Už projektą penktadienį Varšuvoje balsavo 49 senatoriai, 42 buvo prieš ir 7 susilaikė. Dėl projekto dar turės balsuoti Seimas, tada jį galės pasirašyti prezidentas.

Įstatymas leistų vyriausybei, priklausomai nuo situacijos, uždrausti patekimą į tam tikrus pasienio ruožus, tačiau draudimas negaliotų žiniasklaidai ar pagalbos organizacijoms. Įstatymo projektas numato, kad už nusižengimus bus skiriama tik piniginė bauda, areštai nebus taikomi. Ši priemonė, kuri pakeis rugsėjo pradžioje paskelbtą nepaprastąją padėtį, galios tris mėnesius.

Reaguodama į tūkstančius migrantų, kurie per Baltarusiją nori patekti į ES, Lenkija nutiesė spygliuotos vielos tvorą ir palei 400 km ilgio sieną dislokavo karius. Varšuva paskelbė nepaprastąją padėtį, kurios galiojimas baigsis gruodžio 2-ąją ir kuri neleido žurnalistams patekti į pasienį.

Anot lenkų žiniasklaidos, pasienio teritorijoje mirė mažiausiai 12 žmonių. Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ šią savaitę pareiškė, kad „Baltarusija sukėlė šią situaciją, nepaisydama padarinių žmonėms“, o „Lenkija dalijasi atsakomybe už žmonių kančias pasienio regione“. Abi šalys esą įvykdė „sunkius žmogaus teisių pažeidimus“ migrantų atžvilgiu.

Senatas, kuriame opozicija turi daugumą, 53 balsais prieš 37 balsavo prieš įstatymo projektą, tačiau jis vis tiek dar gali būti priimtas, jei žemieji parlamento rūmai dar kartą jam pritars. Žemieji parlamento rūmai pirmą kartą priėmė įstatymą praėjusį mėnesį.

Priėmus šį įstatymą, bendrovės, nepriklausančios Europos ekonominei erdvei, negalėtų turėti kontrolinių Lenkijos žiniasklaidos įmonių akcijų paketų. Tai priverstų JAV grupę „Discovery“ parduoti didžiąją dalį TVN – vieno didžiausių Lenkijos privačių televizijos tinklų, kurio naujienų kanalas TVN24 dažnai labai kritikuoja vyriausybę.

Vyriausybė teigia, kad įstatymas reikalingas, siekiant apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo potencialiai priešiškų veikėjų, tokių kaip Rusija. Tačiau JAV pareiškė, kad yra „labai susirūpinusios“ dėl šio įstatymo, ir perspėjo apie galimą jo poveikį spaudos laisvei Lenkijoje ir verslo klimatui užsienio investuotojams. Vašingtonas paragino prezidentą Andrzejų Dudą vetuoti įstatymo projektą.

Paryžiuje įsikūrusi žiniasklaidos teisių grupė „Reporteriai be sienų“ (RSF) kritikavo siūlomą teisės aktą. Ketvirtadienį prie Senato pastato kalbėjęs RSF ES ir Balkanų skyriaus vadovas Pavolis Szalai pavadino TVN „brangakmeniu Lenkijos demokratijos karūnoje“. Jis sakė, kad vyriausybė nori „pirmiausia susilpninti transliuotoją, o paskui perimti jo kontrolę", ir pridūrė, jog „atakuoti TVN reiškia pulti spaudos laisvę Europoje“.

Kai 2015 metais į valdžią atėjo valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija, RSF pasaulio spaudos laisvės indekse Lenkija nukrito 46 vietomis ir pasiekė 64-ąją poziciją.

39 metų Marcinas Wiacekas (Marcinas Vioncekas), dėstantis žmogaus teisių teisę Varšuvos universitete, buvo išrinktas penkerių metų kadencijai po kelis mėnesius užsitęsusių ginčų dėl politiškai itin jautraus posto.

Naują ombudsmeną parlamentas išrinko tik per šeštąjį mėginimą tai padaryti.

Tuojau po balsavimo M. Wiacekas sakė, kad Lenkija turėtų vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nurodymą įšaldyti naują teisėjų „drausminimo kolegiją“, įkurtą vykdant kontraversiškas teisinės sistemos reformas, stumiamas valdančiosios konservatyvios koalicijos.

