Toks sprendimas priimtas kultūros ministrui kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministru bendru įsakymu patikslinus Kultūros paso administravimo ir finansavimo tvarkos aprašą.

Kaip teigiama ministerijos pranešime, šiemet maksimali vienos paslaugos kaina mokiniui metams siekia 11 eurų.

Anot ministerijos, kultūrinės edukacijos sistemoje siūlomas platus spektras įvairių kultūros paslaugų, pritaikytų skirtingoms tikslinėms grupėms. Kultūros paso paslaugų kaina svyruoja nuo vieno iki vienuolikos eurų, kai kurios paslaugos teikiamos nemokamai.

Ministerijos duomenimis, 2023 metais surengtos 23 647 edukacijos, jose mokiniai apsilankė 344 495 kartus. Prie Kultūrinės edukacijos sistemos prisijungė ir Kultūros pasu pasinaudojo visos Lietuvos mokyklos ir aštuonios lituanistinės užsienio mokyklos.

Kultūros pasas – 2019-aisiais visa apimtimi pradėjusi veikti priemonė, skirta ugdyti visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročius, plėsti moksleivių kultūrinę patirtį. Kaip skelbia ministerija, šiuo metu Kultūros pasas siūlo daugiau kaip keturis tūkstančius įvairiausių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų.

Šiomis paslaugomis nemokamai galės naudotis 1–12 klasių mokiniai.

Kultūros paso konkurse dalyvavo 274 kultūros įstaigos ir organizacijos, edukatoriai, menininkai. Paraiškas vertino ministerijos sudaryta speciali ekspertų komisija.

Šiemet Kultūros paso programa pasinaudojo beveik visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos. Jos užsakė per 11 tūkst. kultūrinės edukacijos veiklų.

Šiuo metu Kultūros paso rinkinį sudaro daugiau kaip 2900 kultūrinės edukacijos paslaugų.

„Netrukus jos bus papildytos naujais edukaciniais užsiėmimais, daugiausiai kultūros paveldo, dailės, etninės kultūros ir teatro“, – nurodė Kultūros ministerija.

Šiais metais vieno mokinio Kultūros pasui skiriama 11 eurų.

Kultūros pasas yra priemonė, leidžianti mokiniams savarankiškai, su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintinėse ir edukacinėse kultūros veiklose.

Kultūros paso programa pradėta įgyvendinti 2018 metais.

Kaip penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kultūros paso programose, edukaciniuose renginiuose per metus dalyvavo 1371 mokinys iš 10 užsienyje veikiančių lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų.

Mokiniai iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Belgijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Nyderlandų iš kultūros paso gausios pasiūlos šiemet pasirinko 148 paslaugas.

„Užsienyje veikiančiai lietuviškai mokyklai kultūros paso renginių nauda neįkainojama. Galimybė rinktis renginius leidžia pritaikyti juos prie savito mokyklos ugdymo proceso, mokiniams suteikia išsamesnių žinių apie Lietuvą, istorines asmenybes, žymius menininkus, vaikai lavina lietuvių kalbą, praplečia žodyną, daug ko išmoksta, susiranda naujų draugų“, – pranešime spaudai sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Užsienyje veikiančiai lietuviškai mokyklai kultūros paso renginių nauda neįkainojama.

Anot ministerijos, kultūros paso renginiai suteikė galimybę vaikams pamatyti lietuviškus spektaklius, dalyvauti lietuviškose edukacijose, kurios praturtino pamokas.

Mokiniai dalyvavo įvairiose edukacinėse pamokose ir paskaitose. Jiems buvo surengti knygų pristatymai, edukacinių dirbtuvių užsiėmimai, lietuviškų filmų peržiūros, buvo galimybė stebėti ir spektaklius.

Taip pat buvo surengtos nuotolinės istorijos pamokos apie pareigybes Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, gotikinio stiliaus bruožus, Vytauto Didžiojo valdymo laikus, Holokaustą ir kt.

Vaikams buvo surengtos ekskursijos po Šiaulių V. Kavaliauskienės katinų muziejų, Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą, Vilniaus senamiestį, Vinetu kaimą Klaipėdos rajone ir kt.

Pasak ministerijos, užsienio lietuviškų mokyklų, taip pat lietuvių kalbos besimokantys Europos mokyklose mokiniai kultūros paso programomis gali naudotis nuo šių metų vasario. Pasikeitimą, išplėtusį kultūros paso paslaugų gavėjų skaičių, metų pradžioje pasirašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir kultūros ministras Simonas Kairys.

Šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šioms mokykloms, kad jos galėtų pasinaudoti kultūros paso paslaugomis, skyrė 19 tūkst. eurų.

