„Ar tikrai tokią sumą, ar tikrai tu tiek nunešei, paskui gal supras ne taip tave“, – svarstė pašnekovė.

„Ne, nebuvo niekada“, – įsiterpė Tadas.

Jeigu ne pinigais, o gėlėmis ar saldainiais atsidėkoti?

„Maža dovanėlė ar gėlių puokštė niekada nepamaišys“, – sakė pašnekovas.

„Labai slidus reikalas. Atrodytų, na, saldainiai, nieko kalto, bet kur tos ribos atsiranda, nežinau“, – svarstė kita moteris.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Pritariu. Ir jiems reikia dovanų“, – savo nuomonę išsakė dar viena praeivė.

Taip vis dar tolerantiškai daugelis kalba apie maišeliuose nešamas padėkas. Apie pinigus gal ir nutyli, bet tyrimai rodo ką kita – kyšiai vis dar populiarus reiškinys.

„Tokią korupcinę patirtį praėjusiais metais turėjo apie 10 proc., užpraėjusiais – 9 proc. Bendrai paėmus apie 10 proc. gyventojų yra tekę duoti kyšį“, – situaciją komentavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Tie procentai aprėpia kyšius visose srityse, ne vien medicinoje. Tačiau sveikatos sričiai teko apie 70 proc. visų kyšių.

„Mes nuo sovietmečio kaip neišsigydome nuo šito, taip neišsigydome, – sakė Seimo narys Linas Slušnys. – Ką tai reiškia? Pacientai galvoja, kad be kyšio neįmanoma.“

„Kalbant apie skaidruma, iš tikrųjų sveikatos sistema yra viena neskaidriausių“, – konstatavo Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

A. Gerliakienė sako, kad vokelis gal kai kur ir gali suveikti.  

Jeigu kažkas įdėjo kažką į vokelį ir davė, tai nuo to gydymo kokybė tikrai nesikeičia. Galbūt greitis nuo to gali priklausyti.

„Jeigu kažkas įdėjo kažką į vokelį ir davė, tai nuo to gydymo kokybė tikrai nesikeičia. Galbūt greitis nuo to gali priklausyti“, – svarstė A. Gerliakienė.

Kyšių dydžiai taip pat auga. Gal ir čia veikia infliacija?! Pateikiama praėjusių ir 2020 metų statistika.

„Gaunant korupcijos požiūrį į rizikingiausias sveikatos priežiūros paslaugas, tokias, kaip, tarkim, chirurginė operacija, tai vidurkis šiek tiek viršija 100 eurų“, – kalbėjo R. Kaziliūnaitė.

Pavyzdžiui, už chirurgines operacijas pernai vidutiniškai mokėta 160 eurų, dar ankstesniais metais – 130 eurų.

„Kad negalvotų, jog tik davus papildomų pinigų ar kitokios rūšies pakišą, gaus kokybišką paslaugą. Manau, toks požiūris kažkuria prasme įžeidžia ir pačią medikų bendruomenę“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ministras kalba tiek apie smulkiąją, tiek apie sisteminę korupciją. Sako, būtina nulinė tolerancija. O kaip to pasiekti, vakar Seime diskutavo įvairių sričių specialistai. 

„Ligonių kasų vaistų, protezų įtraukimo sistema, pirkimų sistema veikia blogai, netobulai. Tų sisteminių klaidų, sisteminės korupcijos labai daug yra“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Ligonių kasų vaistų, protezų įtraukimo sistema, pirkimų sistema veikia blogai, netobulai. Tų sisteminių klaidų, sisteminės korupcijos labai daug yra.

„Labai svarbu fiksuoti gydymo įstaigų vadovų labai konkrečią atsakomybę už tai, kaip veikia jų įstaiga pirkimų srityje“, – sakė  A. Dulkys.

„Mes turime išsiravėti, peržiūrėti visus teisės aktus, kaip veikia sistema – paciento kelią“, – komentavo Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. 

Dėmesio sulaukė ne tik korupcija, bet ir specialistų bei pacientų santykiai. Prisimintas ir pastarųjų dienų incidentas, kai buvo žiauriai sumuštas greitosios medicinos pagalbos vairuotojas. Jam net buvo suskaldytas skruostikaulis.

