„Šiuo metu galutinėje atkarpoje nuo vadinamojo Soboro iki Trakų gatvės rekonstrukcija vyksta pilnu tempu. Keičiami požeminiai tinklai, tvarkoma ir naujai įrengiama reikiama inžinerija. Atlikta beveik pusė šių darbų“, – skelbia miesto savivaldybės atstovai.

Eilėje laukia gatvės pagrindų įrengimas, vėliau šioje Laisvės alėjos atkarpoje bus klojamos granito plytelės.

„Kauniečius ir miesto svečius pasitiks vizualiai vientisa erdvė – šviesi danga, atnaujinta mažoji architektūra, gėlynai aplink brandžius medžius. Atgimusi alėjos erdvė taps jaukia vieta pasivaikščiojimams Žaliakalnio link“, – nurodė savivaldybė.

Primename, kad Laisvės alėja nuo Soboro iki Vilniaus gatvės per kelis etapus sutvarkyta anksčiau. Dabar vykdomi darbai apims tiek pėsčiųjų tako, tiek šioje Laisvės alėjos atkarpoje esančią gatvę. Bus pakeistos požeminės komunikacijos, paklota nauja danga, atnaujintas apšvietimas bei įrengti mažosios architektūros elementai.

Buvo skelbta, jog po rekonstrukcijos išliks brandžių liepų alėja, tačiau du medžius, visgi, teks pakeisti naujais. Miesto atstovai „Kauno dienai“ anksčiau yra nurodę, kad lygiagrečiai šaligatvio, važiuojamosios dalies kraštuose bus pusšimtis parkavimo vietų automobiliams. Dalis jų skirti neįgaliesiems ir elektrinėms transporto priemonėms.

Savivaldybė nurodo, kad Laisvės alėja visa apimtimi bus sutvarkyta kitąmet.

Čia automobilius paliekantys vairuotojai kurį laiką turės naudotis kitomis parkavimo zonomis, o visus atvažiuojančius iš Vytauto prospekto ir Trakų bei Krėvos gatvių nuo pirmadienio pasitinka eismą draudžiantys ženklai.

Startavo nuo pirmadienio

„Ligšiolinis Laisvės alėjos vaizdas su ištrupėjusiomis dangomis ir sunykusia infrastruktūra nuo Nepriklausomybės aikštės iki Trakų gatvės tikrai nedžiugino. Jau greitai jis pasikeis iš esmės. Sutvarkius šią atkarpą, Kaunas turės ne tik vieną ilgiausių, bet turbūt ir jaukiausią pėsčiųjų gatvę Europoje. Pasivaikščiojimus mėgstantys kauniečiai ar miesto svečiai vaizdingu maršrutu galės keliauti nuo pat Žaliakalnio šlaitų iki Santakos“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Rangovai paruošiamuosius darbus pradeda nuo pirmadienio. Numatyta aptverti teritorijas abipus Vytauto prospekto – nuo Įgulos bažnyčios iki Trakų gatvės.

Kaip pranešė savivaldybė, antradienį jau suplanuota frezuoti senas dangas ir pradėti iš pagrindų tvarkyti vandentiekio, lietaus kanalizacijos tinklus bei kitas požemines komunikacijas.

Laukia ryškūs pokyčiai

Rekonstrukcijos projekte siekiama išlaikyti vientisumą, atkartojant anksčiau atnaujintos Laisvės alėjos dalies sprendinius. Pėsčiųjų zonoje ir važiuojamojoje dalyje numatytas analogiškas granitinių plokščių grindinys, šviestuvai ir kiti mažosios architektūros elementai.

Anot savivaldybės, vienas vertingiausių saugomų elementų – liepų alėja – išliks nepakitusi. Dėl ypač prastos būklės ketinama pašalinti ir brandžiomis liepomis naujai atsodinti vos du medžius. Lygiagrečiai suplanuota padidinti žaliąją zoną.

