius sprendimus. O kai kurie esami bei potencialūs klientai ir partneriai patys ieško mūsų parodose – tai ne vienerių metų įdirbis. Visos šios parodos padeda užmegzti naudingų kontaktų, tačiau ne ką mažiau svarbu šiuos ryšius paversti abipusiai naudingu bendradarbiavimu.“

Reziume

Be abejonių galima daryti išvadą, kad dalyvauti tarptautinėje parodoje verta tik tuo atveju, jei įmonė turi gerą reputaciją, dirba profesionaliai ir yra žinoma kitiems transporto sektoriaus atstovams bei turi ką pasiūlyti kitiems rinkos žaidėjams. Priešingu atveju, parodos metu galima nublankti prieš šiuos privalumus turinčias organizacijas ir grįžti tuščiomis.