„Jis šoko ant manęs ir prasidėjo muštynės. Patyriau didelę traumą“, – sakė nukentėjusysis.

Policija tikslina – smurtautojas vis dar intensyviai ieškomas. Jo asmenybė dar nenustatyta.

„Tiek paramedikai, tiek skubios pagalbos skyrių medikai dirba su tuo pačiu kontingentu, su kuriuo dirba ir policijos pareigūnai bei kitos tarnybos teikdamos būtinąją pagalbą, – sakė Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas. – Mes teikiame tą pačią viešą paslaugą ir mūsų teisinė apsauga turėtų būti tokia pati, kokia yra ir pareigūnų.  

Po šio įvykio Seime kelią skinasi pataisos, kad už medikų, socialinių darbuotojų garbės ir orumo įžeidimą grėstų atsakomybė ir iki 300 eurų bauda. 

„Visus mus vienija bendras tikslas – užtikrinti, kad valstybės institucijų ir įstaigų veikla būtų nešališka ir skaidri. Tai ypač aktualu sveikatos priežiūros sistemoje, kur neretai sprendžiami gyvenimo ir mirties, bet taip pat ir asmenų ilgalaikės gerovės klausimai“, – sakoma šalies vadovo sveikinime.

Prezidentas priminė, jog bet kokios korupcijos apraiškos kelia grėsmę pamatinei pacientų teisei būti priimtiems, išklausytiems ir tinkamai gydomiems. Visi, kas susiduria su sveikatos problemomis, nusipelno, kad su jais būtų elgiamasi vienodai teisingai.

Šalies vadovas taip pat kreipėsi į diskusijoje dalyvaujančius sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, prašydamas ir toliau skirti ypatingą dėmesį korupcijai atsparios aplinkos kūrimui.

„Neabejoju, kad turite idėjų, ką galima padaryti geriau, kad sveikatos priežiūros sistema būtų skaidresnė. Kviečiu šiomis idėjomis dalintis, kartu ieškoti inovatyvių sprendimų, bendradarbiauti ir nesitenkinti formalių taisyklių laikymųsi. Pasiekime, kad nulinė medikų tolerancija korupcijai taptų realybe“, - teigiama sveikinime.

Prezidento G. Nausėdos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva surengtoje diskusijoje aptariamos tiek jau taikomos gerosios praktikos, tiek neišnaudojamos galimybės kurti antikorupcinę aplinką sveikatos priežiūros įstaigose. Joje dalyvauja STT vadovybė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, didžiųjų šalies gydymo įstaigų vadovai.

Laidai „Info diena“ situaciją komentavo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė: „Tikrai Lietuvos sveikatos sektorius išsiskiria tarp tų viešųjų paslaugų kaip viena iš korumpuočiausių sričių. Beje, reikia pastebėti, kad ne tik smulkioji korupcija, kai pacientai papirkinėja gydytojus, bet taip pat ir stambioji korupcija yra labai paplitusi. Tai atskleidė ir dabar vykstantis tyrimas dėl įrangos pirkimo įstaigose. Reikia pastebėti, kad situacija yra gerėjanti. Bet, aišku, norėtųsi, kad situacija taisytųsi greičiau“.

„Pirmiausia tai yra mentaliteto dalykai. Turime keisti mentalitetą – ne tik sveikatos priežiūros darbuotojų,  bet, aišku, ir gyventojų, kad gyventojai nebūtų motyvuoti pirkti papildomai sveikatos priežiūros paslaugų. Jau tada geriau tie mokėjimai būtų oficialūs, o ne į kišenę sveikatos priežiūros darbuotojui“, – sakė J. Sejonienė.

Kaip atskleidė tyrimas, blogesnė situacija yra tik Rumunijoje. Štai, pavyzdžiui, estai beveik apskritai neduoda kyšių: tik du procentai prisipažino tą padarę.

Kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu.  Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino.

