Praeiviai reagavo žaibiškai
Sekmadienio popietę pasivaikščiojimas Pirmojoje Melnragėje prie molo dviem mamoms su vaikais galėjo baigtis mirtimi. Moterys neapdairiai panoro įsiamžinti ant pašalusios jūros.
Fotografavimąsi įstabiame fone jos atsimins visą likusį gyvenimą.
Bepozuojant ledų sąnašos staiga susmego – ant jų stovėjusios keturios poilsiautojos ėmė skęsti.
Nelikus ledo tako viena mergaičių taip išsigando, kad supanikavusi iškart šoko į vandenį ir paniro iki krūtinės. Jai įkritus į vandenį ir prasidėjo visa gelbėjimo operacija.
Jei ne Valdo Butkaus, Modesto Bubliausko, Deniso Moskalenkos, Mindaugo Albrechto ir kitų vyrų greita reakcija, moterys su mergaitėmis veikiausiai būtų mirtinai sušalusios.
"Buvo sekundės reikalas"
Laimė, prie jūros saulėtą sekmadienį poilsiavo nemažai žmonių, tad buvusieji netoliese iškart suskubo į pagalbą.
Į ledinį vandenį įbridę narsuoliai, laikydamiesi už rankų, sudarė gyvą grandinę ir taip vieną po kitos ištraukė nelaimėles iš vandens. Pirmiausia išgelbėti vaikai.
Išplitus žiniai apie išgelbėjimą, žmonės negailėjo gerų žodžių vyrams, kurie esą verti ne tik liaupsių, bet ir apdovanojimų.
Pirmadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pakvietė gelbėtojus į rotušę, kur jiems asmeniškai padėkojo bei įteikė miesto herbą.
Kuklūs vyrai įsitikinę – taip būtų pasielgęs bet kuris vietoje jų buvęs žmogus.
Į miesto rotušę Klaipėdos vadovo pakviesti atėjo tik keli iš sekmadienio incidento herojų – V.Butkus (kairėje), M.Bubliauskas bei D.Moskalenka, gelbėję moteris ir vaikus prie molo Melnragėje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Šiandien 25-ąjį gimtadienį švenčiantis klaipėdietis M.Bubliauskas – vienas pirmųjų, atsidūręs vandenyje.
"Įkritus mergaitei ir jai pradėjus panikuoti, galvoje neliko nieko kita, kaip tik bėgti gelbėti. Taip atsidūrėme vandenyje. Nemačiau, kas vyksta aplinkui, skubėjau padėti ir tiek. Tai buvo sekundės reikalas. Jūra – negailestinga, gali įtraukti, ir mergaitės greitai būtų nelikę", – teigė pašnekovas.
Ištraukti vaiką iš ledinės jūros buvo nelengva.
"Rūbai prisisunkę vandens, ledas – ne tik paviršiuje, bet siekė ir dugną. Darėme, ką galėjome", – pasakojo M.Bubliauskas.
Jo žodžiais tariant, tai – visai ne žygdarbis, o pareiga padėti į nelaimę patekusiesiems.
Susijaudinę vyrai nė negalėjo atsakyti, kiek iš viso žmonių dalyvavo gelbėjimo operacijoje. Dėl adrenalino antplūdžio drąsuoliai esą net nespėję sušalti.
D.Moskalenkos teigimu, gelbėjimo planų niekas nekūrė, tam paprasčiausiai nebuvo laiko. Viskas įvyko savaime.
"Jei ne mes, lygiai tą patį būtų padarę kiti", – įsitikinęs šilutiškis V.Butkus.
Ledo takelis jūroje buvo itin siauras, tačiau ant jo tądien lipo ne tik nelaimėje atsidūrusios moterys su vaikais, bet ir kiti poilsiautojai. Tik laiko klausimas, kada jis būtų susmegęs.
Pirminiais duomenimis, medikų pagalbos sušlapusiems ir sušalusiems žmonėms neprireikė. Po incidento vyrai skubėjo į namus sušilti.
Verti geriausių žodžių
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis tvirtino, kad toks pilietiškumo, greitos reakcijos, ryžto ir pademonstruotos drąsos pavyzdys jį maloniai nustebino.
Sekmadienį iki pietų ant į jūrą nutįsusio ledo fotografuotis lipo ne vienas klaipėdietis ir jiems tiesiog pasisekė, kad neįlūžo. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Yra buvęs ne vienas atvejis, kai žmonės, pamatę kokį incidentą, skambina gelbėtojams ir laukia, kaip nelaimėliams pasiseks. Šį kartą viskas buvo kitaip.
