"Tekstilė šiuo metu yra išvysčiusi tokias galimybes, kad ne pluoštas, siūlas, virvė, nusako, ar tai tekstilės menas, ar ne. Tekstilės menas – tai mąstymo būdas", – sako prof. Laima Oržekauskienė.
M.Žilinsko dailės galerijoje eksponuojama šeštosios tarptautinės Rygos tekstilės trienalės (kuratorė – Velta Raudzepa (Latvija)), paroda "Tapatybė", skirta Baltijos šalių Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiams, atskleidžia trijų šalių tekstilės meno sampratos p(r)anašumus ir skirtumus įvairių kartų tekstilės kūrėjų darbuose.
Trys dešimtys tapatybių
Dalyvauti šių metų Rygos tekstilės trienalėje paraiškas pateikė 300 menininkų, iš jų komisija atrinko 84, kurie savo kūrinius eksponavo Latvijos nacionalinio dailės muziejaus parodų salėje "Arsenalas".
Kaune veikiančioje parodoje "Tapatybė" architektūrą kūrė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorės pavaduotoja parodoms ir ekspozicijoms, menotyrininkė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė. Ekspozicijos erdvę ji padalijo atskirais plotais: kiekviename pristatoma po 10 trijų Baltijos valstybių menininkų, kūrinius eksponuoja 33 kūrėjai.
Ne pluoštas, siūlas, virvė nusako, ar tai tekstilės menas, ar ne. Tekstilės menas – tai mąstymo būdas.
Įžanginėje parodos dalyje – Rygos tekstilės trienalės žiuri narių Signe's Kivi (Estija), Egilo Rozenbergo (Latvija) ir vienos ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės tekstilės kūrėjų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureačių prof. L.Oržekauskienės kūriniai. Profesorės darbai "Suvystyti" ir "Suvynioti", kurti Indijoje, Delyje, tarptautinėje menininkų rezidencijoje. Ant tekstilininkės rankomis austo audinio, kuris primena sąsiuvinio lapus, užrašyti tekstai iš Upanišadų, Yša dalies, kuriuos sanksrito kalba rašė garbaus amžiaus guru iš Indijos, o lietuviškai – buvęs Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša ir ambasados darbuotojai. Kūriniai subtiliai ir ramiai kalbasi tarpusavyje apie gyvenimą ir mirtį, pradžią ir pabaigą, materialumą ir dvasią.
Tradicijos ir funkcionalumas
Pirmojoje salėje, kuri raibuliuoja mėlynos spalvos tonais ir pustoniais, – tekstilės kūrėjų iš Estijos darbai. "Estų menininkai, kurdami orientuojasi į kūrinių pritaikomumą, funkcionalumą. Skirtingų kartų tekstilės menininkų darbai, palyginti su lietuvių ir latvių kūriniais, yra kiek žaismingesnio, lengvesnio turinio, dekoratyvesni, tačiau juose atsiskleidžia aukšta meistrystė, virtuoziškumas įvaldant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technikas", – pažymėjo turą po parodą surengusi L.Oržekauskienė.
Lylianos Meister šilkografijos technika kurtame triptike "Traukinio dundėjimo ritmas" – menininkės gyvenamosios aplinkos ženklai. L.Meister gyvena priemiestyje, todėl ir darbams būdingi ją supančios aplinkos motyvai. Taikomojo pobūdžio kūrinys yra ir garsios estų menininkės, Talino dailės akademijos dėstytojos Kristos Leesi kompiuterizuotomis žakardinėmis audimo staklėmis austas darbas "Da Vindi Code", kuriame susipina įvairūs estų nacionaliniai motyvai.
Ekspozicijoje išsiskiria instaliatyvus Marilyn Piirsalu darbas "Septyni kriokliai", austas apvaliomis audimo staklėmis, kurias išrado menininkė Kadi Pajupuu. Kaip pažymėjo L.Oržekauskienė, įprastos audimo staklės audžia horizontaliai, o K.Pajupuu yra sukūrusi nedideles stakles, kuriose siūlų metimą galima padaryti apvalų.