Lygiagrečiai šaligatviui, važiuojamosios dalies kraštuose – pusšimtis parkavimo vietų automobiliams. Dalis jų bus skirta neįgaliesiems ir elektra varomoms transporto priemonėms.

Darbus planuojama užbaigti 2025 metų pavasarį.

Kauno savivaldybės schema.

Laikini nepatogumai vairuotojams

„Vykstant darbams bus neišvengiami eismo ribojimai. Rangovai stengsis viską suplanuoti taip, kad vietos gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Pėsčiųjų judėjimui įrengsime laikinus praėjimus“, – pasakojo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Vairuotojai, palikdavę transporto priemones šioje Laisvės alėjos dalyje, raginami kurį laiką ieškoti alternatyvių parkavimo vietų. Be to, darbų metu čia nebeliks ir pravažiavimų – iš Vytauto prospekto ir Krėvos bei Trakų gatvių pasitiks statybvietę ribojančios tvoros su eismą draudžiančiais ženklais.

„Centre lieka vis mažiau netvarkytų vietų – miestą puošia visiškai pasikeitusi Vienybės aikštė, Studentų skveras, atsinaujinęs Miesto sodelis prie Muzikinio teatro, aplinkinės gatvės ir kiti objektai. Beliko sulaukti Rotušės aikštės rekonstrukcijos, nes pastato vidaus ir išorės remontai irgi artėja pabaigos link. Lygios gatvės su kokybiškais pėsčiųjų ir dviračių takais Kaune tapo įprastos miesto higienos dalimi. Tokios tvarkos laikysimės ir toliau. Stengiamės, kad darbų geografija apimtų ne vien centrą, bet vis labiau plėstųsi į atokesnius mikrorajonus“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, prieš trejus metus baigus didžiuosius rekonstrukcijos darbus, iš pagrindų atnaujinta didžioji Laisvės alėjos dalis tarp Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir senamiesčio. Šiemet kapitaliniai darbai baigti ir Vilniaus gatvėje: sutvarkytos požeminės komunikacijos, inžineriniai tinklai, kad ilgam neprireiktų ardyti ir kasinėti naujų dangų.

LNK Žinios skelbia, kad, kol yra garantija, sulūžusias plyteles savo lėšomis keičia rangovas. Pasibaigus garantijai, už lūžtantį granitą teks mokėti mokesčių mokėtojams.

Savivaldybė sako, kad tikėjosi broko – granitas yra gamtinis akmuo, medžiaga nėra vienalytė.

Laisvės alėjos rekonstrukcija vyko dviem etapais – pirmasis nuo Soboro iki A. Mickevičiaus gatvės, šiai atkarpai garantija baigiasi už metų, kitas etapas – nuo A. Mickevičiaus iki Vilniaus gatvės, šiam etapui garantija kiek ilgesnė.

„Keisdavo jie dukart per metus, dabar sutarėme, kad vieną kartą keisime“, – LNK sakė Kauno miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastaroji dalis bus tvarkoma taip, kaip numatyta projekte. Čia bus tęsiami tokie patys kaip jau sutvarkytos alėjos dalies darbai. Tiesa, čia yra važiuojamoji dalis, todėl bus kiek kitokia tvarkymo struktūra. Dalis tarp Soboro ir Vytauto gatvės yra išbraukta iš projekto, tad apie galimą jos likimą Š.Kiaunė nieko pasakyti negalėjo.

"Sena istorija. Prieš daug metų buvo manoma, kad po šia dalimi bus požeminė stovėjimo aikštelė. Nežinau, kaip čia bus – gal ji ir bus kada nors, bet būtent todėl ši dalis nebuvo įtraukta į Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą. Sutartyje buvo parašyta, kad jeigu bus požeminė aikštelė, dangas turime pritaikyti prie to projekto. Ši alėjos dalis buvo išbraukta iš projekto, nes buvo visai kitokie tinklai, šios dalies rekonstrukcija kol kas nesuprojektuota", – pasakojo architektas.

