-
Ar verta „ieškoti aukso“ Vokietijos rinkoje?
Ekonomistai skelbia, kad pastarąjį ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,1 proc. Tačiau tai visiškai nepalietė vidaus vartojimo ar nedarbo rodiklių, o recesijos šaukliu vadinamas ekonomikos lėtėjimas siejamas su geopolitine situacija. Tai įrodo ir Statistikos departamento duomenys, pagal kuriuos lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją, atmetus tabako ir naftos produktus, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo net 9,7 proc.
Įmonių steigimo paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys pasakoja, kad Vokietija visada buvo patikima ir patraukli rinka verslui. Iki šiol verslininkai planuodami verslo plėtrą bandydavo ieškoti partnerių ar kurti filialus šioje valstybėje. Šiandien patirtis įtikino, kad pelningiausia ir mažiausiai rizikų yra čia įsteigti atskirą juridinį vienetą.
„Vokietija yra labai didelė rinka, todėl suprantama, kad į ją reikia ateiti rimtai nusiteikus – reikia turėti ir tvirtą finansinį pagrindą, ir išmanymą. Vis dėlto, nerekomenduojame Vokietijoje steigti filialo dėl paprastos priežasties. Čia yra taikomi griežti įstatymai ir baudos už jų nesilaikymą. Jeigu vietiniams kontrolieriams jūsų veikloje kas nors kels įtarimą, uždėtos sankcijos gali nusitempti finansiškai su savimi ne tik filialą, bet ir pačią pagrindinę kompaniją. Todėl klientui siūlau steigti naują įmonę ir taip atskirti verslo rizikas“, – sako specialistas.
Anot „LC paslaugų centro“ direktoriaus, iki šiol verslininkus baugino kalbos barjeras ir teisinės bazės skirtumai. Tačiau gerosios praktikos pavyzdžiai įrodė, kad įmonės vadovui mokėti vokiečių kalbą nėra būtina, jeigu veiklos modelis bus tinkamai organizuotas. Juolab Lietuvoje jau yra specialistų, kurie padeda įsteigti įmones Vokietijoje.
Namai idėjoms
Paklaustas apie investicijas, kurių prireiktų tokio verslo atidarymui, L.Čiutys teigia, kad investuoti reiktų nemažai.
„Dėl didelės konkurencijos ir aukštesnio pragyvenimo lygio daug brangiau kainuos reklamos išlaidos pritraukiant savo tikslinį klientą, daug brangiau kainuoja patalpų nuoma (Berlyne netgi yra nustatytos lubos gyvenamojo nekilnojamojo turto nuomos kainoms, nes jos pastaruoju metu augo per dideliu tempu), daug brangesnė darbo jėga. Tikslios sumos neįmanoma apibrėžti, nes tai labai priklauso nuo verslo specifikos. Juridinio asmens įregistravimo įkainiai taip pat priklauso nuo pasirinktos juridinės formos“, – vardija pašnekovas.
Šiuo metu galima rinktis vieną iš trijų juridinių formų. „LC paslaugų centro“ vadovas sako, kad smulkesniam, pradedančiam verslui tinkamiausias UG (Unternehmergesellschaft arba ribotos atsakomybės bendrija), kurio įstatinis kapitalas gali būti nuo vieno iki 24 999 eurų. Antrasis pasirinkimas – GmbH, kuris tinka visam verslui, bet čia jau reikės surinkti didesnį įstatinį kapitalą, todėl natūraliai prie tokios formos krypsta didesnius finansinius išteklius turintis verslas. Tai lyg lietuviška uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Jai įsteigti reikalingas 25 tūkst. eurų įstatinis kapitalas. Vokietija patraukli savo mokestiniais privalumais (kaip pavyzdžiui, bazinis PVM mokestis sudaro 19 proc., o lengvatinis – 7 proc.). Galiausiai AG (Aktiengesellschaft, t. y. lietuviškos akcinės bendrovės (AB) atitikmuo) gali būti atidaryta suformavus 50 tūkst. eurų vertės įstatinį kapitalą.
„Ypač dideliam verslui, kurio tikslas atėjus į rinką yra galiausiai parduoti savo akcijas rinkoje arba pritraukti didesnius investuotojus, nes pati forma tam suteikia daugiau laisvių (pvz., viešas akcijų platinimas), siūlau rinktis AG. Priešingu atveju šios formos rinktis neapsimoka, nes dėl didelio informacijos viešinimo prievolės jūsų verslo informacija tampa lengviau prieinama jūsų konkurentams“, – sako L. Čiutys.
Nemažai klausimų verslininkams kyla dėl registracijos adreso ar banko sąskaitos kitoje valstybėje atidarymo, tačiau tam ir yra teisininkai, kad atsakytų į šiuos ir kitus klausimus, o verslo steigimą Vokietijoje padarytų sklandžiu ir greitu procesu.