Šmaikščiausiu iš visų estų menininkų darbų profesorė vadina Siiri Minkos "Mamos knyga", kurioje kiekvienas menininkės pasirinktas kūrinio kompozicijos elementas – tarsi nuoroda žiūrovui į jo praeitį, primenanti vaikystę, paauglystę, žingsnius į suaugusiojo gyvenimą.
Jaunajai estų tekstilės menininkų kartai atstovauja Johanna Ulfsak, kuri Rygos tekstilės trienalėje nominuota Jaunojo menininko prizui. Kūrinyje panaudotos šiuolaikinės technologijos ant nailoninio pluošto kuria blizgėjimo, švytėjimo efektus. Stebint darbą ilgėliau, keičiasi ir jo draperijos raštai. "Jauni menininkai domisi naujomis technologijomis, pritaiko jas savo kūryboje, sukurdami sintezę tarp tradiciškumo ir šiuolaikiškumo", – sakė L.Oržekauskienė.
Klasika ir eksperimentai
Antrojoje ekspozicijos salėje pristatomi Latvijos tekstilės menininkai, tarp kurių – Rygos tekstilės trienalės pirmosios premijos nominantė Edytė Paula-Vygnerė, praėjusiais metais šventusi savo 80-ąjį jubiliejų.
Ši menininkė – Latvijos tekstilės meno legenda, kurianti ir dalyvaujanti parodose iki šiol, o jos kūryba sulaukia didelio dėmesio ne tik Latvijos, bet ir tarptautiniu mastu. Parodoje eksponuojamas darbas "Jūros akmenėliai" – tai šimtai tūkstančių suvertų stiklinių karoliukų, blizgančių, žaižaruojančių kūrinio paviršiuje, lūžinėjančios šviesos niuansais sukuriant kintantį vaizdą.
L.Oržekauskienė išskyrė ir vienos garsiausių vidurinės kartos menininkių, Rygos dailės akademijos Tekstilės katedros vedėjos Ievos Krūminios darbą – virtuoziškai išaustą klasikinę tapiseriją. "Ši technika atskleidžia menininko meistrystę, kuria prabangos įspūdį. Tapiserijas kuriančių tekstilininkų nėra daug, o būtent I.Krūminia, be įdomios eksperimentinės tekstilės, kuria ir meistriškas tapiserijas", – sakė profesorė.
Savo koncepcija įdomus ir jaunos latvių menininkės Laumos Kokorevičos triptikas "Triukšmas". L.Oržekauskienė pasakojo, kad tekstilininkė turi klausos negalią, todėl kurdama triptiką tyrė tam tikrų garsų geometrijas, iš kurių ir dėliojo savo darbų, austų kompiuterizuotomis žakardinėmis audimo staklėmis, kompozicijas. Triptiko kompozicijoms panaudoti elementai yra tipiški motyvai, atpažįstami klausos negalią turinčių žmonių regai. Pamatę juos jie gali pasakyti, kokius garsus šie motyvai skleidžia.
Netikėtas ir jaunos menininkės Ilzės Godlevskis kūrinys, primenantis dizaino objektą. L.Oržekauskienė atskleidė, kad Rygos tekstilės trienalės žiuri nariai ilgai diskutavo, ar šis darbas galėtų būti eksponuojamas trienalėje, nes tai – netipinis tekstilės meno kūrinys. I.Godlevskis yra baigusi dizaino studijas Italijoje, todėl jos darbe susipina skirtingų meno mokyklų įtakos, funkcija ir antifunkcija, dizainas ir tekstilė.
Tekstilinis mąstymas
Antrojoje ekspozicijų salėje taip pat pristatomi ir lietuvių tekstilės kūrėjai. Rygos tekstilės trienalės antrosios vietos laimėtojos Monikos Žaltauskaitės-Grašienės keturių dalių darbas "Geros kloties" subtiliai kalba emigracijos, atsisveikinimo temomis.