„Reikia skubiai atlikti žingsnių, kad jis būtų įgyvendintas“, – pabrėžė naujasis ombudsmenas.

Vyriausybė, vadovaujama dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), sakė ESTT nurodymo nevykdysianti.

M. Wiacekas teigė „padėsiantis bet kuriam piliečiui, kuriam atrodo, kad jo laisvė ar laisvės yra pažeidžiamos“.

A. Bodnaras ombudsmenu buvo paskirtas prieš ateinant į valdžią dabartinei vyriausybei. Jo penkerių metų kadencija formaliai baigėsi pernai rugsėjį.

Vis dėlto ombudsmenas liko toliau dirbti, nes Seimas, kur PiS ir mažesnės koalicijos partijos turi daugumą, bei opozicijos kontroliuojamas Senatas nesugebėjo susitarti dėl įpėdinio.

Balandį Konstitucinis Tribunolas nutarė, kad A. Bodnaro darbo pratęsimas prieštarauja pagrindiniam įstatymui ir įpareigojo jį per tris mėnesius pasitraukti. Pareigūnas tai padarė anksčiau šį mėnesį.

Gegužę duodamas interviu naujienų agentūrai AFP A. Bodnaras sakė, kad Lenkijai gresia tapti „nedemokratiška“. Jis kaltino valdančiuosius, kad jie „mėgina padaryti neveiksnius arba perimti papildomus valdžios mechanizmus vieną po kito“.

Lenkijos parlamento aukštieji rūmai, kuriuose opozicija turi nedidelę persvarą, 51 balsu prieš 48 atmetė įstatymo projektą, pranešė Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis (Tomašas Grodzkis).

Dabar dokumentas bus sugrąžintas parlamentui, kur daugumą turi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), anksčiau pažadėjusi priimti įstatymą, nepaisant Senato nepritarimo.

Nors PiS vyriausybė tvirtina, kad reformos tikslas yra kova su korupcija, opozicija sako, kad valdančioji partija nori nutildyti kritiškus teisėjus ir pažeidžia teismų nepriklausomumo principą.

Lenkijos parlamentarai praėjusį mėnesį pritarė pasiūlymams, pagal kuriuos būtų galima taikyti poveikio priemones reformoms nepritariantiems teisėjams. Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf) projektą pavadino „antsnukio įstatymu“.

2015 metais į valdžią atėjusi PiS vykdo virtinę prieštaringai vertinamų teismų reformų, kuriomis, kaip teigia partija, kovojama su korupcija teismuose.

Tačiau šios reformos sukėlė Europos teisininkų susirūpinimą. Baiminamasi, kad vykdomos reformos kelia pavojų ne tik Lenkijos demokratijai, bet ir visai Europos Sąjungos teismų sistemai.

Teisėjai iš beveik visų ES valstybių praėjusį šeštadienį prisijungė prie šimtų savo lenkų kolegų Varšuvoje, protestavusių prieš nuobaudas teisėjams numatantį įstatymą.

2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.

Keliomis iš šių reformų suabejojo ir Europos Teisingumo Teismas.

Pasak Jungtinės Karalystės Midlsekso universiteto Europos teisės profesoriaus Laurent'o Pecho (Lorano Pešo), „Lenkijos ES teisės nuostatų nesilaikymas dabar daro įtaką ES teisėtvarkos funkcionavimui“.

„ES požiūriu, tai yra išlikimo klausimas“, – sakė jis žurnalistams Varšuvoje.

Pasak eksperto, Lenkijai reikėtų atšaukti visas teisines reformas, kurias atliko PiS po 2015 metų, kad nebūtų pažeisti ES įstatymai.

„Priešingu atveju tai yra pačios ES teisinės sistemos pabaigos pradžia“, – pareiškė L. Pechas.

Kaimyninės šalies Senato vadovas ketvirtadienį kalbės Seime vyksiančiame iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 25-mečiui.

Minėjime taip pat kalbės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Seimo narių laikinosios Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas parlamentaras Andrius Kubilius ir Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Išvakarėse, balandžio 24-ąją, Lenkijos Senato pirmininkas S. Karczewskis ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiks vakarienės metu.