Kaip BNS sakė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos atstovė Giedrė Čistovienė, bibliotekai perėmus kultūros paso administravimą, nuo sausio pradės veikti naujoji informacinė sistema, į ją bus įtraukta ir apie 15 Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Belgijoje ir kitose užsienio šalyse veikiančių lietuviškų mokyklų.

„Iki šiol kultūros paso paslaugas galėjo užsakyti tik mokykloje paskirtas jo koordinatorius. Dabar yra nusiskundimų, kad galbūt ne iki galo pinigai išnaudojami. Tų priežasčių yra įvairių, žmonių trūkumas, negebėjimas ištransliuoti. Dabar tą padaryti galės kiekvienas mokytojas ir 16 metų bei vyresni mokiniai“, – BNS sakė G. Čistovienė.

Pasak projekto vadovės, iki šiol kultūros paso pinigai būdavo skiriami mokykloms, ir kai kur kildavo problemų, jog dalis aktyvesnių klasių išnaudodavo pinigus, o kitos paslauga pasinaudoti nespėdavo.

Atnaujinus sistemą, naudojantis blokų grandinės technologijomis, kiekvienam vaikui bus automatiškai sukurta virtuali piniginė, ją jis su savimi galės išsinešti ir perėjęs į kitą ugdymo įstaigą. Sistema pakeis ligšiolinę, kai koordinatoriai ataskaitas turėdavo teikti rankiniu būdu.

Kultūros paso veiklos nuo 2024-ųjų bus finansuojamos ir priešmokyklinėms vaikų grupėms – nors virtualios piniginės jiems bus sukurtos jau kitąmet, kol kas veikloms biudžete pinigų nenumatyta.

G. Čistovienė sakė, kad nuo kitų metų atsiras ir specialus virtualus gidas – tam tikros rekomendacijos mokytojams bei moksleiviams. Taip pat bus sukurta motyvacinė sistema, kai už aplankytas skirtingas rekomenduojamas veiklas, pavyzdžiui, spektaklį, ekskursiją, muziejų, bus skiriami virtualūs ženkleliai.

Pasak jos, siekiama, kad kultūros pasas nuo šiol būtų kuo paveikesnis, o vaikai pažintų kuo įvairesnes sritis.

„Poveikis yra tuomet, kai yra sistema, kad vaikas per ketverius metus būtinai nueitų į teatrą, muziejų, į kitas kultūrines edukacijas. Gide esame apibrėžę, kokias sritis kokio amžiaus vaikai turi aplankyti ir kokiu gyliu jie turėtų pažinti. Tai bus geras dalykas ir tiekėjams, ir mokytojams“, – pasakojo projekto vadovė.

Vienam Lietuvos moksleiviui kultūros paso reikmėms šiemet buvo skirta 12 eurų. Iniciatyvoje įtvirtinta rekomendacija – 15 eurų. Vieno užsiėmimo kaina įvairuoja nuo dviejų–trijų eurų iki maždaug dešimties eurų moksleiviui.

Naujoji sistema veiks adresu naujas.kulturospasas.lt.

Kultūros paso iniciatyva veikia nuo 2018 metų, šiuo metu rinkinį sudaro per 3,8 tūkst. paslaugų. G. Čistovienės teigimu, šiuo metu paskelbtas naujas kvietimas paraiškoms dėl kultūros paso paslaugų, jų laukiama iki gruodžio vidurio. Tikimasi, kad paslaugas siūlys didžioji dalis dabartinių tiekėjų.

„Vasara atveria galimybes daugiau kultūros renginių, ekskursijų ir kitų Kultūros paso rinkinyje siūlomų veiklų vykdyti po atviru dangumi, nuvykti į tolimesnes vietoves. Kviečiame savivaldybių, mokyklų administracijas pasirūpinti saugiu mokinių pavėžėjimu, jei pasirinkta programa vyksta ne mokykloje, o kitame mieste ar gamtoje“, – pranešime sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad kultūros paso siūlomos veiklos suteikia naujų galimybių paįvairinti mokslo metų pabaigą, taip pat skatina ugdyti mokinių kultūrines kompetencijas ir per vasaros atostogas.

„Kultūros paso siūlomos edukacinės programos papildo ugdymą, atveria naujų pažinimo galimybių, naujų atradimų“, – sakė R. Skaudžius.

Kultūros ministerija pranešė, kad mokytojai teigiamai vertina kultūros paso paslaugas. Pernykščių vertinimo anketų duomenys rodo, kad mokytojai kultūros paso paslaugas vertina 9,5 balais iš 10, jų manymu, mokinių vertinimas vidutiniškai siektų apie apie 9,45 balo iš 10 galimų.

