„Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis jų veikloje. Priimtas įstatymas yra ydingas, todėl  prašome prezidento pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje numatyta teise ir grąžinti priimtą įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.

Parlamentarė pažymi, kad nuo pat galimybės skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai atsiradimo pradžios religinės bendruomenės ir bendrijos buvo vienos iš galimų paramos gavėjų. Tačiau, pasak L. Nagienės, ne visos religinės bendrijos turi ir gali turėti nevyriausybinės organizacijos, kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, statusą.

Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis.

„Tokiu būdu pagal priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios formaliai vykdo tik religinę veiklą, yra užkertamas kelias pretenduoti į gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri visuomet buvo svarbi religinės bendruomenės ir bendrijos veiklos užtikrinimo dalis. Manome, kad toks priimtas pakeitimas yra mažų mažiausiai nepakankamai išdiskutuotas“, – sako L. Nagienė.

Seimo frakcijos atstovų teigimu, vertinant įstatymo pataisomis įtvirtinto apribojimo skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigos, paminėtina, kad daug metų dalis šio mokesčio, skirta švietimo įstaigoms, buvo ženkli šių įstaigų biudžeto dedamoji dalis.  

Pasak Seimo narės L. Nagienės, ši finansinė parama yra švietimo įstaigų bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų remontą.

„Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Nesuteikiant galimybės pretenduoti į šią paramą ir kartu negarantuojant alternatyvaus pakankamo papildomo finansavimo švietimo įstaigų reikmėms, nepagrįstai skubotai ir ženkliai bloginama šių įstaigų finansinė padėtis. Tačiau kur kas finansiškai geresnėje situacijoje esančios privačios mokyklos ir toliau išsaugos galimybę gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies“, – sako L. Nagienė.

Seimui priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM). Paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos.

Už pataisas po svarstymo antradienį balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo trylika, o susilaikė 24. Paskutinis balsavimas dėl pakeitimų vyks vėliau.

Pataisos iniciatorius Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad biudžetinėms įstaigoms skirti  paramą buvo leista dar 2004 metais.

„Tuo metu tikslas buvo paremti, paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau vėliau į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir valstybinės ar savivaldybių organizacijos, kurios yra vieną kartą jau finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų arba, kitaip tariant, iš biudžeto lėšų“, – Seimo posėdyje teigė A. Bagdonas.

Pasak jo, 2009 metais Valstybės kontrolė nurodė, kad remti biudžetines įstaigas yra ydinga. Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje panašios praktikos nėra.

Pasak Audito komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio, dabar biudžetinės įstaigos negauna gerokai daugiau paramos negu nevyriausybinės organizacijos. Pasak jo, žmonės yra laisvi apsispręsti, kam suteikti paramą, įskaitant ir galimybę jos neteikti.

„Pritarus įstatymo projektui, nebus sudarytos galimybės savanorystės pagrindais remti biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas pilietinei bendruomenei“, – nurodė parlamentaras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė Seimo posėdyje tikino, kad nevyriausybinis sektorius silpnai remiamas, todėl reikia ieškoti, kaip jam padėti: „Bet menkai finansuojamos ir biudžetinės įstaigos“. 

Iš mokyklas ir darželius lankančių vaikų tėvų atimame galimybę skirti dalį GPM jų reikmėms.

Tos pačios frakcijos narys Lina Kukuraitis įsitikinęs, kad biudžetininkai turi gauti pakankamai lėšų iš valstybės biudžeto.

„Biudžetinis sektorius kur kas labiau prieina prie savo klientų ir gali tiesiogiai paprašyti, kartais net pareikalauti teikti paramą ir, aišku, nevyriausybinės organizacijos su savo vidiniais resursais tapo nepajėgios dalyvauti nelygiavertėje kovoje“, – svarstė L. Kukuraitis.

„Iš mokyklas ir darželius lankančių vaikų tėvų atimame galimybę skirti dalį GPM jų reikmėms. Tada numatykime iškart, kaip kompensuoti tas netektis, kurias mokyklos ir darželiai patirs po tokių pataisų priėmimo“, – siūlė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. 

Leisti dalį GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms daugiau nei prieš metus pasiūlė Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas. Vyriausybė jo idėjai pritarė, bet nusprendė, kad reikalingas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį viešosios ir biudžetinės įstaigos turėtų laiko pasiruošti pokyčiams.