L.Oržekauskienė menininkę apibūdino kaip pačios brandžiausios, solidžiausios tekstilininkų kartos atstovę, vieną žinomiausių ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, žakardo technika kuriančių tekstilininkių. Trienalėje išvysime ir kitos žinomos menininkės, konceptualiosios siuvinėtojos Linos Jonikienės, praėjusiais metais apdovanotos Nacionaline kultūros ir meno premija, meną. "Autoportretu" tekstilininkė atsigręžia į praeitį, kai moterys puošdavosi įvairiais galvos apdangalais, kurie simbolizavo jų statusą tuometėje visuomenėje: iki ištekėdama moteris nešiojo skarelę, jau ištekėjusi – puošdavosi nuometėliu, o susilaukusi vaikų – dabindavosi nuometu. Kiekvienas galvos apdangalas pasakoja moters istoriją.
Severijos Inčiriauskaitės-Kriauniavičienės darbas "Turisto pusryčiai" įdomus ne tik tuo, kad tekstilininkė rankomis siuvinėja ant metalinių paviršių, bet ir tuo, kad pati būdama kalnų entuziastė, alpinistė, savo kelionėse rinko skardinių dangtelius, ant kurių vėliau meistriškai išsiuvinėjo margaspalvių drugių atvaizdus.
Tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenanti Almyra Weigel eksponuoja kūrinius, kurtus unikalia, autorine technika. Eglės Gandos Bogdanienės kūrinys "Gimimas", kurį sudaro veltinio technika kurtos trimatės figūros ir vaizdo darbas, atskleidžia menininkės meistrystę veliant ir rankomis, ir speciala adatėle.
Žinomas tekstilininkas, tapiserijos meistras Feliksas Jakubauskas kūriniu atskleidžia meistriškumą kuriant lygaus gobeleno ir įvairių skirtingų struktūrinių paviršių dermę. Pagrindiniai F.Jakubausko darbų elementai, anot L.Oržekauskienės, – lygi plokštuma, šukinis pynimas ir blizgaus pluošto panaudojimas.
Jaunajai kartai atstovauja tekstilininkė Dileta Deikė, kurios kūrinys "Kobieta i Žycie" lengvu tonu kalba apie moters padėtį šeimoje ir visuomenėje.
Parodoje "Tapatybė" visų trijų Baltijos valstybių kūrėjų darbuose atsiskleidžia tekstilės meno universalumas, pabrėžiantis skirtingas menininkų koncepcijas, suteikiantis joms erdvę skleistis ir atrasti ryšį su žiūrovu.
Parodos dalyviai
Estija: Signe Kivi, Peeteris Kuutma, Krista Leesi, Lylian Meister, Siiri Minka, Kärt Ojavee, Kadi Pajupuu, Erika Pedak, Marilyn Piirsalu, Ülle Raadik, Kaire Tali, Aune Taamal, Johanna Ulfsak.
Latvija: Tatjana Aleksandra, Signe Folka, Ilzė Godlevskis, Lauma Kokoreviča, Rolandas Krutovas, Ieva Krūminia, Edytė Paula-Vygnerė, Ieva Pranė, Egilas Rozenbergas, Pėteris Sidaras, Ingryda Sūna, Elyna Veilandė-Apinė.
Lietuva: Eglė Ganda Bogdanienė, Dileta Deikė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Feliksas Jakubauskas, Lina Jonikė, Virginija Kirvelienė, Giedrė Kriaučionytė, Laima Oržekauskienė-Ore, Loreta Švaikauskienė, Almyra Weigel, Monika Žaltauskaitė-Grašienė.
Kas: Paroda BALTIJOS ŠALIŲ TEKSTILĖ.
Kur: M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada: veikia iki gegužės 5 d.