Šiais metais taip pat minėsime 450-ąsias Liublino unijos, nulėmusios ilgalaikę bendrą abiejų valstybių istoriją, pasirašymo metines.

Pakeitimams pritarė 60 senatorių, „prieš“ balsavo 30, vienas susilaikė. Priėmus naująjį įstatymą bus lengviau pakeisti Aukščiausiojo Teismo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf), kuri anksčiau šį mėnesį atsisakė trauktis.

Senatui svarstant įstatymo projektą, šimtai demonstrantų lauke šaukė „Gėda!“ ir „Senatoriau, nepasirašyk!“. Protestuotojų šauksmai girdėjosi ir posėdžių salėje.

Naujasis įstatymas, kuriam žemieji parlamento rūmai pritarė kiek anksčiau, yra dalis prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurias vyriausybė vykdo norėdama pakeisti dešimtis teisėjų visų instancijų teismuose, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą.

Opozicijos senatorius Aleksander'as Pociejus (Aleksandras Pocejus) iš liberalios partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pastarąjį įstatymą pavadino Aukščiausiojo Teismo puolimu.

Opozicija, demokratijos prievaizdai ir Europos Sąjunga perspėjo, kad šiais pakeitimais pakertama teismų nepriklausomybė, teisinė valstybė ir, galiausiai, demokratija.

Tačiau vyriausybė tvirtina, kad tokiais pasiūlymais kovojama su korupcija ir pertvarkoma teismų sistema, vis dar persekiojama Lenkijos komunistinių laikų palikimo.

Pasiūlymus dar turi pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas.

Naujasis įstatymas priimtas po kelias savaites trukusio sąmyšio dėl prievartinio  Aukščiausiojo Teismo teisėjų išėjimo į pensiją pagal įstatymą, kuriuo jų pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų.

Lenkijos Senato kanceliarijos vadovas Jakubas Kowalskis (Jakubas Kovalskis) sakė, kad Lenkijos Senatas remia ir rems Lietuvos lenkus, bet privalo užtikrinti skaidrumą.

„Bet privalome būti tikri, kad lėšos, kurias skiriame lenkų ir #Polonia reikalams, būtų sąžiningai skirstomos ir kad jas valdytų patikimi veikėjai!“, – „Twitter“ paskyroje antradienio vakarą rašė J. Kowalskis.

„Dokumentai, su kuriais susipažinau, rodo, jog labai tikėtina, kad LLS  vadovybės nariai atliko draudžiamų veiksmų. Šią savaitę šį reikalą nagrinės Lenkijos Senato prezidiumas“, – nurodė Senato kanceliarijos vadovas.

Gegužės pabaigoje Lenkijos valstybinę paramą užsienio lenkams skirstantis fondas „Parama lenkams Rytuose” pranešė kreipęsis į Lenkijos  prokuratūrą įtarus, kad Lietuvos lenkų sąjungai skirtos lėšos galėjo būti panaudotos neskaidriai.

Fondas nurodė, jog vertindamas LLS pagrindinei valdybai skirtą paramą „konstatavo rimtus Lenkijos teisės ir pagrindinių apskaitos nuostatų pažeidimus“, t.y. dalis lėšų galėjo būti panaudotos pažeidžiant sutartį, dalis jų – nepanaudotos apskritai, apie tai neinformavus fondo.

Su Lietuvos lenkų sąjungos ilgamečiu vadovu Michalu Mackevičiumi BNS nepavyko susisiekti, jo telefonas trečiadienį išjungtas. M. Mackevičius prieš daugiau nei savaitę perrinktas LLS vadovu, jis yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovas Lietuvos Seime.

„Lietuvos ryto“ televizijai jis praėjusią savaitę patvirtino, jog jo vadovaujamai sąjungai fondas pranešė prieš dvejus metus skirtose dotacijose radęs „aritmetinių netikslumų“.

LLS–KŠS frakcijos seniūno pavaduotoja Vanda Kravčionok BNS teigė, kad M. Mackevičius savo poziciją dėl mestų kaltinimų rengiasi paskelbti raštu trečiadienį arba ketvirtadienį.