Biudžeto ir finansų komitetas šį terminą peržiūrėjo ir pasiūlė, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2025 metų sausio. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pataisos praplėstų paramos gavėjų sąrašą ir leistų taikyti mokesčių lengvatas paramai, kuri teikiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies institucijoms.

„Norime sudaryti vienodas sąlygas teikti paramą Ukrainai tiek Lietuvos verslui, tiek Lietuvos žmonėms“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Skaistė.

Anot jos, Vyriausybė nustatys papildomą teisinių ir demokratinių valstybių sąrašą, kurių paramos gavėjo statusą turintiems juridiniams asmenims taip pat bus galima suteikti paramą.   

Finansų ministerija anksčiau skelbė, jog valstybinė mokesčių inspekcija vertins kiekvieną konkretų atvejį ir atsižvelgs į veiklos turinį, o ne formą, ir nestabdys lengvatų taikymo dėl formalių neatitikimų, jeigu parama tikrai buvo panaudota visuomenei naudingiems tikslams karo Ukrainoje kontekste.

Anot ministerijos, karo Ukrainoje metu mokestinės lengvatos taikomos ir tada, kai verslas suteikia paramą Lietuvos paramos gavėjo statusą turintiems asmenims, kurie šią paramą panaudoja ukrainiečiams lemti.

Skubos tvarką teikiamiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Į paramos gavėjų sąrašą įtraukti ir asmenys, dalyvaujantys ekstremalios situacijos likvidavime bei padarinių šalinime. Tikimasi, kad tai paskatins įmones ir nevyriausybines organizacijas ekstremalios situacijos metu teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

Prezidento patarėjos socialinės politikos klausimais Irenos Segalovičienės teigimu, tinkamam įstatymo tikslų pasiekimui Vyriausybė dar turės numatyti įstatymo įgyvendinimo tvarką, įvertindama visas galimas rizikas.

„Ypač svarbu, kad nebūtų sudarytos nė menkiausios prielaidos nevyriausybinių organizacijų silpnėjimui, nes mūsų valstybei reikalingas vis labiau stiprėjantis ir pilietinę galią didinantis nevyriausybinis sektorius. Prezidentas tikisi, kad Vyriausybė priims tokią įstatymo įgyvendinimo tvarką, kuri panaikintų galimybes bet kokiam piktnaudžiavimui.

Prezidentas tikisi, kad įstatymo įgyvendinimo nuostatos būtų tinkamai išdiskutuotos su svarbiausiais socialiniais partneriais, ypač su nevyriausybinėmis organizacijomis. Visos šios pastabos buvo perduotos įstatymo rengėjams bei Vyriausybei, atkreipiant dėmesį į galimas rizikas bei tai, kad jos turi būti išspręstos poįstatyminiais aktais“, – teigė I. Segalovičienė.

Įstatyme reglamentuota, kad paramos gavėjams – fiziniams asmenims, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvauja ekstremalios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime, teikiamos paramos dalykas yra piniginės lėšos, suteiktos paslaugos ir bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes.

Tokie asmenys turės paramos gavėjo statusą, jie taip pat turės teisę nevykdyti pagal šį įstatymą gaunamos ir panaudojamos paramos apskaitos, neprivalės atsiskaityti už gaunamą paramą ir (ar) jos panaudojimą.

Kultūros ministerija kvies visuomenę užsiimti mecenatyste - norima, kad gyventojai sumokėtais mokesčiais galėtų paremti ne tik galerijas ar teatrus, meno kolektyvus, bet ir pavienius kūrėjus.

Dabartinį Labdaros ir paramos įstatymą Kultūros ministerija (KM) siūlo papildyti mecenavimo veikla, kad nuolatiniai šalies gyventojai galėtų skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems asmenims, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Dabar šalyje galiojantys įstatymai nesudaro galimybės fiziniams asmenims skirti paramos tiesiogiai meno kūrėjams.

"Fizinis asmuo negali skirti paramos, labdaros ar mecenavimo kitam fiziniam asmeniui. Visada turi būti tarpininkas - juridinis asmuo. Meno pasaulyje tokia schema nėra patogi, nes daugelis menininkų yra save įdarbinantys asmenys", - dienraščiui teigė kultūros ministro "darbiečio" Šarūno Biručio patarėja Dalia Vencevičienė.