„Manau, kad sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo ir darbo sąlygų klausimas yra labai svarbus. Jeigu palygintume atlyginimus Estijoje ir Lietuvoje, tai jie skiriasi. Estijoje yra gerokai didesni sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai. Aš manau, kad didėjantys atlyginimai, nors tas didėjimas nėra toks, kokio tikisi sveikatos priežiūros darbuotojai, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl mažėja smulkioji korupcija“, – aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.

„Reikalinga ir visuomenės edukacija, kad sveikatos priežiūros paslaugos nėra nemokamos, visiems vienu metu prieinamos, pas tą specialistą, pas kokį nori, tuo metu, kai nori pacientas. Visame pasaulyje, deja, kvalifikuotų specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų tenka palaukti, kaip ir Lietuvoje. Tie neoficialūs pirkimai, kyšiai rodo, kad gyventojai gali mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Tai man atrodo, kad išskaidrinimas tų mokėjimų duotų skaidrumo, o ne didesnę nelygybę“, – teigė J. Sejonienė.

Apklausos duomenimis, pandemija labai pablogino situaciją. Tik kas ketvirtas Lietuvoje mano, kad COVID-19 pandemija Lietuvoje yra valdoma skaidriai. Tai reiškia, kad 75 procentai žmonių nemano, kad pandemija Lietuvoje yra valdoma neskaidriai.

„Aš manau, kad tikrai buvo padaryta klaidų, kai buvo apribotos sveikatos priežiūros paslaugos pirmojo karantino metu. Manau, kad tikrai nereikėjo jų riboti. Ta pertrauka ilgam laikui sutrikdė sveikatos priežiūros paslaugų gavimą pacientams. Ar pats pandemijos valdymas, paslaugų organizavimas yra neskaidrus? Jokiu būdu ne. Ar tuomet mes sakome, kad kitos ligos yra prioritetinės prieš COVID-19, reikėjo negydyti COVID-19 pacientų? Paslaugos teikiamos tam, kam tuo metu labiausiai reikia. O kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu.  Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino“, – sakė teigė J. Sejonienė.

Esą ir sumažinti korupcijos mastus galima: „Kaip matome, pastangos, kurios buvo dedamos, ir socialinės reklamos neduoda tokio greito efekto. Bet bendras pragyvenimo lygio kilimas, sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didėjimas, darbo sąlygų gerėjimas, manau, būtų pagrindiniai veiksniai“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.

Daugiau – vaizdo įraše:

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 16 proc. gydymo įstaigose per pastaruosius metus apsilankiusių respondentų vienaip ar kitaip neoficialiai atsiskaitė su medicinos personalu: 5 proc. apklaustųjų neoficialiai davė pinigų, 11 proc. davė dovanų.

2018 m. atsakydami į tuos pačius klausimus 10 proc. respondentų teigė davę medikams pinigų, 14 proc. –dovanų.

Kiekybinis Lietuvos gyventojų tyrimas buvo atliktas rugpjūčio 11-23 dienomis, siekiant išsiaiškinti visuomenės nuomonę dėl sveikatos apsaugos.

Juokas padeda pasveikti

Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius Normanas Cousinsas, ilgus metus dirbęs Amerikos politikos žurnalistu, po itin varginančios ir įtemptos komandiruotės Rusijoje sužinojo, kad serga itin reta ir nepagydoma liga – ankiloziniu spondilitu. Dėl šios ligos vyras kentė neapsakomai stiprų stuburo skausmą, o po kelių mėnesių nebegalėjo judėti ir valgyti. Kai gydytojai konstatavo faktą, kad pasveikti yra tik viena galimybė iš 500, N.Cousinsas nusprendė, kad jo kelionė žemėje taip greitai nesibaigs. Vyras buvo įsitikinęs, kad ligą sukėlė nuolatinis nuovargis ir stresas, pažeidęs jo imuninę sistemą, todėl jo užduotis buvo paprasta – sustiprinti imuninę sistemą.

N.Cousinsas pagalvojo, kadangi neigiamos emocijos prisidėjo prie jo ligos atsiradimo, teigiamos turėtų padėti jam jaustis geriau. Taigi, gydytojams leidus, skyrė sau juoko terapiją.