Naujienų portalas zw.lt skelbė, jog M. Mackevičių prieš LLS pirmininko rinkimus buvo išsikvietusi Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska). Po dienos duodamas interviu lenkiškoms žiniasklaidos priemonėmis M. Mackevičius išsakė daug kritikos tiek fondui „Parama lenkams rytuose“, tiek ambasadorei U. Doroszewskai, sakydamas, kad ambasadorė darė spaudimą, jog jis nebekandidatuotų į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkus.

Kaip skelbė 15min.lt, 2016 metų Lietuvos lenkų sąjungos finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte nurodoma, kad tais metais sąjunga gavo iš Lenkijos organizacijų 193,1 tūkst. eurų: fondas „Pagalba Lenkams Rytuose“ skyrė 130,5 tūkst. eurų, o draugija „Wspolnota Polska“ („Lenkijos bendrija“) – 62,59 tūkst. eurų.

Dar vienas konfliktas tarp Lietuvos lenkų atstovų buvo įsiplieskęs balandį, Torūnėje vykusiame „Polonijos suvažiavime“. Kaip skelbė delfi.lt, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei, buvusiai energetikos viceministrei Renatai Cytackai pareiškus pretenzijas Lenkijai dėl finansinės bei politinės paramos tautinių mažumų švietimui Lietuvoje, Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) užsiminė apie abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.

Šiuo teisės aktu buvo siekiama ginti šalies įvaizdį užsienyje, tačiau dėl jo kilo diplomatinis ginčas su Izraeliu.

Šis įstatymas numato trejus metus laisvės atėmimo asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“. Įstatymo projektas buvo patvirtintas 57 balsais prieš 23; dar du senatoriai susilaikė.

Kiek anksčiau Izraelio pareigūnai paragino atsisakyti to įstatymo projekto. Jame jie įžvelgė bandymą neigti Lenkijos dalyvavimą nacistinės Vokietijos vykdytame žydų naikinime ir išreiškė būgštavimų, kad pagal dabartinę formuluotę atsakomybė gali būti taikoma Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, pasakojantiems apie savo asmeninę patirtį, taip pat tyrėjams, mokytojams.

Tačiau Lenkijos pareigūnai tvirtina, kad siūlomame įstatyme Holokausto liudytojai yra apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo.

„Visiškai netoleruojame tiesos iškraipymo ir istorijos perrašinėjimo arba Holokausto neigimo“, – sekmadienį sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

Žemieji parlamento rūmai, kuriuos, kaip ir Senatą, kontroliuoja valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), šį įstatymo projektą priėmė penktadienį, ir jis iškart sukėlė Izraelio ir viso pasaulio žydų bendruomenių nepasitenkinimą.

Izraelio parlamentarai savo ruožtu trečiadienį pasiūlė savo įstatymo dėl Holokausto neigimo pataisų. Kneseto nariai siūlo, kad asmenys, kurie menkina ar neigia žmonių, padėjusių naciams vykdyti nusikaltimus prieš žydus, vaidmenį, būtų baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis.

Prieš Lenkijos Senato balsavimą JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert) išreiškė „susirūpinimą“, kad „šis įstatymo projektas, jei bus priimtas, gali pakenkti žodžio laisvei ir akademiniam diskursui“.

„Taip pat esame sunerimę dėl šio įstatymo projekto poveikio, kurį jis gali turėti Lenkijos strateginiams interesams ir santykiams – taip pat ir su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

Kad įstatymas įsigaliotų, per 21 dieną jį dar turės pasirašyti Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Teoriškai jis galėtų vetuoti tą įstatymą, tačiau pirmadienį kalbėdamas per valstybinę televiziją TVP A. Duda sakė, kad „tikrai negalime trauktis atgal; turime teisę apginti istorinę tiesą“.

Jis taip pat sakė, kad jį „apstulbino“ Izraelio „audringa ir labai nepalanki reakcija“ į šį įstatymo projektą.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta ir okupuota nacistinės Vokietijos; šalis prarado šešis milijonus savo piliečių, įskaitant 3 mln. per Holokaustą nužudytų žydų.

Okupuotoje Lenkijoje bet kokia pagalba žydams buvo draudžiama, o šį draudimą sulaužę žmonės būdavo baudžiami mirties bausme.

Daug daugiau nei kitų tautybių žmonių – per 6 700 lenkų – yra paskelbti pasaulio tautų teisuoliais; tai yra žmonės, kurie rizikuodami savo gyvybėmis padėjo slėpti ir saugoti žydus. Šį titulą jiems suteikia Jeruzalėje įsikūręs Holokausto memorialas ir tyrimų centras „Yad Vashem“.

