Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) apkaltino Švediją ir Suomiją, kad jos yra kurdų kovotojų, ypač uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią jis siekia sutriuškinti, prieglobstis ir skatina „terorizmą“.

Jis pagrasino blokuoti Šiaurės šalių siekį įstoti į NATO, jei jos neišduos dešimčių įtariamų „teroristų“ pagal praėjusį mėnesį pasirašytą susitarimą.

Švedijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jos diplomatas šeštadienį buvo pakviestas į „susitikimą“ Ankaroje, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.

Turkija savo nepasitenkinimą išreiškė po praėjusią savaitę Švedijoje vykusių renginių, skirtų kurdų sukilimo Šiaurės Sirijoje, kuri ribojasi su Turkija, 10-osioms metinėms paminėti.

Turkija grasina pradėti naują karinį puolimą prieš kurdų kontroliuojamas teritorijas Sirijos šiaurėje, kur nori sukurti 30 km saugią zoną.

Per praeitą antradienį įvykdytą Turkijos bepiločio lėktuvo smūgį taip pat žuvo du aukšto rango Irako karininkai. Šis incidentas padidino įtampą tarp Bagdado ir Ankaros.

Pirmadienį PKK savo pranešime nurodė, kad jos pajėgos kalnuotame Zagroso regione „sugebėjo užsitikrinti tiesioginį pataikymą ir numušti Turkijos sraigtasparnį“.

„Praėjus dešimčiai minučių po pirmojo sraigtasparnio numušimo mūsų pajėgos smogė kitam... priversdamos jį sprukti“, – pridūrė sukarintas judėjimas.

Kani Masi miestelio, esančio netoli sienos su Turkija, meras patvirtino, kad netoliese sudužo turkų sraigtasparnis.

Meras Servestas Aqrawi (Servestas Akravis) naujienų agentūrai AFP sakė negalįs patvirtinti, kad buvo pataikyta į kitą orlaivį, taip pat pateikti detalių apie padarytą žalą, nes susirėmimai vyko sunkiai prieinamoje vietovėje.

PKK sakė pirmadienio operaciją skirianti savo „kankiniui“ Akidui Karzanui ir dviem Irako kariškiams, nužudytiems „Turkijos okupacinės kariuomenės“.

Turkija, kurios pajėgos Irako šiauriniame autonominiame regione veikia jau apie 25 metus, birželio viduryje pradėjo naują sausumos pajėgų ir aviacijos operaciją prieš PKK kitapus sienos.

Po smūgio praeitą antradienį Irakas iškvietė Turkijos ambasadorių Bagdade – jau trečiąkart per du mėnesius.

Penktadienį per Turkijos surengta bombardavimą minėtame regione žuvo trys kurdų kovotojai.

Ankara tvirtina turinti teisę rengti operacijas prieš PKK, kurią laiko „teroristine“ organizacija, ir kaltina Bagdadą bei Irako Kurdistano valdžią pro pirštus žiūrint į šios grupuotės veiksmus.

Bagdadas savo ruožtus stengėsi užsitikrinti palaikymą savo reikalavimams, kad Ankara baigtų karines operacijas jo teritorijoje.

JAV ir Europos Sąjunga taip pat laiko PKK teroristine organizacija.

„Turkų kariniai lėktuvai surengė oro smūgių... Ras al Aino rajone pasienyje“, – pranešė karą Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad netoli Turkijos sienos esančio vieno Sirijos miestelio trečiadienį nugriaudėjo sprogimas.

Pasak reporterio, virš pasienyje esančio Ras al Aino pakilo baltų dūmų debesis ir skriejo kariniai lėktuvai, o dešimtys civilių mėgino pabėgti.

Turkų lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) anksčiau trečiadienį paskelbė, kad Turkijos operacija prieš kurdų kovotojus šiaurės Sirijoje prasidėjo.

„Turkų ginkluotosios pajėgos ir Sirijos nacionalinė armija (Ankaros remiamos sukilėlių grupuotės) pradėjo operaciją „Taikos šaltinis“ šiaurės Sirijoje“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Pasak jo, puolimas vykdomas prieš Sirijos šiaurėje veikiančius kurdų ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojus.

„Mūsų misija yra užkirsti kelią teroro koridoriaus kūrimui palei mūsų pietinę sieną, taip pat užtikrinti taiką rajone“, – teigė R. T. Erdoganas.

Tuo metu JAV remiamų kurdų pajėgų šiaurės Sirijoje atstovas pareiškė, kad turkų kariniai lėktuvai ėmė taikytis į „civilių rajonus“.

