Jis sakė, jog Latvija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nustačiusia embargą Rusijos žemės ūkio produktams, kad apsaugotų nacionalinę rinką nuo destabilizavimo dėl pigaus importo iš didžiosios kaimynės.

„Mes nuodugniai išnagrinėsime šį sprendimą. Neatmetu galimybės, kad Lenkija imsis tokios pat iniciatyvos“, – pareiškė D. Tuskas.

Nepaisant karo Ukrainoje ir Europos sankcijų Rusijai, rusiškiems maisto produktams netaikomi jokie apribojimai.

Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir importas iš Rusijos.

„Mažai kas supranta, kad mūsų rinką destabilizuoja iš Rusijos ir Baltarusijos įvežami produktai“, – teigė D. Tuskas.

Pasak jo, būtina įtikinti ES institucijas, jog reikia geriau ir saugiau reglamentuoti žemės ūkio produktų importą iš Rytų.

„Norime padėti Ukrainai, bet kartu norime stabilizuoti savo rinkas ir apsaugoti savo ūkininkus“, – pridūrė jis. 

Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites protestuoja prieš ES reglamentus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita, taip pat prieš didėjančias išlaidas ir, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš ES nepriklausančių šalių, ypač Ukrainos.

„Esame pasirengę artimiausiomis valandomis pateikti parlamentui įstatymo projektą dėl teisėtų ir saugių abortų iki 12-os savaitės“, – trečiadienį Varšuvoje pareiškė D. Tuskas.

„Kaip jau žinote, koalicijoje šiuo klausimu laikomasi skirtingų nuomonių“, – pridūrė jis.

Įstatymo pataisą pasiūlė jo liberalų-konservatorių „Pilietinės platformos“ frakcija.

D. Tusko centro-kairės vyriausybės sudėtyje yra dar dvi partijos – kairiojo sparno „Naujoji kairė“ ir krikščionių-konservatorių „Trečiasis kelias“.

Dar vienu įstatymo projektu siekiama palengvinti prieigą prie skubiosios kontracepcijos. Moterims ir vyresnėms nei 15 m. mergaitėms būtų leidžiama gauti šių tablečių be recepto.

2021 m. Lenkijoje po prieštaringai vertinamo Konstitucinio Teismo nuosprendžio įsigaliojo griežtesni abortų įstatymai. Nuo tada moterims neleidžiama nutraukti nėštumo net ir tokiais atvejais, kai vaisius turi apsigimimų.

Kašubas iš Gdansko

D. Tuskas gimė 1957 m. Gdanske – profesinių sąjungų judėjimo „Solidarumas“ lopšyje. Politikas ne kartą yra pabrėžęs, kokią įtaką jam padarė miesto ir jo šeimos patirtis, kilmė: save vadina lenku, kašubu ir europiečiu vienu metu. Jo politiniai oponentai prikiša jam ryšius su vokiečiais – dėl to, kad D. Tusko senelė iš motinos pusės šeimoje kalbėjo vokiškai.

„Vaikystėje aplink mano namus buvo tiek daug kapinių: musulmonų, žydų, vokiečių, lenkų, ortodoksų“, – interviu „Financial Times“ yra sakęs D. Tuskas, pabrėždamas jį ugdžiusią daugiakultūriškumo aplinką. Šiandien atrodo logiška ir simboliška, kad užaugęs jis tapo kosmopolitu, neatsisakančiu savo kilmės, politiku, pranokstančiu nacionalinį rangą, tačiau dėl platesnių vandenų neišsižadančiu karjeros Lenkijoje.

Kai 1970 m. Gdanske prasidėjo pirmieji staigaus maisto kainų šuolio išprovokuoti masiniai protestai, D. Tuskui buvo tik trylika metų. Tačiau tai, ką matė, negalėjo nesukrėsti: „Mačiau, kaip policija šaudo į žmones, kareiviai šaudo į žmones. Puikiai prisimenu šį jausmą: nebuvo jokių abejonių, kas teisinga, o kas blogai. Nuo tos akimirkos žinojau, kad sumušti žmonės beveik visada teisūs. Tie, kurie muša, klysta. Tą akimirką tai buvo labai akivaizdu.“

Gdansko universitete studijuodamas istoriją įkūrė studentų komitetą, remiantį „Solidarumą“. Kai įkūrė pogrindinį žurnalą „Political Review“, kuriame tvirtino rinkos ekonomikos ir ekonominio liberalizmo naudą, jis buvo suimtas. Būsimam politikui pasisekė: praėjus trims dienoms, politiniams kaliniams buvo paskelbta amnestija.

