Pasak PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, pareigūnai duomenis apie dūmų detektorius rinko lankydami gyventojus – buvo aplankyta 100 tūkst. būstų.

„Buvome išsikėlę tikslą aplankyti šimtą tūkstančių būstų, tą ir padarėme, išdalinome gyventojams anketas ir vėliau apskaičiavome duomenis. Sparčiai artėjame prie pusės“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

PAGD teigimu, dėl dūmų detektorių sumažėjo gaisruose žuvusių žmonių – per dešimt šių metų mėnesių gaisruose žuvo 12 proc. mažiau Lietuvos gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai – mažiausias aukų skaičius per pastaruosius 15 metų.

Buvome išsikėlę tikslą aplankyti šimtą tūkstančių būstų, tą ir padarėme, išdalinome gyventojams anketas ir vėliau apskaičiavome duomenis.

„Nors dūmų detektoriai yra privalomi daugelyje Europos valstybių, sparčiu jų paplitimu nuo įteisinimo privalomais gali pasigirti išties nedaug šalių. Pusmečio rezultatus Lietuvoje vertiname teigiamai, o startą vadiname išties sėkmingu“, – pranešime teigė PAGD vadovas Kęstutis Lukošius.

Viena pirmųjų Europoje privalomųjų dūmų detektorių reikalavimą priėmė Estija. Nuo 2009 metų šioje šalyje beveik tris kartus sumažėjo žūstančiųjų gaisruose skaičius. Daugiau nei prieš dešimtmetį šis reikalavimas buvo įvestas ir Prancūzijoje, Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Latvijoje jis įsigalios 2020 metais.

Pasak K.Lukošiaus, šiuo metu pagal žūčių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Lietuva atsilieka ne tik nuo Estijos, bet ir nuo visos Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių.

„Mūsų tikslas – kaip įmanoma labiau priartėti prie šių šalių ir pasiekti, kad žuvusiųjų gaisruose per metus būtų mažiau nei 30. Dabartinę situaciją reikia pagerinti daugiau nei dvigubai“, – sakė PAGD vadovas.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 10476 gaisrai ir lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 26,8 procentais. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 111 žmonių, iš jų 10 vaikų. Taip pat – 727 gyvūnus, 106 transporto priemones ir 722 pastatus.

„Nors gaisringumas išaugo, tačiau pavyko išgelbėti daugiau žmonių gyvybių. Prie šio rezultato prisidėjo ne tik dūmų detektorių įteisinimas privalomais, bet ir ugniagesių gelbėtojų parengtis bei darbo jų efektyvumas“, – teigė K. Lukošius.

Šių metų pirmojo pusmečio PAGD duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai į gaisro vietą vidutiniškai atvyksta per kiek daugiau nei 10 minučių. Vidutinis gaisras likviduojamas per pusę valandos.

Pasak K.Lukošiaus, daugiausia žmonių per pastaruosius dešimt mėnesių Lietuvoje žuvo dėl neatsargaus rūkymo ir krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.