Sirijos demokratinių jėgų (SDF) atstovas Mustafa Bali (Mustafa Balis) sako, kad antskrydžiai sukėlė „didžiulę paniką regiono žmonių gretose“.

Ankara jau ilgai planavo imtis karinių veiksmų prieš šiaurės Sirijoje veikiančias kurdų pajėgas. Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) Ankara laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.

JAV prezidentas pagrasino „sunaikinti Turkiją ekonominiu požiūriu“, jei Turkijos kariuomenė puls JAV remiamus kurdų kovotojus po JAV karių išvedimo iš Sirijos.

D. Trumpas sekmadienį tviteryje skelbė, kad JAV pradėjo išvedinėti apytikriai 2 tūkst. savo karių iš Šiaurės rytų Sirijos, tačiau teigė, kad JAV išlaikys savo pajėgas kaimyniniame Irake.

JAV kariai Sirijoje rėmė kurdų vadovaujamas Sirijos demokratines pajėgas (SDF) kovoje su „Islamo valstybe“ (IS), tačiau gruodžio 19 d. D. Trumpas netikėtai paskelbė apie visišką JAV pajėgų išvedimą, nes kova su IS laimėta.

Toks pareiškimas sukėlė susirūpinimą kurdų kovotojams. SDF kurdų pajėgų pagrindinę dalį sudaro Liaudies apsaugos daliniai (YPG), kuriuos Ankara laiko teroristais, susijusiais su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK). Turkija jau nuo praėjusio mėnesio grasina pradėti karinę operaciją prieš kurdus.

Jis žadėjo šį klausimą aptarti susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kitą mėnesį.

JAV savo aviacija ir kitaip remia kurdų pajėgas, kovojančias su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

NATO narė Turkija Sirijos kurdų pajėgas laiko turkiškų kurdų sukilėlių atšaka ir praėjusią savaitę atakavo jas karo lėktuvais.

Tuo tarpu JAV aviacija patruliuoja palei šią neramią valstybių sieną.

„Mes būsime priversti tęsti (savo puolimą); mes nepranešime savo veiksmų datos ir laiko, bet jie žinos, kad Turkijos kariškiai gali veikti“, – sakė R.T.Erdoganas.

R.T. Erdoganas išreiškė viltį, kad NATO valstybės palaikys Turkijos kovą su „visomis teroristinėmis grupuotėmis“, tarp jų ir su Kurdistano darbininkų partija (PKK), „Islamo valstybės“ džihadistaiss ir nepavykusio liepos 15-osios perversmo Ankaroje organizatoriais.

Jis paragino ES sugriežtinti požiūrį į PKK, kurią Briuselis yra įtraukęs į teroristinių grupuočių sąrašą, tačiau kurios nariai, pasak R.T. Erdogano, gali laisvai klajoti po Bendrijos teritoriją.

„Tie, kurie dvejoja dėl teroristinių organizacijų, anksčiau ar vėliau patys sulauks jų smūgio“, – kalbėjo Turkijos lyderis.

Turkija yra NATO narė nuo 1952 metų, tačiau jos planus prisijungti prie ES atitolina nesutarimai dėl itin griežto susidorojimo su įtariamais šios vasaros perversmo organizatoriais ir rėmėjais.

Savaitgalį R.T. Erdoganas užsiminė, kad Turkija gali dėtis prie Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos – laisvo saugumo ir ekonomikos bloko, kuriam vadovauja Rusija ir Kinija ir kuris kartais yra laikomas rytiniu NATO varžovu.

Tačiau NATO susitikime apie tai R.T. Edoganas nekalbėjo.

Tuo metu Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė NATO „solidarumo“ su Turkija svarbą ir pareiškė, kad Ankara „turi teisę“ traukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už perversmo organizavimą.

Vieno olandų įstatymų leidėjo paragintas pasmerkti Ankarą dėl susidorojimo su pučo rėmėjais, daugiau nei 35 tūkst. žmonių suėmimą, J. Stoltenbergas atsakė, jog jau perspėjo Turkijos vadovus, kad visos jų taikomos priemonės turi atitikti įstatymus.

NATO vadovas džiaugėsi Turkijos ir Europos Tarybos bendradarbiavimu dėl teisinių priemonių taikymo po perversmo, sakydamas, kad tai turėtų būti „svarbus įrankis“ įstatymų viršenybei ir žmogaus teisėms užtikrinti.

J. Stoltenbergas neužsiminė apie vadovaujančius postus NATO užimančius turkų pareigūnus, kurie, remiantis jo praėjusios savaitės pranešimu, po nepavykusio perversmo paprašė prieglobsčio.