Politiko stažas

1991 m., kai Lenkijoje įvyko pirmieji demokratiniai parlamento rinkimai, D. Tuskas pirmą kartą buvo išrinktas į Seimą – kaip Liberalų demokratų kongreso partijos narys. 1997 m. jis tapo Seimo vicemaršalu, o 2001 m. įkūrė savą politinį projektą – Pilietinę partiją platformą. Tais pačiais metais partija rinkimuose užėmė trečią vietą, D. Tuskas antrą kartą tapo parlamento vicepirmininku. Kaip vėliau paaiškės, šis polinkis į dvigubas kadencijas buvo nesvetimas jo politinei karjerai.

Po ketverių metų platforma rinkimuose užėmė antrą vietą, o D. Tuskas ėmė žvalgytis į aukščiausią politinį postą šalyje.

2005 m. prezidento rinkimuose D. Tuskas stojo į dvikovą su tuomečiu Varšuvos meru Lechu Kaczynskiu, jo brolio Jaroslavo vadovaujamos partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) garbės pirmininku. D. Tuskas laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą, bet antrajame pralaimėjo. Jau tuose rinkimuose D. Tuskas pasirodė turįs solidžiam politikui svarbių savybių, o konservatoriai identifikavo jį kaip pavojingą konkurentą.

Rinkimų kampanijoje prieš D. Tuską buvo pasitelktos ir senos istorijos, priminta senelio Józefo Tusko biografija. Naciams okupavus Lenkiją, J. Tuskas buvo kalintas koncentracijos stovykloje, vėliau mobilizuotas į Vermachtą, tačiau labai greitai iš jo pasitraukė ir prisijungė prie su naciais kovojusių lenkų pajėgų.

2007 m. „Pilietinė platforma“ laimėjo parlamento rinkimus, nustūmė PiS į antrą vietą ir įgijo teisę formuoti vyriausybę. Pirmą kartą premjeru tapęs D. Tuskas poste išbuvo net dvi kadencijas – iki 2014 m.

Tarp D. Tusko darbų vadovaujant ministrų kabinetui dažnai minima tai, kad jis sugebėjo išvesti Lenkiją iš sudėtingo 2008 m. pasaulinės ekonomikos krizės laikotarpio, kad jo vyriausybės siekė didesnio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo su ES. Be to, D. Tuskas suteikė naują kvėpavimą dar 1991 m. sukurtam Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos bendradarbiavimo formatui.

Iki Briuselio ir atgal

2014 m. prasidėjo naujas D. Tusko politinės karjeros etapas: iš nacionalinio politiko jis virto ES lygio pareigūnu.

Tarp D. Tusko darbų vadovaujant ministrų kabinetui dažnai minima tai, kad jis sugebėjo išvesti Lenkiją iš sudėtingo 2008 m. pasaulinės ekonomikos krizės laikotarpio.

Tų metų rugpjūtį D. Tuskas buvo išrinktas Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovu – tapo antruoju šias pareigas einančiu žmogumi ir pirmuoju Rytų Europos atstovu. Jau tuomet jis bandė suvienyti ES, akcentuodamas, kad Ukrainoje vyksta tikras karas, o ne konfliktas. Rusija yra mūsų strateginė problema“, – sakė D. Tuskas.

EVT D. Tuskas išbuvo dvi kadencijas iš eilės iki 2019 m., o tuomet stojo vadovauti Europos liaudies partijai.

Lenkijos valdžia nepritarė D. Tusko perrinkimui Europos Vadovų Tarybos vadovu. PiS kaltino jį remiant Briuselio sprendimą blokuoti Lenkijai skirtus, tačiau dėl kėsinimosi į teisinės valstybės principus įšaldytus 75 mlrd. eurų iš pandemijos padarinių šalinimo fondo. Abiejų politinių jėgų konfrontacija kilo su nauja jėga, kai D. Tuskas grįžo į gimtinę atnaujinti nacionalinės karjeros.

