„Jis netinkamas judėjimui“, – sakė Maskvos paskirtas pietinės Ukrainos Chersono srities gubernatorius Vladimiras Saldo, pridūręs, kad Čonharo tiltas bus uždarytas eismui maždaug 20 dienų.

„Tiltas buvo apgadintas labiau, nei manėme iš pradžių“, – sakė V. Saldo per televiziją ir pridūrė, kad remonto darbai jau vyksta.

Ketvirtadienį Rusijos pareigūnai pranešė, kad ukrainiečių smūgis apgadino tiltą, jungiantį 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį su Maskvos iš dalies okupuota Ukrainos Chersono sritimi.

V. Saldo anksčiau sakė, kad Ukraina smūgiui į tiltą panaudojo britų patiektas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.

Pernai Maskva apkaltino Ukrainą dėl sprogimo ant pagrindinio tilto, jungiančio Krymą su Rusijos žemynine dalimi.

Kyjivui pradėjus kontrpuolimą, suintensyvėjo kovos okupuotose Ukrainos pietų ir rytų dalyse. Padaugėjo ir smūgių toli už priešo linijos.

„Mano kontroliuojamoje Krymo teritorijoje vykdomi įtvirtinimo darbai, siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos paskirtas regiono gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Rusija Krymo pusiasalį naudoja kaip vieną placdarmų Ukrainai pulti per vasarį Maskvos pradėtą invaziją.

S. Aksionovas teigė, kad vykdomi įtvirtinimo darbai, nors kariuomenė ir teisėsauga jau ėmėsi priemonių.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose ir praėjusią savaitę atgavo su Krymu besiribojančio Ukrainos regiono sostinę Chersoną.

Rusija teigia rugsėjį aneksavusi šį ir dar tris regionus, žadėdama juos ginti visomis turimomis karinėmis priemonėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo pajėgos taip pat ketina susigrąžinti pusiasalį.

Nuo vasario įvyko keli sprogimai Rusijos kariniuose objektuose Kryme arba netoli jų, įskaitant koordinuotą dronų ataką prieš pagrindinį Rusijos karinio jūrų laivyno uostą Sevastopolyje.

Spalį Kerčės tiltas, jungiantis pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi, buvo iš dalies sugriautas per sprogimą dėl kurio Maskva kaltina Ukrainą.

„Yra 11 kūnų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos jūrų ir upių transporto agentūros „Rosmorrečflot“ atstovas Aleksejus Kravčenka.

„Dar trys žmonės dingo po vandeniu gelbėtojų akivaizdoje“, - nurodė jis ir pridūrė, kad šie žmonės beveik neabejotinai žuvo.

Abiejuose laivuose – „Kandy“ ir „Maestro“ – buvo iš viso 31 žmogus, visi – Indijos ir Turkijos piliečiai.

„Kandy“ turėjo 17, o „Maestro“ – 14 įgulos narių.

Pasak A. Kravčenkos, 12 žmonių buvo išgelbėti, bet „niekas nežino, kur yra dar penki“.

Pasak atstovo, gaisras kilo pumpuojant degalus iš vieno laivo į kitą, o jų įgulų nariai buvo priversti iššokti į jūrą.

„Paieškų ir gelbėjimo operacija tęsiama“, – sakė A. Kravčenka.

Jis pridūrė, kad Kerčės miesto Kryme gydymo įstaigos ruošiasi priimti nukentėjusius jūrininkus.

Kerčės sąsiauris pastaruoju metu tapo smarkiai padidėjusios įtampos tarp Ukrainos ir Rusijos židiniu.

Lapkritį Rusija prie Kerčės sąsiaurio apšaudė ir sulaikė Ukrainos karinių jūrų pajėgų, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje.

Ši atvira karinė konfrontracija tarp abiejų šalių buvo pirmoji nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami Rytų Ukrainos separatistai įsitraukė į ginkluotą konfliktą su provakarietiška Kijevo vyriausybe.

„Turime rasti šios problemos sprendimą. Turi būti saugus sprendimas Ukrainai, tačiau santykiai su Rusija taip pat turi būti pagerinti,“ – sakė kanclerė per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

„Labai džiaugiuosi žinodama, kad Amerikos administracija ir prezidentas asmeniškai palaiko Minsko procesą,“ – pabrėžė A.Merkel.

„Minskas yra geras pagrindas, bet, deja, kol kas nepasiekėme pažangos, kokios norėtume. Tačiau kartu su savo ekspertais artimiausius kelis mėnesius dirbsime šiuo klausimu,“ – pridūrė ji.

D.Trumpas savo ruožtu pagyrė A.Merkel ir Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'as (Fransua Holandas) už pastangas išspręsti konfliktą Ukrainoje.

„Aš taip pat vertinu kanclerės Merkel, taip pat ir Prancūzijos prezidento, lyderystę sprendžiant konfliktą Ukrainoje, kur mes siekiame taikaus sprendimo,“ – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją.

Rusija, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, palaiko dideles teritorijas Rytų Ukrainoje kontroliuojančius promaskvietiškus separatistus. Jų konfliktas su provakarietiška Kijevo vyriausybe nusinešė jau per 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Maskva savo ruožtu neigia kaltinimus, kad ji siunčia karių ir ginklų į Ukrainos teritoriją bei kursto šį konfliktą.

2015 metų vasarį visos konflikto šalys, padedant Vokietijai ir Prancūzijai, sudarė taikos susitarimus. Vis dėlto vadinamieji Minsko susitarimai, nors ir padėjo sumažinti kautynių intensyvumą, ne visiškai jas sustabdė.

Šis susidūrimas įvyko Ukrainos išskirtinėje jūrų ekonominės zonos šiaurės vakarinėje dalyje, netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Ukrainiečių laivu plaukė įmonių „Naftogaz“, „Chornomornaftogaz“, valstybinės ekologijos inspekcijos ir kitų įstaigų atstovai. Jie rinko „agresijos, Ukrainos objektų ir turto užgrobimo bei Rusijos nelegalių veiksmų Holicyno ir Odesos dujų telkiniuose“ įrodymus, pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.

„Kai laivas "Podolia" plaukė nuo Karkinyto įlankos Holicyno ir Odesos dujų telkinių link, Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariniai laivai ir lėktuvai atliko pavojingus manevrus, pažeidė visuotinai priimtus tarptautinės teisės principus, nuostatas ir taisykles, trukdydami teisėtiems pakrančių sargybos laivo veiksmams. Rusų naikintuvas „Suchoj Su-24“ kelis kartus pavojingai prisiartino prie laivo "Podolia", – sakoma pranešime.

Be to, Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba sakė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno eskadrinis minininkas „Smetlivyj“ buvo nutaikęs į ukrainiečių laivą savo artilerijos sistemas, o žvalgybos laivas „Priazovie“ atliko pavojingus manevrus.

Apie šiuos incidentus buvo informuota Ukrainos vyriausybė, Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, Užsienio reikalų ministerija ir kitos suinteresuotos teisėsaugos įstaigos, sakė šalies sienos apsaugos tarnyba.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pažadėjo, kad Krymo pusiasalis, kurį kovo mėnesį aneksavo Rusija, bus sugrąžintas jo šaliai.

Krymo praradimą jis pavadino „reikšminga problema“, bet vienai tarptautinei konferencijai Kijeve pasakė: „Krymas bus vėl su mumis, nebūtinai ... karinėmis priemonėmis“.