Muzikinio teatro sodelyje banguos gėlynai, išliks suoliukai ir tokia pati žaliųjų zonų bei takų proporcija. Įrengiama laistymo sistema, tad tikimasi, kad buvusiose dykvietėse po medžiais augs vešli žolė, kad erdvė po jais ir kiti žalieji plotai parke virs poilsio zona, kur vyks piknikai ir pan.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Keisis ir parko apšvietimo koncepcija, pabrėšianti respektabilią teatro įeigą.

Jau sutvarkytas Laisvės alėjos atkarpas kol kas apšviečia 2008 m. pastatyti stovai su senaisiais šviestuvais. "Jie buvo pakeisti prieš rekonstrukciją, tad remontuodami Laisvės alėją jų nekeitėme, tik pakeitėme vietą – pastatėme į medžių eilę", – pasakojo Š.Kiaunė.

Tačiau kai kuriuos architektų sumanymus tikriausiai teks pamiršti. Vienas tokių – skėčiai, turėjęs tapti išmaniuoju Laisvės alėjos akcentu. Pagal idėją, skėčiai automatiškai reaguotų į lietų. Tam suprojektuotos dvi meteorologinės stotelės, atlikti kiti reikalingi žingsniai. "Iš finansavimo skėčiai yra išbraukti. Labai gaila. Buvo išskirtinio dizaino, Kaunas galėjo turėti išskirtinį gatvės akcentą", – kalbėjo architektas.

Neįgyvendintas ir didžiausias numatytas pokytis atkarpoje iki Vilniaus gatvės, ties vieta, kur Laisvės alėja jungiasi su Savanorių prospektu, E.Ožeškienės ir Šv.Gertrūdos gatvėmis. Planuota, kad keistųsi ir pati vieta, ir eismo organizavimas ties ja. Ten buvo nutarta įrengti didžiulius šviestuvus, galėjusius tapti meniniais tos vietos akcentais. Tai būtų aliuzija į kažkada ten stovėjusius taip pat aukštus šviestuvus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Šviestuvai nepastatyti. Miestas nesiryžo pertvarkyti sankryžos, nes būtų reikėję keisti troleibusų mazgą. Sankryža – didžiulė, būtų reikėjo ilgo kapitalinio darbo, ilgesniam laikui uždaryti gatvę. Nuspręsta nekelti daugiau problemų mieste, kad bus gerai taip, kaip yra", – kalbėjo Š.Kiaunė.

Apžvelgdamas jau įgyvendintus Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapus jis sakė, kad yra patenkintas. "Matote, mes naujos erdvės neformavome. Projektas įvertintas, esame patenkinti rezultatu", – teigė architektas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Užsienio specialistų pripažinimas

Šiemet konkursui pateikta 160 darbų, tarp kurių 3 apdovanojimus pelnė kauniečiai architektai. Pasak antrą kartą prestižinį įvertinimą atsiėmusio Š. Kiaunės, ši nominacija – tai garbė ir pasididžiavimas visiems miestiečiams.

„Iš tiesų buvo netikėta, ypatingai atsižvelgiant į faktą, jog komisijos narius sudarė vien užsieniečiai. Projektą įgyvendinome drauge su miestu, todėl ir pelnytu pripažinimu dalinamės su visais kauniečiais. Tikiuosi, kad ši atsinaujinimo banga Kaune nusiris ir į Laisvės alėjos šonuose esančius kiemus bei aplinkines viešąsias erdves“, – džiaugėsi architektas Š. Kiaunė.

Konkursui pateiktus darbus tradiciškai vertino žiuri, sudaryta iš įvairių šalių architektų: Xander Vermeulen Windsant (Olandija), Māra Ābele (Latvija) ir Kalle Komissarov (Estija). Vertinimo komisijoje dalyvauja tik kviestiniai žinomi architektai, kurie išrenka 5 nominuojamus darbus.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Įkvepiantis projektas maloniai erdvei

„Laisvės alėjos rekonstrukcija yra įkvepiantis projektas, atliktas skiriant ypatingą dėmesį detalėms ir medžiagoms bei iškeliant pagrindinės miesto alėjos svarbą. Laisvės alėja tapo gražia, malonia miesto erdve. Mes žavimės meistrišku ir kruopščiu darbu, kuriant viešąsias miesto erdves. Tikimės, kad tai įkvėps panašiems projektams ir kitus Lietuvos miestus“, – sakė vienas vertinimo komisijos narių Xander V. Windsant.