-
Verslo pradžia: „Brexit“ pokyčiai ir galimybės
Muitų sistema
Šiandien politikai ir aktyvūs visuomenės nuomonės formuotojai daugiausiai nerimo išreiškia dėl grėsmės Didžiajai Britanijai išstoti iš ES be susitarimo (angl. no deal). Tokio precedento Bendrijos istorijoje dar nėra buvę. Todėl nemažai žmonių, kurie parduodavo prekes ar paslaugas Didžiosios Britanijos rinkai, savo veiklą registruoja Lietuvoje. Įmonių steigimo ir konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius skaičiuoja, kad verslininkai, įsteigdami juridinį asmenį Anglijoje, gali gerokai sutaupyti dėl muitų ir taip išlaikyti konkurencinį pranašumą.
„Labiausiai yra bijoma, kad po „Brexit“ Lietuvos kompanijos gali prarasti pakankamai didelę Anglijos eksporto rinką (arba dėl atsiradusių muitų ji gali tapti nebe tokia pelninga). Gan paprastas atsakymas būtų kurti juridinį asmenį Britanijoje, ypač tiems, kurie nori tiesiog paprasčiau parduoti savo prekes ar paslaugas šioje šalyje po „Brexit“. Juk kol kas nėra aišku, kokie muitai atsiras šioje šalyje skirtingoms prekėms ir paslaugoms, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Tai padėtų ir netarifinius barjerus atsiradimo atveju. Anglijoje pagamintas produktas ar suteikta paslauga bus parduodama tiesiog kaip vietinė, be jokių barjerų”, – teigia L. Čiutys.
Šiuo metu lietuviai į Didžiąją Britaniją daugiausiai eksportuoja baldų (18 proc.) ir teikia transporto paslaugas (52 proc.). Šiandien britai žemės ūkio produkcijai, atvežtai iš trečiųjų šalių, taiko 11 proc. muitą, visų kitų grupių prekėms taikomo vidutinio muito dydis siekia 5 proc.
Paklaustas apie dabar galiojančias procedūras, pašnekovas pastebi, kad dar liko daugiau nei mėnuo įsteigti įmonę Anglijoje be jokių ribojimų.
Juodžiausias scenarijus ne toks ir juodas
L. Čiutys sako, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš ES be susitarimo, teisiškai lietuviai įgytų asmenų iš trečiųjų šalių statusą. Tai reiškia, kad nusprendus įsteigti įmonę taip pat gali atsirasti papildomų administracinių reikalavimų. „Tačiau Anglija visada pasižymėjo kaip labai lanksti verslui šalis“, – priduria jis.
Ekspertas viliasi, kad ES ir JK pavyks susitarti. „Nors stebint pranešimus viešojoje erdvėse sunku tuo tikėti, bet kadangi abi pusės yra suinteresuotos pasiekti „švelnųjį Brexitą“, gali pavykti pasirašyti susitarimą. Jeigu taip nutiktų, greičiausiai su JK bus tokie patys santykiai, kaip ES su Norvegija ar Šveicarija. Tai reikštų, kad galiotų bevizis režimas ir, iš esmės, neprisidėtų perteklinių reikalavimų norintiems steigti įmonę JK“, – sako „LC paslaugų centro“ direktorius.
Tuo tarpu, britų dienraštis „The Guardian“ skelbia, kad tvyrant nežinomybei dėl JK išstojimo sąlygų, kas penktas britas kaupia maisto, gėrimų ir vaistų atsargas. Finansų organizacijos „Premium Credit“ duomenimis, kiekvienas iš kaupiančiųjų tokias atsargas maistui, gėrimams ir vaistams jau papildomai išleido po vidutiniškai 380 svarų (kiek daugiau nei 400 eurų). Iš viso britai atsargoms išleido apie 4 mlrd. svarų (4,38 mlrd. eurų), – rašoma vietinėje spaudoje.
To pačio tyrimo duomenimis, artėjant „Brexit“, pasiturintys britai į šalį ėmė įvežti daugiau prabangių automobilių. 2018 metais į Didžiąją Britaniją buvo importuota 16 proc. daugiau prabangių automobilių nei kelis metus prieš tai. Paklausa auga ir kitų prekių, ypač prabangos.
Padidėjusiu susidomėjimu kelionėmis jaučia ir vežėjai, fiksuojantys rekordinius pervežimo srautus.
Didžioji Britanija rengiasi išstoti iš Europos Sąjungos šių metų spalio 31 dieną.
-
Kaip netapti bedarbiu po ketvirtosios pramonės revoliucijos
Ar rizikuosite likti be darbo?
Į klausimą, kokie darbuotojai turėtų persikvalifikuoti, specialistai atsako vienodai: „Tai monotoniškas užduotis atliekantys darbuotojai“, tačiau ne viskas taip paprasta.