"Kai viešojoje erdvėje pamačiau filmuotą medžiagą, labai apsidžiaugiau tokiais pilietiškais klaipėdiečiais, kurie tikrąja ta žodžio prasme ištiesė pagalbos ranką, o ne laukė krante, kol gelbėtojai atvažiuos. Džiugu, kad tų vyrų buvo tiek daug, jie susikibo rankomis gyva grandine ir kad gelbėjo ne koks pavienis drąsuolis, kuris galėjo ir pražūti. Vienareikšmiškai, tai buvo didvyriškas ir pasiaukojamas poelgis", – klaipėdiečiams pagyrų negailėjo ugniagesių vadas.
M.Garbenis neslėpė, jog tai buvo jam žinomas pirmas atvejis, kai praeiviai taip suvienijo jėgas, kad išgelbėtų į nelaimę pakliuvusius žmones.
Tai visiškai netinkamas mamų pavyzdys vaikams, kurių gyvybei buvo sukelta grėsmė.
"Juk vanduo – ledinis, kas norėtų sušlapti, sušalti ir aukotis? O čia sureaguota buvo žaibiškai. Jų poelgis vertas apdovanojimo ir viešo pagerbimo. Tai yra puikus bendruomeniškumo pavyzdys. Tačiau yra ir kita šios istorijos pusė. Visuomenė turi suprasti, kad esant tokioms gamtinėms sąlygoms lipti ant ledo yra pavojinga, o dar su vaikais, tai apskritai neatsakingas elgesys, ir tik siekiant nusifotografuoti. Tai visiškai netinkamas mamų pavyzdys vaikams, kurių gyvybei buvo sukelta grėsmė", – pabrėžė M.Garbenis.
Dėl nuotraukos – rizika
Dėl sėkmingos nuotraukos entuziastai rizikuoja savo gyvybe ar net žūsta. Pavyzdžiui, Rumunijoje jauna mergina žuvo bandydama pasidaryti tobulą asmenukę užlipusi ant traukinio stogo.
Nelaimė įvyko, kai paauglė koja užkliudė viršuje buvusį elektros laidą – jos kūną nukrėtė 27 tūkst. voltų elektros srovė. Nudegusi pusę kūno rumunė mirė.
Dėl tos pačios priežasties viena rusė taip ir nesulaukė aštuoniolikos. Likus mėnesiui iki gimtadienio, norėdama pasidaryti įspūdingą autoportretą, ji užkopė ant tilto konstrukcijų ir praradusi pusiausvyrą nukrito – dar mėgino griebtis už elektros laidų, bet gavo 1,5 tūkst. voltų smūgį.
Būtent todėl pasaulyje yra vietų, kuriose draudžiama naudotis "selfie" lazdomis ar fotografuotis apskritai.
Pavyzdžiui, visuose "Disney" parkuose, kai kuriuose festivaliuose, muziejuose.
Specialistams toks beatodairiškas žmonių elgesys kelia nerimą.
Amerikos psichiatrų asociacija (APA) oficialiai patvirtino, kad asmenukių darymas yra psichologinis sutrikimas. Asociacija netgi įvardijo ligos pavadinimą – "selfitis".
Jaunoms merginoms tai seniai tapo kasdieniu veiksmu, visai kaip valgymas ar miegas. Šiuo virusu užsikrečia ir vis daugiau vyresnių žmonių.
Anot jų, tai psichologinis sutrikimas, kurio metu kyla sunkiai įveikiamas noras fotografuoti save ir nuotraukas kelti į socialinius tinklus.
Paklydę virtualioje realybėje
Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, žmonės taip siekia patenkinti savo socialinius poreikius: valdžios, turto ir, svarbiausia – garbės.
"Šį atvejį būtų galima interpretuoti taip: "aš galiu tai, ko negali kiti", "noriu pripažinimo, garbės". Kai žmogus turi pakankamai materialinių dalykų, jis rizikuoja", – aiškino psichologas.
Galime parodyti save tik pozityviai, gražiai, retušuoti ir panašiai. Todėl ši priklausomybė yra gana stipri.
Esą informacinėje visuomenėje žmonės nori pripažinimo būtent socialiniuose tinkluose "Facebook" ar "Instagram". Anksčiau dėl šlovės reikėdavo rimtai pasistengti, pasiekti karjeros aukštumų, dabar, norint atkreipti į save aplinkinių dėmesį, pakanka minutę surizikuoti ir įdėti intriguojančią nuotrauką savo paskyroje.
Žmonės nebejaučia skirtumo tarp tikrovės ir virtualios realybės.
"Mes visi esame priklausomi nuo tam tikro sociumo, maži vaikai – nuo mamos ir tėčio, kiti – nuo draugų, treti – nuo virtualios aplinkos. Mes visi norime kažkam priklausyti, nes taip yra saugiau. Priklausyti socialiniams tinklams yra kur kas lengviau, nes mes iš dalies išliekame anonimiški. Galime parodyti save tik pozityviai, gražiai, retušuoti ir panašiai. Todėl ši priklausomybė yra gana stipri", – aiškino T.Lagūnavičius.