Konkurso kuratorė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sako, kad autoritetingi užsienio architektai darbams vertinti pasitelkiami ne vien dėl objektyvumo: „Yra kita priežastis. Atvykus iš toliau, nežinant konteksto, galima įžvelgti mums nepastebimų projektų savybių, pažangių pasaulinių tendencijų atspindžių. Taip mes žvelgiame į save, bet kitų akimis.“

Šiandien visi džiaugiamės kardinaliai pasikeitusia erdve, kurią dabar jau tikrai galima vadinti Kauno širdimi.

Ilgiausios pėsčiųjų gatvės Rytų Europoje rekonstrukcija prasidėjo 2015 metais. Per porą metų už 4,3 mln. eurų iš pagrindų atnaujintas pirmasis Laisvės alėjos etapas apėmęs atkarpą tarp Nepriklausomybės aikštės ir A. Mickevičiaus gatvės.

„Atnaujinant pirmąjį etapą turėjome iššūkių su naująja granito danga. Jos medžiagiškumas, gaminių forma buvo nauja patirtis tiek mums, tiek rangovams. Vėliau eksploatacija išryškino kitas silpnąsias vietas. Remiantis pirmojo etapo patirtimi projektuotojai patikslino kitų etapų sprendinius“, – apie rekonstrukcijos iššūkius kalbėjo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

2018 metų pavasarį su bendrovėmis „Autokausta“ ir „Kauno tiltai“ buvo pasirašyta maždaug 15 mln. eurų vertės rangos darbų sutartis likusiems keturiems alėjos etapams. Įdomu tai, kad jiems įgyvendinti užteko tiek pat laiko, kiek truko pirmasis etapas.

„Gražinant ir gaivinant Laisvės alėją buvo nemažai karštų diskusijų. Norėjosi didesnio tempo, tačiau ir švaistytis pinigais nebuvome linkę. Manau, kad viskas pavyko optimaliai. Kauniečiai parodė kantrybę ir supratingumą, o šiandien visi džiaugiamės kardinaliai pasikeitusia erdve, kurią dabar jau tikrai galima vadinti Kauno širdimi. Džiaugiuosi, kad šis architektų atliktas darbas sulaukė tokio solidaus įvertinimo iš jų kompetentingų kolegų“, – pridūrė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Dėliojami paskutiniai štrichai

Šį rudenį alėjos rekonstrukciją vainikavo A. Mickevičiaus gatvėje ties susikirtimu su Laisvės alėja atnaujinta važiuojamoji dalis: sudėta tvirtesnė granito danga, o siūlės užpildytos specialia mastika. Tikimasi, kad gana intensyviu transporto srautu pasižyminti atkarpa taps ilgaamžiškesnė ir patvaresnė.

„Teko atlikti keletą papildomų darbų, bet jų esmė paprasta: kad danga tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Per maždaug mėnesį laiko sutvarkysime dokumentaciją ir Laisvės alėjos rekonstrukcija bus oficialiai baigta“, – užtikrino A. Pakalniškis.

Pastaruoju metu intensyviai atnaujinamos ir pačios Laisvės alėjos prieigos. Iki metų pabaigos bus iš pagrindų suremontuota Kęstučio gatvė, darbai įsibėgėja alėją kertančioje S. Daukanto gatvėje, o netrukus savo užduotis pabaigę kelininkai išsikraustys iš baigiamos tvarkyti L. Sapiegos gatvės.