Buhalterines ir įmonių steigimo paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys pastebi, kad versle pramonės revoliucijos ir dirbtinio intelekto atnešti pokyčiai prasidėjo jau seniai ir vyksta labai dideliais tempais. Jau įprasta girdėti, kaip įmonės atsisako darbuotojų, o juos pakeičia robotais. Anksčiau užsienio kompanijos savo administracijas perkeldavo į Lietuvą dėl santykinai pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos. Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje daugiau nei pusė žmonių turi įgyja aukštąjį išsilavinimą, o 75 proc. 25–64 metų žmonių moka bent vieną užsienio kalbą. Dabar daugelį funkcijų perima dirbtinis intelektas. Todėl didelėms, užsienio kapitalo bendrovėms nereikia į Lietuvą perkelti atskirų skyrių. Kita vertus ir darbuotojai į darbą žiūri ne kaip į katorgą, o ieško sričių, savo potencialui atskleisti.
„Didieji prekybos centrai, jausdami milžinišką darbuotojų trūkumą, pradėjo diegti savitarnos atsiskaitymo sistemas. Atėjo laikas, kai žmonės nebenori dirbti neįdomių ir monotoniškų darbų, todėl verslui nėra kito pasirinkimo, kaip robotizuotis. Šie sprendimai daromi ne dėl to, kad atleisti darbuotojus, o dėl to, kad darbas apskritai nebesustotų, nes nebėra kam dirbti“, – pasakoja specialistas.
Pasiruošti 2022-iesiems
Šiemet Pasaulio Ekonomikos Forumo išleistoje ataskaitoje skelbiama, kad iki 2022 – tųjų metų pasaulyje dėl dirbtinio intelekto technologijų plėtros, bus sukurta 58 milijonais darbo vietų daugiau, nei dėl to išnyks tam tikrų specialybių.
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė pastebi, kad pastaruoju metu tampa populiaru per gyvenimą pakeisti kelias profesijas.
Atėjo laikas, kai žmonės nebenori dirbti neįdomių ir monotoniškų darbų, todėl verslui nėra kito pasirinkimo, kaip robotizuotis.
„Turint galimybę mokytis visą gyvenimą kiekvienas gali atrasti naujų dalykų, kurie džiugina, ir pasukti nauju karjeros keliu. Todėl vienareikšmiškai persikvalifikuoti turėtų tie, kurių darbas jau netenkina. Toks darbuotojas ne tik kenkia sau, tačiau ir darbdaviui atneša daugiau žalos nei naudos. Taip pat persikvalifikuoti turėtų žmonės, pusę metų ir ilgiau nerandantys darbo pagal turimą specialybę“, – sako G. Čeledinaitė.
Personalo atrankos specialistas Karolis Blaževičius teigia, kad būtina projektuoti savo karjerą, stebėti kas pasikeitė per dešimtmetį.
„Jeigu per tris metus neįvyko jokių, net mažiausių, teigiamų karjeros pokyčių, būtina pradėti svarstyti ką darau negerai. Jeigu dirbu statybininku ir turiu galimybę tapti darbo vadovu, pardavimų vadovu ar vadybininku, tačiau pokyčiai nevyksta, vadinasi sukuriama vertė mažėja. Lietuvoje yra didelė problema – ankstyvas karjeros pikas. Jeigu sulaukus 30-ies pasiekėme „lubas“ savo srityje ir vėliau 15 metų dirbome tą patį, būdami 45-erių tampame nekonkurencingi“, – sako K. Blaževičius.
Žaidžiame pagal pramonės revoliucijos taisykles
L. Čiutys sako, kad dabar didžiausia klaida būtų eiti mokytis profesijų, kurios jau yra pasmerktos žlugti. Ypač jeigu vėliau neplanuojama kelti savo kvalifikacijos. Kaip pavyzdžiui, eiti mokytis statybininko profesijos ir negalvoti vėliau tapti inžinieriumi. Juk su 3D spausdintuvu bus galima atspausdinti visą namą.
Prognozuojama, kad 2022-aisiais net 42 proc. visų darbo vietų bus automatizuotos. Pasak L. Čiučio, nenuostabu, kad daugiausiai reikės IT specialistų, kurie ir toliau kurs bei tobulins dirbtinį intelektą. Dar viena, labai svarbia sritimi taps, programų kontrolė. Tai juodasis scenarijus, kurį dažnai vysto kino filmų kūrėjai arba skeptikai, kuomet dirbtinis intelektas tampa pranašesnis už žmogų ir pradeda kelti tiesioginę grėsmę. Todėl šiuo metu, ypač daug diskusijų kelia kibernetinės srities etiniai ir saugos klausimai. Tačiau jeigu kompiuterija nėra jūsų sritis, neprašausite pasukę į paslaugų sektorių, taip pat medicinos ir sveikatos priežiūrą.