Tačiau generalinis sekretorius pridūrė, kad tikisi daugiau garantijų iš NATO narių, kurios padėtų Turkijai tvarkytis jos neramiame pasienyje, papildomai prie dabar vykdomų žvalgybos skrydžių ir raketinių sistemų dislokavimo prie Sirijos sienos.

Anatolijos naujienų agentūra, cituodama kariuomenės pareigūnus, pranešė, kad aviacijos smūgiai buvo įvykdyti vėlų trečiadienio vakarą. Buvo atakuota 18 taikinių Marat Um Chavšo regione šiaurės Sirijoje. Kaip teigiama, žuvo nuo 160 iki 200 kurdų sukilėlių.

Antskrydžių taikiniai vietovėse, kurias pastaruoju metu atsikovojo Sirijos pajėgos, vykdydamos savo operaciją, kuria siekiama išvaryti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojus iš Alepo šiaurinės dalies.

Dėl Sirijos kurdų pajėgų kilo nesutarimų tarp dviejų NATO sąjungininkių – Turkijos ir Jungtinių Valstijų.

Vašingtono nuomone, kurdų sukarintos pajėgos, žinomos kaip Liaudies apsaugos daliniai (YPG), yra veiksmingiausia jėga, galinti kovoti su IS Sirijoje. Tuo tarpu Turkija įsitikinusi, kad YPG yra teroristinė grupuotė, susijusi su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK). Pastaroji šiemet Turkijoje jau surengė ištisą virtinę pražūtingų atakų.

Ankaros nerimas padidėjo, nes YPG sugebėjo įsitvirtinti didelėse teritorijose ties Sirijos ir Turkijos pasieniu. Rugpjūtį Turkija išsiuntė karių ir tankų į šiaurės Siriją, kad padėtų šios šalies opozicijos pajėgoms išstumti „Islamo valstybės“ džihadistus iš teritorijos, besiribojančios su Turkija, ir neleisti Sirijos kurdų pajėgoms plėsti savo kontroliuojamų teritorijų.

Pastaroji Turkijos surengta ataka įvyko po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad jo šalis ne „lauks, kol teroristai ateis ir puls“, o užklups juos dar prieš jiems smogiant.

Anatolijos naujienų agentūra nurodė, kad tarp 18 taikinių buvo devyni pastatai, kuriuos Sirijos kurdai naudojo kaip būstines, susitikimų vietas, pastoges, ginklų sandėlius, ir penkios transporto priemonės.

Per ataką Antalijos regione, viename populiariausių Turkijos turizmo centrų, viena raketų pataikė į pakelėje stovėjusį žuvų pardavėjo prekystalį, bet žmonės nenukentėjo.

Ieškodama įtariamųjų policija surengė reidų visoje šalyje, įskaitant Stambulą.

Pareigūnai sulaikė mažiausiai 25 žmones, kaip įtariama, palaikančius ryšius su kurdų kovotojai, nurodė Anatolijos naujienų agentūra.

Kol kas jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės dėl penktadienį įvykdytos atakos, bet Anatolijos naujienų agentūra pranešė, kad tarp sulaikytų asmenų esama žmonių, įtariamų ryšiais su Kurdistano darbininkų partija (PKK), Ankaros ir jos sąjungininkų Vakaruose laikoma teroristine organizacija.

Turkijos karinių oro pajėgų lėktuvai nuo 9 val. 30 min. iki 10 val. 55 min. Grinvičo (nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 55 min. Lietuvos) laiku bombardavo „separatistų teroristinės organizacijos“ taikinius Garos regione Šiaurės Irake, sakoma naujienų agentūros „Anadolu“ pranešime, turint omenyje uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK).

Pranešime priduriama, kad per antskrydžius taikiniai „buvo sunaikinti“.

Turkija, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra įtraukusios PKK į teroristinių organizacijų sąrašą. PKK kovotojų vadovybė yra įsikūrusi Kandilio kalnuose Irako šiaurėje.

Dvejus metus trukusios paliaubos tarp Anakros ir PKK pernai žlugo, o kurdų sukilėliai ėmė dažnai rengti išpuolius prieš saugumo pajėgas neramiuose šalies pietryčiuose.

Nuo trečiadienio Turkija vykdo operaciją Sirijoje prieš „Islamo valstybės“ džihadistus ir Sirijos kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG).

JAV remia YPG, kurias laiko veiksmingiausia kovine jėga Sirijoje, ir aprūpina kurdų kovotojus ginklais, taip pat siunčia jiems savo karinių patarėjų. Tuo tarpu Turkija YPG laiko teroristine grupuote, siekiančia savo autonominio regiono Sirijoje.