„Yad Vashem“ pareiškė nepritariantis naujam Lenkijos teisės aktui, nes „jis gali ištrinti istorines tiesas apie pagalbą, kurią vokiečiai gavo iš Lenkijos gyventojų per Holokaustą“.

Vis dėlto centro atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad „neabejotina, jog terminas „Lenkijos mirties stovyklos“ yra istoriškai klaidinantis“.

Palaikydamas Izraelio raginimą atsisakyti šio įstatymo, Amerikos žydų kongreso vadovas Davidas Harrisas (Deividas Harisas) antradienį paragino Lenkijos lyderius „atšaukti šį įstatymą ir skirti dėmesio švietimui apie netikslius ir žalingus pasisakymus, o ne versti (žmones) nusikaltėliais“.

Izraelis kategoriškai prieštarauja

Izraelio užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad šalis „kategoriškai prieštarauja“ išvakarėse vykusiam Lenkijos Senato balsavimui.

Izraelis „itin rimtai (žiūri) į bet kokius bandymus pakeisti istorinę tiesą“, sakoma pareiškime.

Joks įstatymas „nepakeis faktų“, priduriama jame.

Šis įstatymas numato trejus metus laisvės atėmimo asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“. Įstatymo projektas buvo patvirtintas 57 balsais prieš 23; dar du senatoriai susilaikė.

Dėl įstatymo, kuris, oponentų teigimu, panaikina teismų nepriklausomumą, Europos Sąjunga jau pagrasino Lenkijai sankcijomis, ir į šalies miestų gatves masiškai protestuoti išėjo žmonės.

„Mūsų kartai pavyko sugrąžinti Lenkiją į savo vėžes ir užtikrinti valdžių atskyrimą, – šiauriniame Gdansko mieste kalbėjo L.Walesa. – Negalime leisti, kad kas nors tai sugriautų.“

„Kad ir kokia bus mano sveikata, visuomet būsiu su jumis“, – sakė 73 metų eksprezidentas, neseniai išėjęs iš ligoninės, kur jam buvo atlikta daugybė kardiologinių tyrimų.

„1989-aisiais davėme jums demokratišką Lenkiją. Privalote kovoti dėl jos visomis priemonėmis“, – sakė L.Walesa, 1983 metais apdovanotas Nobelio taikos premija už vadovavimą „Solidarumui“ – vienintelei laisvai profesinei sąjungai visame sovietiniame bloke.

Ankstų šeštadienio rytą Lenkijos Senatas pritarė įstatymui, suteikiančiam teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba. Žemieji parlamento rūmai priėmė šį įstatymą per ketvirtadienį vykusį balsavimą.

Kad įstatymas įsigaliotų, jam dar turi pritarti Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžėjus Duda), glaudžiai susijęs su valdančiąja partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Valstybės vadovas per tris savaites turi pasirašyti ar vetuoti šį teisės akto projektą; taip pat jis gali pasikonsultuoti dėl jo su Konstituciniu Teismu.

Opozicija ir protestuotojai ragina A.Dudą vetuoti šią bei dar dvi neseniai priimtas reformas, jų tvirtinimu, padidinančias vyriausybės kontrolę teismų sistemoje.

Opozicija skelbia, kad šios priemonės prilygsta perversmui, tačiau PiS tvirtina, kad šios reformos yra būtinos, kad ši sistema būtų efektyvesnė ir gebėtų kovoti su korupcija.

PiS į valdžią atėjo 2015-ųjų pabaigoje. Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmė reformuoti teismus tvirtindama, kad jos iniciatyvoms priešinasi elitas, ginantis savo privilegijas.

Pagal dabar galiojančią tvarką, kandidatus į AT parenka nepriklausoma komisija, susidedanti iš teisėjų ir kelių politikų.

Europos Komisija savo ruožtu perspėjo Lenkiją, kad, nenutraukus tų reformų, EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.

Kad konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytos pataisos įsigaliotų dabar betrūksta prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) parašo. Valstybės vadovas yra glaudžiai susijęs su valdančiaisiais ir iki šiol palaikydavo jų politiką.