„Didėja tų specialistų poreikis, kurie dirba poilsio, sveikatingumo, medicinos srityse. Kaip pavyzdžiui, kosmetologai, dermatologai, sporto treneriai. Žmonės nori gyventi sveikiau ir ilgiau. Jie nenori eksperimentuoti su savo sveikata, todėl ypač vertina šios srities specialistus. Šiose srityse svarbus socialinis aspektas – bendravimas, buvimas kartu“, – pasakoja MB „LC paslaugų centro“ direktorius.
G. Čeledinaitė taip pat akcentuoja, kad turime mokytis mąstyti kūrybiškai ir bendradarbiauti su kitais. „Itin svarbūs bendravimo, tarpasmeniniai gebėjimai. Empatija, gebėjimas išgirsti tai, kas sakoma „tarp eilučių“, net tokios smulkmenos kaip gebėjimas pritaikyti balso toną situacijai tampa labai svarbios“, – savybes vardija karjeros konsultantė ir priduria, kad dėl to pramogų industrija, apimanti renginių organizavimą, kiną, reklamą yra viena iš labiausiai augančių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Kuo daugiau žmogus turi laiko, tuo daugiau pramogų jam reikia.
Geriausias laikas karjeros projekcijai – dabar
Pasak K. Blaževičiaus, didžiausių pokyčių galime laukti po penkerių metų. Tad jeigu žmogus tikisi, kad jo potencialas ir pajamos augs, o ne mažės, jis turi penkmečiui projektuoti savo karjerą jau dabar. Didžiausias iššūkis dabar yra studentams, kurie planuoja dirbti fizinius ar pakankamai žemos kvalifikacijos darbus. Jiems reiktų nueiti į programavimo, testavimo, dizaino panašius kursus/mokymus. Pasižiūrėti kur ir kaip galėtų tapti nepriklausomi nuo vietinės rinkos ir pritaikyti savo žinias. Kodėl tai verta padaryti dabar? – Todėl, kad dabar yra ypač daug nemokamų kursų internete.
L.Čiutys taip pat akcentuoja, kad geriausias laikas persikvalifikuoti yra dabar. Viešajame sektoriuje šiuo metu vyksta labai daug kvalifikacijos keitimo programų. Privačios kvalifikacijos keitimo įstaigos organizuoja IT, dizaino, grožio specialistų ruošimo kursus.
„Jeigu žmogus jaučiasi jau per senas ar nenori dirbti su informacinėms technologijoms, tikrai yra daugybė kitų profesijų, kurių poreikis auga ir augs toliau. Kam rizikuoti tapti nugalėtu ketvirtosios pramonės revoliucijos, jeigu galima šiandien priimti tinkamą sprendimą ir tapti daug uždirbančiu specialistu?“ – sako L.Čiutys.
-
Ko reikia sezoniniam verslui? 1
„Kiekvienam verslui būdingas tam tikras sezoniškumas ir dažniausiai į tai esame įpratę žvelgti kaip į nemenką trūkumą. Juk su sezoniškumu siejami verslai turi ir didesnę riziką patirti nuostolių. Ypač jeigu pasirinktas verslo modelis priklauso nuo orų. Lietuvoje darganotų ir lietingų dienų yra ne tiek ir mažai. Tad kodėl nepasiūlius keliautojams paslaugų, kurioms netrukdytų ir lietingas oras“, – sako bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys.
Neišnaudoja galimybių
Ko trūksta Lietuvos pajūryje? Pasak pašnekovo, prie Šventosios ir Palangos krantų yra nuskendusių laivų, todėl keista, kad lietuviai nevysto tokių pramogų, kaip nardymas Baltijos jūroje. Čia nebaisus nei lietus, nei dargana, o su dabartinėmis technologijomis lengvai išsprendžiamos ir neskaidraus vandens sukeliamos matomumo problemos. Norintiems mažiau ekstremalių sporto šakų, lietingų dienų prakeiksmą išspręstų ir „lietaus valdymo parkas“. Skamba, kaip ištrauka iš fantastinio filmo, tačiau pasitelkus fantaziją ir panaudojus tikrai gerai išnagrinėtus fizikos dėsnius prieš vandenį (lietų), būtų galima tai pakankamai lengvai įgyvendinti. Fizikos dėsnių, dabar ypač sėkmingai demonstruojamų Koperniko mokslo centre, Lenkijoje, panaudojimas lietaus valdymui Lietuvoje lengvai gautų finansavimą iš savivaldos ar Europos Sąjungos struktūrinių lėšų. Tai pritrauktų labai daug užsienio turistų.