Rekonstruojant Laisvės alėją teko beveik dviem mėnesiams uždrausti eismą atkarpoje, kusi susikerta su Maironio gatve. Šioje sankryžoje buvo pakeistos komunikacijos, paklota nauja granito danga. Vairuotojai galėjo tik privažiuoti iki Laisvės alėjos, bet jos kirsti nebuvo galimybių.

Tačiau miesto atstovai skelbia geras naujienas. Jau po savaitgalio automobilių eismas Laisvės alėjos ir Maironio gatvės sankryža bus atnaujintas.

„Jau greitu metu šias tvoras pamiršime – Maironio gatvėje baigiami darbai ir pirmadienį bus atnaujintas eismas“, – skelbiama Kauno miesto savivaldybės feisbuko puslapyje.

Tad vairuotojai galės greičiau pasiekti kelionės tikslą. Taip pat sumažės automobilio apkrova kitoms gatvėms, kuriomis teko važiuoti tol, kol buvo uždaryta Maironio gatvė.

Vilniaus gatvė didele statybų aikštele su joje zujančia technika ir plušančiais darbininkais taps 2020 metų pavasarį – taip nuspręsta apsvarsčius miesto turimo biudžeto galimybes. Tiesa, kam atiteks šios gatvės atnaujinimo atsakomybė, kol kas nėra aišku. Skelbti viešąjį konkursą ir ieškoti rangovo ketinama šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.

„Laukia nemažai kruopštaus darbo, susijusio su Vilniaus gatvėje esančių dangų išardymu. Reikės demontuoti tašytus akmenis, kuriuos vėliau, sutvarkius požemines komunikacijas, bus būtina sugrąžinti į tą pačią vietą. Todėl šios pagrindinės pėsčiųjų arterijos, vedančios į Senamiestį, darbai tikriausiai nusitęs iki kitų metų pabaigos“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pasak jo, išardyti minėtą eilėmis klotą tašytų akmenų Senamiesčio gatvės grindinį bus išties nemenkas iššūkis – akmenys yra nevienodo pločio, o jų eiliškumas – sunumeruotas. Todėl esą šių tašytų akmenų negalima suversti į bendrą krūvą, nes vėliau juos teks sugrąžinti ten, kur jie dunksojo anksčiau. Pastarajam, kaip ir kitiems darbams atlikti, bus pasitelkiami ekspertai, o vykdomus procesus prižiūrės archeologai.

„Vilniaus gatvės rekonstrukcijos metu bus atnaujinta viršutinė šviestuvų dalis, o jų atramos liks tokios kaip dabar. Planuojama susitelkti ir į gatvės pagrindus, dangas, įrengti naujas kanalizacijos nuotėkų sistemos dalis, atnaujinti mažosios architektūros detales“, – laukiančių darbų seką vardijo pašnekovas.

Vilniaus gatvės rekonstrukcijai miestas planuoja išleisti apie 3 mln. eurų.

Pasak bendrovės atstovų, tokia situacija numatoma dėl Laisvės al. vykdomų rekonstrukcijos darbų.

Be vandens laikinai liks kai kurie Savanorių prospekto, Laisvės alėjos, šv. Gertrūdos, M. Daukšos, Jonavos, Šauklių ir Gimnazijos gatvių namai.

Pranešama, kad vandens tiekimas bus sustabdytas Savanorių pr. Nr. 1 iki Nr. 7, Nr. 2 iki Nr. 10, Laisvės al. Nr. 118, šv. Gertrūdos g. Nr. 1 iki Nr.39, Nr. 2 iki Nr. 70, M. Daukšos g. Nr.39 iki Nr. 55, Nr 36 iki Nr. 50, Jonavos g. Nr. 1, 3, Nr. 8 iki Nr. 32B, Šauklių g., Gimnazijos g. Nr. 2, 3, 4.

Dėl minėtų darbų Vilijampolės mikrorajono gyventojams vanduo bus tiekiamas sumažintu slėgiu.

Bendrovė įspėja, kad po darbų laikinai gali atsirasti vandens drumstumas.