Jis išėjo iš ligoninės ir pradėjo vartoti labai dideles vitamino C dozes. Po daugiau nei penkias valandas per dieną šis žmogus praleisdavo žiūrėdamas įvairias komedijas arba klausydamasis linksmų istorijų ir anekdotų. Jis pastebėjo, kad po 10 min. juoko praeidavo skausmai. Laikas bėgo, jo būklė nuolat gerėjo, o po dvejų metų N.Cousinsas visiškai atsistojo ant kojų ir sugrįžo į darbą.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros lektorės, sveikatos psichologės Aušros Norės, po šio įvykio didelė dalis mokslininkų bendruomenės sutelkė dėmesį į juoko ir teigiamų emocijų įtaką žmonių sveikatai – pradėjo daug mokslinių tyrimų projektų, kurie nustatė, kad viskas, kas kelia geras ir teigiamas emocijas, gali padėti pasveikti.

Žmonių duodamų kyšių vertė paprastai nėra didelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos.

Duodamas kyšį nuskriaudi save

Kai žmogus susiduria su liga, kuri sukelia skausmą ar kitokį diskomfortą, nieko nelaukęs vyksta pas gydytoją ir tikisi visokeriopos pagalbos. Tačiau, veikiamas skausmo, nerimo ir baimės, neretai gali pagalvoti, kad gydytojui verta įduoti vokelį, nes tuomet gydymas neva vyks greičiau ir sklandžiau.

Remiantis gyventojų nuomonės apklausomis, dažniausiai tokiam veiksmui ryžtasi moterys ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų žmonės. Jų duodamų kyšių vertė paprastai nedidelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos, kurias atiduodami medikui jie labiausiai nuskriaudžia save.

Pinigai, kuriuos pacientai skiria padėkoms vokeliuose, galėtų būti investuojami į jų pačių gerovę ir geresnę gyvenimo kokybę. Tai gali būti apsilankymas teatre ar parodoje, iškyla su šeima, sveikatinančios ir atpalaiduojančios procedūros ar tiesiog buvimas gryname ore. Svarbiausia, kad veikla keltų tik geras emocijas, skatintų juoktis. O juokas gyvenime yra labai svarbus, taip pat kaip maistas, deguonis ir vanduo. Ne veltui sakoma, kad laiminga širdis yra geriau už bet kokį vaistą.

Didžiausia atsakomybė už jūsų sveikatą tenka jums

Dauguma vis dar mano, kad už jų sveikatą ir gerovę atsako medikai, tačiau toks požiūris neteisingas. Žmogaus gerą fizinę ir emocinę savijautą daugiausia lemia ne sveikatos apsaugos kokybė, bet pats žmogus, jo požiūris ir gyvensenos įpročiai. Tai patvirtina ir Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Eligija Laurusevičienė. Pasak jos, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, medicina ir sveikatos apsaugos kokybė mūsų sveikatai daro įtaką tik 10 proc. Akivaizdu, kad didžiausia atsakomybė krinta ne ant gydytojų pečių, o ir kyšis čia jau niekuo nepadės.

„Aš negaliu nurodinėti žmonėms, kur ir kaip jie turėtų leisti savo uždirbtus pinigus, bet kaip gydytoja galiu patarti daugiau dėmesio skirti sau. Sveikai ir teisingai maitintis, sportuoti, kad būtų palaikomas geras raumenų tonusas, bei išmokti susigyventi su viskuo, ką mums atsiunčia gyvenimas, nes įtampa ir stresas geriau jaustis nepadės“, – sako šeimos gydytoja E.Laurusevičienė.

Medikė, paklausta apie emocijų įtaką sveikatai, teigia, kad ne tik neigiamos nuotaikos daro įtaką sveikatai, bet ir teigiamos. „Gera emocinė būklė yra būtina sveikimo procesui. Pozityviai nusiteikęs pacientas sveiksta greičiau, o kad jo pozityvumas nedingtų, labai svarbu gyvenime bendrauti su tais žmonėmis, kurie tą optimizmą skleidžia“, – įsitikinusi medikė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.