„Manau, pajūrio kurortų verslams trūksta fantazijos – per patį vasaros įkarštį pajūrio kurortuose būna antplūdis žmonių, bet pasivaikščiojus pagrindinėmis gatvėmis, nepastebėdavau išskirtinių pramogų ar kažkokių akį traukiančių objektų. Dažniausiai – pilnos gatvės smulkių prekeivių, maitinimo įstaigų, viešbučių... Neradau ir intelektualesnių pramogų, kuriomis galėčiau paįvairinti poilsį. Ar jų nėra, arba jie kažkur pasislėpę. Tačiau rinka keičiasi. Šiandien konkuruojame ne tik su Latvijos ar Estijos, Lenkijos kurortais, bet ir Italija, Prancūzija, Ispanija. Poilsiautojui neužtenka jūros, smėlio, saulės ir vietos skaniai pavalgyti. Be to, verslo rizikas būtų lengviau valdyti, jeigu verslas būtų planuojamas ne pagal sinoptikų prognozes“, – idėjų kišenėje neieško buhalterines ir įmonių steigimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas.
Greita ir paprasta verslo pradžia
Paklaustas apie tai, kaip greitai ir paprastai pradėti verslą, , L. Čiutys pataria, kad greičiausias būdas yra tiesiog užregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. Jeigu reikalingas rimtesnis verslo statusas, geriausias pasirinkimas būtų mažoji bendrija.
„Dirbant su mažąja bendrija, sezonui pasibaigus nereikėtų stabdyti įmonės veiklos, o tai reiškia, kad nebūtų pakenkta įmonės kreditingumui, VMI neskubėtų atimti PVM mokėtojo statuso. Taip pat sezonui pasibaigus, galima apsieiti be buhalterės (mažajai bendrijai neprivalomas buhalteris), o ir mokami mokesčiai nedideli. Jeigu darbuotojai buvo priimti tik sezonui, o jam pasibaigus įmonėje lieka steigėjai, už juos reikia mokėti tik Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurių fiksuotos įmokos dydis šiuo metu siekia 38,74 eurus. Nuo šių metų pradžios sumažėjo procentiniai PSD įmokų tarifai – dabar jie sudaro 6,98 proc. (buvo 9 proc.)“, – sako specialistas.
Mažosios bendrijos steigimas pakankamai greitas: nereikia įstatinio kapitalo, viską galima pasidaryti net neišėjus iš namų internetu arba kreipiantis į specialistus, kurie padėtų operatyviai išspręsti visus su įmonės steigimu ir verslo pradžia susijusius klausimus.
Sezoninis verslas nebūtinai turi baigtis su sezono pabaiga ir cikliškai laukti kito sezono pradžios. Specialistai gali padėti sukurti įvairius verslo scenarijus, strategijas, o prireikus ir planą – B.
-
Išsigelbėjimas nuo krizės – verslas? 3
Kada kils ir kiek truks?
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis portalo DELFI.lt žurnalistui Edgarui Savickui sakė, kad 2008 metų krizė nebuvo panaudota ekonomikos išvalymui ir disproporcijų panaikinimui, o tai sukūrė papildomų problemų.
„Pasaulinės krizės pojūtis tikrai sklando, nes visas, o ypač Vakarų, pasaulis pasižymi pernelyg dideliu įsiskolinimu. 2008 metų krizė šios problemos neišsprendė. Problema buvo tik užšaldyta. Manau, kelių metų bėgyje tam tikra pasaulinė krizė labai tikėtina. Pagrindinis klausimas – kada ji kils ir kiek truks”, – sakė prof. R. Rudzkis.
Pasak profesoriaus, Lietuva labai stipriai priklausoma nuo pasaulinių rinkų. Esame maža ir atvira ekonomika, kurios ekonomikos raidoje toną užduoda eksporto rodikliai. Jei situacija blogės Europos Sąjungoje, tai neišvengiamai bus labai svarbus veiksnys, stabdantis Lietuvos ūkio augimą.
Didžiausias smūgis – transporto ir statybų sektoriams
Vis dėlto, 2008-ieji buvo pamoka, kurią turėjome išmokti. Kaip pastebi L. Čiutys, kadangi Lietuvos ekonomika orientuojasi į eksportą, pirmasis ir labiausiai nuo krizės nukraujavęs sektorius buvo transporto, antrasis krito statybų sektorius.
„Transporte daugiausiai bėdų turėjo tie, kurie buvo prisiėmę lizinguojamų automobilių ir bankas staiga, pagal sutartyje suteiktas teises, pareikalaudavo anksčiau nei numatyta grafike grąžinti visą paskolą dėl suprastėjusių įmonės finansinių rodiklių. Statybų sektorius krito dėl sustojusios rinkos, nes krizės metu dažniausiai tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys pereina į taupymo ir „išgyvenimo“ rėžimą. Todėl stabdomi plėtros projektai, fiziniai asmenys vangiai investuoja į nekilnojamąjį turtą”, – sako šiuo metu Baltijos šalyse aktyvią plėtrą vykdančios įmonės direktorius.