Teisės aktas buvo priimtas 55 balsais prieš 23; du senatoriai susilaikė.

Šį žingsnį nušvilpė protestuotojai, susirinkę prie Senato pastato.

Naujasis teisės aktas, jeigu būtų patvirtintas prezidento, suteiktų teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba (KRS). Prezidentui taip pat suteikiamos galios reguliuoti teismo darbą. Be to, būtų įkurta drausmės taryba, nagrinėjanti įtariamus procedūrų arba etikos pažeidimu pasiūlius teisingumo ministrui.

ES lyderiai sako ši reforma kelia pavojų teismų nepriklausomybei ir teisinės valstybės principams Lenkijoje. Penktadienį susirūpinimą taip pat išsakė JAV Valstybės departamentas.

PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) teigia, kad Lenkijos teismai tebedirba pagal komunistinių laikų modelį, o teisėtvarkos sistemoje išlikę daug ano laikmečio, pasibaigusio 1989 metais, teisėjų. Valdančiųjų lyderis sako, kad teisingumo sistemai reikalingi „radikalūs pokyčiai“, kad ji taptų veiksminga ir patikima.

Ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo) sako, kad naujasis įstatymas yra valstybės vidaus reikalas ir kad vyriausybė nepaklus jokiam užsienio spaudimui.

Prieš planuotą balsavimą penktadienio vakarą didelės minios susirinko protestuoti prie Aukščiausiojo Teismo pastato Varšuvoje ir keliuose kituose miestuose. Apie 200 protestuotojų taip pat susirinko prie A.Dudos pajūrio vasarnamio Juratos kurorte Helo nerijoje. Demonstrantai reikalavo, kad prezidentas vetuotų siūlomas pataisas.

Prezidentas teisės aktą gali pasirašyti per 21 dieną. Manoma, kad jis apsispręs tik po pirmadienį planuojamo susitikimo su AT pirmininke Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf).

Prezidento parašo taip pat laukia du kiti teisės aktai dėl KRS ir bendrųjų teismų reformos.

A.Duda laimėjo prezidento rinkimus būdamas PiS narys, bet išstojo iš partijos, laikydamasis tradicijos, kad Lenkijai vadovauja nepartinis lyderis. Daugelis prognozuoja, kad teismų reformos pataisas pasirašys.

JAV Valstybės departamentas penktadienį paragino visas susijusias šalis „užtikrinti, kad jokios teismų reformos nepažeistų Lenkijos konstitucijos arba tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir atitiktų teismų nepriklausomybės bei valdžių atskyrimo principus“, taip kvietė plėtoti dialogą.

A.Duda iki šiol nesutiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, buvusio Lenkijos premjero, kvietimu surengti derybas šiuo klausimu.

D.Tuskas sakė Lenkijos televizijai TVN24 esantis pasiruošęs deryboms ir pridūrė, kad „šiek tiek nusivylė“, jog susitikimas nebuvo surengtas.

„Lenkijos prezidentas turėtų būti susirūpinęs dėl padėties – ji, galima sakyti, yra rimta“, – pabrėžė ES lyderis.

Pasak D.Tusko, Lenkijos vyriausybės suplanuoti teismų sistemos pokyčiai suteiktų jai galimybę apriboti visuomenės laisves, jeigu to panorėtų. Jis pabrėžė, kad tokia padėtis prieštarauja ES principams ir kenkia Lenkijos tarptautiniam įvaizdžiui.

Vis dėlto jis pripažino, kad per septynerius metus, kai dirbo premjero poste, jis susidurdavo su pasipriešinimu teismų reformai.

„Teismų nepriklausomybės, kurią vertiname, kaina buvo būtinų reformų stygius“, – sakė D.Tuskas.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) savo ruožtu perspėjo Lenkiją, kad prieš ją gali būti pradėta procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, suteikianti galimybę taikyti sankcijas už „sunkius ir nuolatinius“ ES pagrindinių principų pažeidimus. Lenkijai teoriškai galėtų būti atimta teisė balsuoti ES Taryboje, bet tokiam precedento neturinčiam žingsniui turėtų pritarti visos Bendrijos narės.

Konservatyvių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra sakęs, kad jo vyriausybė niekada nepalaikytų sankcijų Lenkijai.