Suteiktų paslaugų kokybę pildydami anketas atitinkamai vertina ir Kultūros paso paslaugų teikėjai. Šiuo atveju surinkti duomenys taip pat rodo, kad teikėjai labai gerai vertina mokinių dalyvavimą jų suteiktose paslaugose, vidutiniškai skirdami 9,54 balo vertinimą iš 10 galimų.

Kultūros pasas yra priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintinėse ir edukacinėse kultūros veiklose.

Šiuo metu Kultūros paso rinkinį sudaro 3000 paslaugų. Joms 2022 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 4,03 milijonų eurų.

„Gautas rekordinis paraiškų skaičius nuo Kultūros paso starto pradžios 2018 metais rodo, kad šis projektas tikrai pasiteisino ir yra augimo stadijoje. Tai rodo tiek didėjantis kultūros ir meno paslaugų teikėjų skaičius, tiek augantis besinaudojančių Kultūros pasu mokinių ir mokytojų susidomėjimas. Pernai prie Kultūros paso sistemos prisijungė ir bent kartą jo teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 93 proc. mokyklų. Tačiau pats Kultūros paso paslaugų skaičiaus augimas nėra savitikslis, svarbu pasiūlyti kuo įvairesnių aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugų, kad mokiniai turėtų iš ko rinktis“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Šiuo metu atliekamas administracinis naujų paraiškų vertinimas, po to jos bus perduotos Kultūros paso ekspertų komisijai, kuri, vadovaudamasi Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, mokinio Kultūros paso rinkinį papildys naujomis paslaugomis, kurios bus teikiamos nuo rugsėjo 1 dienos. Pagal aprašą vieną paraišką vertina trys komisijos nariai.

Naujos sudėties Kultūros paso ekspertų komisiją sudaro 30 narių: septyniolika narių, užtikrinant atstovavimą įvairioms kultūros ir meno sritims (architektūrai, baletui, cirkui, dailei, dizainui, etninei kultūrai, fotografijai, kinui, kultūros paveldui, lėlių teatrui, literatūrai, muzikai, operai, tarpdisciplininiam menui, skulptūrai, šokiui ir dramos teatrui), išskyrus daugiakultūriškumą, likusius narius į komisiją siūlo Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos moksleivių sąjunga, NVO vaikams konfederacija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas.

Pernai iš viso suteikta beveik 20,5 tūkst. Kultūros paso paslaugų, o paslaugų rinkinį šiuo metu sudaro 3 tūkst. paslaugų.

Kultūros pasas – priemonė, leidžianti kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintinėse ir edukacinėse kultūros veiklose. 2022 m. Kultūros paso paslaugoms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 4,03 mln. eurų, 30 tūkst. iš jų – lietuviškų bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje mokiniams, besimokantiems pagal užsienio valstybės formaliojo švietimo programas, bei Europos mokyklų mokiniams, besimokantiems pagal lietuvių kalbos programas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė pakoreguotą Kultūros paso koncepciją ir tvarkos aprašą. Juo išplėstas kultūros paso paslaugų gavėjų skaičius.

Šiuo metu kultūros pasas siūlo 4220 įvairiausių renginių ir edukacinių užsiėmimų: kultūros paveldo, etninės kultūros, architektūros, cirko, baleto, kino, lėlių teatro, dramos teatro, literatūros ir kt.

Mokyklos edukacinius renginius renkasi, atsižvelgdamos į jai skiriamas lėšas. Jos pačios nusprendžia, kokios vertės paslaugas užsisakyti.

Pernai kultūros pasas išbandytas septyniose mokyklose lietuvių mokomąja kalba Lenkijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje.

„Bandomasis projektas pasiteisino, iš mokyklų gauta daug teigiamų atsiliepimų“, – teigiama Švietimo ministerijos pranešime.

Anot jo, už kultūros paso lėšas lietuviškos Pelesos vidurinės mokyklos mokiniai dalyvavo Kauno lėlių teatro spektaklyje ir edukaciniame užsiėmime apie lietuviškas Kūčias, Punsko Dariaus ir Girėno vidurinės mokykla pasikvietė teatrą iš Kauno su spektakliu „Vieno rakto istorija“, o vyresniems 7–8 klasių mokiniams – vilnietę kalbininkę, kuri skaitė paskaitą „Apie lietuvių kalbą linksmai“.

Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus mokiniai žiūrėjo filmą „Šuolis“. 

Užsienyje veikia devynios lietuviškos mokyklos, kuriose vykdomas formalusis švietimas. Jis vykdomas pagal šalies, kurioje įsteigta mokykla, patvirtintas švietimo programas. Formaliojo švietimo lituanistinės mokyklos veikia Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje.