Žurnalas „Politico“ lenką įtraukė į įtakingiausių žmonių, lemsiančių Europos likimą kitąmet, sąrašą ir išreiškė viltį, kad jo išrinkimas Lenkijos premjeru reiškia, jog Vengrijos premjeras Victoras Orbanas nuo šiol negalės kliautis Varšuvos parama ES priimant bendrus sprendimus. Be to, naują kvėpavimą neabejotinai įgaus ir Veimaro trejetukas.

D. Tusko autoritetas ir ryšiai Europoje, jo planuojamos reformos turėtų padėti Lenkijai atgauti dešimtis milijardų europinių lėšų.

Lenkijos kelias atgal į Europą veda per minų lauką, kurį sukūrė J. Kaczyńskis. Atkurti teismų sistemos nepriklausomumą, kurį panaikino pirmtakų vyriausybė, nebus taip paprasta. D. Tuskas nepakeis Lenkijos per vieną naktį, rašo „Politico“ ir primena, kad jis vadovauja koalicinei Vyriausybei, o prezidento poste, suteikiančiame galimybę vetuoti Seimo sprendimus, mažiausiai iki 2025 m. vyksiančių prezidento rinkimų yra PiS atstovas Andrzejus Duda.

Jei D. Tuskas norėtų dalyvauti šiuose rinkimuose, jam teks pagalvoti apie potencialią koalicijos partnerio Szymono Hołownios konkurenciją. Pastarasis – gerokai konservatyvesnis ir todėl turi daugiau šansų laimėti dėl kaimiškųjų vietovių rinkėjų balsų. Tad artimiausius metus D. Tuskas negalės daryti staigių judesių. „Pirmieji D. Tusko žingsniai nebūtinai turi būti dideli – svarbiausia, kad kryptis būtų teisinga“, – pastebi „Die Presse“ apžvalgininkas.

D. Tuskas paskelbė apie 180° pasikeisiančią Lenkijos užsienio politiką ir santykius su Briuseliu. Europos reikalų ministras Adamas Szłapka, matyt, atliks labiau pagalbininko vaidmenį, mano „Die Presse“. Vadovauti Užsienio reikalų ministerijai sugrąžintas Radosławas Sikorskis labiau rūpinsis transatlantiniais santykiais. D. Tuskas taip pat užsiminė, kad Lenkija išlieka neabejotinai proamerikietiška, tačiau esą neketina tarnauti Donaldui Trumpui, jei jis laimėtų kitamet vyksiančius JAV prezidento rinkimus.

Vienas artimiausių D. Tusko darbų diplomatiniame fronte – išspręsti ginčą su Ukraina dėl grūdų tranzito ir vilkikų vairuotojų darbo.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pareiškė sveikinantis D. Tuską tapus Lenkijos premjeru. Jis taip pat pabrėžė, kad D. Tusko patirtis ir jo įsipareigojimas europietiškoms vertybėms padės kurti stipresnę ir vieningesnę ES.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola rašė, kad dabartiniai iššūkiai dabar bus įveikiami kartu. Ji džiaugiasi, kad su ryžtingu ES šalininku ir draugu galės dirbti dėl klestinčios Lenkijos ir stipresnės Europos.

Lenkijos parlamentas pirmadienio vakarą Piliečių koalicijos (KO) lyderį D. Tuską išrinko naujuoju vyriausybės vadovu. Jis pakeis ligšiolinį ministrą pirmininką Mateuszas Morawieckį iš Teisės ir teisingumo partijos (PiS), kuri spalio 15 d. vykusiuose rinkimuose tapo stipriausia jėga, tačiau prarado absoliučią daugumą. Aiškią daugumą naujajame parlamente turi trys iki šiol opozicijoje buvusios proeuropietiškos partijos.

Briuselis viliasi, kad pasikeitus vyriausybei Lenkijos ir ES santykiai vėl smarkiai pagerės. Pastaraisiais metais, pavyzdžiui, būta didelių nesutarimų dėl to, kad Europos Komisija apskundė Lenkiją Europos Teisingumo Teismui (ETT) dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos ir blokavo milijardinę paramą.

Tuo tarpu dėl D. Tusko palankumo Europai abejonių ES nėra. 66-erių politikas jau 2007–2014 metais buvo Lenkijos vyriausybės vadovas. Po to jis persikėlė į Briuselį, kur iki 2019 m. buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir, be kita ko, pirmininkavo ES viršūnių susitikimams.