Krizė iš tiesų skatina rinktis konservatyvius pinigų taupymo sprendimus. L. Čiutys pastebi, kad gerais laikais „lašinius“ užsiaugina tik reta statybos ar transporto kompanija. Dažniausiai visos pajamos „pravalgomos“, o atėjus krizei ir padidėjus vėluojančių atsiskaitymų skaičiui, įmonė atsiduria ant bankroto slenksčio. Beje, 2008-aisiais net ir valstybinis sektorius pristabdė mokėjimus už kai kuriuos didelius statybos projektus. Tai iššaukė praktiškai nesustabdomą bankrotų grandininę reakciją nuo generalinių rangovų iki pat subrangovų.
L. Čiutys prisimena, kad tuomet išsilaikė ir net gerokai išsiplėtė įmonės, kurios krizę sutiko turėdamos finansinių išteklių – santaupų. Tarp jų buvo ir transporto įmonių, kurioms atsirado galimybė pigiai praplėsti savo autotransporto ūkį superkant stipriai atpigusius vilkikus (dėl sunkmečiu smukusio transporto sektoriaus vilkikų tiesiog niekam nebereikėjo). Taip pat krizė buvo labai geras laikas tiek smulkiems NT spekuliantams, tiek stambesniems investuotojams, nes stipriai krito ir nekilnojamojo turto kainos.
„Natūralu, kad krizė yra pats geriausias laikas apsipirkti, ir tie, kurie iki krizės konservatyviai pasiskaičiuoja savo galimybes, sutaupo vieną kitą eurą, atėjus krizės valandai ne tik laisviau kvėpuoja, bet ir gali gerokai papildyti savo turto eilutę“, – sako specialistas.
Sėkmei reikia pasiruošti
Vis dėlto, „LC paslaugų centras“ vadovas sako, kad kiekviena krizė paženklinta sėkmės istorijomis, kurių apstu yra visuose sektoriuose. Tarkim, krizė yra tikras aukso amžius smulkiųjų kreditų bendrovėms. Juk žmonėms tiesiog reikia greitai gauti pinigų.
2008-aisiais rankomis trynė ir loterijų ir azartinių lošimų verslai. Kai kurių analitikų skaičiavimu, 2008–2011-aisiais, kai visas pasaulis gelbėjosi nuo krizės smūgio, loterijos bilietų pardavimas Lietuvoje išaugo 56 proc. Skaičiuojama, kad lietuviai loterijos bilietams kriziniu laikotarpiu išleido beveik tris milijonus eurų kasmet.
„Kai ekonomikos apsukos lėtėja, didesnį uždarbį skaičiuoja smulkiosios kredito bendrovės, loterijos ir azartiniai lošimai. Taip pat buvo populiaru steigti įdarbinimo agentūras, kurios padeda surasti darbą užsienyje. Juk lietuviai (ir ne tik jie, bet ir lenkai, latviai) tiesiog pradėjo masiškai ieškoti galimybių emigruoti į ekonomiškai stipresnes šalis. Na ir galiausiai sėkmingu kriziniu laikotarpiu džiaugėsi skolų išieškojimo įmonės. Taip, kad galimybių daug. Tiesiog sėkmei reikia pasiruošti”, – pataria įmonių steigimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės vadovas L. Čiutys.
-
Kaip keičiasi verslo kūrimo taisyklės? 3
Turėk gerą idėją arba daryk tai, ką moki geriausiai
Apie verslą kalbama dažnai, dar dažniau bandoma sukurti teorinių taisyklių dekalogą. Tačiau nėra nė vienos šimtu procentų patikimos taisyklės. Iki šiol buvo prigijęs stereotipas, verslo pradžiai ruoštis ilgai ir nuobodžiai: mėtomi pinigai seminarams apie idėjos patikrinimą, rinkos tyrimus, rinkodarą ir pan. Viskas vardan tos sėkmės, kurios apibrėžimo nė viename seminare neišgirsite.
Tad sparčiai besiplečiančios įmonės vadovas L. Čiutys pasakoja, kad verslininkui startuojant reiktų laikytis tik vienos taisyklės: „Turėti arba gerą idėją, arba tiesiog daryti, tai, ką geriausiai moka ir būtinai geriau už kitus – tada sėkmė ateis pati“. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar reikia veikti aklai, bet tradiciniai verslo pradžios būdai yra tik viena „medalio pusė“.
„Nuo vaikystės domėjausi verslu, ekonomika. Skaitydavau garsiausių verslininkų biografijas, knygas apie juos ir apie sėkmingiausias įmones. Neatsitiktinai Kauno technologijų universitete studijavau verslo vadybą, šioje srityje dirbau ir baigęs studijas. Todėl atėjus metui pačiam pradėti verslą, ėmiausi teikti įmonių steigimo paslaugas, be to, kaip kompleksinę paslaugą pradėjau teikti ir buhalterines paslaugas. Tai pasiteisino”, – pasakoja L. Čiutys.