Lietuvių kalbos mokoma Europos mokyklose, veikiančiose Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Estijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Airijoje, Prancūzijoje.

Kultūros pasas įdiegtas 2019 metais, jis skirtas ugdyti mokinių kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, užtikrinti kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą.

Jos duomenimis, iš viso suteiktos 20 tūkst. 434 kultūros paso paslaugos.

Pernai į paslaugų rinkinį įtrauktos 1372 naujos veiklos, iš jų – daugiau kaip 400 nuotolinių paslaugų.

Iš viso šiuo metu kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro 3200 paslaugų, iš jų – beveik 600 nuotolinės.

„Naudojimasis kultūros paso paslaugomis ypač suaktyvėjo praėjusių metų pavasarį, kai po karantino šalyje palaipsniui atsigavo kultūrinis gyvenimas ir atsinaujino galimybės dalyvauti kultūrinėse veiklose ne tik nuotoliniu būdu, bet ir gyvai. Ir toliau skirsime didelį dėmesį kultūros paso paslaugų plėtrai, jų kokybei ir pačios sistemos tobulinimui“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, kultūros paso veiklos prisidėjo prie to, kad po karantino mokyklų gyvenimas greičiau grįžtų į įprastą ritmą, gerėtų mokinių savijauta, motyvacija, plėstųsi jų akiratis.

Apklausus paslaugų gavėjus, veiklų ir renginių kokybę praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais puikiai įvertino 67 proc. mokinių ir juos lydinčių mokytojų, o mokinių dalyvavimą paslaugų teikėjai vidutiniškai įvertino 9,54 balo iš dešimties galimų.

Pernai plėtotas kultūros paso lituanistinėms mokykloms užsienyje bandomasis projektas. Spalio–gruodžio mėnesiais skirtas finansavimas 1 tūkst. moksleivių iš lietuvių mokyklų Baltarusijoje, Lenkijoje ir Latvijoje.

Anot Kultūros ministerijos pranešimo, 72 proc. šių mokyklų pasinaudojo kultūros paso siūlomomis paslaugomis.

Nutarta šiemet sudaryti galimybes kultūros pasu naudotis lietuviškų bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje mokiniams, besimokantiems pagal užsienio valstybės formaliojo švietimo programas, bei Europos mokyklų mokiniams, besimokantiems pagal lietuvių kalbos programas.

Kultūros pasas – priemonė, leidžianti kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintinėse ir edukacinėse kultūros veiklose.

Šiemet kultūros paso paslaugoms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 4,03 mln. eurų, 30 tūkst. iš jų – mokykloms užsienyje.

„Jau dabar galima stebėti augantį Kultūros paso paslaugų rezervacijų skaičių – tai rodo, kad mokyklos iš anksto ilgesniam laikotarpiui planuoja mokinių įsitraukimo į kultūrinį gyvenimą priemones. Taip pat jaučiamas ir padidėjęs paslaugų teikėjų aktyvumas“, – sako Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Jolita Bečienė.

Todėl, siekdama paslaugų įvairovės pildant esamą daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašą, Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,  kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškas bus galima teikti spalio 1–15 dienomis.

Siekiant, kad kontaktinės Kultūros paso paslaugos būtų teikiamos saugiai, nuo šios savaitės įsigaliojo atnaujinti saugumo reikalavimai.

Teikiant paslaugas mokykloje, kai į ją atvyksta paslaugų teikėjai, ir jos yra teikiamos vienai klasei (ar grupei, sudarytai iš tos pačios klasės), turi būti vadovaujamasi valstybės operacijų vadovo sprendimu „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“.

Teikiant paslaugas kultūros ir meno įstaigoje (paslaugos tipas – edukacinis užsiėmimas ar kultūros ir meno renginys, papildytas kultūrine edukacija), gali dalyvauti tik vienos klasės (ar grupės, sudarytos iš tos pačios klasės) mokiniai. Vadovaujamasi nuostata, kad paslauga yra ugdymo proceso sudedamoji dalis, vykdoma už mokyklos ribų, ir jai taikomi tie patys reikalavimai kaip ir paslaugai, vykdomai mokykloje.

Paslaugų teikėjams, vykdantiems paslaugas, kurių tipas, nurodytas Kultūros paso sistemoje, yra kultūros ar meno renginys (pvz., filmas, spektaklis ar koncertas) ir yra vykdomas kultūros ir meno įstaigoje, taikomas valstybės operacijų vadovo sprendimas „Dėl neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinų sąlygų“.