Lenkijos tolimųjų reisų vairuotojai pastarąjį mėnesį ukrainiečių vilkikams užtvėrė pasienio kontrolės punktus, protestuodami prieš ES sprendimą po pernai prasidėjusios Rusijos invazijos Ukrainoje atsisakyti taikyti įvažiavimo į sąjungą sistemą.

Ši lengvata turėjo galioti iki birželio, bet buvo pratęsta dar vieneriems metams.

„Mes labai griežtai ir aiškiai reikalaujame vėl pradėti taikyti transporto leidimų sistemą vilkikams iš Ukrainos“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Ši sistema galiojo iki 2022 m. pavasario ir veikė puikiai. Po to Europos Komisija ją pakeitė ir šiandien tolimųjų reisų vairuotojai blokuoja sieną“, – sakė jis.

Dėl blokados prie sienos nusidriekė nesibaigiančios vilkikų sienos. Ukrainai tai yra didelė ekonominė problema, nes dideli jos eksporto ir importo srautai keliauja būtent per Lenkiją.

Protestuotojų teigimu, atsisakius leidimų, sumažėjo jų pajamos. Tiek Briuselis, tiek Kyjivas yra pareiškę, kad transporto lengvata turėtų būti taikoma toliau.

Po keleto derybų raundų, abiem šalims ir protestuojantiems vilkikų vairuotojams šį savaitgalį pagaliau pavyko susitarti – tai pirmas žingsnis, siekiant sušvelninti padėtį prie sienos.

Nuo pirmadienio tušti iš Ukrainos į Lenkiją vykstantys vilkikai sieną kirsti gali per Dolhobyčiovo-Ugrynivo pasienio kontrolės punktą, kuris ligi tol aptarnaudavo tik lengvuosius automobilius ir autobusus.

„Nusprendžiau patikėti vyriausybės formavimo misiją ministrui pirmininkui M. Morawieckiui“, – sakė A. Duda savo kalboje per televiziją.

Po praėjusį mėnesį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose valdančioji dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prarado daugumą parlamente ir pralaimėjo trims susivienijusioms opozicinėms partijoms, vedamoms Pilietinės platformos (PO), tačiau liko daugiausiai balsų surinkusia paviene partija, pradedamas naujos vyriausybės formavimo procesas.

Dabartinės vyriausybės sąjungininkas A. Duda yra sakęs, kad du kandidatai į ministrus pirmininkus yra dabartinis premjeras, deleguotas valdančiųjų PiS, ir buvęs ministras pirmininkas, pagrindinis opozicijos lyderis Donaldas Tuskas.

Manoma, kad dėl prezidento sprendimo bus atidėtas veikiančios vyriausybės sudarymas, nes įstatymų leidėjai greičiausiai nesuteiks M. Morawieckiui reikiamo pritarimo jo ministrų kabinetui.

A. Duda pabrėžė, kad M. Morawieckio partijai turėtų būti suteikta galimybė likti valdžioje, nes ji laimėjo daugiau balsų nei bet kuri kita pavienė politinė jėga.

Prezidentas teigė, kad jei M. Morawieckiui nepavyks, jis perduos vyriausybės formavimo užduotį antrai pagal dydį parlamente D. Tusko Pilietinei koalicijai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše M. Morawieckis padėkojo prezidentui už pasitikėjimą juo.

Pagal Lenkijos konstituciją prezidentas skiria premjerą ir paveda jam sudaryti ministrų kabinetą, o šiam vėliau turi pritarti parlamentas. Tik tada oficialiai patvirtinamas ministras pirmininkas ir vyriausybė. Jei ne, procedūra kartojama su kitu ministru pirmininku.

PiS naujajame parlamente neturės daugumos ir negalės priimti savo įstatymų. Tačiau jos lyderiai tvirtina, kad jai turėtų būti suteikta galimybė toliau valdyti, nes ji surinko daugiausia balsų. Partija turės 194 balsus 460 narių turinčiuose žemuosiuose parlamento rūmuose, tačiau neturi potencialaus koalicijos partnerio.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas atstovauja susivienijusios opozicijos daugumai, laimėjusiai 248 mandatus, tačiau rinkimų kampanijos metu jis buvo aršių vyriausybės išpuolių ir priešiškų A. Dudos komentarų taikinys. Opozicinį bloką sudaro D. Tusko centristinė Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ – agrarinės Lenkijos liaudies partijos bei centristinės „Lenkija 2050“ koalicija – ir „Naujoji kairė“.