Svarbu susikoncentruoti
Pašnekovas pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva, net ir turint patirties šioje srityje. Pirmoji taisyklė, turinti per daug išimčių, kad ją vis dar priskirti prie privalomų nuostatų – rinkodarą atiduoti tokias paslaugas teikiančiai bendrovei ir tikėtis, kad jie atves klientus be Jūsų asmeninių pastangų.
Turėti arba gerą idėją, arba tiesiog daryti, tai, ką geriausiai moka ir būtinai geriau už kitus – tada sėkmė ateis pati.
„Verslo kūrimo pradžioje supratau kaip svarbu apie save pranešti potencialiems klientams. Internetinės rinkodaros paslaugas teikiančios bendrovės gali padėti tai padaryti profesionaliai, bet jiems turėsite suteikti daug informacijos apie Jūsų verslo specifiką. Visa tai kainuos brangiai. Todėl įmonės vadovui privalu ir pačiam domėtis rinkodara, nebijoti klysti, nuolat mokytis”, – sako L. Čiutys.
Nemažesnis iššūkis verslui – suburti komandą. L. Čiutys prisimena, dirbdamas vienas uždirbdavo pakankamai neblogai, bet ir darbo būdavo tikrai daug – parduoti savaitgaliai, atostogos, bemiegės naktys. Todėl teko rizikuoti ir priimti darbuotojus – „vienas lauke ne karys“. Kaune yra daug puikių specialistų, tad surasti reikiamus žmones nebuvo sunku. Didesnę painiavą galvoje kėlė mintys apie įsipareigojimus jiems. Anot pašnekovo, bemiegės naktys baigėsi, kai kiekvienas darbuotojas įnešė tokį indėlį į įmonės sėkmę, kad verslas pradėjo organiškai augti.
Pasak pašnekovo, buvo nemažai problemų ir su finansų valdymu, ir su veiklos strategija. Visus šiuos iššūkius pavyko išspręsti neatidėliojant problemų sprendimo, o kaip tik, jas sprendžiant koncentruotai ir paeiliui – pirma išsprendei vieną, tada kimbi prie kitos ir t.t. Tai griauna stereotipus, kad kuo toliau, tuo dažniau verslininkams teks pereiti prie kelių užduočių atlikimo vienu metu (angl. multitasking). Vienkartiniai gaisrų gesinimai negelbėja, privalu kiekvienos bėdos sprendimui skirti optimalų laiką.
Kauniečiai nesižavi konvejeriu
Vilnius ir Kaunas varžosi visame kame. Viena iš sričių yra verslas. L. Čiutys šiandien jau turi filialus keliuose Lietuvos miestuose. Todėl jam nėra sudėtinga palyginti verslo kūrimo specifikos skirtinguose šalies regionuose. Tačiau, kaip sako „LC paslaugų centras“ vadovas, kauniečiai yra išskirtiniai klientai. Kauniečių nežavi „įmonių kepyklos“.
Jie žino, kad perkant įmonę, kaip ir atliekant smegenų operaciją, reikia rinktis geriausius profesionalus, kurie orientuojasi į darbo kokybę ir tinkamą klientų konsultavimą. Kiekvienas verslas yra individualus ir klientai tokie patys. Reikia kiekvienam padėti išspręsti konkrečiai jam iškilusius klausimus ir problemas, rasti jo verslui tinkamiausią sprendimą (kaip pavyzdžiui, dažniausiai kylančius klausimus dėl verslo juridinės formos pasirinkimo).
„Man pasisekė, nes dirbu su pačiais geriausiais klientais. Kaunietis tai praktiškas klientas. Jis nesieks bet kokia kaina sutaupyti kelis eurus. Jis geriau konsultuosis ir suteiks galimybę sau sutaupyti tūkstančius ilgalaikėje perspektyvoje“, – džiaugiasi „LC paslaugų centras“ direktorius L. Čiutys.
-
3 sėkmingo verslo receptai Klaipėdoje
Geriausia infrastruktūra logistikos sektoriui
Šiuo metu vyksta intensyvūs Klaipėdos ir Šventosios uostų plėtros darbai. Be to, uostamiesčio savivaldybė pritarė rangos darbų projektams dar 138 objektuose. Uostas susietas su geležinkeliu, išvystytas kelių ir muitinių postų tinklas.
„Sukurta infrastruktūra labai palanki logistikos kompanijoms, nes leidžia greitai reaguoti į iškylančius uždavinius. Be to, Klaipėdoje nereikia praleisti valandų valandas automobilių spūstyse. Tad logistikos sektoriaus įmonių plėtrai tai vienas palankiausių regionų Lietuvoje”, – sako L.Čiutys.
