Ištakos – Vytauto raštinė
Metrika neabejotinai yra vienas svarbiausių Lietuvos istorijos paminklų. Joje galima rasti pačius įvairiausius XIV–XVIII a. dokumentus, rašytus daugiausia lotynų, rusėnų ir lenkų kalbomis: privilegijas miestams ir bajorams, titulų ir pareigų suteikimo aktus, diplomatinius raštus, finansines ataskaitas, teismų sprendimus, genealogines lenteles, žemėlapius, laiškus.
Iš viso žinoma apie 700 Lietuvos Metrikos knygų. Iš šio įspūdingos apimties šaltinio Lietuvoje išleista yra daugiau kaip 60 tomų.
"Toks platus rašytinių šaltinių blokas užgimti galėjo tik su rašytinės kultūros LDK sklaida, kai valdovo ir valstybės administraciniai poreikiai jau buvo pradedami įamžinti raštu. Jau Vytauto valdymo (1390–1430) laikotarpiu nuosekliai veikti ėmusi valdovo raštinė sudarydavo daugiakalbius įvairaus turinio dokumentus, bet, deja, Vytauto laikų raštinė nepaliko nė vienos Lietuvos Metrikos "knygos", – sako prie Metrikos skaitmeninimo dirbęs VU Istorijos fakulteto doktorantas Povilas Andrius Stepavičius.
Tačiau jau su Kazimiero Jogailaičio valdymu (1440–1492) ir tuo metu atsiradusia nuolatine kanclerio pareigybe imta valdovo išduotus dokumentus registruoti ir užrašyti valdovo "atminimui". Šitaip, augant rašytinių dokumentų poreikiui ir sudarymo apimtims, o svarbiausia, atsirandant darbo tęstinumui, ir ėmė rastis tai, kas dabar vadinama Lietuvos Metrika.
Kalbant apie ankstyvąsias knygas, jų su(si)darymas būdavo gana stichiškas. Toks iki pat XVIII a. susidariusių knygų, dokumentų pluoštų, sąsiuvinių ir kt. dokumentų rinkinys ilgainiui amžininkų imtas vadinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrika ir pamažu virto valstybės archyvu, kuris apėmė bene 700 knygų.
Išgabenta į Rusiją
Ilgainiui įsigalėjo visų Lietuvos Metrikos tomų skirstymas į kelias kategorijas: diplomatinių reikalų, užrašymų, teismų bylų, viešųjų reikalų. Tai nurodo ir teminius laukus, kuriems medžiagos rasti gali tikėtis tiek profesionalus tyrėjas, tiek istorijos entuziastas: įvairūs diplomatiniai susirašinėjimai su Lenkija, totorių chanais, Maskva ir kitomis valstybėmis; daugybė valdovo, Ponų Tarybos ir kitokių teisminių bylų nagrinėjimų ir nuosprendžių; itin vertingas 1528 m. pašauktinės bajorų kariuomenės surašymas; valdovo privilegijos miestams, suteiktys didikams; didžiojo kunigaikščio nurodymai įvairiems pareigūnams ir dar daugybė įvairaus tipo ir turinio dokumentų.
Ateina ir nauja karta, kuri kitaip skaito ir kuriai šaltinių internetinis prieinamumas turi būti kiek įmanoma didesnis.
XVIII a. pabaigoje, Rusijai kartu su Prūsija ir Austrija sunaikinus Abiejų Tautų Respubliką, naujųjų valdovų akiratin pakliuvo ir Lietuvos Metrika: tiek kaip simbolinis trofėjus, tiek kaip pragmatiniams tikslams reikalingas dokumentų rinkinys. Taigi XVIII a. Lietuvos Metrika iš Vilniaus iškeliavo į Sankt Peterburgą, o vėliau – į Maskvą, kur yra laikoma iki šiol.
Šių istoriškai reikšmingų dokumentų relokacija ir savotiška mirtis paskatino ir mokslinį susidomėjimą, pirmuosius tyrimus.
Pastaruosius tris dešimtmečius istoriniai tyrimai aktyviausiai plėtojami ir Lietuvos Metrikos knygos publikuojamos Lietuvoje, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų centre bei Lietuvos istorijos institute. Būtent šių dviejų mokslinių centrų išleistos Lietuvos Metrikos knygos ir yra pateikiamos platformoje http://dev.metrika.ldkistorija.lt/
Prireikė dvejų metų
VU rektorius, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas Metrikos leidybinį ir skaitmeninimo projektus įvardija kaip puikų tarptautiško mokslo pavyzdį.
"Kiekviena Lietuvos Metrikos knyga, kiekviena publikacija apie ją yra laukiama visų pirma mūsų kaimyniniuose regionuose, bet taip pat ir visame pasaulyje. Todėl natūralu, kad kiekvienas bandymas išplėsti Metrikos prieinamumą yra labai svarbus ir šiuos darbus reikėtų tęsti toliau. Juk ateina ir nauja karta, kuri kitaip skaito ir kuriai šaltinių internetinis prieinamumas turi būti kiek įmanoma didesnis", – naujos platformos pristatymo renginyje kalbėjo prof. R.Petrauskas.
Platformos kūrėjai pabrėžė, kad LDK ir jos istorija pati savaime yra tarptautinis tyrimų objektas, sulaukiantis vis didesnio užsienio šalių mokslininkų susidomėjimo. "LDK tiria mokslininkai ne tik iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ar Ukrainos, bet ir iš Rusijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių. Todėl imdamiesi šio projekto mes vylėmės, kad sukurta skaitmeninė Lietuvos Metrikos skaitykla padės platesnei auditorijai atskleisti Lietuvos istorijos šaltinių turtingumą, o kartu ir demonstruos Lietuvos istorikų kruopštų, aukšto lygio darbą", – sako prie Metrikos skaitmeninimo dirbęs VU Istorijos fakulteto doktorantas Karolis Čižauskas.
Pasak jo, pats XX a. 10-ajame dešimtmetyje ir XXI a. 1-ojo dešimtmečio pradžioje leistų Lietuvos Metrikos knygų skaitmeninimas – skenavimas itin didelės raiškos skeneriu – buvo bene lengviausia projekto dalis. Ilgiausiai, beveik dvejus metus, truko ir daugiausia kruopštaus darbo pareikalavo sukurti interaktyvias rodykles ir kitas pagalbines priemones.
"Kuriant interaktyviąsias rodykles, teko ranka surinkti turbūt per 100 tūkst. eilučių duomenų, perrinkti 34 knygų asmenvardžių ir vietovardžių (rusėniškas ir lotyniškas) rodykles, jas parengti, suskirstant į atitinkamas dalis, su kuriomis jau dirbo programuotojai."
Taip dalis iki pat šiandien Maskvoje laikomos ir sunkiai prieinamos Lietuvos Metrikos po truputį tampa pasiekiama iš bet kurio pasaulio krašto bet kuriuo paros metu.