Kiekviena prarasta diena – tai praradimas mūsų šaliai, praradimas visiems lenkams.

Liberalios opozicijos aljanso lyderiai kartu buvo raginę A. Dudą siūlyti D. Tusko kandidatūrą.

Neaišku, su kuo PiS, gavusi 194 mandatus, galėtų valdyti, nes apžvalgininkai pažymi, kad trūksta perspektyvių koalicijos partnerių.

Įšaldytos ES lėšos

D. Tuskas yra apkaltinęs A. Dudą bandymu laimėti laiko.

Šį kaltinimą jis pakartojo pirmadienį per mitingą prieš pat A. Dudos pranešimą, po to, kai vietos žiniasklaida nutekino valstybės vadovo sprendimą.

„Prezidentas sakė, kad paskirs M. Morawieckį (...). Taigi, kaip jau sakiau, jie norės pavogti dar porą dienų“, – kalbėjo D. Tuskas savo rėmėjams Vroclave Pietvakarių Lenkijoje.

D. Tuskas teigė, kad šis žingsnis nieko nepakeis, leisdamas suprasti, kad jis pats galiausiai taps vyriausybės vadovu.

Tačiau jis tvirtino, kad įtariamas prezidento vilkinimas yra gėda, nes šiuo metu Lenkijai laikas yra labai svarbus: „Kiekviena prarasta diena – tai praradimas mūsų šaliai, praradimas visiems lenkams.“

Rinkimų kampanijos metu D. Tuskas pažadėjo atkurti ryšius su Europos Sąjunga ir iki gruodžio atblokuoti įšaldytas ES lėšas.

Praėjusį mėnesį D. Tuskas Briuselyje susitiko su ES vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir aptarė šį klausimą.

Jis tvirtino, kad jo tėvynainiai parodė, „jog antidemokratinis ir antieuropietiškas režimas nebūtinai turi būti tendencija, kad tai tik sezoniniai neramumai“.

Briuselis yra užkirtęs kelią Lenkijai gauti 35 mlrd. eurų ES COVID-19 pandemijos padarinių likvidavimo lėšų dėl nesutarimų dėl teismų reformų.

Nuo tada, kai PiS atėjo į valdžią, Lenkijos santykiai su ES vadovaujančiomis institucijomis smarkiai pablogėjo dėl, bloko lyderių teigimu, prastėjančios demokratijos padėties.

A. Duda pirmąją naujai išrinkto šalies parlamento sesiją sušauks lapkričio 13 dieną.

M. Morawieckis tai pareiškė paskelbus balsavusiųjų apklausų rezultatus po sekmadienį vykusių visuotinių rinkimų, kuriuose jo konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko parlamentinės daugumos.

Remiantis „Ipsos“ apklausos rezultatais, PiS gautų 198 vietas 460 narių Seime – žemuosiuose parlamento rūmuose.

Galutinių rezultatų Valstybinė rinkimų komisija dar nepaskelbė.

„Jei prezidentas patikės misiją laimėjusios partijos kandidatui, mes tikrai stengsimės sukurti stabilią vyriausybę, kuri išves Lenkiją iš sudėtingų rifų, su kuriais susiduriame“, – nacionaliniam transliuotojui „TVP Info“ sakė M. Morawieckis.

Premjeras sakė, kad pirmadienio rezultatai gali skirtis nuo apklausos prognozių, „o tai sukurs visiškai kitokias perspektyvas“.

„Mes galime kalbėtis su visais, kurie pritaria mūsų Lenkijos vizijai, kurie žino, kad mūsų šalies labui būtina stabili vyriausybė, kad visus neramumus, kurie mūsų laukia (...) galima spręsti tinkamu būdu per stabilią valdančiąją koaliciją, o ne per įvairiaspalvę koaliciją, kuri neturi nieko bendro, išskyrus neapykantą PiS“, – paklaustas, su kokiomis partijomis PiS gali svarstyti galimybę sudaryti koaliciją, atsakė M. Morawieckis.

Labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnerė būtų kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, raginusi nutraukti didelio masto Lenkijos pagalbą Maskvos užpultai Ukrainai ir griežtai pasisakiusi prieš migrantus.