Klaipėdos prieigose įsikūrė ir didžiausios Lietuvos gamyklos, tokios kaip „Philip Morris“, „Orion Global PET“, asfaltbetonio, elektrinių autobusų gamykla ir kitos. Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) viena po kitos dygstančios gamyklos pamažu tampa ne tik miesto, bet ir šalies ekonomikos varikliu. Pasak L. Čiučio, Klaipėdos priemiesčiuose plačiai vystoma pramonė sukuria sėkmingą erdvę B2B sektoriui.
„Pasaulyje populiarėja tendencija kuo daugiau paslaugų patikėti ne vidiniams darbuotojams, o besispecializuojančioms įmonėms. Kartais net didelės kompanijos atsisako viso buhalterijos skyriaus ir perka paslaugas iš audito bendrovių, kurios teikia buhalterines paslaugas, ir auditą, tuopat metu. Lygiai tokia pati situacija yra su darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, finansų direktorių, maitinimo sektoriaus, valymo srities atstovų teikiamomis paslaugomis. Todėl tokias paslaugas teikiančioms bendrovėms dažnai sakau, kad uostamiestis yra lyg neaprėpiamų galimybių miestas”, – šypsosi vos prieš mėnesį naują įmonės skyrių Klaipėdoje atidaręs vadovas.
ES programos ir verslumo skatinimo fondai
Geros idėjos sėkmingam verslui nepakanka. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos duomenimis verslo pradžiai statistinis lietuvis vidutiniškai norėtų gauti 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. Vyrams verslo pradžiai prireiktų 39,5 tūkst. Moterimis – 27,1 tūkst. eurų. Net ir neanalizuojant moterų kuklumo priežasčių, ignoruoti kapitalo poreikio negalime.
Kalbant apie finansavimą Klaipėda taip pat turi didelių pranašumų. Ūkio ministerijos ir bendrovės „Investicijų garantijų agentūra“ (INVEGA) siūlomi verslo finansavimo modeliai padeda pradėti ir išvystyti verslą net kišenėse švilpaujant vėjams. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos skiriamos verslo konsultacijoms, inovatyvių technologijų, verslumo skatinimui regionuose diegimui. Šiuo metu bendrovės kviečiamos teikti paraiškas darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektams, kuriems šiemet skirta net 2,8 mln. eurų.
„Klaipėdos rajone verslui skatinti skiriamos ES subsidijos. Be to regione kai kurių sričių specialistų darbo užmokesčio lūkesčiai yra mažesni negu Vilniuje ar Kaune. Vidutinis darbo užmokestis apskričių įmonių ir organizacijų administracijos darbuotojams Vilniuje siekia 901,3 eurų, Kaune 813,2 eurų, o Klaipėdoje 809,9 eurų”, – pasakoja buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės vadovas.
Idėja be žmogaus indėlio yra niekas
L.Čiutys pastebi, kad tinkamai pritaikyta veiklos sritis negarantuoja verslo sėkmės. Net ir geriausia idėja be žmogaus indėlio yra niekas. Todėl ketinant kurti verslą ar plėsti veiklą į kitą regioną būtina jį ištirti.
„Ateinant į rinką privalu ją ištirti. Tai nereiškia, kad teks papurtyti piniginę įmonėms, kurios teikia rinkos tyrimų paslaugas. Analizės būdų yra įvairių. Juk visada galima remtis statistika ir lyginti skirtingų miestų duomenis pagal Jums aktualius rodiklius. Kompanijai „LC paslaugų centras" įkurti skyrių uostamiestyje nebuvo sudėtinga. Todėl, kad Klaipėdoje profesionalių įmonių steigimo paslaugų trūkumas buvo juntamas jau kelis metus. Klientai važiuodavo į Kauną, pas mūsų specialistus. Todėl, norėdami būti arčiau savo klientų, mes atėjome į Klaipėdą”, – džiaugiasi savo sprendimu juridinių ir buhalterinių paslaugų įmonės vadovas.
Pradedant verslą būtina įvertinti ir kitą faktorių – buhalteriją. Pastaroji nėra tik skaičiai ar ataskaitų pridavimas valstybinėms institucijoms. Dažnai į kompaniją „LC paslaugų centras" kreipiasi įmonių, turinčių apleistą buhalteriją, atstovai. Jie pasakoja, kad mėgino buhalteriją vesti patys. Tačiau juk tiek MB, tiek UAB buhalterija yra sudėtinga, ir, nepaisant to, kad įstatymas neįpareigoja mažosios bendrijos samdyti buhalterį, apskaita privalo būti tvarkoma pagal sudėtingus tarptautinius bei nacionalinius reikalavimus, apibrėžtus reglamentuose. Juk ir lėktuvą pilotuoti galima išmokti, bet jeigu neketiname būti pilotais, perkame lėktuvo bilietus. Taip yra ir su verslu. Tik profesionaliai pilotuojama įmonė gali tapti sėkminga.