Tačiau tiek „Konfederacija“, tiek PiS viešai atmetė tokio aljanso galimybę, o kai kurie analitikai teigia, kad jis mažai tikėtinas dėl tvyrančios įtampos tarp abiejų partijų.

Apklausa „Konfederacijai“ žada keturiolika mandatų.

M. Morawieckis kalbėjo apie tikėtiną trijų pagrindinių opozicinių partijų koaliciją, apklausos rezultatams parodžius, kad Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ Seime turėtų turėti 248 atstovus.

Neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime Granadoje, Ispanijoje G. Nausėda ir M. Morawieckis penktadienį aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai, grūdų eksporto per Baltijos jūros uostus klausimą, pranešė Prezidentūra.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad aktyvesnis šios eksporto per Baltijos jūros uostus išnaudojimas reikšmingai prisidėtų sprendžiant Rusijos karo sukeltą globalią maisto krizę.

Pasak prezidento, būtina šalinti transporto infrastruktūros trikdžius ir didinti Baltijos jūros uostų pralaidumą, kad grūdų eksportas būtų greitesnis.

Prezidentas susitikime akcentavo, kad saugumo situacijai regione išliekant įtemptai būtina ir toliau vieningai remti Ukrainą iki pergalės. Šalies vadovas teigė, kad Lenkijos vaidmuo užtikrinant regiono saugumą yra esminis, ir pasidžiaugė bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir Lenkijos saugumo ir gynybos srityje.

Antradienį Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrai sutarė, kad nuo spalio 4 dienos tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų patikra vyktų ne Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o Klaipėdos uoste. 

Dalis privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojų Baltarusijoje nukreipti vadinamojo Suvalkų koridoriaus link, skelbiama Lenkijos spaudoje.

Lenkijos premjero teigimu, tai yra „žingsnis tolesnio hibridinio puolimo Lenkijos teritorijoje link“. Jis taip pat įspėjo, kad Baltarusijoje veikiantys kovotojai gali apsimesti nelegaliais migrantais ir patekti į Europos Sąjungą (ES).

M. Morawieckis šeštadienį pranešė, kad daugiau nei 100 „Wagner“ grupės narių persikėlė į šiaurės vakarų Baltarusiją arčiau Suvalkų koridoriaus – beveik 100 km ilgio Lenkijos ir Lietuvos sienos.

„Dabar situacija darosi dar pavojingesnė, – teigė premjeras. – Turime informacijos, kad daugiau nei 100 „Wagner“ grupuotės samdinių pajudėjo prie Gardino Baltarusijoje Suvalkų koridoriaus link.“

Dabar situacija darosi dar pavojingesnė.

Kaip informavo M. Morawieckis, šiemet užfiksuota jau 16 tūkst. bandymų nelegaliai kirsti Lenkijos sieną, kai migrantai, viliojami Baltarusijos ir Rusijos prezidentų Aliaksandro Lukašenkos bei Vladimiro Putino, bandė prasmukti į šalį.

Kai kurie „Wagner“ kariai persikėlė į Baltarusiją pagal susitarimą, kuriuo buvo siekiama nutraukti birželio 27-ąją Rusijoje kilusio maišto. Jiems buvo pasiūlyta rinktis: prisijungti prie Rusijos reguliariosios kariuomenės arba vykti į artimą Rusijos sąjungininkę.

Lenkija ir Lietuva prie sienų su Baltarusija pastatė tvoras, kad sumažintų nelegaliai atvykstančių žmonių skaičių.

Tokią informaciją remdamasis šaltiniais penktadienį pranešė portalas „15min“.

„Garbės ženklus už nuopelnus lenkų diasporai“ Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) antradienį įteikė viešėdamas Vilniuje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis W. Tomaszewskis yra kritikavęs rusiškų kanalų draudimą, teigęs, jog reikia ieškoti kontaktų su Baltarusijos valdžios atstovais, 2014-aisiais gegužės 9-ąją segėjo Georgijaus juostelę.

Anot portalo, S. Pieszko buvo susijęs su prosovietine „Jedinstvo“ organizacija ir nebalsavo už Lietuvos nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11-ąją.

„15min“ teigimu, toks M. Morawieckio žingsnis sulaukė kritikos ir Lenkijos spaudoje.